Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-352-318/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-22
Bylos Nr.: 1A-352-318/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40365-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Vitalija Norkūnaitė, Nerijus Meilutis
Kaltinamasis: M. S.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Arūnas Tarutis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-318/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40365-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1, 1.2.14.6.2.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei Lisauskienei,gynėjui advokatui Arūnui Taručiui,išteisintajam M. S.,civilinės ieškovės atstovei K. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, nenustačius, kad padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 33 770 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl žalos priteisimo iš M. S. paliktas nenagrinėtas. Išaiškinta, kad civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. balandžio 23 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. G., sudarė transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 60 mėn. laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal lizingo sutartį valdomos transporto priemonės Mercedes-Benz ML 500, (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu 2018 m. balandžio 23 d. savo žinion, kaip nuomininkas, gavo šį automobilį, kurio vertė 9 110 Eur. M. S., turėdamas savo žinioje svetimą turtą, nesilaikė išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, įmokų už automobilį nemokėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 11 d. vienašališkai nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį, automobilio UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, tokiu būdu pasisavino svetimą turtą – automobilį Mercedes-Benz ML 500, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini), padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 110 eurų turtinę žalą. Tokie M. S. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

2. Be to, M. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. G., sudarė transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 60 mėnesių laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d. dėl AB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančios, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal lizingo sutartį valdomos transporto priemonės ,,Mercedes Benz E400“, (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu 2018 m. spalio 5 d. savo žinion, kaip nuomininkas, gavo šį automobilį, kurio vertė 31 110 Eur. M. S., turėdamas savo žinioje didelės vertės svetimą turtą, nesilaikė išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, įmokų už automobilį nemokėjo, ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 22 d. vienašališkai nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalavus automobilį grąžinti, automobilio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą turtą – automobilį ,,Mercedes Benz E400“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), padarydamas ,,(duomenys neskelbtini)“ 31 110 Eur turtinę žalą. Tokie M. S. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžiu M. S. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, kad padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad iškilęs teisinis ginčas dėl savo esme civilinio pobūdžio santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. S. turėtų būti sprendžiamas atitinkamoje teisenoje. Teismas šioje byloje nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai būtų peraugę į baudžiamuosius teisinius santykius.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: M. S. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. S. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai 28 410,86 Eur. M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

4.1. Skunde aptariamos BPK nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su įrodymais ir jų vertinimu. Prokuroro nuomone, teismas nesilaikė minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, nepakankamai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kai kuriems įrodymams teikė pirmenybę, sumenkino liudytojų E. K., G. P., V. K. parodymus ir nepalygino byloje surinktų įrodymų visumos, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

4.2. Pasak prokuroro, teismo išvada, jog M. S. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nepagrįsta. Teismo nuosprendžio argumentai, kad tam tikrą laiko tarpą vykę mokėjimai už automobilius, kelia abejones dėl M. S. išanstinės tyčios pasisavinti automobilius, nėra pagrindas išteisinti M. S., nes pagal teismų praktiką įstatymas nenumato, kad kvalifikuojant turto pasisavinimą būtina nustatyti išankstinę tyčią pasisavinti svetimą turtą. BK 183 straipsnyje numatyta veika padaroma esant tiesioginiai tyčiai. Byloje surinkti įrodymai, M. S. veiksmai (M. S. įmokas už automobilius mokėjo tik 2018 m., įmokas už pirmą išnuomotą automobilį mokėjo iki sutarties dėl antro brangesnio automobilio sudarymo) tvirtina M. S. tyčią pasisavinti svetimą turtą.

4.3. Be to, prokuroro teigimu, byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad M. S. yra nepajėgus vykdyti sutartyje nustatytų įsipareigojimų (laiku mokėti įmokas). Išteisintojo parodymai, kad jis turėjo pajamų įmokoms mokėti, yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos duomenims. Pavyzdžiui, AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašai rodo, jog nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. vasario 15 d. įpalaukos sudaro 4,99 Eur. Kituose bankuose (AB ,,(duomenys neskelbtini)“, AS ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“) minėtu laikotarpiu jokių finansinių operacijų nebuvo atlikta, sąskaitose lėšų nėra. Antstolis A. N. 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje nurodė, jog skolininko M. S. atžvilgiu vykdoma 12 bylų, areštuotose sąskaitose piniginių lėšų nėra. Be to, laikotarpis, kuriuo M. S. apgaulės būdu iš G. P. gavo 24 550 Eur, sutampa su laikotarpiu, kai išteisintasis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 28 d. pasirašė sutartį dėl brangaus 31 110 Eur vertės automobilio išperkamosios nuomos sutarties.

4.4. Prokuroras skunde taip pat nesutinka su teismo nurodytais argumentais dėl tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir M. S. sutarčių prigimties. Prokuroro nuomone, nepriklausomai nuo sutarčių pobūdžio, automobilių nuosavybės teisės klausimas nesikeičia (tai lizingo sutartis). Ginčas dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaromų sutarčių teisėtumo ir galimų su jomis susijusių pažeidimų, nekeičia fakto, jog automobiliai M. S. buvo perduoti tik naudojimui, bet ne valdymui (buvo patikėti). Be to, prokuroras skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju ginčas kilo ne dėl sutarties sudarymo aplinkybių, o dėl to, jog M. S. turto savininkui nutraukus sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilius, jų negrąžino ir nurodė, kad automobilių nebeturi. Todėl, prokuroro nuomone, nepaisant to, kokio pobūdžio sutartis tarp šalių sudaryta, M. S. neturėjo teisės disponuoti jo žinioje buvusiu turtu savo nuožiūra.

4.5. Prokuroras skunde taip pat tvirtina, kad teismo išvada, jog minėtas ginčas tarp šalių yra ir gali būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, yra nepagrįsta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jau išnaudojo galimas civilines teisės priemones savo pažeistoms teisėms apginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. priėmė įsakymą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), tačiau vykdant įsakymą anstolis nustatė, jog M. S. neturi lėšų, turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Transposto priemonės buvo paieškomos, tačiau jų buvimo vieta nenustatyta. Turto savininkui išreikalauti CPK tvarka iš neteisėto valdymo nėra galimybės. Pats M. S. taip pat nesiėmė jokių veiksmų, siekiant atgauti turtą iš trečiųjų asmenų. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neskundė. Be to, M. S. buvo išaiškinta, kad tarp jo ir V. K., kuriam jis yra skolingas, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl jis turi arba atsiskaityti su šiuo asmeniu ir atgauti automobilį, arba nedelsiant informuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kad neteko jam patikėto turto dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, tačiau išteisintasis to nepadarė. Todėl, pasak prokuroro, visos šios aplinkybės tvirtina, jog tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir M. S. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius.

4.6. Prokuroro teigimu, teismas taip pat nepagrįstai sumenkino liudytojų E. K., G. P. ir atmetė kaip nepatikimus liudytojo V. K. parodymus. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir vieni kitus papildo. Liudytojas V. K. parodė, jog M. S. jam sakė, jog išardė Mercedes-Benz automobilį (džipą) dalimis. Liudytoja E. K. patvirtino, jog M. S. jai sakė, jog neapsimoka remontuoti džipo, paims jai kitą automobilį. Be to, E. K. parodė, jog ji automobiliu Mercedes-Benz važinėjo iki 2018 m. gegužės mėnesio. Tai patvirtina V. K. parodymus, kad jis matė, jog kiti asmenys vairavo Mercedes-Benz automobilį. Remiantis administracinių nusižengimų protokolais byloje nustatyta, kad tuo metu, kai M. S. buvo patikėti automobiliai MB ML 500 ir MB E400, jis važinėjo kitais automobiliais. Užfiksuoti pažeidimai rodo, jog automobiliu Mercedes-Benz MB E400 jis disponavo savo nuožiūra, tai yra pasisavino. Taip pat V. K. parodymai tvirtina, jog M. S. siūlė jam užstatyti Mercedes-Benz automobilį už 10 000 Eur. Tokiais liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti, nes anksčiau M. S. pardavė V. K. be UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutikimo iš jų išsinuomotą automobilį BMW. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos V. G. parodymai, kuriuos apeliantas išsamiai aptaria.

4.7. Skunde prokuroras taip pat išsamiai aptaria M. S. parodymus ir nurodo, jog teismas neskyrė pakankamai dėmesio išteisintojo parodymų analizei, neįvertino, jog dalis parodymų yra nenuoseklūs (dėl automobilių perdavimo V. K. skaičiaus, pinigų skolinimosi iš V. K.), nelogiški (nurodė, kad už BMW 9 000 Eur sumokėjo jis), nes juos paneigia kiti bylos duomenys. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, jog išteisintasis yra suinteresuotas jam palankia bylos baigtimi.

4.8. Prokuroras tvirtina, kad M. S. be jokios prievartos V. K. perdavė automobilio Mercedes-Benz MB E400 raktą už skolą, tai yra perleido svetimą jam patikėtą turtą. Išteisintasis turėjo suprasti ir suprato, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galimybės susigrąžinti turtą bus apsunkintos ar net neįmanomos, o susigrąžinti šį turtą įmonė neturės realių galimybių, nes jis turi daug įsiskolinimų.

4.9. Prokuroro nuomone, net ir patikėjus išteisintojo parodymais, kad abu automobiliai yra pas V. K., M. S. veikoje yra požymių ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnyje, kuris gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, nors buvo pagrindas, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, svarstyti galimybę pakeisti M. S. kaltinime nurodytos veikos kvalifikaciją.

5. Civilinė ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: M. S. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį. UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. S. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai 33 770 Eur.

5.1. Apeliantė nurodo, kad nuosprendžio motyvai dėl sutarties prigimties, jos reikšmės nagrinėjamoje byloje, sutarčių teisinio vertinimo yra tendencingi ieškovės naudai, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, todėl netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Nagrinėjamoje byloje, priešingai, negu nurodo teismas, neturi jokios reikšmės sutarties pobūdžio vertinimas. Vadovaujantis sutarties laisvės principu, sutartyje numatytomis sąlygomis (sutarties 1.3, 4.1, 6.1.1 punktai) ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-535, Nr. 3K-3-475/2009, Nr. 3K-3-504-687/2017), M. S. privalėjo grąžinti civilinei ieškovei sutarčių pagrindu perduotus automobilius po to, kai sutartys buvo nutrauktos, nes jis nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, visi mokėjimai nebuvo padengti ir nuosavybės teisių į automobilius neturėjo.

5.2. Teismas, remdamasis (duomenys neskelbtini) tarnybos sprendimu, nepagrįstai nurodo, kad sudarytos sutartys kelia abejonių. (duomenys neskelbtini) tarnyba nėra teisminė institucija, kurios išvados yra galutinės. Šiuo metu civilinė ieškovė minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pasakys, ar šis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, išteisintojo sudarytos sutartys su civiline ieškove nepateko tarp sutarčių, kurias tikrino (duomenys neskelbtini) tarnyba (tikrinamos sutarys sudarytos nuo 2019 m. sausio 1 d.). Juo labiau, apelianto nuomone, sutarčių vertinimas, tai yra, ar jos pripažintos kaip vartojimo kredito, ar ne, neturi tiesioginės reikšmės sprendžiant dėl išteisintojo kaltės. Byloje nustatyta, jog automobiliai yra dingę ir negrąžinti, o civilinė ieškovė patyrė nuostolius. Pripažinus sutartis vartojimo kredito, jos savaime netampa niekinėmis ar negaliojančiomis. Tai nekeičia fakto, jog sutartyje yra numatyta išteisintojo pareiga grąžinti automobilius po sutarčių nutraukimo ir atlyginti nuostolius. Šiuo atveju M. S. to nepadarė.

5.3. Civilinė ieškovė nesutinka ir su teismo išvada, jog ji turėjo įvertinti išteisintojo kreditingumą. Pasak apeliantės, ji neteikia vartojimo kreditų, tik teikia nuomos paslaugas. Be to, teismas nenurodė argumentų, kokią reikšmę veikos kvalifikavimui turi kreditingumo įvertinimas.

5.4. Teismo išvada, kad ginčas tarp šalių yra ir gali būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, yra nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išteisintasis niekur nedirba, jo sąskaitos areštuotos, jokio turto neturi, jo atžvilgiu vykdoma dar 12 bylų, nors vykdo individualią veiklą, bet lėšų nedeklaruoja, nevedęs. Visas šias aplinkybes patvirtina antstolio pažyma.

5.5. Apelianto teigimu, teismas taip nepagrįstai nurodo, jog ieškovė ginčo nesprendė derybų būdu, buvo pateikti tik raginimai mokėti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išteisintasis ne kartą lankėsi ieškovės buveinėje, su juo buvo bendraujama ir bandoma tartis per įgaliotus asmenis, ieškovė ne iškarto kreipėsi į policiją dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, delsė, tikėjosi, jog M. S. norės ginčą spręsti taikiai. Ieškovė tik po to, kai išteisintasis nenurodė automobilių buvimo vietos, su juo nepavyko susisiekti, kreipėsi į policiją. Teismo išvada, jog ieškovė piktnaudžiauja baudžiamuoju procesu, yra nepagrįsta. BPK nenumato imperatyvios pareigos nukentėjusiajam asmeniui tik išnaudojus visas galimybes apginti savo teises CPK tvarka, kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo nusikalstamą veiką padarusio asmens atžvilgiu.

5.6. Apeliantė skunde taip pat išdėsto BK 183 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir tvirtina, kad teismo nurodyti argumentai, jog išteisintasis kurį laiką mokėjo periodines įmokas, nepaneigia to, jog jis turėjo nusikalstamą tikslą. Jis atsirado ne sutarčių sudarymo metu, o atsisakius grąžinti jam patikėtus automobilius, kuriuos privalėjo grąžinti teisėtam savininkui nutraukus sutartis 2018 m. spalio 18 d. Išteisintasis neprieštaravo sutarčių nutraukimui. Šie duomenys yra byloje. Visa tai rodo, jog išteisintasis įgijo realią galimybę automobilius neteisėtai valdyti, naudotis ir jais faktiškai disponuoti.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis M. S. ir jo gynėjas prašė prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir civilinės ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl neteisingai įvertino M. S. padarytų veiksmų pobūdį, neatskleidė jo tyčios turinio. Apygardos teismas savo išvadų dėl išteisintojo nekaltumo neparėmė visapusišku ir pilnu ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių viseto vertinimu, prioritetą suteikdamas M. S. parodymams, o tai sąlygojo ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendis, kuriuo M. S. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų sudėties, naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

8. M. S. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį tuo, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 60 mėnesių dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal lizingo sutartį valdomos transporto priemonės Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu 2018 m. balandžio 23 d. savo žinion, kaip nuomininkas, gavo šį automobilį, kurio vertė 9 110 Eur. Jis, turėdamas savo žinioje svetimą turtą, nesilaikė išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, įmokų už automobilį nemokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 11 d. vienašališkai nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį, automobilio UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Mercedes-Benz ML 500, valstybinių numerių ženklai (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) 9 110 Eur vertės.

9. Be to, jis kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaręs transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį 60 mėnesių, laikotarpiui iki 2023 m. sausio 1 d. dėl automobilio ,,Mersedes Benz E400“ ir šios sutarties pagrindu gavęs šį automobilį savo žinion, minėtos sutarties sąlygų nesilaikė, įmokų nemokėjo, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 22 d. vienašališkai nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalavus automobilį grąžinti, automobilio negrąžino ir su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės svetimą turtą, šiai bendrovei priklausantį automobilį 31 110 Eur vertės.

10. Šie kaltinimai buvo grindžiami liudytojų G. P., V. G., E. K., V. K. parodymais ir duomenimis, užfiksuotais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, automobilių ,,Mersedes Benz E400“ ir Mercedes-Benz ML 500 išperkamosios nuomos sutartyse, turto priėmimo-perdavimo aktuose, pareiškimuose dėl vienašališko sutarčių nutraukimo, UAB ,,(duomenys neskelbtini) pažymoje, antstolio A. N. 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje ir kituose rašytiniuose dokumentuose.

11. Apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje esantys faktiniai duomenys nepatvirtina, jog M. S., sudarydamas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dviejų automobilių išperkamosios nuomos sutartis, turėjo išankstinę tyčią pasisavinti šiuos automobilius, nes jis pradžioje mokesčius mokėjo. Tarp M. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl tarp jų iškilęs teisinis ginčas dėl savo esme civilinio pobūdžio santykių turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Apygardos teismas šioje byloje nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai būtų peraugę į baudžiamuosius teisinius santykius ir M. S. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

12. Prokuroras ir civilinė ieškovė apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir jais remiantis padaryta išvada, kad nutraukus automobilių Mercedes-Benz ML 500 ir ,,Mersedes Benz E400“ išperkamosios nuomos sutartis, kurių pagrindu M. S. šiuos automobilius turėjo savo žinioje, ir jų negrąžinus M. S. veiksmuose nėra būtinojo nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1, 2 dalyje, subjektyviosios pusės požymio – tyčios pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą turtą.

13. Apeliantai teigia, kad byloje surinkti įrodymai, M. S. veiksmai (M. S. įmokas už automobilius mokėjo tik 2018 m., įmokas už pirmą išnuomotą automobilį mokėjo iki sutarties dėl antro, brangesnio automobilio sudarymo) tvirtina M. S. tyčią pasisavinti svetimą turtą. Apeliantų nuomone, vien ta aplinkybė, kad automobiliai M. S. buvo perduoti pagal išperkamosios nuomos sutartis, nėra kliūtis M. S. pripažinti kaltu dėl šių automobilių pasisavinimo, nes byloje nustatyta, jog iš pradžių po minėtų sutarčių tarp M. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiradę civiliniai teisiniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius dėl apsunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

14. Su šiais prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinių skundų argumetais teisėjų kolegija sutinka.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies, BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio pažeidimo.

15. Pažymėtina, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus. Be to, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia šį turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011; Nr. 2K-P-78/2012; Nr. 2K-234-942/2015; Nr. 2K-154-976/2017; Nr. 2K-127-693/2019 ir kt.). Išankstinė tyčia šiuo atveju nėra kaltininko veiksmus kvalifikuojantis pagal BK 183 straipsnį požymis, todėl veiksmų kvalifikavimui pagal šį baudžiamąjį įstatymą įtakos neturi.

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. S. 2018 m. balandžio 23 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl lengvojo automobilio Mercedes-Benz ML 500, kurio vertė 9 110 Eur. Vadovaujantis sutarties 4.1.1. punktu, M. S. įsipareigojo mokėti 193,09 Eur dydžio nuomos mokesčius 60 mėnesių laikotarpiu iki 2023 m. pagal nustatytą įmokų mokėjimo grafiką. Vėliau, praėjus penkiems mėnesiams po pirmosios sutarties sudarymo, 2018 m. rugsėjo 28 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jis sudarė antrą išperkamosios nuomos sutartį dėl lengvojo automobilio ,,Mercedes Benz E400“, kurio vertė 31 110 Eur. Pagal šią sutartį M. S. įsipareigojo mokėti 659,38 Eur dydžio nuomos mokesčius 60 mėnesių laikotarpiu iki 2023 m. pagal nustatytą įmokų mokėjimo grafiką. Iš byloje esančių turto priėmimo perdavimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ šiuos automobilius perdavė M. S. Šie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad minėtų sutarčių pagrindu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perdavus automobilius: Mercedes-Benz ML 500 ir ,,Mercedes Benz E400“ M. S., šis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo išteisintojo žinioje, tačiau nuosavybės teise jam nepriklausė. Nors (duomenys neskelbtini) sprendime konstatuojama, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teiktos išperkamosios nuomos sutartys turėtų būti vertinamos kaip vartojimo kredito sutartys, tačiau kaltinime nurodytos sutartys banko sprendime nebuvo analizuojamos ir dėl jų nėra priimtas joks sprendimas. Be to, abi kaltinime nurodytų sutarčių šalys, t.y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir M. S. puikiai suprato, kad automobilius ,,Mercedes Benz E400“ ir Mercedes-Benz ML 500 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perdavė M. S. žinion, nesuteikdama jam teisės disponuoti šiuo turtu iki bus įvykdyta šiose sutartyse numatyta pareiga už šias transporto priemones pilnai atsiskaityti sutartyse numatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.87 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė susideda iš nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. CK 6.567 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį (šalių įvardytos išperkamosios nuomos nuostatos atitinka CK šeštosios knygos XXX skyriaus normas), reglamentuojančias lizingo sutartis viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teisę iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, pagal lizingo sutartį lizingo davėjas perduoda daiktą lizingo gavėjui jį valdyti ir naudotis juo, ir tai padaro lizingo gavėjo verslo tikslais. Iš principo šią įstatymo nuostatą atkartojo sutarčių 5.1.4. punktas, kuriuo M. S. buvo draudžiama parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti teisę naudotis automobiliais be UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštiško sutikimo. Tokia sutarčių nuostata lizingo davėjas gina savo interesą gauti atlygį ir lizingo laikotarpiu išlaikyti daikto kontrolę. Tai reiškia, kad automobilius M. S. galėjo naudoti. Nei įstatyme apibrėžiant lizingo sutarties sampratą, nei sutartyse nėra kalbama apie nuosavybės objekto disponavimo teisės (tik valdymo ir naudojimo) perleidimą ar kitokį pasikeitimą. Civilinėje teisėje teisė naudotis daiktu suprantama kaip teisė gauti iš jo naudos (daikto naudingų savybių pritaikymas savininko poreikiams tenkinti arba teisė gauti iš daikto pajamas ar produkciją), o teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir teisė daryti daiktui fizinį bei ūkinį poveikį. Taigi, M. S. buvo atsakingas už šį turtą, kuris jam buvo perduotas sutarčių pagrindu. Byloje neabejotinai pasitvirtino, jog automobiliai buvo jo žinioje ir M. S. buvo už juos atsakingas iki pasibaigs sutarčių vykdymas: bus sumokėti pinigai už automobilius, kurie tik po to pereis M. S. nuosavybėn, arba automobiliai bus grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

17. Taigi, šiuo atveju civilinių sutarčių rūšinis vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia kaltinime nurodytos aplinkybės, kad M. S. minėtas transporto priemones – svetimą turtą šių sutarčių pagrindu turėjo savo žinioje ir privalėjo jomis rūpintis, o be savininko sutikimo nedaryti veiksmų, kurie turėtų turtui neigiamą poveikį, apsunkintų ar padarytų negalimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisių į šį turtą įgyvendinimo užtikrinimą.

18. Išteisintasis M. S. teigė, kad jo žinion perduotų automobilių Mercedes-Benz ML 500 ir ,,Mercedes Benz E400“ nepasisavino. Jis automobilius įsigijo teisėtai, 2018 m. balandžio 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d. pasirašęs su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos sutartis. Už šiuos automobilius jis sumokėjo pradinį 30 procentų įnašą nuo automobilių vertės (viso apie 8 000 Eur). Po to sąžiningai kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas, nustatytas pagal sutartis, draudė automobilius (duomenys neskelbtini) draudimu. Po kurio laiko, kai išteisintasis nebemokėjo jokių įmokų už automibilius, jam paskambino iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuomet M. S. pasakė, kad šiuo metu jo finansinė būklė yra sunki ir prašė atidėti įmokų mokėjimą. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas jam pasakė, kad neveikia automobilių GPS signalas ir reikia pranešti policijai. M. S. dėl automobilių dingimo parašė pareiškimą policijai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, jog tai civiliniai teisiniai santykiai. Jis apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą informavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Po dviejų mėnesių jis iš antstolio gavo pranešimą dėl skolos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisimo. Tuo metu jis buvo skolingas V. K. 10 000 Eur. Skolos raštelio jie nepasirašė. V. K. turėjo grąžinti 12 500 Eur 2019 m. sausio mėnesį, tačiau šis paprašė pinigus grąžinti anksčiau, davė tam savaitę laiko. Išteisintasis pinigų neturėjo. Tada V. K. paėmė jo abu automobilius ,,Mercedes Benz E400“ ir Mercedes-Benz ML 500 ir pasakė, kad automobilius grąžins, kai jis sumokės skolą. Pastarasis nekreipė dėmesio į jo pasakymus, jog šie automobiliai nupirkti lizingo būdu. M. S. tvirtina, kad jis V. K. bijojo, nes žinojo, kad šis priklauso nusikalstamai grupuotei, nors tai patvirtinančių objektyvių duomenų neturėjo ir neturi, nes tai tik kalbos.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su M. S. parodymais viso baudžiamojo proceso metu ir kitais pirmosios instancijos teismo ištirtais, byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išteisintojo parodymus įvertino nevisapusiškai, suteikė jiems prioritetinę vertę, jų nesiejo su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad M. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 sraipsnyje 2 dalyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

20. Kliento mokėjimo istorija tvirtina, kad M. S. už automobilį Mercedes-Benz ML 500 įmokėjo 2018 m. balandžio 23 d. 2 022 Eur įmoką, paskui 783,02 Eur, 193,09 Eur įmokas 2018 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. Po to, kai 2018 m. rugsėjo 28 d. sudarė antrą išperkamosios sutarties sutartį, už automobilį ,,Mercedes Benz E400“ 2018 m. rugsėjo 28 d. įmokėjo 6 422 Eur ir dar 2018 m. lapkričio 2 d. sumokėjo įmokas už abu automobilius, viso 1 000 Eur. Po to už automobilius įmokų daugiau nemokėjo. 2019 m. gruodžio 25 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė M. S. pranešimą apie išperkamosios nuomos sutarčių vykdymą, informavo apie vėluojančius mokėjimus ir susidariusį įsiskolinimą, galimas dėl to teisines pasekmes. Tačiau M. Sriška, priešingai, nei pats tvirtina, faktiškai nepateikė jokių prašymų atidėti įmokas ir toliau jų nemokėjo. Išteisintajam nevykdant finansinių įsipareigojimų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašytinai M. S. informavo, jog dėl to, kad jis šiurkščiai pažeidė sutarčių nuostatas, vienašališkai su juo nutraukė automobilių Mercedes-Benz ML 500 ir,,Mercedes Benz E400“ išperkamosios nuomos sutartis ir nurodė nedelsiant automobilius grąžinti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ autocentrą (t. 1, l. 39–63, t. 2, l. 3–7, 15, 20, 27–29, 34). Iš byloje esančių pranešimų ir liudytojų V. G., K. L., E. P. parodymų matyti, kad M. S., susipažinęs su pranešimu apie vienašališką išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimą, jokių pastabų nepateikė, tačiau automobilių jų teisėtam savininkui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negrąžino ir jo neinformavo, kad automobilių jis savo žinioje nebeturi, nesakė, kad jie prieš jo valią buvo atimti, o žadėjo automobilius grąžinti, apmokėti skolas, juokaudamas tvirtino, kad dėl to jokių problemų neturi. Pagal liudytojo E. P. parodymus, jis 2019 m. balandžio 19 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno M. S. seneliai, ir pats informavo M. S. apie sutarčių nutraukimą. M. S. nurodė, kad automobiliai yra pas jį ir artimiausiu laiku juos pristatys į (duomenys neskelbtini) realizacijos aikštelę. Tačiau praėjo apie porą savaičių, ir automobilių M. S. negrąžino, su juo nepavyko susisiekti telefonu, jis tiesiog pasislėpė. Tada buvo bandoma ieškoti M. S. per jo tėvą. Tik tuomet M. S. pas jį atvykęs su tėvu pasakė, kad kažkoks nepažįstamas vyras automobilius paėmė už skolas. M. S. vėl gi neįvardino šio vyro pavardės, tik pasakė, kad vyras yra iš nusikalstamos grupuotės. E. P. tuomet patarė M. S. apie tai pranešti policijai. Tačiau, jo žiniomis, M. S. to nepadarė. M. S. elgesys rodė, kad jis dėl neva dingusių automobilių nepergyveno, nuolat juokavo, kad turi pinigų ir tuoj viską sumokės. Civilinio ieškovo atstovės V. G., K. L. taip pat nenurodė, kad pokalbių metu M. S. būtų informavęs teisėtą automobilių savininką UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apie tretiesiems asmenims perleistus automobilius. Pagal civilinio ieškovo atstovių parodymus, M. S. buvo informuotas apie vienašališką sutarčių nutraukimą, pasirašė ant šio dokumento ir tikino, kad viskas bus gerai. Tačiau automobilių negrąžino, nors kolegos nekartą bandė su juo susisiekti ir ragino grąžinti automobilius. Po kiek laiko įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. P. informavo, kad automobilių M. S. nebeturi. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. S. tik 2019 m. birželio 3 d. parašė pareiškimą policijai apie iš jo dėl skolų neva paimtą automobilį ,,Mersedes Benz E400“, tačiau apie automobilį Mercedes-Benz ML 500 nieko nepaminėjo. Taigi vien ta aplinkybė, kad jis dėl vieno automobilio formaliai policijai parašė pareiškimą, jame nenurodydamas realių šio turto praradimo aplinkybių, nepatvirtina, kad M. S. realiai siekė jo žinioje buvusį turtą grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

