- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 1-116-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40365-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Arūnas Tarutis
- Kategorijos
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje –
M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo registruotas darbo biržoje, nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-12 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., 64¹ str. – paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. buvo kaltintas tuo, kad (duomenys neskelbtini) su UAB „A“, registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. G., sudarė transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 60 mėnesių laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl AB „B“ priklausančios, UAB „A“ pagal lizingo sutartį valdomos transporto priemonės Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) savo žinion, kaip nuomininkas, gavo šį automobilį, kurio vertė 9 110 Eur. M. S., turėdamas savo žinioje svetimą turtą, nesilaikė išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, įmokų už automobilį nemokėjo ir UAB „A“ (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį, automobilio UAB „A“ negrąžino, su UAB „A“ neatsiskaitė, tokiu būdu pasisavino svetimą turtą – automobilį Mercedes-Benz ML 500, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), padarydamas UAB „A“ 9 110 Eur turtinę žalą. Tokie kaltinamojo M. S. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
Taip pat M. S. buvo kaltintas tuo, kad jis, (duomenys neskelbtini) su UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. G., sudarė transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 60 mėnesių laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl AB „B“ priklausančios, UAB „A“ pagal lizingo sutartį valdomos transporto priemonės Mercedes-Benz E400, VIN: (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) savo žinion, kaip nuomininkas, gavo šį automobilį, kurio vertė 31 110 Eur. M. S., turėdamas savo žinioje didelės vertės svetimą turtą, nesilaikė išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, įmokų už automobilį nemokėjo, ir UAB „A“ (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį, automobilio UAB „A“ negrąžino, su UAB „A“ neatsiskaitė, tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą turtą – automobilį Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), padarydamas UAB „A“ 31 110 Eur turtinę žalą. Tokie kaltinamojo M. S. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
Kaltinamasis M. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad su jam pareikštais kaltinimais nesutinka.
M. S. parodė, jog yra kaltinamas, kad pasisavino automobilius. Yra nekaltas, nes automobilius pasisavino kitas asmuo – V. K.. 2018 m. rudenį teikė pareiškimą, bet jis buvo atmestas. Pareiškimą rašė, nes negalėjo mokėti įmokų. Su juo buvo susisiekęs E. P., klausė, kur automobiliai. Jis prašė truputį palaukti, sakė, kad susitvarkys reikalus, sumokėjo kažkiek pinigų. Pinigus mokėjo ir jo tėtis, jie buvo atvažiavę į „A“ atstovybę. Kalbėjo ir su E. P., kuris buvo atvažiavęs pas jį į namus. Kai E. P. pasakė, kad automobiliai yra pasisavinti, jie važiavo tų automobilių ieškoti su sekimo įranga, kurioje buvo matyti žemėlapis, kur ir kurią dieną automobilis važiavo. Jis jo klausė, ar jis žino kokias nors aplinkybes. Pasakė, kad tikrai nežino. Jis jam liepė važiuoti pas automobilių vagysčių skyriaus viršininką, kurio vardas L.. Jis ten nuvažiavo ir pasakė visą situaciją. Jam liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini). E. jam pasakė, kad parašytų pareiškimą, sakė, kad visa kita sutvarkys pats, nereikia jokios pagalbos. Jis parašė pareiškimą. Tai buvo 2018 m.. Nuo to laiko viskas nutilo ir iki 2020 m. nebuvo jokio skambučio, jokios informacijos. Iki automobiliai atsidūrė pas V. K., su V. K. buvo pažįstamas jau tris ar keturis metus. Pastarasis taisydavo kaltinamojo automobilius, juos tobulindavo, o kaltinamasis rasdavo jam klientų. Iš pradžių buvo tokia situacija, kad kai V. K. tvarkė kaltinamajam automobilį, kurį buvo įsigijęs iš UAB „A“, kaltinamasis jam pasakė, kad planuoja šitą automobilį parduoti. Prieš tai kalbėjo su „A“ atstovu P., kad norėtų įsigyti kitą automobilį, bet kartu norėtų ir šitą parduoti. Jis jam pasiūlė, kad „A“ irgi gali iš jo tą automobilį nupirkti, bet buvo labai neadekvati kaina, sakė, kad čia yra toks verslo planas – perka pigiai, o parduoda brangiai. Tada V. K. paklausė, gal jį domina BMW automobilis. V. pasakė, kad automobilis jį domina, gali jį iš jo nupirkti. Kaltinamasis pasakė, kad automobilis priklauso „A“, reikės iš „A“ išsipirkti. V. K. pats matė automobilio paso duomenis, kur buvo parašyta, kad automobilio savininkas yra „B“, o naudotojas yra „A“. V. K. pasakė, kad jam viskas tinka. Kai pasakė, kad reikės išsipirkti iš „A“, V. K. jo paklausė, koks likutis. Kaltinamasis pasakė, kad likutis apie 9 000 Eur. V. pasakė, kad gerai, kad nėra jokių problemų. Maždaug po savaitės ar dviejų, tiksliai nepamena, V. K. susisiekė su „A“ ir jie kartu važiavo į „A“ sumokėti pinigų. Į „A“ važiavo bendra iniciatyva, turėdami tikslą persirašyti automobilį. V. jam paskambino ir pasakė, kad šiandien reikia važiuoti į „A“, kaltinamasis sutiko. V. pirmas jam paskambino. Su V. susitiko kieme prie „A“, toje vietoje, kur klientai stato mašinas. Jie buvo trise. Kartu buvo ir jo tėtis, o iš V. pusės nieko nebuvo. Jie buvo kabinete, kai jis mokėjo tuos pinigus. V. jam pinigus padavė, o jis sumokėjo. Kaltinamasis net gali pasakyti, kokiomis kupiūromis buvo sumokėta. V. K. jam asmeniškai sumokėjo 10 500 Eur grynais pinigais. Iš tos sumos 10 000 Eur buvo už automobilį, o 500 Eur – už valstybinius numerius. V. pinigus jam padavė į rankas. Iš šitos sumos 500 Eur buvo už valstybinius numerius, o už patį automobilį – 10 000 Eur. Pinigus jam davė prie „A“ tą pačią dieną, kai mašina buvo perrašyta. Užfiksuota, kad „A“ lapkričio 15 d. priėmė pinigus iš V. K.. Kai jis padavinėjo pinigus, buvo pasirašyta sutartis su „A“ ir jo „A“ atstovas pats paklausė, ar jis neprieštarauja, kad jie V. parduoda automobilį. Jis pasirašė popierius dėl sumos atitikimo, nes likutis buvo mažesnis. Gavosi taip, kad jis V. K. parduoda už brangiau tuo momentu, t. y. likutis buvo mažesnis, o jis V. tą mašiną pardavė už 10 000 Eur. Kai jo paklausė, ar jis sutinka su tuo, pasakė, kad sutinka, padavė pinigus. Tokiu būdu išėjo taip, kad oficialus pirkėjas yra V. K., pinigai iš jo paimti, nes jis išsiperka iš „A“ tą mašiną. V. K. jam perdavė 10 500 Eur, o likutis buvo mažesnis – apie 9 000 Eur. V. išpirkinėjo, dokumentus registravosi ant savęs, o pinigų davė daugiau. Jam liko maždaug 1 000 Eur. Prieš tai už automobilį V. K. jam nieko nebuvo davęs. Kokia to automobilio reali rinkos vertė buvo tuo metu, vertinti sunku, kadangi automobilis iš (duomenys neskelbtini), skiriasi ridos. Mano, kad automobilio kaina tuo momentu buvo maždaug 12 000 – 13 000 Eur, ne daugiau. Jis buvo gana didelės ridos – virš 100 000 km, pagal kėbulo numerį jis buvo ne tos komplektacijos, buvo „pagyvenęs“ salonas. Įmokas už šį automobilį „A“ mokėjo tvarkingai. Vienu momentu buvo, kad vėlavo, o paskui grynais sumokėjo iš karto už du mėnesius. Jis daugiausiai mokėjo grynais pinigais. Dėl kaltinime inkriminuotų Mercedes Benz automobilių parodė, kad jie atsidūrė pas V. K.. Kaltinamasis buvo įbridęs į skolas. Pinigų reikėjo, ne pinigų buvo skolingas G. P. ir dar vienam asmeniui. 2018 m. spalio mėnesį kreipėsi į V. K., nes jis pasiturintis, turi daug pinigų. V. K. pasakė, kad jam atsitiko problema, paklausė, ar pastarasis gali jam paskolinti 10 000 Eur. V. pasakė, kad nėra jokių problemų. Tai buvo praėjus mėnesiui ar dviem po BMW epizodo, tuo metu už BMW su „A“ buvo jau atsiskaitęs. Tačiau kadangi G. P. pasakė, kad jai reikalinga visa suma, dalimis ji nenorėjo, tuomet pinigus grąžino kitam asmeniui. Kaltinamasis V. K. pasakė, kad pinigus grąžins su procentais. Įsipareigojo per tris – keturis mėnesius grąžinti apie 12 000 – 13 000 Eur. Gauti pinigų skolos grąžinimui jam būtų padėjęs tėtis, teta, kiti šeimos nariai. Į klausimą, kodėl nesiskolino 10 000 Eur iš šeimos narių, parodė, kad tuo metu situacija jiems atrodė sudėtinga, buvo panika, o paskui pradėjo kalbėtis, kad galima ir iš banko pasiskolinti. Kai V. K. paskolino pinigus, pastarasis kaltinamajam davė terminą, kad po Naujųjų metų pinigus grąžins su palūkanomis. Bet po savaitės ar dviejų savaičių V. K. jam paskambino ir pasakė, kad jam skubiai reikalingi pinigai, kad per savaitę turi juos atvežti, nes nori pirkti kažkokį automobilį. Tuo metu pasakė, kad pasistengs. Po poros savaičių V. K. jam paskambino ir pasakė, kad skubiai reikalingi pinigai, turi savaitę laiko juos grąžinti. Praėjo savaitė, bet pinigų pastarajam negrąžino. Tada V. K. jam paskambino ir pasakė, kad reikia skubiai susitikti ir pasikalbėti. Jis pasakė, kad gerai, o kai paklausė, kur, pasakė, kad prie jo autoserviso (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis važinėjo automobiliu Mercedes-Benz E400, v. n. (duomenys neskelbtini), juo ir atvažiavo. Atvažiavęs kaltinamasis pasakė, kad dabar negali grąžinti, pinigų neturi, tarėsi, jog atiduos po Naujųjų metų. Pasakė, kad gali suorganizuoti nebent 1 000 – 2 000 Eur, bet ne daugiau. V. K. pasakė, kad jam reikia visko. Kai pasakė, kad neturi, jis pasakė, kad jam duotų automobilio Mercedes-Benz raktelius truputį pasižiūrėti. Kaltinamasis šiam padavė raktelius, po ko V. K. įsėdo į tą mašiną, pasėdėjo, apsižiūrėjo. Mašinos uždangoje nuo saulės gulėjo mašinos dokumentai, šis juos pamatė ir paklausė, ar čia irgi „A“ automobilis. Jis atsisėdo į mašiną, o paskui mašiną užrakino, raktą įsidėjo sau į kišenę ir pasakė, kad automobilis liks pas jį, kol neatveš jam pinigų. Kai pasakė, kad automobilis ne jo, jį perka lizingo būdu, pastarasis atsakė, kad jam tai neįdomu, automobilis bus pas jį, kol nebus grąžinti pinigai, pasakė važiuoti ir ieškoti pinigų. Po ko V. K. sėdo ir išvažiavo. Kaltinamasis neįtarė, kad čia kažkas gali būti, kad V. K. mašiną pasiims. Jeigu būtų žinojęs šio kėslus, net nebūtų važiavęs su juo susitikti. Automobilio dokumentai buvo automobilio uždangoje nuo saulės. Kai jis jam pasakė, kad mašiną atiduos, kai atveš pinigus, jis suprato, kad mašiną jis iš jo pasiima. „A“ apie tai nepranešė, o kreipėsi į savo gimines. Kiek pamena, tada kaltinamasis nuvažiavo pas tetą, o paskui ten atvažiavo ir jo tėtis, jie bandė spręsti tą visą situaciją, į kurią jis įklimpo. Tos pačios dienos vakarą apie 19 – 20 val., kai buvo jau tamsu, jis pamatė, kad V. K. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo teta, ir pasiėmė Mercedes-Benz ML automobilį, kurį jis buvo nupirkęs savo draugei. V. K. tą automobilį galėjo paimti, nes automobilyje Mercedes-Benz E400 salone buvo palikti to automobilio rakteliai ir tik jis turėjo raktelius. Kai pamatė, kad nėra ir antro automobilio, jis paskambino V. K. ir paklausė, o šis pasakė, kad viskas tvarkoje, kai atveši pinigus, viską atgaus. V. K. konkrečiai nepasakė, kad paėmė automobilį, tiesiog pasakė „atveši pinigus ir viską atgausi“. „A“ apie problemą nepranešė, nes jis galvojo, kad surinks pinigus, jam atiduos ir automobilius atgaus. Abiejų automobilių raktelius taip pat turėjo ir „A“. Kai pirko automobilius, kaltinamasis klausė ir jam paaiškino, kad vienas raktas yra duodamas naudotojui, o kitas lieka pas juos. Kai išsiskyrė su savo mergina, abu automobilius ir jų raktelius laikė pas save. V. K. atiduoti automobilį Mercedes-Benz E400 sutiko todėl, kad po to jis apie jį sužinojo, kad jis yra susijęs su tam tikrais žmonėmis, ir jo bijojo. Apie V. K. sužinojo, kad jis priklauso tam tikrai grupuotei, kad jis susijęs su organizuotomis grupuotėmis, bendrauja su tam tikrais asmenimis. Jam taip pat sakė, kad jis užsiima tam tikrais dalykais, bet negali kaltinti, nes neturi įrodymų. Grupuotė susijusi su automobilių pervežimu, nelegaliais automobiliais, pardavinėja nelegalias detales ir t. t. Kiek žino, kažkada jam buvo pateikti kaltinimai dėl vogtų transporto priemonių ardymo. Tuo metu, kai V. K. paėmė iš jo automobilius, automobilio Mercedes-Benz ML vertė buvo apie 4 000 – 5 000 Eur, ne daugiau. Kiek buvo vertas tas (duomenys neskelbtini) automobilis Mercedes-Benz, pasakyti sunku, kadangi jį pirko lizingo būdu, nežinojo, kad jis buvo stipriai daužtas, ir rekonstruotas Lietuvoje. Jam sunku įvertinti, bet mano, kad tas automobilis buvo vertas maždaug 20 000 – 25 000 Eur. Po to, kai jis įsigijo tą automobilį, jo kolegos jam pasakė, kad pagal kėbulo numerį galima pasižiūrėti, kaip automobilis atrodė prieš tai, jeigu jis yra iš (duomenys neskelbtini). Jis pasitikėjo „A“, iš pradžių buvo labai geri santykiai, buvo maloniai aptarnautas, padėjo draudimo klausimais. Lizingu pirkti tuos automobilius jam apsimokėjo, nes neturėjo galimybės sau nusipirkti iš karto, kadangi tai yra didelės sumos, o vairuoti seną automobilį jam atrodė prasta idėja, nes seną automobilį reikia remontuoti, jis bet kada gali sugesti. Jam norėjosi naujesnės ir geresnės mašinos. Tuo metu jam atrodė viskas tvarkoje, įmokos jam neatrodė didelės. Kai atsirado įsiskolinimai, viskas pasirodė visai kitaip. Su „A“ pateiktais dokumentais dėl įmokų susipažino, su jais sutinka. Ten nėra nurodyta tam tikrų mokėjimų, bet šiaip viskas tvarkoje. Prieš sudarant sutartis, dirbo per dvi įmones, o vienu metu – netgi per tris. Pagrindinis jo darbas buvo UAB „C“, dirbo (duomenys neskelbtini), važinėjo (duomenys neskelbtini). Be to, turėjo savo įmonę – UAB „D“, taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) pagal užsakymus UAB „E“. Įmonė UAB „D“ turėjo autoservisą, taisydavo važiuokles, tvarkydavo techninę apžiūrą, variklius. Jo įmonės pavadinimas buvo pasiūlytas iš įmonės, kuri jam įsteigė ją, nes tuo metu jis važinėjo S klasės automobiliu Mercedes. Pavadinimą pasiūlė buhalterijos įmonė, kuri jam įsteigė įmonę. Jo mėnesinės pajamos 2018 m. skirdavosi. Pagrindinės jo pajamos buvo dirbant (duomenys neskelbtini). Tai buvo jo oficialios pajamos, jis gaudavo 1 000 Eur į rankas. Pusę algos gaudavo į kortelę, o kita pusė algos buvo mokama grynais pinigais. Į (duomenys neskelbtini) važiuodavo su (duomenys neskelbtini), kuriam pakanka (duomenys neskelbtini). Atlyginimas jo įmonėje priklausydavo nuo padaryto darbo, būdavo ir 1 000, ir 2 000, ir 500 Eur. Tuo metu pinigų netrūko, viskas atrodė gerai. Visas pajamas sudėjus, turėdavo maždaug 2 000 Eur per mėnesį, o vidutiniškai 1 500 Eur per mėnesį. Sudarant sutartis, „A“ jokių dokumentų nereikalavo. Jis per internetinį puslapį užpildė paraišką, o tada jam paskambino ir pasakė atvykti į vietą, kur viską išspręs. Jam sakė, kad pradinio įnašo dydis ir palūkanos priklauso nuo kredito istorijos. Jam sakė, kad palūkanas galima sumažinti, jeigu greičiau išmokės. (duomenys neskelbtini) automobilį Mercedes-Benz kupė paskutinį kartą matė pas V., o džipą paskutinį kartą matė (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno pas senelius ir tetą. Po to, kai jis juos pasiėmė, automobilių daugiau nematė. Į policiją kreipėsi po to, kai E. P. jam pasakė, kad reikia kreiptis ir jie tada nuo jo atstos. Kontaktas su E. P. buvo lapkričio ar gruodžio mėnesį, t. y. po mėnesio ar dviejų E. P. atvažiavo pas jį. Į policiją kreipėsi po Naujųjų metų, t. y. 2019 m. Kiek buvo praėję mėnesių, tiksliai nepamena, bet ne vienas ir ne du. Iš karto į policiją nesikreipė, nes E. P. jam pasakė, kad viską išspręs, padės, ieškos, suras. Iki E. P. į policiją nesikreipė, nes buvo nežinioje ir baimėje, kadangi V. K. sakė, kad jis turės problemų. Mano, kad šis bijojo, kad kaltinamasis gali kreiptis į policiją. Pastarasis jį gąsdino, darė spaudimą, kad į policiją nesikreiptų. Kaltinamasis nežino, dėl kokių priežasčių. Paėmus automobilius, su V. K. porą kartų buvo susisiekęs ir pasakė, kad surinks pinigus, jam reikia tuos automobilius grąžinti „A“, nes reikalauja, ieško jų. V. pasakė, kad automobilius atgaus, kai atveš pinigus. Apie tai kalbėjo praėjus savaitei ar dviem savaitėms po automobilių paėmimo. Pinigus bandė surinkti, bet juos surinkti ir atsiskaityti su V. K. jam nepavyko. Maždaug po mėnesio su šiuo asmeniu buvo susitikęs jo tėtis, V. sakė, kad atveš 10 000 Eur ir tada tegul jis grąžins automobilius, jie atiduoda „A“ ir pamirš tą problemą. V. su tuo nesutiko, pasakė, kad jam reikia 12 000 ar 13 000 Eur. Kaltinamasis turėjo sutikti, kad turi grąžinti palūkanas, kadangi pinigus jis jam skolino, bet kadangi juos skolino ilgesniam laikotarpiui, jis pasakė, kad negali grąžinti tokios sumos. Jie du kartus buvo susitikę pas V. prie darbo (duomenys neskelbtini) ir kalbėjosi. Tuo metu, kai susitiko, automobilių nematė. V. K. pasakytas teiginys, kad kaltinamasis šiam sakė, jog Mercedes-Benz ML yra parduotas dalimis, tėra šio asmens gynyba, nes jis turi bandyti kažkaip išsisukti, kadangi yra žmogus, kuris tuos automobilius paėmė. V. K. vieną kartą teigė, kad pinigų jam neskolino, o prieš tai parodymuose rašė, kad skolino. Pinigų skolinimo faktą matė ir kiti asmenys, bet jis jų nepažįsta. Tai buvo V. K. darbuotojai ar klientai. Viskas vyko jo ofise, ten jis jam skolino pinigus. Skolino grynais pinigais, stambiomis kupiūromis, t. y. 500, 100, 200 Eur kupiūromis. Ar yra jo ofise kameros, teigti negali, bet jam atrodo, kad yra. Tuo metu, kai skolinosi pinigus, V. K. įmonė (duomenys neskelbtini) vadinosi „F“. Kiek žino dabar, ta įmonė yra bankrutavusi ar neegzistuojanti, nes ji vadinasi kitaip, o jis vėlgi yra ten direktorius. Dabar ta įmonė vadinasi „G“, ji yra toje pačioje (duomenys neskelbtini).
Maždaug po dviejų ar trijų dienų po to, kai kreipėsi į policiją, jam paskambino tyrėjas, vardo ir pavardės nepamena, ir pasakė, kad byla yra nutraukiama, nes čia yra civiliniai santykiai. Jam taip pat atsiuntė elektroniniu paštu pranešimą, kad byla yra nutraukta, ir, jeigu nori, gali apskųsti teismui. Po poros mėnesių kaltinamasis gavo antstolio laišką, kad „A“ iš jo buvo priteista 5 000 Eur su centais. Sprendimo neskundė, nes po to gavo laišką iš „A“, kad yra skolingas. Jis galvojo, kad viskas gerai, nes E. P. sakė parašyti pareiškimą ir jis viską sutvarkys pats, nebus jokių problemų. Nesikreipė, du metus buvo tylu ir ramu. E. P. buvo atvažiavęs pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalį ar lapkritį, tikslios datos nepamena. Iš anksto šis asmuo nepranešė, kad atvažiuos. Jis buvo namuose ir kažkas paskambino į duris. Jis atidarė duris ir jis prisistatė, kad yra įmonės vadovas E. P., kad ieško automobilių, turi tam tikrų klausimų, kodėl nemokamos įmokos. Tikslios datos, kada jis atvyko pirmą kartą, nepamena. Su pastaruoju jis buvo susitikęs maždaug 4‑5 kartus. E. P. buvo nuvažiavęs ir pas jo tėtį į darbą. Dėl (duomenys neskelbtini) adreso parodo, kad (duomenys neskelbtini) negyvena jau nuo (duomenys neskelbtini), todėl E. P. ten nebuvo nuvykęs. Tai yra jo mamos adresas. Nuo (duomenys neskelbtini) su mama visiškai neturi jokių kontaktų. Jo tėvai išsiskyrė, kai jam buvo (duomenys neskelbtini). Kodėl nurodomas tas adresas, nežino. Kiek žino iš bendros patirties, kai vaikas gimsta, jis yra registruojamas automatiškai prie mamos. Gal todėl ten ir yra registruotas. Iš pradžių su E. P. susitiko (duomenys neskelbtini), paskui – (duomenys neskelbtini), po to buvo susitikęs su juo „A“ pastate. Be to, jie buvo susitikę (duomenys neskelbtini). E. P. jam paaiškino, kad jis yra suinteresuotas jam padėti, kad jis pats dirbo pareigūnu, kad tikrai gali viską sutvarkyti, tik jam reikia pasakyti, „kas ir kaip“. Kaltinamasis šiam paaiškino visą situaciją ir E. P. pasakė, kad važiuojam, parodysiu „kas ir kur“. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jis jam parodė, kad šioje vietoje buvo paskutinis kartas. E. P. pasakė, kad čia automobilį tikrai matė per navigacijos sistemas kažkaip. Sakė, kad matė, jog automobiliu buvo nuvažiuota į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ryšys nutrūko. Jo klausė, ar jis žino kažką (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pažįstamų neturi. Kada (duomenys neskelbtini) nutrūko ryšys, E. P. jam nesakė. E. P. turėjo savo duomenis, jam rodė atspausdintas popieriuje schemas, kaip gavo tuos duomenis, ji nežino. Ar tie automobiliai buvo pajungti prie GPS, nežino, tą žinojo tik „A“. Pareiškimą prieš E. P. parašė todėl, kad teismo posėdžio metu jam buvo daromas spaudimas iš šio asmens. Sakydamas, kad jam buvo daromas spaudimas teismo posėdžio metu, omenyje turi, kad spaudimas buvo daromas bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu. Iš pradžių buvo atsiųsti tam tikri žmonės. Patį pirmą kartą jie atvažiavo ne pas jį, o pas jo giminaitį, išsikvietė pasikalbėti ir pasakė tam tikrus žodžius. Antrą kartą atvažiavo pas jo tėtį ir buvo pasakyti žodžiai: „vyksta tam tikras tyrimas, puikiai suprantat, koks tyrimas, ir reikia, kad viskas būtų visai kitaip.“ Jo tėtis tų žmonių paklausė, kas konkrečiai, apie ką jie kalba. Jie pasakė, kad „jūs viską puikiai suprantate, tai yra pirmas perspėjimas“. Po to buvo antrą kartą atvažiuota ir tai yra užfiksuota vaizdo kameromis, buvo atvažiavę pas jį. Dėl to vyksta tyrimas, dabar atmetė. Tai buvo penktadienį prieš Velykas, o antradienį parašė pareiškimą. Jis suprato, kad kalba eina būtent apie šį tyrimą. Buvo pasakyta konkrečiai „reikalingi tavo parodymai kitokie“. Tai susiejo su E. P., nes jis ten dalyvavo – pas jį buvo atvykęs jis ir dar vienas asmuo. Pareiškimas buvo parašytas dėl šių aplinkybių.
Vieną kartą jie susitiko jau (duomenys neskelbtini), o kitą kartą į (duomenys neskelbtini) važiavo kartu. E. P. jam rodė tam tikras vietas, klausė, gal kažką čia žino. Ten buvo laukai, garažai ir tiek. Buvo toje (duomenys neskelbtini) pusėje, kur važiuojant link (duomenys neskelbtini) yra mūriniai garažai. E. P. jį atvedė į tą vietą ir paklausė, ar čia žino kažką. Jis pasakė, kad nieko nežino. Jis pasakė, kad čia nutrūko navigacijos ryšys. Ar V. K. kaip nors susijęs su (duomenys neskelbtini), nežino. Po to karto, kai V. K. pasakė, kad gali jam grąžinti 10 000 Eur, daugiau su juo neturėjo jokio kontakto. Prieš šiuos Naujuosius metus buvo pateiktas pareiškimas atnaujinti šią bylą, buvo surengta akistata tarp jų, tada pastarąjį pamatė vėl. V. K. parodymus teisiamojo posėdžio metu girdėjo. V. K. parodymai prieštarauja jo parodymams. Kiek jam teko skaityti bylą, jis ir pats sau prieštarauja. Vienu metu V. K. parodė, kad pinigus jam skolino, o kitoje vietoje – kad neskolino. Jeigu žmogus teigia, kad skolino, o po to teigia, kad neskolino, jau yra įtarimas, kad jis meluoja. Sakyti, kad neskolino, jam yra patogu.
Kai buvo V. K. apklausa, klausimų šiam neuždavinėjo, nes jautė pastarojo spaudimą. Be to, klausimų nenorėjo jam užduoti, nes jis yra žmogus, kuris gali jam padaryti tam tikrą įtaką, ir jis bijojo. Spaudimas gali būti daromas ir ne teismo metu, ir nebūtinai tą gali daryti jis pats. Spaudimas gali būti daromas iš jo draugų, iš jo pažįstamų, o jis turi daug pažįstamų, apie kuriuos daug žino pareigūnai. Ir prieš posėdį, ir prieš šitą visą tyrimą buvo perspėjimai nebandyti kažką kalbėti, nebandyti rašyti pareiškimų. Tą pagrindžiančių dokumentų neturi. Iš pradžių jis nedavė parodymų, nes norėjo paklausyti, ką V. K. pasakys, meluos ar ne. Jis girdėjo, kad anksčiau buvo pasiūlymai tam tikriems žmonėms, kad, jeigu reikia automobilio detalių, vos ne už pusę kainos pigiau V. K. gali gauti ir nėra jokių problemų, tik reikia palaukti, nes savaitę laiko užtrunka išardymas. Faktas, jog žmogus, gali gauti viską ir per pusę pigiau, negu yra rinkos kaina, daug ką pasako. Kaltinamasis žino, kad V. K. „užsiiminėja“ vogtų automobilių detalėmis. Jam buvo porą kartų pavogtos detalės (veidrodžiai, vairas, televizorius iš salono), tai atvažiavo pas V. K. ir šis greitai sudėdavo. Kai iš jo buvo atimtas automobilis, jis nuvažiavo pas pažįstamą, kuris tuo metu dirbo Transporto priemonių vagysčių skyriuje, jis vėliau dalyvavo ir šioje byloje kaip vyriausiasis tyrėjas, ir jis jo klausė, ką jam daryti, sakė, kad iš jo atėmė mašiną. Tyrėjas pasakė važiuoti į komisariatą to rajono, kuriame viskas įvyko, todėl ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini). Jam sakė, kad jie žino apie šitą žmogų, bet jų rankos surištos, nes nieko prieš jį neturi, jis priklauso tam tikrai grupuotei, nežino, kokiai.
Dėl kokio automobilio E. P. su juo susitiko, jis tiksliai nepamena, bet jis su juo susitiko dėl to, kad buvo vėluojamos įmokos. Jis tada padarė įmokų mokėjimus, o gal jo tėtis pinigus pervedė, dabar tiksliai nepamena. Ten buvo apie 1 000 Eur, o po to dar kartą 1 000 Eur įmoka. E. P. susitiko pasiklausti dėl įmokų ir įmokos buvo padarytos. Pirmo susitikimo su E. P. metu jis jam pasakė, kad automobiliai yra, bet nesakė, kad automobiliai yra pas jį. Jis pastarajam tiesiog pasakė, kad automobiliai yra, nes E. P. uždavė klausimą – gal tų automobilių išvis nėra. Kaltinamasis pasakė, kad automobiliai yra, nes žinojo, kad jie yra pas V. K.. Tuo metu, kai tų dviejų automobilių Mercedes-Benz jau neturėjo, E. P. nepasakė, kad jis tų automobilių neteko. Jo žiniomis, tuo metu automobiliai buvo pas V.. Kai E. P. pasiūlė kreiptis į policiją, buvo praėję jau daug laiko. E. P. jam pasakė kreiptis tik dėl vieno automobilio, sakė, kad kitas automobilis šiam neįdomus. Parašė pareiškimą tik dėl vieno automobilio, nes E. P. jam pasakė parašyti pareiškimą dėl vieno automobilio, sakė pats viską išsiaiškins, nes turi pažinčių, daug visokiausių „galų“, tokia situacija jo gyvenime jau ne pirma. E. P. pasakė parašyti pareiškimą ir jis daugiau jam neskambins, jam jo nereikės, visa kita jis pats susitvarkys. Jis parašė pareiškimą ir nuo to laiko E. P. dingo.
Po jo pareiškimo ilgą laiką buvo tyla, du metus niekas niekur nesikreipė. Jis gavo iš antstolio laišką, kad skolingas „A“ virš 5 000 Eur, ir po to laiko niekas su juo nekalbėjo. E. jam liepė rašyti pareiškimą, sakė viską sutvarkys, tai jis galvojo, kad viskas susitvarkė. Galvojo, kad jis padarė kaip pasakė, iš jo priteisė 5 000 Eur, o visa kita gal išsisprendė, gal jie automobilius jau atgavo ir daugiau nesigilino. Pastebi, kad du metus niekas į jį nesikreipė.
Pastebėjęs, kad automobilis Mercedes-Benz (džipas) yra techniškai netvarkingas, jo negrąžino, nes tuo metu turėjo savo autoservisą ir turi supratimą mašinose. Buvo tokie defektai, kad juos tikrai buvo galima sutvarkyti. Jis mašiną ir tvarkė. Buvo tvarkomi ratų lūžimai, variklio užvedimas. Kai turi savo įmonę, perkant detales turi tam tikrus atidėjimus įmonėms. Jis turėjo atidėjimus trims – keturiems mėnesiams, galėjo atidėti įmokas už detales. Taip visi servisai dirba – niekas nemoka iš karto. Jis turėjo lėšų, turėjo sutaupytų pinigų. Pradinių įnašų sumos buvo didelės – 20 ar 30 procentų, jis turėjo ir įnešė tuos pinigus. Nukentėjusiajai kitoje byloje nemokėjo, nes dar nebuvo visas procesas įvykęs. Iš G. P. pinigai nebuvo skolinami, iš jos buvo paimti pinigai nupirkti jai automobilį. Jis tuos pinigus turėjo ir buvo perkamas jai automobilis. Jis dirbo, gaudavo pajamas grynais pinigais. Ne visas pajamas gaudavo oficialiai. Jam už (duomenys neskelbtini) darbą mokėjo ir grynais, ir į kortelę. Savo įmonėje sau mokėdavo tiek, kiek uždirbdavo, padarydavo darbą ir gaudavo už tai pajamas. Jis užsiiminėdavo mašinomis, pirkdavo jas iš (duomenys neskelbtini). Pirkti mašinas važiuodavo (duomenys neskelbtini), jis už tai gaudavo pinigus. Tuo metu jam reikėjo dviejų automobilių. BMW buvo planuojama pakeisti į Mercedes-Benz. Taip ir gavosi: vieną automobilį Mercedes-Benz turėjo jo draugė, o kitą turėjo jis. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir per dieną pasikeisdavo po 10-15 automobilių, skirtingais važiuodavo, nes visokiausių būdavo situacijų. Jo toks darbas buvo. Automobilius Mercedes-Benz pirko sau, o ne kažkam, o tie, kuriais važinėjo, buvo ne jo. Savo galimybes įsigyti automobilius įvertino. Iš pradžių įmokas mokėjo. Kiek sumokėjo įmokų už (duomenys neskelbtini) automobilį Mercedes-Benz, dabar pasakyti negali. Sumokėjo tikrai didelį pradinį įnašą ir mokėjo po to, dvi įmokas tikrai padarė. Nepamena tiksliai, kiek padarė įmokų. Jis matė sutartį ir mokėdavo įmokas. Nebuvo nurodyta, už ką jis moka, jam pasakydavo, kad jis tiek ir tiek turi sumokėti, jis paduodavo grynais „A“ ir išvažiuodavo. Jis mokėdavo bendrai, ne konkrečiai už (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz ar kitą Mercedes-Benz, o bendrą sąskaitą. Jam sąskaitų niekas nerodė, pasakydavo, kokia suma, ir viskas. Sąskaitas pasirašė, nes paduodavo pinigus. Sumokėjimo kvitą jam duodavo, bet jis nežiūrėdavo, nes jam svarbiausia buvo sumokėti. Kada paskutinį kartą buvo atliktas mokėjimas, neprisimena. Jam atrodo, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas pavedimu. Suma buvo 1 000 ar 2 000 Eur, tiksliai nepamena. Dabar jis (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Klientai jam paskambina ir pasako, ko reikia, o jis vykdo užsakymus ir gauna atlyginimą. Antstolis iš jo išskaičiuoja. Dėl „A“ jis nesidomėjo, koks antstolis, nes jis jų turi ne vieną, išskaičiuoja bendrai iš jo algos, nėra konkrečiai parašyta, kam, kur ir kiek. Tiesiog išskaičiuota suma antstoliams, ir viskas, todėl nežino, kiek gaudavo „A“. Kai pasirašė sutartis, jų neskaitė, pasitikėjo aklai tuo žmogumi, kuris jam tuos lizingus tvarkė. Tas žmogus buvo labai malonus, viską darė labai įtikinamai, buvo toks jausmas, kad šio tikslas jam kuo geresnes sąlygas gauti. Buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kai moka kas mėnesį, išsimokėjus, automobilį pasiima. Su „A“ pasirašė sutartį, kad galės naudotis automobiliu, kurį perka lizingu, kad šešis metus moka kas mėnesį ir išsimokės tą sumą, turės automobilius. Jis siekė įsigyti automobilius. Jam atrodo, kad pradinį įnašą per du kartus jam leido sumokėti. Tikrai maloniai su juo bendravo, buvo noras iš „A“ pusės, kad jis nusipirktų automobilį. Jam net padėjo susitvarkyti (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz draudimą, kad galėtų apsidrausti automobilį pigiau, kad būtų su KASKO. Kai pirmas automobilis sugedo, raštiškai pretenzijos pardavėjui nereiškė. Jis kalbėjo su jų vadybininku P. ir šis pasakė, kad automobilis senas, kad jie neduoda garantijos, jeigu prieš perkant jis nepasitikrina jų servise. Jis suvokė, kad automobilį gali grąžinti, bet pats pirmas defektas buvo juokingas. Pas juos buvo sutartyje, jie jam minėjo, bet jis geriau iš aplinkinių žmonių žino, kad jeigu perki automobilį, tai turi dvi savaites laiko grąžinti automobilį. Automobilio trūkumus pastebėjo praėjus maždaug savaitei po įsigijimo. Išperkamosios nuomos sutarties kopiją turėjo, bet dėl tokio dalyko nesiruošė kreiptis, nes čia bet kada gali taip atsitikti su automobiliu, tereikia kaladėles pasikeisti, stabdžių diskus. Čia toks pakabos defektas yra, taip pat, kaip tepalus keisti, taip pat ir pakabą reikia tvarkyti. Apie tai, kad automobiliai pavogti, paties „A“ neinformavo, pas jį atėjo atstovas E. P. ir pasakė, kad jis iš „A“ (duomenys neskelbtini). E. P. pasakė su „A“ nebendrauti, apsiima viską sutvarkyti, nes jis yra atstovas. E. P. parodė dokumentą, todėl neskambino į „A“ pasiklausti, ar čia iš tikrųjų atstovas. E. P. jam parodė lapą, iš kurio buvo matyti, kad jis „A“ atstovas, buvo įgaliojimas tvarkyti ir pan. Jis jam parodė ir darbo pažymėjimą. Tvarkingas oficialus žmogus atvažiavo, nebuvo jokių abejonių. Kaltinamasis nuo to laiko tik su šiuo asmeniu ir bendravo, o E. P. žinojo, kad automobiliai yra paimti. Paskui E. P. jam paskambino ir pasakė atvažiuoti į „A“. Jiems su tėčiu atvažiavus, juos nusivedė į kabinetą. Su „A“ nieko daugiau nebuvo kalbėta. Kai „A“ pildė paraišką, jam pasakė, kad reikia nurodyti adresą, kur yra registruotas. Registracijos adresą jie matė patys sistemoje. Jis nežino, kokiu adresu iš pradžių važiavo E. P., jis nevažinėjo su pastaruoju. E. P. jį rado (duomenys neskelbtini). Iš kur jis rado jo adresą, nežino. Nuo (duomenys neskelbtini) gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytas registracijos adresas, pati „A“ sistema tą adresą rado. Darbo sutarties su kokia nors įmone nėra pasirašęs. Verčiasi (duomenys neskelbtini) ir pats yra (duomenys neskelbtini) savininkas. Pajamas deklaravo. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Paskutinius mėnesius pradėjo aktyviau dirbti, nes nuėmė tam tikrus ribojimus ir įmonės pradėjo dirbti. Jis pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini). Kokią pajamų sumą deklaravo, nepamena. Pajamas automatiškai deklaruoja programa. Kiek kartų važiavo į „A“, nepamena, bet buvo tikrai daug kartų. Kai buvo paskutinį kartą „A“, buvo susitikęs su E. P.. Kada buvo paskutinį kartą, nepamena, bet buvo atvažiavęs kalbėtis su tėčiu, kokių veiksmų imtis. Ieškoti automobilių nesiėmė pats veiksmų, nes veiksmų ėmėsi E. P., kuris pasakė, kad viską sutvarkys. E. sakė, kad jis ieškojo automobilio, žiūrėjo pagal palydovinę sistemą, kažką minėjo apie „(duomenys neskelbtini)“, bet nežino, kas tai yra. Jis žinojo, kad jam reikės „A“ atlyginti žalą ir to nevengė, nesakė, kad neatlygins. E. sakė, kad reikia rasti bendrą sprendimą. E. jam pasakė, kad parašytų pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz, o visa kita jis sutvarkys. E. sakė, kad jeigu neįstengs grąžinti skolos, galės pasidaryti fizinį bankrotą ir pan., dar sakė, kad šiam yra aktualu susitvarkyti visą tą reikalą. E. pasakė „tu rašyk pareiškimą ir aš nuo tavęs atstoju ir daugiau niekas prie tavęs nelįs“. Taip ir buvo, ramu buvo iki šių Naujųjų metų, kai gavo pareiškimą, kad pradėta ši byla, kad „A“ kreipėsi.
Iš pradžių V. K. tikrai bijojo. Dabar jau pasitiki teisėsauga, nes nebe tie laikai. Yra daug žmonių, kurie dirba tam tikrose struktūrose ir kurie jam pasakė konkrečiai, kad nebe tie laikai, kad nebus taip kaip 1990 m. – įkiš į bagažinę ir išveš kažkur, o yra teisėsauga, ji viską išspręs. (duomenys neskelbtini) bijojo, nes dar nebuvo pasitaręs apie tai, nekalbėjo, kad jį gąsdina žmogus iš tam tikros grupuotės. Jis tikrai buvo įbaugintas ir žinojo, kad V. K. užsiiminėja tokiais reikalais. Pas šį asmenį atvažiuodavo tam tikri žmonės, į kuriuos vien pasižiūrėjus supranti. Vėliau su pareiškimu į policiją kreipėsi, bet buvo atmestas pareiškimas. Kreipėsi pakartotinai, bet vėl atmetė. Tame pačiame komisariate vėl atmetė. Ruošiasi skųsti toliau, yra parašęs skundą Imuniteto tarnybai. Skundą parašė komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), bet jis atsirado (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, kuris yra (duomenys neskelbtini). Į klausimą, kodėl V. K. skambinėjo į „A“ ir teiravosi dėl BMW automobilio registracijos, atsakė, kad nežino. V. K. automobilio dokumentus turėjo, o ten parašyta, kad automobilio naudotojas yra „A“, o savininkas – „B“. V. K. perdavė automobilio techninį pasą ir techninės apžiūros lapą. V. K. iš karto žinojo, kad automobilis dar neišpirktas, nėra pabaigta sutartis, nes jis V. K. informavo apie tai. E. P. V. K. nurodė ir jie bendravo, buvo susitikę ne vieną kartą. Apie ką jie kalbėjo, jis nežino. V. K. pavardę E. P. nurodė ne pirmo, o antro ar trečio susitikimo metu, tiksliai nepamena. Iš karto nenurodė, nes buvo suinteresuotas kuo greičiau grąžinti V. K. pinigus ir pasiimti automobilius, padaryti įmokas „A“ ir toliau mokėti už tuos automobilius bei naudotis jais. Apie tai, kad E. P. buvo susitikęs su V. K. žino, nes E. P. pats apie tai sakė jam ir jo tėčiui, kai buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). E. P. sakė, kad jis buvo susitikęs su V. K., kad nuvažiavo kaip neutralus žmogus, bet neklausinėjo, o tiesiog nuvažiavo kaip operatyvinis darbuotojas sužinoti, kokia tai įmonė, kuo užsiima. Po to, kai su E. P. pasikalbėjo apie tai, pastarasis jam pasakė, kad reikia važiuoti iki (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną vėl susitiko (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiavo po E. P. susitikimo su V. K.. Jis E. P. pasitikėjo, šis sakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Koks buvo E. P. susitikimo su V. K. rezultatas, nežino, nes jo apie tai niekas neinformavo. Jis klausė ir E. P. sakė, kad viską sutvarkys, viską išspręs. E. P. jam sakė, kad ieško automobilio pagal palydovinę sistemą. Valdydamas automobilius, nežinojo apie įmontuotą palydovinę sistemą. Palydovinė signalizacija yra naudojama slapta, nes tai sekimo priemonė. Niekada nesužinosi, kad ji yra įmontuota. Ji gali būti įmontuota bet kur – po vairu, bagažinėje, prie ratų ir negali žinoti tokių dalykų. Yra kitų atvejų, kai signalizacijos montuojamos tuomet, kai to reikalauja draudimo kompanijos. Tokiu atveju tai vadinama trečio lygio signalizacija, kai duodama tabletė ir žinai, kad tikrai yra įmontuota. Tuose automobiliuose jis neturėjo jokių tablečių.
Nepripažįsta, kad pasisavino tuos automobilius. Mano, kad tarp jo ir „A“ yra susiklostę civiliniai santykiai. Civilinio ieškinio dydžio nepripažįsta, nes ten apskaičiuota su palūkanomis, visa suma pateikta be jo įmokų. Suma tikrai yra mažesnė, negu 33 000 Eur. Jo įmokos yra mokėtos, todėl reikia tam tikrą sumą pasakyti, kokia iš tikrųjų yra žala. Jis pripažįsta, kad ėmė tuos automobilius iš lizingo kompanijos, pripažįsta, kad automobilius jie prarado. Žala padaryta ir jam, ir „A“. Su „A“ pateiktais dokumentais dėl įmokų sumokėjimo sutinka, bet ten ne viskas fiksuota. Nefiksuotas numerių pirkimas iš „A“, nes pirko visų automobilių numerius po 300 Eur už vienus. Už du numerius sumokėjo 600 Eur. Tokia suma, nes numeriai yra išskirtiniai. Numerių norėjo jis, už juos ir turėjo sumokėti. Už numerius reikia įtraukti į mokėjimus, nes jis ne „(duomenys neskelbtini)“, o „A“ mokėjo tuos pinigus. Į mašinos kainą įeina ir numeriai. Jeigu sutartyje nenurodyta, reiškia „A“ nuslėpė, kad jie paėmė pinigus už numerius. Buvo mašinos pirkimas kartu su numeriais. Mašina perkama kartu su valstybiniais numeriais, iš karto reikėjo susimokėti už numerius. Tokie numeriai buvo jo pageidavimu. Be to, nefiksuoti sutarties sudarymo mokėjimai, apžiūros mokėjimai. Pateiktuose dokumentuose nenurodyti mokėjimai dėl numerių. Be to, buvo sutarties sudarymo mokesčiai, nutraukimo mokesčiai, nes, kai nutraukė sutartį, o paskui iš naujo pratęsė, reikėjo už tai susimokėti 150 ar 300 Eur, tiksliai nepamena.
Tą dieną, kai iš jo buvo paimti automobiliai, pamena. Tą dieną buvo skambučių, buvo ir susitikimas su tam tikru žmogumi, nes jis iš jo sužinojo, kad visa tai įvyko, kad iš jo pavogė automobilius. Ar tą dieną jam skambino iš „A“, tiksliai nepamena. Jam atrodo, kad skambino ir pranešė, kad neįvykdytas mokėjimas, kad vėluoja mokėti, kad reikia padaryti mokėjimą. Jis pasakė, kad pasistengs mokėjimą padaryti, padarys arba jis, arba jo šeimos nariai padarys. Ar buvo padaryti mokėjimai, tiksliai nepamena. Jam atrodo, kad mokėjimai buvo padaryti. Nelegalias pajamas gaudavo nupirkdamas pigiau, o parduodamas brangiau. Pavyzdžiui, randa automobilį iš (duomenys neskelbtini), jį atveža ir organizuoja darbus kitiems asmenims. Tokiu būdu dirbo kaip fizinis asmuo. Pavyzdžiui, praeitą savaitę atvažiavo žmogus ir jam pasakė, kad jam reikalingas automobilis, paprašė padėti surasti, nes žino, kad taip dirba. Pasakė, kad surasti gali, paklausė, koks automobilis domina. Jam pasakė, kad domina automobilis Lexus RX 400h, jo biudžetas 7 500 Eur, prašė surasti gerą automobilį. Paieškojo automobilių skelbimuose, (duomenys neskelbtini) ir kitur. Pasakė, kad automobilis yra, o jam už darbą – 500 Eur. Tai apie tokias nelegalias pajamas ir kalba. Čia jo suradimas, jo tarpininkavimas, jo laikas, jo organizavimas, jo garantija, kad automobilis bus tvarkingas. Jeigu žmogus į jį kreipiasi, tai jis tą asmenį pažįsta. Duodamas garantijas pasakė, tas ir tas yra gerai, variklis gražiai dirba, automobilio dėžė gražiai dirba ir pan. Jo žodis ir yra garantija. Jam sumoka už tai, kad jis padeda, už tarpininkavimą surandant, pasakant defektus. Iš įmonių, kurias išvardino, jo pajamos legalios. Mokėdavo ir pavedimu, ir grynais, viskas fiksuota Sodroje. Nelegaliu verslu neužsiima, o užsiima tarpininkavimu. Tarpininkavimu užsiima nuo (duomenys neskelbtini). Tos pajamos nėra fiksuojamos. Tai jo laikas, važinėjimas, jis į tai irgi investuoja savo pinigus. Atsidarė savo įmonę. Dabar dirba (duomenys neskelbtini): nuvažiuoja, nuperka ir atveža, o už tai jam moka pinigus.
