Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-12 · Civilinė byla Nr. 2S-979-253/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-12Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-11Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-02-24Klaipėdos apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-01-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-12
Bylos Nr.
2S-979-253/2013
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00132-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Atsakovas
D. E.
Ieškovas
J. E.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-979-253/2013

Teisėja Vida Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-42-3-00132-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 110.5; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. birželio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. E. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. E. ieškinį atsakovei D. E. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti žemės ūkio techniką, automobilį, atsakovės vardu registruotus gyvulius.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-03-18 nutartimi ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo D. E. priklausantį turtą – tris D. E. vardu registruotus traktorius bei kitą žemės ūkio techniką, automobilį, taip pat 98 gyvulius, registruotus ūkininkės D. E. vardu. Teismas nustatė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio, o pateiktas prašymas grindžiamas atsakovės nesąžiningumu. Teismas vertino, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė D. E. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant 98 galvijus. Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu dėl jos nesąžiningumo ir nurodo, kad ne atsakovė, o ieškovas nesąžiningai naudojasi suteiktomis procesinėmis teisėmis. Be to, ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie turto perleidimą, paradimą tretiesiems asmenims. Nors ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam nuosavybės teise 10 karvių, tačiau teismas nusprendė areštuoti visus 98 galvijus. Mano, kad taip pažeistas proporcingumo principas, kadangi nerealizavus gyvulių, nebus gautos pajamos, nebus galima atsiskaityti su samdomais darbuotojais, mokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai įpareigojo atsakovę saugoti visus galvijus, tarp jų ir tuos, kuriuos asmeninės nuosavybės teise ieškovas prašo priteisti jam.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. E. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nesutinka, kad yra nesąžiningas bei nurodo, kad atsakovė santuokoje įgytą turtą gali parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti. Pažymi, kad atsakovė prižiūri visus galvijus, kuriuos areštavo pirmosios instancijos teismas, šie gyvuliai tarp bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvių nėra padalinti ir nėra aišku, kaip teismas juos padalins, todėl nėra jokio pagrindo dalį galvijų perduoti prižiūrėti ieškovui. Pažymi, kad jo ir atsakovės santykiai įtempti ir atsakovė ieškovo į prižiūrimą fermą visiškai neįsileidžia.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuoti atsakovės vardu registruoti 98 galvijai.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (LR CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas patikrina, ar yra pagrindas šias priemones taikyti, ir nesprendžia ginčo tarp šalių iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys yra pareikštas šeimos byloje, ieškiniu prašoma nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Prašomą padalinti bendrą sutuoktinių turtą sudaro ir skundžiama nutartimi areštuoti gyvuliai. Nors ieškovas nurodė pageidaujamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdą bei prašė priteisti jam 10 gyvulių, tačiau bendras sutuoktinių turtas dar nėra padalytas tarp šalių ir ieškovui nėra priskirtas konkretus turtas, taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieškovas siekia galutinio, galimai jam palankaus, teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas, taikydamas LR CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog atsakovė jau ėmėsi veiksmų turtui perleisti ar ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju apeliantė pati pažymėjo, kad gyvulius siektų parduoti, taigi yra pakankamas pagrindas vertinti, jog yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę gyvulius perleisti tretiesiems asmenims.

Apeliantė nurodo, kad jos veikla susijusi su ūkininkavimu – gyvulininkyste ir pienininkyste, o pajamos gaunamos realizavus pieną ir gyvulius mėsos supirkėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi apribota disponavimo areštuotu turtu teisė, tačiau neuždrausta turtą valdyti ir juo naudotis. Taigi nėra pagrindo sutikti, kad apribotos atsakovės galimybės verstis pienininkystės veikla. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vykdo su gyvulių pardavimu susijusią ūkinę veiklą ar turi įsipareigojimų mėsos supirkėjams, todėl atmestinas kaip neįrodytas argumentas, kad skundžiama nutartimi taikyta laikinąja apsaugos priemone neproporcingai ribojama atsakovės gyvulininkystės veikla.

Taip pat atmestinas skundo argumentas dėl ieškovo paskyrimo areštuoto turto saugotoju. Iš bylos duomenų nustatyta, kad areštuotų gyvulių banda deklaruota atsakovės D. E. vardu (b. l. 15–19). Apeliantė nurodo, kad jos veikla susijusi su ūkininkavimu. Be to, ieškovas nurodo, kad dėl įtemptų šalių tarpusavio santykių atsakovė ieškovo į prižiūrimą fermą visiškai neįsileidžia. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi sąlygas gyvuliams prižiūrėti, be to, jai neapribota teisė gyvulius valdyti ir jais naudotis, vertintina, kad atsakovės skyrimas šio areštuoto turto saugotoja yra pagrįstas, nes yra siekiama užtikrinti turimo turto išsaugojimą bei vertės nesumažinimą, kartu mažiau apribojamos atsakovės teisės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė