- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-489-796/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- A. E.
- Trečiasis asmuo
- A. J., N. E., V. P., B. P., VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras
- Išvadą teikia
- VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro
- Ieškovas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo
- Kategorijos
susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,
dalyvaujant apelianto Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei K. R.,
institucijos teikiančios išvadą byloje VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei D. M.
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės, ginančios viešąjį interesą apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės ieškinį atsakovui A. E., tretieji asmenys A. J., N. E., V. P. (V. P.), B. P., VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras dėl globėjo ir turto administratoriaus nušalinimo nuo pareigų, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimu A. J. buvo pripažintas neveiksniu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 nutartimi, neveiksniu pripažintam asmeniui A. J. nustatyta globa ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirtas atsakovas A. E.Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, vadovaudamasi VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2016-03-14 prašymu Nr. RS-642 (reg. Nr. 4-AP-869) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė nušalinti A. E. nuo A. J. globėjo ir turto administratoriaus pareigų. Taip pat prašė įpareigoti A. E. atlyginti žalą, grąžinant A. J. 1797,19 Eur sumą. Nurodė, kad globėjas ir turto administratorius A. E. nevykdo globėjo ir turto administratoriaus pareigų, kadangi A. J. rūpinasi ir jį prižiūri V. P. ir B. P. Nurodo, jog nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos A. J. gyveno B. P. bute. A. J. suteiktame socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini), švaru, tvarkinga, tačiau matosi, kad bute seniai negyvenama.Nurodo, jog už A. J. suteiktą socialinį būstą yra susidarę įsiskolinimai, už skolą buvo atjungta elektra, nuo 2015 m. gruodžio mėnesio A. E. visiškai nesirūpina A. J., neduoda jam pinigų pragyvenimui. Nors šią dieną yra likęs įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą, tačiau nustatyta, kad anksčiau būdavo įsiskolinama ir už kitas paslaugas, laiku nemokami mokesčiai.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, pakeisti A. J. globėją bei turto administratorių A. E. valstybiniu globėju bei turto administratoriumi, iš ieškovės atsakovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. 2016-11-08 gautas atsakovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo priešieškinio reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-10-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nušalino A. E. nuo A. J. globėjo ir turto administratoriaus pareigų. Ieškinio dalį dėl 1797,13 Eur žalos atlyginimo atmetė. Priėmė atsakovo A. E. atsisakymą nuo priešieškinio ir šią bylos dalį nutraukė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimu A. J. buvo pripažintas neveiksniu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 nutartimi neveiksniu pripažintam asmeniui A. J. nustatyta globa ir paskirtas globėju ir turto administratoriumi atsakovas A. E. Nurodė, kad A. E. nevykdo globėjo ir turto administratoriaus pareigų, kadangi A. J. gyvena B. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2016-03-02 buvo lankytasi B. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad jame gyvena A. J. Taip pat nurodė, kad VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centro“ socialinis darbuotojas 2016-03-01 lankėsi A. J. suteiktame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad butas švarus, tvarkingas, šaldytuve maisto nėra, matosi, kad bute seniai negyvenama. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. J. kas mėnesį gauna apie 215 Eur dydžio šalpos pensiją. Šią pensiją pasiimdavo atsakovas A. E. Nors ieškinyje nurodoma, kad nuo 2015 m. gruodžio mėnesio globėjas ir turto administratorius A. E. nė karto nelankė ir nesidomėjo A. J. ir visiškai neduodavo jam piniginių lėšų, tačiau teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. P. patvirtino, jog atsakovas A. J. duodavo grynųjų pinigų (po 5-10 Eur), jam nupirko rūbų, be to atsakovas patvirtino, kad A. J. buvo duotas mobilusis telefonas. Iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. E. skirdavo lėšų A. J. pragyvenimui, o ne vien mokėdavo mokesčius už butą. Už butą buvo susidarę ir seni įsiskolinimai, todėl priteisti susidariusius įsiskolinimus už butą, neatskaičius duotų lėšų A. J. pragyvenimui, nėra įstatymų numatyto pagrindo. Teismas įvertino tai, jog šią dieną didžioji dalis įsiskolinimų yra apmokėta, tai patvirtina į bylą pateikti AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Balticum“ rašytiniai įrodymai. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, ir į tai, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti kokias sumas A. E. skyrė A. J. pragyvenimui, būtiniems poreikiams tenkinti, remiantis vien prokurorės pateiktu skaičiavimu, ieškinio reikalavimą įpareigoti A. E. atlyginti žalą, grąžinant A. J. 1797,13 Eur, atmetė.Be to, remdamasis iš dalies atsakovo paaiškinimais, kad šiuo metu jis nebeprižiūri A. J., B. P., N. E., VŠĮ Klaipėdos psichikos centro atstovės D. M. paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas negali toliau vykdyti A. J. globėjo ir administratoriaus pareigų. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, šalių paaiškinimams ir įrodymams, siekdamas įgyvendinti, apsaugoti bei apginti neveiksnaus asmens teises ir teisėtus interesus, teismas nusprendė, jog vadovaujantis CK 3.246 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas nušalinti A. E. nuo globėjo ir turto administratoriaus pareigų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-11-22 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo bei priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą A. E. atlyginti žalą, gražinant A. J. 1 797,13 Eur sumą. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl žalos atlyginimo, kadangi sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, šio savo sprendimo nepagrindė, o tik deklaratyviai nurodė, jog nėra galimybių apskaičiuoti kokias sumas A. E. skirdavo A. J. išlaikymui, bei klaidingai nurodydamas, jog neva B. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog A. E. A. J. išlaikymui skiria po kelis eurus, jam perkami rūbai.Nurodė, kad neveiksniu pripažintam asmeniui A. J. nustatyta globa ir paskirtas globėju ir turto administratoriumi A. E., tačiau B. P. paaiškinimais, ji A. J. rūpinosi nuolat, o nuo 2015 metų gruodžio mėnesio A. J. gyvena B. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Globėjas ir turto administratorius A. E. visiškai nebesirūpina A. J., neteikia nuo 2015 m. gruodžio mėnesio jokio išlaikymo, nors disponuoja A. J. priklausančia kortele ir jos negrąžina.Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, B. P. neteigė, jog buvo teikiamas šioks toks išlaikymas po kelis eurus ir po 2015 metų gruodžio mėnesio. Be to, atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek B. P. patvirtino, jog teismo sprendime minimas telefonas šiuo metu yra A. E. žinioje, kuris buvo perduotas A. J. kelioms dienoms, todėl ši aplinkybė šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės. A. J. nuo 2015 m gruodžio mėnesio nėra teikiamas joks materialus aprūpinimas, nors disponuojama neveiksnaus asmens gaunama pensija, todėl už šį laikotarpį skaičiuotinas atlygintinos žalos dydis. Apeliantė mano, kad ieškinyje yra pateiktas logiškas ir adekvatus priteistinos žalos apskaičiavimas, kurį sudaro per atitinkamą laikotarpį gautos A. J. pajamos ir išminusuoti privalomi mokėjimai kiekvieną mėnesį už komunalines paslaugas, kuriuos sudaro kiekvieną mėnesį nekintama suma už būsto nuomą, bei kintami mokesčiai už šildymą, vandenį. Tai kad A. E. išlaidas už šildymą ar būsto nuomą ir kitas komunalines paslaugas susidariusias už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėnesio apmokėjo naudodamas A. J. šalpos pensiją gaunamą 2016 metais nepateisina tinkamo šalpos pensijos panaudojimo. A. E. kaip turto administratorius nuo 2014-06-10 kiekvieną mėnesį paimdamas A. J. šalpos pensiją, privalėjo ir mokesčius mokėti nuosekliai kiekvieną mėnesį. Todėl reikalavimas įpareigoti A. E. atlyginti 1797,13 Eur žalą, kuri apskaičiuota iš gautos šalpos pensijos išminusavus tik einamuosius mokėjimus už laikotarpį nuo 2015 gruodžio mėnesio iki liepos mėnesio ( ieškinio patikslinimo metu tik už šį laikotarpį buvo sumokėta) bei pridėjus įsiskolinimą už elektros energijos tiekimą 46,43 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas.Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. E. neneigė, jog visiškai išlaikymo A. J. neteikia, išskyrus mokėjimus už komunalines paslaugas, nuo prokuroro ieškinio pateikimo momento ir teismo siūlymu pateikė savo skaičiavimus, t. y. likusią sumą nuo A. J. šalpos pensijos, sumokėjus komunalinius mokesčius, kuri 2016 m. spalio mėnesį, pasak atsakovo, sudarė 533,60 Eur, tačiau teismas netgi šios aplinkybės ir sumos nevertino ir nepriteisė, tokiu būdu ignoruodamas bet kokius pateiktus duomenis.Atsakovas A. E. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su kuriuo nesutiko bei nurodė, kad apeliantė su ieškiniu nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog išlaikymas nebuvo teikiamas. Apeliantė žalos dydį preziumavo išvesdama iš susidariusių įsiskolinimų už komunalinius mokesčius, tačiau tokia žalos prezumpcija nėra galima, nes žalos dydį būtina įrodinėti realiai, o ne manomais įrodymais. Pastebėjo, jog teismo paskirtas globėjas neturi pareigos vesti pajamų ir išlaidų apskaitos. Taip pat nurodo, kad apeliantės argumentai prieštarauja byloje pateiktiems duomenims (dokumentams iš ligoninės, maisto pirkimo kvitams, autobusų bilietų papildymo kvitams ir t. t.), kurie buvo pateikti kaip įrodymai, jog ieškinio argumentas, kad „nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, globėjas ir turto administratorius A. E. nė karto nelankė ir nesidomėjo A. J., visiškai neduoda piniginių lėšų iš A. J. priklausančios kortelės ir negražina jos teisėtam savininkui“ yra nepagrįstas. Pažymi, kad apeliantė savo argumentus rėmė trečiojo asmens B. P. parodymais, kurie vertintini kritiškai visos susiklosčiusios situacijos atžvilgiu. Teigia, kad nuo pat atsakovo paskyrimo globėju, ji nuolat dėjo pastangas, kad sutrukdytų atsakovui vykdyti savo pareigas.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, 2017-04-04 nutartimi nutarė ieškovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 256, 322 str.).Apeliantė Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė K. R. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu paaiškino, kad apeliacinį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, jog prašo priteisti 1797,13 Eur žalos atlyginimo. Žalos apskaičiavimo laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio imtinai. Žalos dydis apskaičiuotas įvertinant kokią šalpos pensiją gaudavo atimant kiek turėjo kiekvieną mėnesį mokėti mokesčių, taip pat pridedant esamą įsiskolinimą, nes jeigu yra įsiskolinimas yra ir žala. Nurodė, jog buvo susidarę dideli įsiskolinimai, mokėjimai atliekami neperiodiškai, mokama dalimis. Įsiskolinimai buvo padengti jau iškėlus šią civilinę bylą, nors šalpos pensija būdavo tvarkingai paimama kiekvieną mėnesį. Taip pat atkreipė teismo dėmesį, jog didžioji dalis atsakovo pateiktų kvitų yra ne ginčo laikotarpio, be to jie neįrodo, kad maistas buvo perkamas A. J.Atsakovas A. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skola už įvairius mokesčius susidarė nes neužtekdavo A. J. pašalpos jam išlaikyti. Nurodė, jog visiems mokesčiams apmokėti vidutiniškai kas mėnesį yra reikalinga 70 Eur. Žiemos laikotarpiu susidarę įsiskolinimai už komunalinius mokesčius būdavo dengiamo vasaros laikotarpiu. Nurodo, jog byloje pateikti įrodymai: pažymos iš ligoninės, kvitai, patvirtina, kad jis rūpinosi A. J. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų kas jei ne jis apmokėjo A. J. išlaidas. Trečiojo asmens A. J. atstovė pagal įstatymą R. K. paaiškino, jog ji iš B. P. žino, kad ginčo laikotarpiu atsakovas A. J. buvo nupirkęs striukę, batus, kojines, šlepetes, duodavo per savaitę po 5, 10 Eur, maistą atveždavo vieną kartą per savaitę, buvo leidęs naudotis panaudotu kompiuteriu, nors pažadų buvo labai daug. Nurodė, jog ji pati laikotarpiu nuo 2013-07-04 iki 2014-04-01 prižiūrėjo A. J. ir jokių įsiskolinimų nebuvo. Patikslino, jog mokesčių kiekvieną mėnesį vidutiniškai susidaro daugiau negu 70 Eur. Trečiojo asmens atstovas advokatas K. K. prašė tenkinti apeliacinį skundą.Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė D. M. posėdžio metu nurodė, jog su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti, nes atsakovas A. E. pinigų A. J. neskyrė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nušalinti A. E. nuo globėjo ir turto administratoriaus pareigų bei įpareigoti jį atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, įvertino byloje surinktus įrodymus bei nusprendė tenkinti pateiktą ieškinį iš dalies, t. y. nušalinti A. E. nuo globėjo ir turto administratoriaus pareigų, kitą ieškinio dalį – priteisti žalą - atmesti. Kadangi apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas dėl nušalinimo nuo globėjo bei turto administratoriaus pareigų plačiau nepasisako.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t. y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią kreditoriaus turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Kolegija pažymi, kad bylai reikšmingų faktinių aplinkybių įrodinėjimas yra šalių pareiga, todėl nevykdydamos šios pareigos šalys prisiima riziką, jog bylai reikšmingos aplinkybės teismo gali būti pripažintos neįrodytomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikšdama ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo turi įrodyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ir dėl to ginčas byloje nekilo, kad 2015 m. gruodžio mėnesį A. J. pradėjo gyventi B. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini). VšĮ Klaipėdos psichikos centro socialinis darbuotojas 2016-03-01 lankėsi A. J. suteiktame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad butas švarus, tvarkingas, šaldytuve maisto nėra, matosi, kad bute seniai negyvenama. 2016-03-02 lankytasi B. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad jame gyvena A. J. Byloje kilo ginčas ar atsakovas A. E. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio A. J. gaunamą šalpos pensiją naudojo A. J. interesams ir poreikiams užtikrinti. Apeliantė nurodė, jog globėjas ir turto administratorius A. E. nuo 2015 m. gruodžio mėnesio visiškai nesirūpina A. J., neteikia jam jokio išlaikymo, nors disponuoja A. J. priklausančia kortele ir jos negrąžina. Apeliantė žalos dydį apskaičiavo imdama laikotarpiu nuo 2015m. gruodžio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio A. J. gautą šalpos pensiją – 2224 Eur ir iš jos atėmusi 473,30 Eur einamuosius sumokėtus mokesčius už butą, tai sudaro 181,92 Eur už buto nuomą, 228,02 Eur sumokėti AB „Klaipėdos energija“, 63,36 Eur sumokėti AB “Klaipėdos vanduo“, bei pridėjo tą dieną buvusį įsiskolinimą už elektros energijos tiekimą 46,43 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais, kadangi jie nepagrįsti jokiais byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nustatyta, kad reikalaudama priteisti žalą, padarytą globotiniui A. J., apeliantė rėmėsi B. P. ir N. E. paaiškinimais. Ieškinyje nurodoma, jog suinteresuotas asmuo N. E. nurodė, kad atsakovas A. E. neprižiūri neveiksnaus brolio, tačiau 2016-11-08 vykusio teismo posėdžio metu paneigė tokius savo žodžius nurodydamas, kad apie tai, jog A. E. neprižiūri A. J., girdėjo iš kitų asmenų (teismo posėdžio, vykusio 2016-11-08, garso įrašas nuo 49:55 min. iki 51:50 min.). Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog B. P. 2016-04-25 paaiškinime nurodė, jog A. J. rūpinasi nuolat, o nuo 2015 metų gruodžio mėnesio jis gyvena B. P. bute. Nurodo, jog tą patį B. P. nurodė ir teismo posėdžio metu, todėl teismo teiginys, kad B. P. nurodė, kad yra teikiamas šioks toks išlaikymas yra nepagrįstas ir priešingas jos teismo posėdžio metu išsakytoms mintims. Teisėjų kolegijai išklausius 2016-11-08 posėdžio metu duotus B. P. parodymus nustatyta, jog ji paaiškino, kad A. J. rūpinosi visada, jis dienas leisdavo pas ją bute, o nakvoti grįždavo į savo butą, tačiau nuo 2015 m. gruodžio mėnesio ji nuolat pradėjo rūpintis A. J., nes atsakovas juo nebesirūpino. Paaiškino, jog 2016 m. gruodžio mėnesį atsakovas duodavo A. J. po 5-10 Eur, nupirko striukę, tačiau maisto nepirkdavo (teismo posėdžio, vykusio 2016-11-08, garso įrašas 57:53 min.). Nuo gruodžio mėnesio atsakovas pinigų nebedavė, maisto atvežė tik tada kai turėjo atvažiuoti socialinė darbuotoja (teismo posėdžio, vykusio 2016-11-08, garso įrašas 59 – 1:00:13 min.). Vertindama B. P. parodymus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad juos paneigia A. J. atstovės pagal įstatymą R. K. posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu duoti paaiškinimai. Ji nurodė, kad iš B. P. pasakojimų žino, kad A. E. ginčo laikotarpiu buvo A. J. nupirkęs striukę, batus, kojines, šlepetes, per savaitę duodavo jam po 5-10 Eur, maistą atveždavo vieną kartą per savaitę, buvo davęs naudotą kompiuterį.Be to, byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog globėjas A. E. ginčo laikotarpiu naudojo A. J. gaunamą šalpos pensiją neveiksnaus asmens interesams tenkinti. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas A. E. mokėjo mokesčius už A. J. gyvenamąjį butą (T 2, b. l. 11-38), mokėjo už globotinio elektroninius autobusų bilietus (T 2, b. l. 40-41), rūpinosi A. J. gydymu ligoninėje (T 2, b. l. 39, 42-43), pirko globotiniui maistą (T 2, b. l. 45-50). Taip pat atsakovas pateikė teismui susirašinėjimą su suinteresuotuoju asmeniu B. P. (T 2, b. l. 51-72, 80-89) iš kurio matyti, jog atsakovas pirkdavo maistą A. J., taip pat apmokėdavo elektroninius autobusų bilietus, mokėdavo mokesčius. Šias aplinkybes taip pat patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. N.-E., kuri nurodė, jog atsakovas A. E. pirkdavo broliui A. J. maistą, drabužius. Ne kartą yra kartu su A. E. pirkusi maistą ir A. E. veždavo maistą A. J. į namus, juo rūpinosi iki tol kol buvo pateiktas šis ieškinys. Liudytoja S. J. nurodė, jog dirba pas A. E. ir dažnai matydavo, kad A. J. ateidavo pas jį į darbą, A. E. duodavo jam pinigų. Pažymėtina, kad ieškovė žalos padarymo faktą įrodinėja iš esmės B. P. parodymais, tačiau iš bylos medžiagos (byloje pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp atsakovo ir N. P.) matyti, kad jų tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esant kitiems rašytiniams įrodymams, taip pat liudytojų parodymams žalos padarymo faktui nustatyti šių ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka. Skaičiuodama turtinę žalą ieškovė nurodė tik atsakovo sumokėtų mokesčių dalį, tačiau visiškai nesiaiškino kiek ir kokio dydžio išlaidų susijusių su neveiksniu pripažinto A. J. interesų tenkinimu, turėjo atsakovas, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tokių išlaidų buvo, taip pat neįrodinėjo, kad likusią šalpos pensijos dalį atsakovas naudojo ne A. J. interesų tenkinimui. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog dalis į bylą pateiktų kvitų patvirtinančių maisto įsigijimą yra ne ginčo laikotarpio, be to kvitai neįrodo jog maistas buvo pirktas A. J. Šiuo atveju vertindamas į bylą pateiktus kvitus apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad teismo paskirtas globėjas neturi pareigos vesti pajamų ir išlaidų apskaitos. Taip pat nesutiktina, su ieškovės argumentais, jog mokesčių sumokėjimas vėliau, o ne einamuoju mėnesiu gali būti vertinamas kaip žalos padarymas A. J. A. E. byloje yra pateikęs mokėjimų kvitus ir už 2014, 2015 metus, tai leidžia teismui manyti, kad mokesčiai buvo mokami nuolatos atliekant tam tikras įmokas. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog žiemos laikotarpio metu susidaręs įsiskolinimas buvo dengiamas vasarą, teisėjų kolegijos vertinimu esminę reikšmę žalos atsiradimui darytų įsiskolinimų neapmokėjimas, o ne jų apmokėjimas pavėluotai.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.)Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė nenurodo objektyvių duomenų, nepateikia įrodymų pagrindžiančių žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, priešingai byloje yra įrodymų (atsakovo byloje pateikti išrašai iš ligoninės, SMS žinutės, kvitai, liudytojos G. N.-E. parodymai, trečiojo asmens atstovės pagal įstatymą R. K. parodymai) patvirtinantys, kad atsakovas teikė išlaikymą A. J. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos, vėliau iki 2016 m. rugsėjo mėnesio buvo mokami tik mokesčiai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad A. E. savo veiksmais padarė žalą A. J. turtiniams interesams. Vertindama šiuos byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė remdamasi tik subjektyviais, kitų asmenų vertinimais, neįrodė žalos atsiradimo fakto ir dydžio, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. E. neneigė, jog nuo prokuroro ieškinio pateikimo momento išlaikymo A. J. neteikia, išskyrus mokėjimus už komunalines paslaugas, ir teismo siūlymu pateikė savo apskaičiavimus, t. y. likusią sumą nuo A. J. šalpos pensijos, sumokėjus komunalinius mokesčius, kuri 2016 m. spalio mėnesį, pasak atsakovo, sudarė 533,60 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas netgi šios aplinkybės ir sumos nevertino ir nepriteisė, tokiu būdu ignoruodamas bet kokius pateiktus duomenis. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2017-09-05 atsakovas A. E. į A. J. sąskaitą pervedė 983 Eur. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio iki 2016 m. gruodžio mėnesio į A. J. sąskaitą buvo pervesta 1568 Eur (224 Eur ×7 mėn.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimo kvitų b.t.III, b.l. 38-41, 48, 53) nustatyta, jog A. E. laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-10-17 sumokėjo 591,40 Eur mokesčių, o likusią nuimtą pinigų sumą 983 Eur pervedė į A. J. sąskaitą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kadangi atsakovas gera valia pervedė visus likusius pinigus, šiuo motyvu priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovas A. E. byloje pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 570 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos nagrinėjant šią bylą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už advokato pagalbą surašant dokumentą, patarimus ir kitas teisines paslaugas atsakovas sumokėjo 570 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, netenkinus apeliacinio skundo, 570 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovo A. E. naudai.Byloje taip pat yra pateikta Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už trečiajam asmeniui A. J. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal 2017-05-12 sprendimą Nr.2.3-(NTP-2)-17-T-1021-9650. Joje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma 104,22 Eur. Kadangi ieškovas pateikdamas apeliacinį skundą gynė trečiojo asmens interesus, trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu apeliacinį skundą prašė tenkinti, apeliacinį skundą atmetus vadovaujantis LR CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 99 straipsniu šios bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros atsakovui A. E. 570 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.