Dėl G. P. pateikė mokėjimo nurodymą. Be šio mokėjimo pavedimo yra padaręs 2 150 Eur pavedimą, jis buvo padarytas dar iki šio proceso. Antstoliams moka dalį pinigų iš to, ką gauna. Gali tai pagrįsti dokumentais. Jis pinigus perveda į savo sąskaitą ir jie patys atsiskaičiuoja. Dėl taikos sutarties sudarymo į „A“ nesikreipė. E. jam pasakė, kad jis turi bendrauti su juo, nes jis „A“ atstovas, advokatas, dirbo struktūrose. Jis siekia taikiai išspręsti ginčą, bet iš pradžių su juo nebuvo susisiekta, o iš „A“ pusės parašytas pareiškimas. Jis pats nesusisiekė su „A“, nes jau buvo gavęs laišką, kad jam priteista virš 5 000 Eur. Dabar reikalaujama kita suma, bet juk jis irgi dėl to yra nukentėjęs, jis nėra kaltas, ne jis pasiėmė tuos automobilius.
Liudytojas V. K. (V. K.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su M. S. susipažino, kai šis pas jį atvažiavo į autoservisą, prieš tai nebuvo su juo pažįstamas. Iš pradžių kaltinamasis atvažiuodavo su jų klientais, kurie pas juos kažką tvarkėsi, o po to atvažiavo pats su savo automobiliu, kurį po to jis (duomenys neskelbtini) iš jo nupirko. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė automobilių „(duomenys neskelbtini)“. M. S. atvažiuodavo tik su vienu automobiliu, iš pradžių tai buvo (duomenys neskelbtini) BMW, kurį iš jo įsigijo, ir po to kelis kartus buvo atvažiavęs su (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz E klasės kupė. M. S. pas juos buvo apie 3 – 4 kartus, norėjo kažką daryti su tuo BMW, norėjo apklijuoti, po to kažkur kitur apklijavo. Jis atvažiavo su savo draugu pas juos į servisą ir sako, kad perka naują mašiną, kad nori šitą greitai parduoti. Pasiūlė jam tą BMW iš jo nupirkti, gavosi gal 3 000 Eur žemesnė kaina, negu rinkos vertė. Jis sutiko ją nupirkti, su M. S. buvo atsiskaityta už tą mašiną. Sumokėjo M. S. 13 000 Eur. Kaltinamajam padavus jam dokumentus, jis pamatė, kad dokumentuose yra parašyta „A“. Kai liudytojas pasakė, kad mašina šiam nepriklauso, M. S. atsakė, kad jis viską susitvarkė, už mašiną yra sumokėta, dokumentai bus kelių dienų bėgyje. Tuo metu dar kaltinamojo draugas kartu buvo, liudytojas paklausė jo, ar kaltinamasis „normalus“, ar viskas gerai, tai sakė „jo, viskas gerai, jeigu sako, tai taip ir bus“. Kitą dieną kaltinamasis jam paskambino pats, pasakė, kad viskas gerai, su „A“ viską susitvarkė, laukia dokumentų, sako, kad tu pats žinai, popierizmas tas, truputį užtruks, o po kelių dienų atvažiavo su nauju Mercedes-Benz. Liudytojas 13 000 Eur mokėjo grynais pinigais. Pas juos kažkur buvo kamerų vaizdo medžiaga, kai jis su juo atsiskaitinėjo, ir tai gali patvirtinti šio darbuotojai. Prieš tą atsiskaitymą M. S. pažinojo apie vieną mėnesį laiko, kaip asmens jo nepažinojo. Kada M. S. pas jį atvažiavo su tuo Mercedes-Benz, datos tiksliai negali pasakyti, bet praėjo kelios dienos nuo to laiko, kai jis jam pardavė (duomenys neskelbtini) BMW. To Mercedes-Benz numeriai (duomenys neskelbtini), kaip ir ant (duomenys neskelbtini) BMW. M. S. jam pats skambino beveik kas antrą dieną, sakė, kad viską susitvarkė, pavedimą padarė. Po to praėjo kažkiek laiko, liudytojas turėjo skristi atostogauti, o M. S. atvažiavo su nauju Mercedes-Benz ir sako, kad čia tokia situacija, kad skubiai reikia pinigų, kad jam reikia 10 000 Eur, sako, kad jis po savaitės jam grąžins arba 15 000 arba 20 000 Eur. V. K. tada paklausė, kur yra BMW dokumentai, o šis atsakė, kad jam tuoj turi viską atsiųsti. Jis tada pats paskambino į „A“ ir paklausė, kur jo dokumentai nuo mašinos. „A“ atstovo paklausus jo, kas jis toks bus, jis pasakė, kad jis tą mašiną nupirko ir laukia iš jų dokumentų. Jeigu neklysta, su P. iš „A“ bendravo. Tada po kelių dienų jis išskrido atostogauti į (duomenys neskelbtini). Tas P. jam pasakė, kad reikia greitai grąžinti tą mašiną, nes jis neturėjo teisės jos įsigyti. Liudytojas jam „permetė“ visą susirašinėjimą su M. S. (kur rašo, kad daro pavedimą, kad banko sąskaitą užblokavo, tai jam dantį išmušė ir jis negali iš namų išeiti, siuntė visokias nuotraukas, kad nėra danties pas jį, po to sakė, kad butą parduoda, tai jis papuolė į avariją ir kt.). Liudytojas pasakė, kad grįš iš atostogų (duomenys neskelbtini) ir arba grąžins mašiną, arba sumokės pinigus už ją. Grįžęs iš atostogų, nuvažiavo į „A“, paėmė M. S., buvo jo tėvas ir „A“ buvo sumokėta likutinė vertė. Kai važiavo į „A“, M. S. ir jo tėvas jau buvo ten, su jais susitiko „A“ aikštelėje. Buvo susitarę susitikti. V. K. reikėjo arba mašiną atiduoti, arba sumokėti likutinę vertę, bet ta likutinė vertė buvo žymiai mažesnė, negu buvo mašinos vertė, jeigu neklysta, jis sumokėjo 8 000 ar 9 000 Eur, tiksliai neatsimena. „A“ išrašė kasos pajamų orderį, ant jo pasirašinėjo jis, nes mokėtojas buvo jis. Mokėjo jis, nes M. S. neturėjo pinigų ir sakė, kad tuos pinigus grąžins. Tuo metu tos mašinos rinkos kaina buvo apie 18 000 Eur, o jis ją įsigijo už 13 000 Eur. Ką M. S. sakė, kodėl nemoka, tai sakė, kad jam užblokavo, sakė palaukti, jis siuntė jam visokias pasakas. Liudytojas sužinojo, kur jo tėvas dirba, buvo pas jo tėvą nuvažiavęs, tėvas liudytojui pasakė, kad pas jį vos ne kiekvieną valandą kažkas atvažiuoja dėl M. skolų. Praėjus maždaug metams jį iškvietė į policiją, nes M. parašė pareiškimą, kad jis iš pastarojo atėmė (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz. Kai pirko mašiną iš „A“, sužinojo, kad pas M. S. yra dar kažkoks džipas, už kurį šis turėjo sumokėti. Liudytojas M. S. mašinoje paklausė, kur yra tas džipas, o šis atsakė, kad tą automobilį pridavė dalimis. Tada jis tik sužinojo, kad M. S. dar tą Mercedes-Benz ML turėjo, šitos mašinos nėra nei karto gyvai matęs. Mercedes-Benz kupė yra ne vieną kartą matęs mieste ir po to, kai kaltininkas jį apgavo su (duomenys neskelbtini) mašina. Tą mašiną vairavo kažkokie kiti žmonės, tai galėtų patvirtinti ir jo žmona, nes ji žinojo situaciją. Jiems išvažiuojant iš „(duomenys neskelbtini)“, matė tą mašiną vairuojant visai kitą vyrą, ne M., kurio apibūdinti negali. Datos, kada matė, tiksliai negali pasakyti, bet tai buvo tais pačiais metais po to, kai jau išpirko BMW. M. S. jam liko skolingas už mašiną tiek, kiek jis sumokėjo „A“. M. S. iš jo pinigų neprašė ir niekada jis pastarajam jokių pinigų neskolino. Kai buvo apklausoje, jis kaltinamojo klausė, kad jis pasakytų, kada jis jam skolino, kokiomis aplinkybėmis. Kaltinamasis jį apgavo dėl BMW, nes liudytojas už mašiną iš savo pinigų sumokėjo. Būtų nelogiška, jei jis po to dar 10 000 Eur būtų šiam skolinęs. Liudytojas girdėjo, kad M. S. sakė, kad šiam reikia 10 000 Eur. M. S. norėjo tą mašiną jiems įkeisti, kad jis paliktų tą mašiną, už tai duotų 10 000 Eur ir po savaitės grąžintų 15 000 Eur ar 20 000 Eur bei atsiimtų mašiną. M. S. tą mašiną siūlė visiems iš eilės, iš klientų yra girdėjęs, kad pastarasis visiems skambino ir siūlė tą mašiną. Už kokią sumą kitiems siūlė paimti mašiną, liudytojas nežino. Tuo metu to Mercedes-Benz vertė buvo apie 40 000 Eur, jis buvo apynaujis, galimai (duomenys neskelbtini). Liudytojas žino, kad kaltinamasis daug žmonių yra apgavęs, yra nupirkęs mašinai ratus iš įmonės ir negrąžinęs pinigų. Savo draugams M. S. yra skolingas pinigų. Į klausimą, koks Mercedes-Benz kupe likimas, liudytojas mano, kad M. S. jį arba dalimis pardavė, arba įkeitė kažkam. Daugiau jam apie tai nieko nepasakojo, nes po to nebendravo. Po susitikimo „A“, kai liko 9 000 Eur skola, buvo bendravęs su M. S. tėvu kažkiek, pas tėvą buvo keletą kartų nuvažiavęs, tėvas žadėjo atsiskaityti, kai bus geresni reikalai, nes sakė, kad visi iš jo dabar reikalauja ir nori sumušti M.. Į klausimą, ar iš tų 9 000 Eur buvo kažkiek grąžinta, parodo, kad iš tos sumos nieko neatgavo ir turėtų ją grąžinti. Parodo, kad šis nuostolis šiek tiek kompensavosi, nes mašiną pavyko brangiau parduoti į (duomenys neskelbtini). Parodo, kad dėl M. S. du kartus buvo policijoje. Iš pradžių buvo dėl Mercedes-Benz E400, ten trumpai jį apklausė, o antrą kartą, gal prieš keturis mėnesius, iškvietė ir tada jis sužinojo, kad ir Mercedes-Benz ML jis neva iš M. S. atėmė. Buvo akistata, per kurią jis M. S. paklausė, jeigu jis iš pastarojo atėmė mašiną, kodėl kaltinamasis pareiškimą parašė tik po metų. Po metų, kai jis parašė, kad dvi mašinas atėmė, net tyrėja M. S. paklausė, kodėl pastarasis iš karto neparašė, kad dvi mašinas atėmė, į ką šis atsakė, kad tos antros mašinos tada nereikėjo. Parodo, kad ikiteisminiai tyrimai prieš liudytoją nebuvo pradėti. Dėl to, ar bendraudamas su M. S., buvo iš jo prašęs duoti automobilio raktus, kol grąžins skolintus pinigus, tai M. S. jam turėjo grąžinti antrą raktą nuo BMW, dėl Mercedes-Benz – ne. Byloje, kur jį apkaltino, buvo apklaustas praėjus beveik metams po visos situacijos. Jis iki šiol galvoja, kad M. jam skolingas ir tuo metu taip galvojo.
Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su UAB „A“ yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis, teikia paslaugas ieškantiems jiems priklausančio lizinguojamo turto. Buvo gautas užsakymas dėl automobilio Mercedes-Benz E400, kuriuo disponuoja M. S.. (duomenys neskelbtini) jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno M. S. seneliai, susitiko su kaltinamuoju, informavo apie sutarčių nutraukimą. Kaltinamasis nieko neneigė, pasakė, kad viską žino. Paklausus, kur randasi automobilis, kaltinamasis informavo jį, kad automobilis šiuo metu yra pas jį ir artimiausiu metu automobilis bus pristatytas į „A“ aikštelę. Kaltinamasis tai pasakė įtikinamai ir jis šiuo patikėjo. Po to buvo laukta savaitę – dvi, tačiau M. S. dingo, jo rasti nebuvo įmanoma, telefonu neatsiliepė. Susiskambinus su M. S. tėvu, jie kartu su kaltinamuoju atvažiavo į „A“ ir su jais buvo kalbama toliau, siekiant išsiaiškinti, kur yra „A“ automobilis. M. S. paaiškino, kad šiuo metu jis nebeturi automobilio, kad iš jo kažkas atėmė už skolas, buvo jo paklausta, kas tas „kažkas“, tai paaiškino, kad to asmens nepažįsta, kad priklauso kažkokiai (duomenys neskelbtini) nusikalstamai grupuotei. M. S. buvo informuotas, kad jau ne 90-ieji metai, kad vis tiek turėtų žinoti, kas ir dėl ko atėmė, o tėvas įsipareigojo viską išsiaiškinti. Jis kaltinamajam paaiškino, kad tokiu atveju turėtų kreiptis į teisėsaugą, į policiją, rašyti pareiškimą, kad automobilis yra pavogtas. Nežino, ar tai buvo padaryta. Po šito susitikimo ir kaltinamasis, ir šio tėvas dingo. Liudytojo žiniomis, policijoje ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, automobilis Mercedes-Benz E400, (duomenys neskelbtini) yra dingęs, jo surasti nepavyko. Taip pat su M. S. kalbėta ir apie Mercedes-Benz ML 500, (duomenys neskelbtini) automobilį. M. S. ir dėl vieno, ir dėl kito automobilio paaiškino, kad jis neturi šių automobilių. Nepamena, kiek kartų buvo susitikęs su M. S.. Pirmą kartą buvo susitikę pas jo senelius, vieną sykį buvo susitikę „A“, patalpose, čia buvo susitikę su kaltinamuoju ir jo tėvu. Liudytojas mano, kad daugiau nebuvo susitikę su M. S.. Atsakydamas į klausimą, kodėl ilgai delsė atsakyti, liudytojas parodė, kad kai jo buvo paprašyta duoti pilną ataskaitą, užsakovui tai ji ir buvo pateikta. Dėl to, kokius veiksmus atlieka, ieškodamas automobilio, nurodo, kad apie savo darbo pobūdį jis neprivalo sakyti, nes dirba įstatymo ribose. Neatsimena, ar po gegužės mėnesio ėmėsi kokių nors veiksmų dėl M. S.. GPS nenaudoja ir patikslina, kad yra dirbama tik taip, kas nenusižengia įstatymui. Parodo, kad jie randa žmogų, informuoja šį apie susidariusią situaciją, įteikia jam pranešimą ir pareikalauja turto grąžinimo, o kiti veiksmai nėra atliekami – nei sekimai, nei pasiklausymai. Neatsimena, ar pirmas pokalbis su M. S. vyko dėl vieno, ar dviejų automobilių. M. S. dingo, pasislėpė, nebendravo ir gyvenamu adresu jo nebuvo. Buvo atvykta, o kaltinamasis nebuvo rastas, nes vengė susitikti. Neatsimena, iki kurio laiko vengė, gal iki tol, kol tėvo nerado, kai su tėvu subendravo, tai tėvas pastarąjį surado. Ir tėvas, ir M. S. yra panašūs – tėvas, matosi, kad palaiko sūnų. Liudytojas mano, kad jo tėvas apie tai turėjo viską žinoti ir žinojo visus tuos veiksmus, nes jis minėjo, kad jis dar kitokių skolų turi, kad yra pas jį problemų, kad jam nelaimė su sūnumi, baigia per jį bankrutuoti, viską reikia parduoti, tėvas buvo neviltyje. Kad yra atimti automobiliai, M. S. pareiškė „A“, kai atvyko su tėvu. Į klausimą, ar jie nebuvo susitikę prie autoserviso, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir ar nebuvo atvežęs popierių, įrodančių, kad pagal GPS automobiliai buvo (duomenys neskelbtini), ir ar klausinėjo, ar M. S. nieko nežino apie (duomenys neskelbtini), neprisimena, gal ir buvo, pas juos tikrai yra daug klientų, visų detalių gali neprisiminti. Jis pasiūlė kreiptis į teisėsaugą, į autotransporto vagysčių skyrių, gal buvo davęs vadovo telefoną, kad susiskambintų ir priimtų, parašytų pareiškimą. Kadangi jo tiesioginis darbas susijęs su automobilių paieška, daug metų šį darbą dirba, tai jis susidarė tokią nuomonę, kad M. S. tuos automobilius yra pardavęs arba išardęs detalėmis, nes žmogus labai įdomiai elgėsi, nebuvo panašu, kad iš jo kažkas atėmė tą automobilį. Matėsi, kad žmogus meluoja, viską neigė, nors žinojo, pas ką tie automobiliai, kas iš pastarojo paėmė tą automobilį arba kur išardė tuos automobilius. Tai yra jo asmeninė nuomonė, liudytojas neturi šaltinių, kurie jam būtų nurodę konkretų asmenį, pas ką yra jų automobiliai. Dėl to, koks buvo M. S. požiūris, kad jis tų automobilių neturi, jis susidarė tokią nuomonę, kad šis žmogus meluoja, pirmą kartą matė tokį žmogų, kurio būsena buvo nuolatinis juokas, kaltinamasis sakė: „kokie automobiliai? Eikit jūs, viską aš sutvarkysiu, yra tų „šaibų“, aš jums sumokėsiu, gausit“. Žmogus tyčiojosi, jam situacija atrodė linksma. Liudytojas parodo, kad kaltinamasis tikrai nesigailėjo, nejautė baimės, kad kažkam padarė žalos. E. P. parodo, kad neprisimena, ar teko bendrauti su V. K..
Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su M. S. mokėsi vienoje mokykloje, pažįsta jį seniai, gyveno kartu beveik (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Vieną dieną pas ją atvažiavo jos draugės ir pasakė, kad „tu gyveni su vagimi“, bei paprašė nuvažiuoti iki jo darbo. Jos kartu nuvažiavo iki M. S. darbo ir ten nerado pastato, kur jis kiekvieną dieną eidavo į darbą. Tada liudytojai „atsivėrė akys“. Automobilį Mercedes-Benz ML M. S. tariamai pirko jai, kad ji juo naudotųsi, tačiau automobilis nebuvo jos vardu užrašytas, jai tiesiog buvo leista tuo automobiliu naudotis. Automobilis neilgai buvo pas juos, nes vairuotojo pusės priekinis ratas lietėsi su stabdžiais, automobilis buvo netvarkingas, kaltinamasis pasakė, kad tvarkys tą automobilį. Ji klausė, kam toks automobilis, nes tuo metu ji įstojo mokytis (duomenys neskelbtini), jai tiesiog reikėjo ekonomiškos mašinos. Po kiek laiko jis pasakė, kad taisyti neapsimoka, paims jai kitą, ekonomiškesnę mašiną ir tos mašinos nebebuvo. Apie kitą mašiną nieko nežino. Automobiliu Mercedes-Benz ML važiavo kokius 10 kartų ir tik porą kartų viena be jo, nes jis jai sakė geriau nevažinėti, kad sutvarkys tą automobilį. Mercedes-Benz ML paskutinį kartą matė (duomenys neskelbtini). Mercedes-Benz ML jis paėmė taisyti ir to automobilio po to nebematė. Kadangi M. S. užsiėmė mašinomis, turėjo servisą, jai nekilo abejonių, kad žmogus išmano savo veiklą. Paskui atsirado kita mašina – BMW, viena buvo nuomota, buvo visokių istorijų. Liudytoja savo lėšomis neprisidėjo prie Mercedes-Benz ML pirkimo, ji išvis nieko nežinojo, tas Mercedes buvo kaip staigmena. Kito Mercedes-Benz automobilio liudytoja net nematė, jis dažnai keisdavo mašinas, dėl to ji gali tiesiog neatsiminti. Atsimena, kad buvo BMW F30, pradžioje jis buvo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) plėvele apklijuotas, po to buvo BMW 3 senesnis, nuomai paimtas, paskui buvo keli BMW 5, po to minėtas Mercedes-Benz ML. Jai asmeniškai užrašytas nebuvo nei vienas automobilis, todėl nei viena mašina nepriklausė jai. Buvo jos gimtadienis, po šventės jis vežė jos drauges namo ir padarė avariją, ir tą mašiną taisė, tvarkė ir nieko nesutvarkė. Lūžio taškas buvo tada, kai atvažiavo draugė, kuri pirko iš jo mašiną, ir paklausė: „E., kur jis yra?“ Jos draugė aklai atidavė jam pinigus, kad nupirktų mašiną, o jis ją apgavo, melavo iki paskutinės minutės, kad mašina yra, nors parodyti mašinos negalėjo. Įvairūs žmonės pradėjo į ją kreiptis, sakydami, kad kaltinamasis juos apgavo. Ji pati asmeniškai kreipėsi į policiją, bet jos pareiškimą atmetė kaip asmens, norinčio pakenkti. Netgi apklausoje jis buvo pasakęs, kad paėmė pinigus, bet ji tariamai tuos pinigus pati jam davė. Žadėjo grąžinti tuos 10 000 Eur pinigus iki liepos mėnesio. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Negali pasakyti, kada buvo apklausa. Dar buvo įvykis, kad jis iš jos tetos D. B. mašiną paėmė ir pardavė, sakydamas, kad ją būtinai reikia parduoti dėl to, kad ši genda, kad jos neapsimoka taisyti, nors mašina apynaujė buvo, bet jos tuomet kaltinamuoju pasitikėjo. Tie 10 000 Eur skola yra bendrai su jos tetos skola už mašiną. Kad jis taip jos tetą apgavo, jai iki šiol gėda. Keletą savaičių ar dienų prieš tai, jis jai buvo rašęs žinutes, kad jam reikia 1 000 Eur, ji pasakė, kad pasiimtų iš dėžutės. Kai jie gyveno kartu, jis tikrai žinojo, kur pinigai yra laikomi, nors apklausos metu jis teigė, kad nežino. Tada jis parašė „ok“ ir pasiėmė pinigų tiek, kiek jam reikėjo. Iki to įvykio, kai pamatė, kad pastato nėra, jokių įtarimų apie M. S. jai nebuvo. Žmogus kiekvieną dieną važiuodavo į darbą, keldavosi į servisą, kai grįždavo, jo rankos būdavo purvinos, tai akivaizdu, kad žmogus dirbo. Be to, nebuvo taip, kad jie gyventų prabangiai, abu dirbo, per pusę išlaikydavo nuomojamą butą. Apie M. S. skolas jai nebuvo žinoma, jis sakė, kad nėra niekam skolingas. Iš jos santaupų jis dažnai prašė paimti, tie pinigai tiesiog gulėjo, vis tiek buvo mąstymas apie geresnį automobilį, tai kai jam reikdavo, jis visada pasiimdavo, bet visada grąžindavo tuos pinigus. Automobilio dokumentų jis jai nebuvo davęs, turbūt daiktadėžėje buvo įdėta, ji tikrai negalvojo, kad jai žmogus atveža dovanų vogtą ar lizingu paimtą mašiną. M. S. niekada nesakė, kiek uždirba. Jie gyveno nuomojame bute, už nuomą mokėdavo 365 Eur, komunaliniai mokesčiai buvo maži, nes butas vieno kambario. M. S. jai dovanodavo įvairias dovanas, kurios kainuodavo porą šimtų eurų. Dėl to, ar jos manymu M. S. buvo pajėgus pats įpirkti tiek automobilių ir juos nuolatos keisti, parodo, kad vienas automobilis buvo paimtas tariamai nuomai, bet daug buvo ir tokių automobilių, nupirktų turint tikslą pavažinėti ir parduoti. Kas dirba su mašinomis, tai daug kas dažnai keičia automobilius, tai nelabai kokį įtarimą ir sukėlė tie automobiliai. Dėl to, ar matė, ar domėjosi, ar girdėjo, kaip jis tuos automobilius parduoda, kaip jis juos perka, parodė, kad jai tie klausimai nebuvo įdomūs. Anksčiau dvejų metų laikotarpyje ji keletą kartų yra buvusi prie autoserviso M. S. darbo metu. Kažkada jie vakare važiavo, jis atrakino tą servisą, jie ėjo įrašinėti dainų į diską. Dėl Mercedes-Benz E400 parodė, kad jis gal ir turėjo tą automobilį, bet ji galėjo nematyti. Kita vertus, kad toks automobilis stovėtų pas juos parkinge ir jis juo naudotųsi, tai tikrai taip nebuvo. Neatsimena, kada jie išsiskyrė, berods ruduo buvo, bijo pameluoti. Jai visiškai nebeįdomus jo gyvenimas, jai šlykštu, kad jis apgavo moterį su vaiku, kuri pardavė viską, kad nusipirktų tą mašiną, o jis dabar sėdi su naujausiu telefonu ir juokiasi. Paskutinis automobilis, su kuriuo važinėjo, buvo BMW 5, kurį paskui tariamai išsivežė iš parkingo. Paskui jis jai paliko Opel, neva antstoliai paėmė tą BMW, ir tada jis jai atvarė kažkokį seną Opel. G. P. yra jos pažįstama, bendrauja, būna bendros šventės, turi bendrų draugų, susirašo, bet kiekvieną dieną tikrai nesusitinka. Su G. P. automobilio pirkimu ji nėra nesusijusi.
Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. S. pažinojo per savo draugę E., pažinojo jį tik iš matymo, ji iš jo ruošėsi pirkti automobilį, o šis sukčiavimo būdu iš jos užvaldė 24 050 Eur, visas jos santaupas ir iki šios dienos nerodo jokio noro pinigų grąžinti. Dalis žalos buvo atlyginta tik kai vyko teismai, teisėja antrą kartą paragino jį grąžinti arba jis bus sodinamas į kalėjimą, tai tik tuo metu jo tėvas pervedė 2 000 Eur. Pačioje pradžioje, kai prasidėjo kažkoks judesys, kad bus nauja byla, tada buvo atlyginta 150 Eur. Ji žino bent 5-6 asmenis, kurie panašiu būdu yra M. S. apgauti, tai yra E., vienas dantistas, „S.“, „A“, E. teta. Ji dirba per tris darbus, o žmogus sukčiauja ir sėdi laisvėje, ir tyčiojasi, pas jį telefonas naujesnis negu jos. Probacijos tarnyba sakė, kad su asmeniu neįmanoma susikalbėti. Su ja bendrauta dėl žalos atlyginimo nebuvo, jokios iniciatyvos nebuvo. Pirmą kartą pinigus atidavė (duomenys neskelbtini). Ji dalimis davė pinigus. Pirma suma buvo 5 000 Eur. Dėl to, su kokiais automobiliais važinėdavo M., tai vieną kartą matė BMW, o kitą kartą matė Mercedes-Benz, tai buvo (duomenys neskelbtini), kai jis atvažiuodavo paimti pinigų prie jos ofiso. Vėliau nėra bendravusi su M. dėl kokių nors aplinkybių. Tik prieš tai buvo viename gimtadienyje, kuriame daugmaž susipažino, nes jis žinojo, kad ieško automobilio, tai taip tas kontaktas atsirado. Apart šito, daugiau nekalbėjo apie automobilius. Ją pakvietė tyrėja į apklausą. Tyrėjos ji nepažįsta. Jis jai nebuvo pasakęs fakto, kad automobilis Mercedes-Benz iš jo yra atimtas.
Civilinio ieškovo atstovės V. G. ir K. L. 2021-03-03 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) į jų centrą kreipėsi M. S., pageidaudamas išsinuomoti automobilį, vienas automobilis buvo (duomenys neskelbtini), dėl sekančio automobilio kreipėsi (duomenys neskelbtini), paskui buvo kreiptasi dėl trečio automobilio. Sutartis dėl trečio automobilio buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Dėl pirmojo automobilio, paaiškino, kad klientas pasirašė sutartį, sumokėjo užstatus už tuos automobilius ir mokėjo nuomos įmokas, kol (duomenys neskelbtini) jiems į centrą paskambino vyras, kiek žino dabar, jo vardas V., ir pareiškė jiems, kad įsigijo automobilį BMW528, reikalavo iš jų dokumentų, reikalingų „(duomenys neskelbtini)“ įregistruoti turtą jo vardu. Pokalbio metu jie išsiaiškino, apie kokį automobilį jis kalba, paaiškėjo, kad tai buvo M. S. automobilis, kuris priklauso jiems nuosavybės teise, ir M. S. neturėjo teisės parduoti to automobilio. Žmogui buvo paaiškinta, kad jis galbūt buvo apgautas ir kad jis tikrai negalėjo pirkti automobilio, kuris priklausė jiems. Po šio pokalbio (duomenys neskelbtini) buvo vienašališkai nutrauktos visos trys sutartys dėl grubaus sutarties pažeidimo, t. y. automobilių perleidimo tretiesiems asmenims. Apie tai buvo informuotas M. S., jis atvyko į autocentrą, pasirašė nutraukimus, sutiko su tais nutraukimais, tačiau bandė patikinti, kad viskas bus gerai ir susitvarkys. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas vienašalis nutraukimas, su kuriuo pasirašytinai buvo supažindintas M. S.. Tada daug kartų jiems skambino V. K., klausė, kaip galima išspręsti tą situaciją. Pasakė, kad jis su M. sutarė ir M. leidžia jam tą automobilį nusipirkti. V. K. pažadėjo, kad sumokės visą likusią sumą už M. ir pageidautų tapti savininku, nes jiems nesvarbu, ar M. sumokės tą sumą, ar jis. Jie tą situaciją taip ir išsprendė, kad V. K. atvyko su pinigais ir sumokėjo visą likusią sumą už BMW, kurią privalėjo mokėti M.. Tai buvo 9 690,81 Eur. Sumokėta (duomenys neskelbtini). Dėl kitų automobilių, M. buvo pareikalautas juos grąžinti, bet šis atsakė, kad tais automobiliais jis pats važinėja, vienu važinėja jo draugė, kitu važinėja jis, kad tikrai jie nėra parduoti, ir sutarė, kad jis mokės įmokas. Po to pokalbio, kai M. S. pirkėjas atsiskaitė už BMW, po to M. sumokėjo dar 2 000 Eur įmokų, kas parodė, kad jis vykdo tuos įsipareigojimus, bent jau stengiasi mokėti, kas sudarė patikimo žmogaus įvaizdį, ir sutartys toliau buvo pratęstos. Tačiau (duomenys neskelbtini) baigėsi šie mokėjimai. M. pasakė, kad tikrai tie automobiliai yra pas jį, jis jais naudojasi ir prašė leisti toliau nuomotis tą automobilį. Nesudarė naujų sutarčių, tiesiog atnaujino senąsias tomis pačiomis sąlygomis. Tačiau nuo (duomenys neskelbtini) M. įmokų daugiau nemokėjo. Tie automobiliai buvo pas jį, jis įmokų nemokėjo, kai suėjo terminas, toliau nemokant įmokų, antra ir trečia sutartys buvo nutrauktos (duomenys neskelbtini). Tada jie perdavė automobilio paiešką E. P.. Jis užsiėmė automobilių paiešką, bendravo su M. ir paskui jiems pateikė tokią informaciją, kad automobilis yra parduotas. Jis kalbėjo su M., buvo ir su jo tėvu bendravęs, buvo pasakyta, kad parduota, atiduota už skolas. E. P. surašė pažymą, kad automobiliai buvo atimti už skolas. (duomenys neskelbtini) jie pradėjo ieškoti tų automobilių. Iki (duomenys neskelbtini) jų skolų skyrius ėmėsi veiksmų, jį ragino mokėti, telefonu skambindavo, ieškodavo M. dėl tų mokėjimų, jie nežinojo, kad automobiliai yra parduoti, jie tik bandė klientą priversti mokėti įmokas, visi veiksmai buvo nukreipti į įmokų mokėjimą. Kai klientai nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų, jie nutraukia sutartį ir pradeda skolų išieškojimą arba automobilių paiešką. E. P. užsiima tiek skolų išieškojimu, tiek automobilių paieška, tai jam pradėjus dirbti su M., paaiškėjo, kad ne skolos reikia ieškoti, o automobilių. Jie į policiją su pareiškimu kreipėsi tik kai iš E. gavo pažymą, kad automobiliai yra parduoti, bet tas pareiškimas buvo atmestas. Tai galėjo būti (duomenys neskelbtini). E. P. atstovauja įmonę „A“, jie dirbo pagal bendradarbiavimo sutartį, yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį, ji iki šiol yra galiojanti. Kiek pagal finansinio lizingo sutartis M. S. iš viso yra padaręs įmokų ir kokiai sumai, negali pasakyti, buvo sumokėti pradiniai įnašai. Sumokėta apie 9 000 Eur, gal ir daugiau, su pradiniais įnašais. Pradiniai įnašai buvo 20 procentų nuo automobilio pardavimo kainos. Iš viso buvo sumokėta apie 14 000 Eur. Sutartys buvo sudarytos M. iniciatyva, jam pageidaujant išsinuomoti tam tikrą turtą, jis atvyko pas juos į autocentrą ir jo pageidavimu buvo sudarytos sutartys. Nebuvo taip, kad pati įmonė siūlytų. Atstovės neatsimena, ar jis skambino, ar atvyko į įmonę, galvoja, kad atvyko į vietą, šitų aplinkybių tiksliai negali pasakyti. Atsimena, kad jis internete pildė lizingo paraišką. Toje paraiškoje buvo nurodytas automobilis, markė, modelis, kaina, vardas, pavardė, asmens duomenys, pajamos ir darbovietė. Tokios informacijos kaip pajamos, mokumas, darbovietė jie netikrina, nes tai nėra esminis sutarties sudarymo objektas. Nuomos sutarčiai sudaryti nereikia tvarių kliento pajamų, todėl jos nėra tikrinamos. Jeigu asmuo nebūtų nurodęs darbovietės, tai nesudarytų problemų. Čia yra išperkamosios nuomos sutartis, t. y. nuoma, kuri neįpareigoja kliento įsigyti turto, pasibaigus nuomos sutarčiai, jis gali nuomotis ir grąžinti turtą. M. S. tam tikram terminui įsipareigojo mokėti konkrečias įmokas ir, jam pageidaujant, nuomos laikotarpio pabaigoje, gali tapti savininku, jo įmokos būtų užskaitomos už turto dengimą. Laikotarpis buvo 5 metai, 60 mėnesių. Po 5 metų jis turi teisę sumokėti likutinę vertę, jeigu nesumokėtų, tai turėtų grąžinti turtą jiems. Abiejų Mercedes automobilių palūkanos buvo numatytos 20 procentų. Automobilio Mercedes-Benz ML per 5 metus palūkanos būtų 4 297 Eur. Automobilis Mercedes-Benz E klasė po 5 metų būtų pabrangęs 14 674 Eur. Dėl to, ar įmokos buvo skaičiuojamos turto vertei padengti, ar palūkanoms, tai pagal grafiką galima matyti, kiek įmokos dengia automobilio vertės ir kiek yra pabrangimas už nuomos paslaugas. Buvo ir ten, ir ten dengiama. Kur yra sumokėta 14 000 Eur, tai čia yra su pradiniais įnašais, vien už Mercedes-Benz E klasės automobilį pradinis įnašas, užstatas yra 6 400 Eur. Automobiliai priklauso jiems, tačiau tada, kai viskas vyko automobiliai dar buvo „B“ nuosavybė, o „A“ buvo tik naudotojai. Neatsimena, kokia buvo automobilių Mercedes-Benz ML 500 ir Mercedes-Benz E400 techninė būklė, pagal priėmimo-perdavimo aktą jie buvo tvarkingi, techniškai važiuojantys, defektų neturėjo. Dėl automobilių įsigijimo, tai yra standartinė procedūra, įsigijo iš savo tiekėjų, jie buvo įsigyti naujai, turint tikslą juos išnuomoti M.. Patys automobiliai nebuvo nauji. Negali pasakyti, ar tie automobiliai buvo po remontų, po daužimų, abu automobiliai yra iš (duomenys neskelbtini), tai tikėtina, kad jie abu buvo po eismo įvykių. Byloje yra abiejų automobilių įsigijimo dokumentai, o priėmimo-perdavimo aktuose, po kuriais pasirašė ir M. S., yra nurodyta, kad automobiliai defektų neturėjo. Automobilių kaina sutarties sudarymo metu atitiko rinkos kainą. Tų automobilių jie neatgavo, „C“ juos patikino, kad jų neverta ieškoti, nes jų nėra, jie yra kažkam galimai parduoti, ir daugiau papildomų paieškų jie nebedarė, tik kreipėsi į policiją. Jie su teismo įsakymu kreipėsi civilinio proceso tvarka, išieškant skolą iš M. S., buvo priteista 5 000 Eur su trupučiu skolos suma už neapmokėtas sąskaitas, tačiau yra išduota antstolio pažyma, kurioje yra nurodyta, kad M. S. yra nemokus, kad jis turi eilę vykdomųjų dokumentų, turto savo vardu neturi, išieškoti skolos neįmanoma, todėl apginti savo teisių civilinio proceso tvarka tapo neįmanoma, dėl to jie kreipėsi į policiją. Sudarant sutartis su M. S., jis nekėlė abejonių dėl savo mokumo. Jam buvo pasiūlytos standartinės lizingavimo sąlygos. Šio asmens sąžiningumas pradėjo kelti įtarimus po V. K. skambučio apie nusipirktą automobilį, tada pradėjo galvoti, kad M. yra nesąžiningas žmogus. Jeigu klientas yra nemokus, yra nutraukiama sutartis ir turtas grąžinamas jiems. Šiuo atveju turtas buvo negrąžintas, todėl jie kreipėsi į policiją. Jie turi dar keletą baudžiamųjų bylų su panašiais piliečiais, kurie pasisavino jų turtą ir perleido tretiesiems asmenims. Tokių žmonių, kurie yra negrąžinę turto, yra vienetai. Apie automobilių galimą pardavimą kitiems asmenims sužinojo iš „C“. Buvo bandymas (duomenys neskelbtini) raginti M. grąžinti automobilius, jos kolegės bandė savo iniciatyva su juo susisiekti, tačiau daugiau jokių veiksmų nebeatlikinėjo, nes po pažymos buvo aišku, kad automobilių nėra. Jiems atstovavo E., jis kalbėjo su M., keletą kartų galbūt ir ji jam buvo skambinusi, tiksliai negali pasakyti, kuriuo momentu skambindavo, po sutarčių nutraukimo E. P. buvo perėmęs tą bendravimą. Mano, kad tą informaciją apie automobilių galimą perleidimą tretiesiems asmenims E. gavo tiesiogiai iš M. S., gal buvo ir kiti veiksmai, negali pasakyti. Po visų šių teisinių veiksmų jokių įmokų nebuvo. Iš jų pusės dar buvo bandymas (duomenys neskelbtini) kreiptis į M. S., kad sumokėtų, bet daugiau kažkokių raginimų nebuvo. Po to civiline tvarka buvo prisiteista, tai M. net nedalyvavo, neprieštaravo dėl skolos priteisimo. Ieškinio suma buvo pareikšta, atsižvelgiant į sutarčių nutraukimo dienos šių automobilių rinkos vertę, taip pat buvo vadovautasi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, šia programa naudojasi tiek bankai, tiek draudimai, tiek žalų ekspertai, tai yra patikimas šaltinis, nustatant žalos dydį. 6 700 Eur ir 27 070 Eur yra už Mercedes-Benz E klasę. Iš šios vertės kliento sumokėtos įmokos nėra atimtos, nes tai yra automobilių rinkos vertės tai dienai. Automobilio Mercedes-Benz E400 sutarties nutraukimo diena (duomenys neskelbtini), o Mercedes‑Benz ML (duomenys neskelbtini). Kodėl iš automobilių vertės nebuvo atimta sumokėto įnašo suma, parodo, kad automobilio užstatas nelemia jo rinkos vertės. Įmonė paranda turtą, kurį vertina tai dienai, kurią jo neteko. Kai žmogus nemoka ir grąžina automobilį, ta suma, kurią jis sumokėjo, yra nuomos mokestis, už pasinaudotą laikotarpį asmuo turi mokėti įmokas ir automobilį grąžinus, jeigu jis negali mokėti, sumokėti nuomos mokesčiai nėra grąžinami. Registruojant automobiliai buvo su valstybiniais numeriais. Nutraukus sutartis jie specialiai pakeitė numerius, nes turėjo tokių precedentų, kad pareigūnai sustabdo su negaliojančiais numeriais, tai buvo kaip apsaugos priemonė, bandymas surasti tą automobilį, pakeičiant valstybinius numerius. M. S. išvažiavo su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais. Gavę skambutį iš V. K., jie nežinojo, ar tai yra trys ar vienas automobilis, todėl ėmėsi visų veiksmų ir nutraukė visas sutartis. V. skambino dėl vieno automobilio, bet jie nutraukė visas sutartis, nes kai klientas yra pažeidęs atitinkamą punktą, yra nutraukiamos visos sutartys. Dėl automobilio „BMW“ pardavimo aplinkybių, mano, kad V. buvo vienas atvykęs, bet tiksliai neatsimena. Pinigus mokėjo V. grynaisiais pinigais. Iki prašymo „C“ surasti automobilius, nežinojo apie tų automobilių likimą. „C“ informaciją jiems teikė ir telefonu, ir raštu. Buvo kalbėta taip, kad E. P., ieškodamas automobilių, buvo nuvykęs ir pas M. į darbą, netgi su M. tėvu buvo bendravęs, tai ne vieną kartą jis buvo su M. susitikęs. Jiems perdavė informaciją, kad automobilius iš jo atėmė už skolas. Kas atėmė, nežino, nes nesakė. Nematė, kas po (duomenys neskelbtini) naudojosi automobiliais. Nėra matę, kad M. S. būtų naudojęs tuos automobilius. Negali pasakyti, per kiek laiko E. P. pranešė, kad automobiliai yra atimti už skolas, bet iki to rašytinio jo atsakymo žinojo. Negali atsakyti, kodėl tada nesikreipė į policiją, nes ne ji rašė pareiškimus, tas žmogus, kuris kreipėsi į policiją, šiuo metu nedirba, todėl sunku pasakyti, kodėl taip nusprendė. Nutraukus sutartis, kai įmokos lieka kaip už nuomą, pradinis įnašas irgi į tą sumą yra įskaitomas, 20 procentų tiesiog yra užstatas. Dėl to, ar nereikėtų tų pradinių įmokų atskaičiuoti, tai jie mato, kad reikia remtis rinkos verte, nes jie tą automobilį būtų pardavę ir uždirbę tam tikrą pinigų sumą. Gali pateikti išskaidytas sumas – kiek buvo mokama palūkanų, kiek buvo mokama už automobilį. Pagal numerių „gražumą“, galėtų sakyti, kad už automobilių numerius galėjo mokėti M.. Numeriai „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ kainuoja papildomai, jie yra brangesni, negu standartiniai, bet ar šiuo atveju mokėjo M., tiksliai neatsimena, bet gali būti. Dėl to, ar jie naudojosi išperkamosios nuomos sutarties 7.2.3. punktu, kuriame nurodyta: „kai nuomininkas be nuomotojo ar bendrovės sutikimo perleidžia automobilį kitam asmeniui arba automobilis dėl neteisėtų nuomininko veiksmų areštuojamas, konfiskuojamas ir pan. nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas likusius nesumokėtos sumos mokesčius sumokėtų prieš terminą nedelsdamas“, tai su M. yra bendravę dėl skolų mokėjimo, jis žadėdavo, bet padarė nepatikimo žmogaus įvaizdį, kiek kartų jis buvo žadėjęs sumokėti, siuntė netikras pavedimo kopijas ir tų pinigų jie negaudavo. Nepasinaudojo teise reikalauti sumokėti visą likusią sumą, nes jis yra nemokus. Dėl išperkamosios nuomos sutarčių 8.1.10. punkto, kuriame nurodyta: „šalys susitaria, kad visi su šia sutartimi susiję ar dėl jos vykdymo pažeidimo nutraukimo ar negaliojimo ginčai, pretenzijos, nesutarimai sprendžiami derybų būdu, jei susitarimo nepavyksta pasiekti derybomis, ginčai yra sprendžiami Lietuvos teisme“, tai derybų nebuvo, buvo tik raginimai mokėti. Civiline tvarka buvo kreiptasi dėl skolos. Tuo metu, kai buvo kreiptasi dėl skolos ir vyko ta M. S. situacija, dirbo kitas teisininkas, kuris kreipėsi į teismą dėl skolos civilinio proceso tvarka. Priėmus sprendimą ir įsiteisėjus teismo sprendimui, antstolės buvo nurodyta, kad išieškoti tolimesnės sumos yra neįmanoma, nes jis yra nemokus klientas. Civilinio ieškovo atstovės nematė prasmės kreiptis dar dėl papildomų mokėjimų, mokėti žyminį mokestį, jeigu iš kliento nieko nebus įmanoma išieškoti. Mano, kad tai yra piktnaudžiavimas ir dėl to civilinio proceso tvarka apginti savo teisių jie negali, todėl jie papildomai ir nesikreipė. Su AB „B“ atsiskaitė pavedimu. Sumų pasakyti negali. Su šiuo banku yra sudarytas atskiras mokėjimo planas, kuris gali skirtis nuo kliento, tai pagal tą planą daroma. Ar pradžioje automobiliai buvo drausti, negali pasakyti. Pagal sutartį draudimą turi užtikrinti nuomininkas, tai šiuo atveju M. S. turėjo būti apdraudęs abu automobilius. Jie draudžia savo automobilių parką, tai yra automobilius, stovinčius viduje, bet važinėjančių jie nedraudžia. Lizingo sutartis, sudaryta tarp „B“ ir civilinio ieškovo, nėra drausta. Dėl šių automobilių pardavimo draudiminiai mokėjimai nebuvo atlikti, jeigu jie būtų buvę, tai tą draudiminį įvykį turėtų būti įregistravęs M. S.. Už tuos automobilius iš draudimo jokių išmokų negavo. Dėl to, kodėl su „B“ buvo atsiskaityta žymiai anksčiau, negu baigėsi lizingo sutartys, sudarytos tarp civilinio ieškovo ir „B“, tiesiog jie per „B“ įsipareigojo išsipirkti automobilį, jeigu vyksta koks nors teisinis procesas su klientu. Jeigu yra nutraukta sutartis su klientu, jie „B“ privalo sumokėti visą likusią sumą, tai yra jų sutartiniai santykiai. Turi sumokėti visą likutinę vertę. Automobilių vertės išperkamosios nuomos sutartyse su klientu ir lizingo sutartyje tarp civilinio ieškovo ir „B“ gali skirtis. Jie įkeičia tuos automobilius „B“, savininkas lieka „B“, jie lizinguojasi tuos automobilius iš „B“. Automobilio pardavimo kaina nesiskiria, bet likutinės vertės gali skirtis. Tarp „B“ ir „A“ sudaroma sutartis nesaisto M. S. sudarytos nuomos sutarties su jais, „A“ verčiasi nuomos veikla, o aplinkybės, iš kur jie gauna automobilius, kaip įsigyja, nėra susiję su M. S. atsakomybe mokėti įmokas pagal sudarytą sutartį. Pas juos yra toks verslo modelis, kad savininkas yra „B“, o naudotojas yra „A“, visi automobiliai taip parduodami. Jeigu žmogus iš karto atsiskaito visą sumą, iš karto tampa automobilio savininku, dėl to jam nereikalinga jokia nuomos sutartis. Į klausimą, ar buvo daryti pavedimai, parodo, kad pavedimai galėjo būti, yra pateikti duomenys, kiek mokėjimų buvo atliktų grynaisiais pinigais ir kiek pavedimu.
Civilinio ieškovo atstovės V. G. ir K. L. 2021-04-13 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mokėjimo nurodyme nėra detalizuojami visi sutarčių numeriai, nes jų yra virš 1 000, tiesiog yra mėnesinis mokėjimas, atsiskaitymas už paslaugas, tai yra vienas bendras mokėjimas didelei sumai ir nėra detalizuojama. Apskaitą veda ir jie, ir „B“. Jie žino, kad per mėnesį turi sumokėti, tarkime, 283 000 Eur, tai tiek ir sumoka. Jie žino, už ką jie turi tokią sumą sumokėti, jie iš banko gauna, tarkime 2 000 sąskaitų, ir vienu pavedimu apmoka tas sąskaitas. Sąskaitose matosi, už ką yra pateikiama sąskaita, pagal kokias įmokas turi būti mokama. Tai yra labai didelės apimties dokumentai, kuriuos būtų sunku pateikti. Tai bus didžiulė krūva sąskaitų, bet pavedimas vienas. Jie gali pateikti „B“ sąskaitas, kurios yra apmokėtos. Mokėjimo pavedimas apjungia tas visas sąskaitas, bet ten neras tos sumos už tą automobilį. Toje pažymoje matosi tos sumos apie atsiskaitymą, tai mano, kad tai yra informatyvesnio pobūdžio pažyma, negu daug sąskaitų. Skundo, kurį pateikė administraciniam teismui, šiam teismui prijungti neteikia, nes pats skundas nepasako visos esmės, dėl ko vyksta ginčas su Lietuvos banku. Civilinio ieškovo atstovės laikosi nuomonės, kad tai neturi jokios prasmės šioje byloje, Lietuvos bankas nėra nurodęs, kad sudarytos sutartys yra negaliojančios, juolab M. S. sutartys neįeina į Lietuvos banko tyrimo apimtį ir terminą. Lietuvos bankas neturi tokios teisės nustatyti, kad tos sutartys yra negaliojančios. Be to, tiek jų skunde, tiek Lietuvos banko dokumentuose ir visoje byloje yra daug komercinių paslapčių, kurių jie negali viešinti. Vienintelis dalykas, ko jie gali prašyti ir siūlyti, tai stabdyti baudžiamąją bylą, kol bus išnagrinėta administracinė byla. Jie mano, kad skundo nereikia pridėti dėl komercinių paslapčių ir dėl to, kad tai neturi jokios reikšmės M. S. byloje. Dėl to, kiek trečiųjų šalių duomenų liečia tas skundas, tai yra praktiškai už dvejus metus viešintų asmenų sutartys, pateikti Excel failai su medžiaga, kur yra išvardinti fizinių asmenų vardai ir pavardės, asmens kodai, pačios jų įmonės asmeniniai duomenys. Civilinio ieškovo nuomone, teismas gali susipažinti su visa bylos medžiaga, gali susipažinti tiek ir su skundu. Į klausimą, kodėl draudimo liudijimo polise dėl Mercedes-Benz E400, yra užtušuotos įmokų sumos, parodo, kad tai yra „A“ įmonės viso automobilių parko draudimas, jie tą draudimą perka patys už savo turimą savikainą ir parduoda klientui, ir tos kainos dažniausiai neatskleidžia. Jie klientui pasiūlo kainą, už kurią jam siūlo apsidrausti, jie perka paslaugą už vieną sumą, parduoda už kitą, tokiu būdu uždirba pinigus. Klientui nedeklaruoja, kokia yra kaina, jie tiesiog jam siūlo kainą ir jeigu jis sutinka, draudžiasi pas juos. Draudikas yra (duomenys neskelbtini), bet pardavėjas yra „A“. Parodo, kad „A“ nei (duomenys neskelbtini), nei šiuo metu nėra įtraukti į Lietuvos banko kreditų davėjų sąrašus ir vartojimo kredito sutarčių nei (duomenys neskelbtini), nei šiuo metu jie neteikia.
UAB „A“ pateikė 33 770 Eur dydžio civilinį ieškinį (2 t., 32-33 l.)
Žemesnės instancijos teismas
UAB „A“ Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl svetimo turto pasisavinimo nurodyta, kad M. S. (duomenys neskelbtini) sudaręs išperkamosios nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) automobilio Mercedes-Benz ML500, bei (duomenys neskelbtini) sudaręs išperkamosios nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) automobilio Mercedes-Benz E400 Matic, 60 mėnesių laikotarpiui, įsipareigojęs mokėti pagal mokėjimo grafiką, pradėjo nebemokėti nuomos mokesčių, į raginimus apmokėti skolas bei į įspėjimą dėl sutarčių nutraukimo neragavo, ir UAB „A“ vienašališkai nutraukius sutartys, automobilių negrąžino (1 t., b. l. 19-20)
Automobilio išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp Nuomotojo UAB „A“ ir Nuomininko M. S. dėl automobilio Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos 60 mėnesių laikotarpiui, vieno mėnesio nuomos mokestis yra 193,09 Eur. Turto vertė su PVM – 9 110 Eur. Bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį (bendra įmokų už naudojimąsi automobiliu suma) 13 607,25 Eur. Sutartyje nurodyta, kad jeigu Nuomininkas ilgiau nei 5 dienas vėluoja vykdyti šios sutarties savo skolinius įsipareigojimus, Nuomotojas turi teisę savo nuožiūra pradėti skolos išieškojimo procedūrą arba nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti automobilį, taip pat pasitelkęs trečiuosius asmenis atsiimti automobilį iš Nuomininko (1 t., 54-61 l.)
Turto priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A“ M. S. (duomenys neskelbtini) perdavė automobilį Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., 62 l.)
Pranešimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) UAB „A“ pranešė M. S. apie prievolę grąžinti automobilį Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., 39 l.)
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis automobilio Mercedes-Benz ML 500, (duomenys neskelbtini), kaina su PVM – 10 000 Eur (I t., 40 l.)
Automobilio išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp Nuomotojo UAB „A“ ir Nuomininko M. S. dėl automobilio Mercedes-Benz E 400, VIN: (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos 60 mėnesių laikotarpiui, vieno mėnesio nuomos mokestis yra 659,38 Eur, turto vertė su PVM – 31 110 Eur. Bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį (bendra įmokų už naudojimąsi automobiliu suma) 45 984,79 Eur. Sutartyje nurodyta, kad jeigu Nuomininkas ilgiau nei 5 dienas vėluoja vykdyti šios sutarties savo skolinius įsipareigojimus, Nuomotojas turi teisę savo nuožiūra pradėti skolos išieškojimo procedūrą arba nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti automobilį, taip pat pasitelkęs trečiuosius asmenis atsiimti automobilį iš Nuomininko (1 t., 44-51 l.)
Turto priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A“ M. S. (duomenys neskelbtini) perdavė automobilį Mercedes-Benz E 400, VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., 52 l.)
Pranešimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) UAB „A“ pranešė M. S. apie prievolę grąžinti automobilį Mercedes-Benz E 400, VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., 41 l.)
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis automobilio Mercedes-Benz E 400, (duomenys neskelbtini), kaina su PVM – 31 220 Eur (1 t., 38 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti iš skolininko M. S. 5 359,14 Eur skolą kreditoriui UAB „A“ pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytas išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir neapmokėtas sąskaitas (duomenys neskelbtini) (1 t., 64 l.; 3 t., b. l. 159)
Prašymais sugrąžinti iš M. S. neteisėto valdymo automobilius – Mercedes-Benz E 400, VIN: (duomenys neskelbtini), ir Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), UAB „A“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „C“ (1 t., 65-66).
UAB „C“ 2019-12-16 Pažymoje apie atliktą darbą nurodyta, kad vykdant UAB „A“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užsakymus (duomenys neskelbtini) buvo nuvykta pas M. S. adresu (duomenys neskelbtini), jis informuotas apie sutarties nutraukimą ir automobilio Mercedes-Benz E 400, VIN: (duomenys neskelbtini), grąžinimą. M. S. pažadėjo automobilį pristatyti į UAB "A“ aikštelę, tačiau to nepadarė ir pasislėpė. (duomenys neskelbtini) M. S. atvažiavo kartu su tėvu į UAB „A“, kur M. S. paaiškino, kad abu automobiliai – Mercedes-Benz E 400, VIN: (duomenys neskelbtini), ir Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), iš jo buvo atimti už skolas, kas iš jo atėmė nenurodė. Automobiliai nesurasti ir jų buvimo vieta nenustatyta (1 t. 35 l.)
Medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priimtas 2019-06-19 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. S. prašymą, kuriame jis nurodė, kad prieš 4 mėnesius asmuo vardu V., kuriam jis buvo skolingas 10 000 Eur, paėmė iš jo prieš jo valią UAB „A“ automobilį MB E400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 92-101).
Antstolio A. N. 2020-08-26 pažymoje nurodyta, kad vykdant 2019-05-21 Teismo Įsakymą dėl 5 389,14 Eur skolos išieškojimo iš M. S. UAB „A“ naudai, nustatyta, kad skolininko atžvilgiu vykdoma 12 bylų pas antstolius, skolininko areštuotose sąskaitose lėšų nėra, VSDFV duomenimis skolininkas nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registruoto turto neturi (1 t., 42 l).
Paieškos automobilių Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), ir Mercedes-Benz E 400, VIN: (duomenys neskelbtini), paskelbtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 76-77 l.)
Kratos protokole užfiksuota, kad 2020-11-10 atlikus kratą M. S. gyvenamojoje vietoje nieko nerasta ir nepaimta (3 t., 6-13 l.).
(duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 8 d. sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo UAB „A“, kuriame konstatuotas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymo) pažeidimas, nustačius, kad „Bendrovė, sudarydama Sutartis, pagal kurias vartotojo pasirinkto automobilio kaina išdėstoma dalimis kaip nuomos mokestis, tikslingai siekė išvengti Įstatymo reikalavimų taikymo, todėl neturėjo teisės naudotis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta Įstatymo taikymo išimtimi, nes, kaip nurodyta Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, Įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti Įstatymo nuostatų taikymo. Bendrovė, sudarydama sutartis su fiziniais asmenimis, vertėsi Įstatyme reglamentuojama vartojimo kredito davėjo veikla, neturėdama tam teisės, nes nebuvo įrašyta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, ir tuo pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.“ Taip pat šiuo sprendimu nuspręsta – „1) skirti UAB „A“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 80 000 (aštuoniasdešimties tūkstančių) eurų baudą už šio sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytą pažeidimą; 2) nurodyti UAB „A“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nedelsiant nutraukti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą.“ (4 t., b. l. 81-92)
UAB „A“ 2021 m. kovo 24 d. skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (4 t., 58-80 l.).
AB „B“ 2021 m. balandžio 19 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, kuriame nurodyta, kad pagal sudarytas lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis MERCEDES-BENZ E 400) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis MERCEDES-BENZ ML 500): 1) Už aukščiau nurodytus automobilius su Banku yra galutinai atsiskaityta; 2) Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėta 14 671,52 Eur išpirkimo suma (pridedamas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėta 4 069,32 EUR išpirkimo suma (pridedamas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). 3) Už šiuos automobilius išpirkimo sumą sumokėjo UAB „A“, į/k (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 34-38)
UAB „A“ 2021 m. kovo 12 d. prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo su priedais, kuriame be kitų duomenų pateiktas M. S. atliktų mokėjimų pagal sutartis UAB „A“ detalizavimas (3 t., b. l. 193-197)
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, todėl asmeniui negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).
BK 183 straipsnio („Turto pasisavinimas“) 1 dalyje nustatyta, kad „tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. Vadovaujantis BK 183 straipsnio 2 dalimi, „tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų“.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, „pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–7-84/2012).
Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).
Nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013) ne kartą konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-59-942/2016).
Be to, šiame kontekste būtina akcentuoti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės principo reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse daugybę kartų yra pasisakyta ir pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Laikomasi nuomonės, kad tiek bendrieji teisės principai, tiek ir pati baudžiamosios teisės paskirtis, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, nulemia tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad M. S. yra kaltinamas dviejų automobilių Mercedes Benz iš UAB „A“ pasisavinimu. Teismo vertinimu, esminis klausimas šioje baudžiamojoje byloje yra susiformavusių teisinių santykių tarp M. S. ir UAB „A“ prigimtis.
Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti iš skolininko M. S. 5 359,14 Eur skolą kreditoriui UAB „A“ pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytas išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir neapmokėtas sąskaitas (duomenys neskelbtini) (1 t., 64 l.; 3 t., b. l. 159).
Atitinkamų išperkamosios nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų nesilaikymu yra grindžiamas kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje. Tačiau teismas akcentuoja, kad sutarčių nesilaikymas ar netinkamas laikymasis iš prigimties yra civilinės (sutarčių) teisės pažeidimas. Iš prigimties tokie teisiniai santykiai yra priskiriami civiliniams teisiniams santykiams. Pagal formuojamą teisinę praktiką atitinkami santykiai gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius, nepažeidžiant ultima ratio principo, atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.
Vertinant situaciją šių išimtinių aplinkybių kontekste, visų pirma, būtina nustatyti, ar kaltinamasis turėjo išankstinį sumanymą nesilaikyti sutarties sąlygų bei pasisavinti svetimą turtą, kaip šiuo atveju automobilius Mercedes Benz E400 bei Mercedes Benz ML500. UAB „A“ 2021 m. kovo 12 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo su priedais, kuriame be kitų duomenų pateiktas M. S. atliktų mokėjimų pagal sutartis UAB „A“ detalizavimas (3 t., b. l. 193-197). Iš šios lentelės matyti, kad už Mercedes Benz E400 bei Mercedes Benz ML500 yra atlikti bent šeši mokėjimai grynaisiais pinigais ir trys mokėjimai pavedimu, iš viso už Mercedes Benz ML500 – 3 180 Eur (2 270,01 Eur vertės dengimas, 710,5 Eur palūkanos, 200 Eur sutarties mokestis) ir 7 081,38 Eur už Mercedes Benz E400 (6 466,58 Eur vertės dengimas, 414,8 Eur palūkanos, 200 Eur sutarties mokestis), t. y. iš viso 10 261,89 Eur už abu automobilius. Į šią sumą įeina ir 20 procentų automobilių vertės pradiniai įnašai. Paskutinis 1 000 Eur mokėjimas pavedimu už automobilius Mercedes Benz fiksuotas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (Mercedes Benz ML500) sudarymo ir daugiau nei dviem mėnesiams po sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (Mercedes Benz E400) sudarymo.
Atitinkamų mokėjimų faktą patvirtino tiek civilinio ieškovo atstovės teisme, tiek ir kaltinamasis M. S., nurodęs, kiek sumokėjo įmokų už automobilį Mercedes-Benz, dabar pasakyti negali. Sumokėjo tikrai didelį pradinį įnašą ir mokėjo po to, dvi įmokas tikrai padarė. Nepamena tiksliai, kiek padarė įmokų. Jis matė sutartį ir mokėdavo įmokas. Nebuvo nurodyta, už ką jis moka, jam pasakydavo, kad jis tiek ir tiek turi sumokėti, jis paduodavo grynais „A“ ir išvažiuodavo. Jis mokėdavo bendrai, ne konkrečiai už Mercedes-Benz ar kitą Mercedes-Benz, o bendrą sąskaitą. Jam sąskaitų niekas nerodė, pasakydavo, kokia suma, ir viskas. Sąskaitas pasirašė, nes paduodavo pinigus. Sumokėjimo kvitą jam duodavo, bet jis nežiūrėdavo, nes jam svarbiausia buvo sumokėti. Kada paskutinį kartą buvo atliktas mokėjimas, neprisimena. Jam atrodo, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas pavedimu. Suma buvo 1 000 ar 2 000 Eur, tiksliai nepamena.
Šios aplinkybės rodo, kad mokėjimai tam tikrą laiko tarpą vyko ir kelia abejonę dėl išankstinės tyčios pasisavinti automobilius buvimo kaltinamojo veikose. Antra vertus, pranešimai dėl vienašališko sutarčių nutraukimo padaryti praėjus dar beveik pusei metų po paskutinės M. S. įmokos. Pranešimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) UAB „A“ pranešė M. S. apie prievolę grąžinti automobilį Mercedes-Benz E 400, VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., 41 l.). Pranešimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) UAB „A“ pranešė M. S. apie prievolę grąžinti automobilį Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., 39 l.).
Antras svarbus aspektas, kurį būtina įvertinti, nustatant, ar šiuo konkrečiu atveju tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius yra tarp šalių sudarytų sutarčių kvalifikavimas. Teismas šiame kontekste pabrėžia, kad ne šios teisenos kompetencija yra kvalifikuoti tarp šalių sudarytą sutarties pobūdį ir iš to kylančias teisines pasekmes. Teismas pabrėžia, kad šį klausimą yra kompetentingas išspręsti ne baudžiamąsias bylas, o civilines bylas nagrinėjantis teismas. Kita vertus, akivaizdu, kad šis klausimas yra vienas iš esminių byloje, kurį išsprendus būtų galima konkrečiau vertinti iš sutarties pažeidimo pažeidėjui kylančius teisinius padarinius. Be to, tarp šalių sudarytų sutarčių pobūdis yra viena iš esminių kaltinime M. S. suformuluotų aplinkybių. Kaltinime nurodoma, kad tarp šalių yra sudarytos išperkamosios nuomos sutartys.
CK 6.503 straipsnio „Nuomojamo daikto išpirkimas“ 1 dalyje nustatyta, kad „Įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma).“
Šiame kontekste akcentuotinas (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 8 d. sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo UAB „A“, kuriame konstatuotas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pažeidimas, nustačius, kad „Bendrovė, sudarydama Sutartis, pagal kurias vartotojo pasirinkto automobilio kaina išdėstoma dalimis kaip nuomos mokestis, tikslingai siekė išvengti Įstatymo reikalavimų taikymo, todėl neturėjo teisės naudotis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta Įstatymo taikymo išimtimi, nes, kaip nurodyta Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, Įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti Įstatymo nuostatų taikymo. Bendrovė, sudarydama sutartis su fiziniais asmenimis, vertėsi Įstatyme reglamentuojama vartojimo kredito davėjo veikla, neturėdama tam teisės, nes nebuvo įrašyta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, ir tuo pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.“ Taip pat šiuo sprendimu nuspręsta: „1) skirti UAB „A“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 80 000 (aštuoniasdešimties tūkstančių) eurų baudą už šio sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytą pažeidimą; 2) nurodyti UAB „A“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nedelsiant nutraukti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą.“ (4 t., b. l. 81-92)
Pavyzdžiui, Lietuvos banko sprendime konstatuojama, kad „A“ teiktos išperkamosios nuomos sutartys turėtų būti vertinamos kaip vartojimo kredito sutartys, joms yra taikomi Vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymo) reikalavimai. Įstatymo tikslas – užkirsti galimybę kredito davėjams neatsakingai skolinti ir skatinti neatsakingą skolinimą, o vartojimo kredito gavėjus apsaugoti nuo neatsakingo skolinimosi ir iš to išplaukiančių neigiamų socialinių pasekmių. Viena iš tokių priemonių yra vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, kuris užkerta vartojimo kredito gavėjui galimybę prisiimti pernelyg didelę finansinių įsipareigojimų naštą, o vartojimo kredito davėjui sudarytų sąlygas remtis prielaida, kad vartojimo kreditas bus grąžinamas vartojimo kredito gavėjo pajamų sukuriamais pinigų srautais (pajamomis), o ne dėl priverstinio grąžinimo. Dėl to viena esminių vartojimo kredito davėjo pareigų įtvirtinta Įstatymo 8 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais“. Apklausos metu civilinio ieškovo atstovės parodė, kad „A“ nei (duomenys neskelbtini), nei šiuo metu nėra įtraukti į Lietuvos banko kreditų davėjų sąrašus ir vartojimo kredito sutarčių nei tuo metu, nei šiuo metu jie neteikia. Be to, civilinės ieškovės nurodė, kad minėtas Lietuvos banko sprendimas UAB „A“ 2021 m. kovo 24 d. yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (4 t., 58-80 l.)
Skunde kaip vienas iš pagrindinių keliamas vienas išperkamosios nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo kredito sutarties klausimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjos UAB „A“ skundą, yra pasiruošta bylą nagrinėti teisme, bet skundas dar nėra išnagrinėtas. Vadinasi, iškelta abejonė dėl sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tarp M. S. bei UAB „A“ pobūdžio bei kvalifikavimo iki šiol nėra pašalinta, dėl to nėra iki galo aiškios tikslios atitinkamų sutarčių pažeidimų teisinės pasekmės, nors atitinkamas aspektas yra vienas iš esminių suformuoto kaltinimo M. S. aspektų. Aplinkybė, kad Lietuvos bankas tiesiogiai sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sprendime nevertino klausimo esmės nekeičia, nes vertintos sutarties nuostatos yra iš esmės analogiškos ar labai panašios. Baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teismas savarankiškai nekvalifikuoja civilinių teisinių santykių pobūdžio, užkirsdamas kelią prejudicinių faktų sukūrimui.
Trečia, vertinant aplinkybes, ar tikrai byloje užkirstas kelias savo prigimtimi civilinius teisinius santykius spręsti civiline tvarka, esminę reikšmę turi jau minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko M. S. 5 359,14 Eur skolą kreditoriui UAB „A“ pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 64 l.; 3 t., b. l. 159). Šis faktas rodo, kad minėtas ginčas tarp sutarčių šalių yra ir gali būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Ketvirta, visos iškeltos abejonės dėl civilinių teisinių santykių pobūdžio yra tiesiogiai ir neatsiejamai susiję su byloje pareiktu civiliniu ieškiniu. Civilinio ieškinio baudžiamojoje teisenoje nėra galimybės išnagrinėti, esant ginčui dėl sudaryto sutarties pobūdžio ir rūšies, taip pat iš to tiesiogiai išplaukiančių teisinių pasekmių.
Penkta, derėtų įvertinti ir aplinkybę, kad civilinės ieškovės atstovės parodė, kad M. S. mokumo duomenys, pajamos, darbovietė apskritai nebuvo tikrinti, nurodžius, kad tai nebuvo esminis sutarties sudarymo objektas. Civilinio ieškovo atstovės nurodė, kad nuomos sutarčiai sudaryti nereikia tvarių kliento pajamų, todėl jos nėra tikrinamos. Jeigu asmuo nebūtų nurodęs darbovietės, tai nesudarytų problemų sudaryti sutartį. Vis dėlto, Lietuvos banko sprendime šis aspektas yra itin akcentuojamas, nurodant, kad Vartojimo kredito įstatymo tikslas – „užkirsti galimybę kredito davėjams neatsakingai skolinti ir skatinti neatsakingą skolinimą, o vartojimo kredito gavėjus apsaugoti nuo neatsakingo skolinimosi ir iš to išplaukiančių neigiamų socialinių pasekmių. Viena iš tokių priemonių yra vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, kuris užkerta vartojimo kredito gavėjui galimybę prisiimti pernelyg didelę finansinių įsipareigojimų naštą, o vartojimo kredito davėjui sudarytų sąlygas remtis prielaida, kad vartojimo kreditas bus grąžinamas vartojimo kredito gavėjo pajamų sukuriamais pinigų srautais (pajamomis), o ne dėl priverstinio grąžinimo. Dėl to viena esminių vartojimo kredito davėjo pareigų įtvirtinta Įstatymo 8 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.“ Nors M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinės jo pajamos buvo dirbant (duomenys neskelbtini), jis gaudavo 1 000 Eur į rankas, pusę algos gaudavo į kortelę, o kita pusė algos buvo mokama grynais pinigais; atlyginimas jo įmonėje priklausydavo nuo padaryto darbo, būdavo ir 1 000, ir 2 000, ir 500 Eur; tuo metu pinigų netrūko, viskas atrodė gerai; visas pajamas sudėjus, turėdavo vidutiniškai 1 500 Eur per mėnesį. Kita vertus, šių jo parodymų nepagrindžia jokie kiti objektyvūs duomenys. Objektų apžiūros protokole užfiksuoti M. S., AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašai: sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį (duomenys neskelbtini), pradinis sąskaitos likutis 0,01 EUR, iš viso gauta įplaukų 4,99 EUR, iš viso išlaidų 5,00 EUR. Galutinis sąskaitos likutis 0,00 EUR. (duomenys neskelbtini) nuskaityta 5,00 EUR už kortelės pagaminimą, o (duomenys neskelbtini) banko iniciatyva ši sąskaita buvo uždaryta. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pradinis sąskaitos likutis 0,00 EUR, išviso įplaukų 0,00 EUR, išlaidų -1,40 EUR, galutinis likutis -1,40 EUR. (duomenys neskelbtini) įvyko lėšų nurašymas po 0.70 EUR už kortelės naudojimo mokestį. (duomenys neskelbtini) įvyko įsiskolinimo perkėlimas banko sąskaitoje 2,10 EUR. Daugiau operacijų AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose atlikta nebuvo (3 t., 55-56 l., 46-54 l.) Nustatyta, kad M. S. banko sąskaitose, esančiose (duomenys neskelbtini), AB, AS „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, AB nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) operacijų nebuvo, lėšų nėra (1 t., 32-45 l). Nors atitinkami duomenys neįrodo, kad M. S., sudarydamas sutartis su „A“ buvo nemokus, tačiau tai leidžia kelti prielaidą dėl neatsakingo skolinimosi, kartu ir dėl neatsakingo skolinimo fakto, taip pat iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis bei padidinta sutarties tinkamo vykdymo rizika abiem sutarties šalims.
Be to, akcentuotina, kad civilinio ieškovo atstovės teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesivadovavo išperkamosios nuomos sutarčių 8.1.10. punktu dėl derybų, kuriame nurodyta: „šalys susitaria, kad visi su šia sutartimi susiję ar dėl jos vykdymo pažeidimo nutraukimo ar negaliojimo ginčai, pretenzijos, nesutarimai sprendžiami derybų būdu, jei susitarimo nepavyksta pasiekti derybomis, ginčai yra sprendžiami Lietuvos teisme“, o buvo pateikti tik raginimai mokėti. Maža to, civilinio ieškovo atstovės teismo posėdžio metu parodė, kad nemato prasmės kreiptis dar dėl papildomų mokėjimų, mokėti žyminį mokestį, jeigu iš kliento nieko nebus įmanoma išieškoti; mano, kad tai yra piktnaudžiavimas ir dėl to civilinio proceso tvarka apginti savo teisių jie negali, todėl papildomai į teismą nesikreipė. Šios aplinkybės įrodo, kad ne visos pažeistų teisių gynybos priemonės šioje byloje yra išnaudotos net ir sudarytų civilinių sutarčių pagrindu, galimai traktuojant baudžiamąjį procesą, kaip „patogesnį“, „greitesnį“ bylinėjimosi būdą ar bylinėjimosi būdą, kuriam nereikia mokėti žyminio mokesčio. Tačiau šiame kontekste teismas pabrėžia, kad baudžiamasis procesas yra vienas iš brangiausiai kainuojančių valstybės aparato įrankių, kuriuo negali būti piktnaudžiaujama, siekiant spręsti savo esme civilinius santykius. Ne tik materialinė, bet ir proceso baudžiamoji teisė yra ultima ratio priemonė.
Vertinant teisiamųjų posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymus, akcentuotina, kad dauguma jų yra susiję su M. S. kaip asmenybės neigiama charakteristika, tačiau nėra pakankami, pagrįsti M. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktą – tiek objektyvųjį BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalių požymį – veiką – patikėto turto pasisavinimą, tiek ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią pasisavinti jo žinioje esančius automobilius Mersedes-Benz ML 500, v/n (duomenys neskelbtini), bei Mersedes-Benz E400, v/n (duomenys neskelbtini). Liudytojos G. P. parodymai nelaikytini įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis, nes jie yra iš esmės susiję su kitos bylos aplinkybėmis. Liudytoja E. K. taip pat iš esmės charakterizavo buvusį sugyventinį M. S., tačiau dėl dingusių automobilių esminių aplinkybių nepaliudijo. Liudytoja parodė, kad Mercedes-Benz ML500 savarankiškai naudojosi vos keletą kartų, o Mercedes-Benz E400 automobilio apskritai neprisimena. Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam aiškino, kad automobilį Mercedes-Benz E400 iš jo atėmė už skolas kažkoks asmuo, priklausantis (duomenys neskelbtini) nusikalstamai grupuotei. Jis kaltinamajam paaiškino, kad tokiu atveju turėtų kreiptis į teisėsaugą, į policiją, rašyti pareiškimą, kad automobilis yra pavogtas. Nežino, ar tai buvo padaryta. Po šito susitikimo ir kaltinamasis, ir šio tėvas dingo. Liudytojo žiniomis, policijoje ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, automobilis Mercedes-Benz E400 yra dingęs, jo surasti nepavyko. Taip pat su M. S. kalbėta ir apie Mercedes-Benz ML 500 automobilį. M. S. ir dėl vieno, ir dėl kito automobilio paaiškino, kad jis neturi šių automobilių.
Liudytojas V. K. parodė, kad M. S. mašinoje paklausė, kur yra tas džipas, o šis atsakė, kad tą automobilį pridavė dalimis. Tada jis tik sužinojo, kad M. S. dar tą Mercedes-Benz ML turėjo, šitos mašinos nėra nei karto gyvai matęs. Mercedes-Benz kupė yra ne vieną kartą matęs mieste ir po to, kai kaltininkas jį apgavo su (duomenys neskelbtini) mašina. Tą mašiną vairavo kažkokie kiti žmonės, tai galėtų patvirtinti ir jo žmona, nes ji žinojo situaciją. Jiems išvažiuojant iš „(duomenys neskelbtini)“, matė tą mašiną vairuojant visai kitą vyrą, ne M., kurio apibūdinti negali. Datos, kada matė, tiksliai negali pasakyti, bet tai buvo tais pačiais metais po to, kai jau išpirko tą BMW. Kita vertus, šie liudytojo parodymai vertintini kritiškai. Šio liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, lyginant juos viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, skiriasi teiginiai dėl skolos dydžio, dėl paties pinigų skolinimo fakto ir kai kurių kitų aplinkybių). Akivaizdu, kad tarp V. K. ir kaltinamojo yra priešprieša bent jau dėl BMW automobilio įgijimo aplinkybių ir galimos skolos fakto. Kita vertus, pats V. K. nerodė didelės iniciatyvos tariamą skolą už automobilį BMW iš M. S. susigrąžinti. Į klausimą, ar iš tų 9 000 Eur buvo kažkiek grąžinta, parodė, kad iš tos sumos nieko neatgavo ir turėtų ją grąžinti. Parodo, kad šis nuostolis šiek tiek kompensavosi, nes tą mašiną pavyko brangiau parduoti į (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės leidžia kelti prielaidą, kad liudytojas turi motyvą apkalbėti kaltinamąjį, dėl to jo parodymai traktuotini kaip nepatikimi. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių liudytojo teiginį, neva Mersedes Benz ML500 kaltinamojo buvo parduotas dalimis, byloje nėra. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, nepašalintos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai.
Nenustačius nors vieno būtinojo nusikaltimo sudėties požymio (past. – šiuo atveju trūksta bent dviejų – veikos padarymo fakto ir kaltės (tiesioginės tyčios)), konstatuotina, kad M. S. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo padaryti. Teismas konstatuoja, kad iškilęs teisinis ginčas dėl savo esme civilinio pobūdžio santykių tarp „A“ ir M. S. turėtų būti sprendžiamas atitinkamoje teisenoje. Teismas šioje byloje nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai būtų peraugę į baudžiamuosius teisinius santykius.
III. Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų
Civilinė ieškovė UAB „A“ šioje byloje buvo pareiškusi 33 770 Eur dydžio civilinį ieškinį M. S. (2 t., 32-33 b. l.) BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, UAB „A“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, paliekant ieškovei teisę dėl ieškinio kreiptis civilinio proceso tvarka.
Šioje byloje kaltinamajam M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
M. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
M. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Palikti nenagrinėtą civilinės ieškovės UAB „A“ pareikštą 33 770 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo iš M. S. ir išaiškinti, kad civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Šioje byloje kaltinamajam M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.