21. Taigi, iš šių byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad M. S. nurodytos aplinkybės apie bendradarbiavimą, siekiant surasti dingusius automobilius, neatitinka tikrovės. Priešingai, nurodytos aplinkybės tvirtina, kad M. S., nors žinojo apie vienašališką išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimą ir būtinybę grąžinti automobilius, neinformavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo apie jo žinioje esančio svetimo turto buvimo vietą, neaptarė tolimesnių veiksmų dėl automobilių gražinimo ar galimos jų realios paieškos, o į policiją kreipėsi praėjus dviems mėnesiams po sutarčių nutraukimo, faktiškai verčiamas automobilių savininko, nes šis pasamdė turto išieškotoją, kuris pastoviai jo ieškojo ir reikalavo turtą gražinti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal M. S. parodymus, pareiškimą policijai jis parašė tik dėl vieno automobilio, kai pagal jo parodymus, jau buvo praėję maždaug penki mėnesiai, kai jo žinioje buvusio turto – automobilių, jis jau nebeturėjo. Taigi šios aplinkybės rodo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukus su juo sutartis, išteisintasis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilius pats jau buvo pasisavinęs ir, pažeisdamas sutarčių pagrindines nuostatas, su jais elgėsi kaip su savo turtu, dėl ko nebuvo suinteresuotas jų ieškoti. Jis teisme tvirtino, kad liudytojas M. K. už jo skolas prieš jo valią paėmė jo lizinguojamus automobilius, tačiau šiuos M. S. parodymus paneigia liudytojo M. K. parodymai. M. K. parodė, kad buvo toks atvejis, kad jis iš M. S. pirko automobilį BMW ir faktiškai pats liko apgautas, nes sumokėjęs už BMW aptartus pinigus M. S., sužinojo, kad pastarasis už šį automobilį dar yra įsiskolinęs (duomenys neskelbtini), todėl už išteisintąjį jam teko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėti dar apie 10 000 Eur, kurių M. S. jam nėra gražinęs. Liudytojas M. K. nuosekliai tvirtino, kad jis niekaip nėra susijęs su automobiliais Mercedes-Benz ML 500 ir ,,Mersedes Benz E400“, nes jų iš M. S. niekada neėmė, o šis jų jam neperdavė. Iš M. S. yra girdėjęs, jog Mercedes džipą jis pats išrinko dalimis, o kitą automobilį buvo matęs važinėjantį mieste, tačiau jį vairavo ne M. S., o kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio liudytojo parodymus įvertino, kaip nepatikimus dėl tos priežasties, kad pastarasis patvirtino, kad išteisintasis yra jam skolingas. Visų pirma, šio liudytojo parodymų nepaneigia jokie bylos faktiniai duomenys. M. S., nors nurodė kitokias, nei V. K., jo skolos pastarajam atsiradimo aplinkybes, tačiau pripažino, kad V. K. yra skolingas. Taigi dėl skolinių santykių tarp šių asmenų jokių nesutarimų nėra. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad M. K. tyčia siekia duoti išteisintajam nepalankius parodymus. Šis liudytojas kategoriškai paneigė M. S. nurodytą aplinkybę, kad už skolas jis iš jo paėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilius. Nors M. S. tvirtino priešingai, tačiau vertinant jo veiksmus po sandorių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo, žadant tuoj pat atvaryti automobilius, sumokėti pinigus, neigiant esamas finansines problemas, slapstantis nuo automobilių savininko, savalaikiai nesikreipiant dėl automobilių neteisėto užvaldymo, nenurodant transporto priemones neva užvaldžiusio asmens duomenų, pradžioje nurodant, kad užvaldytas buvo vienas automobilis, o paskui jau darant prielaidą, kad ir antrą automobilį galėjo užvaldyti M. K., nes pirmame automobilyje išteisintasis laikė ir antrojo raktus bei dokumentus, logiškai nepagrindžia M. S. parodymų dėl jo žinioje buvusių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių praradimo dėl neteisėtų M. K. veiksmų ir kelia pagrįstas abejones dėl jo parodymų teisingumo.

22. M. S., duodamas parodymus proceso metu, taip pat aiškino, kad jis V. K. bijojo, todėl jam atidavė automobilius, o V. K. meluoja teigdamas priešingai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tikėti šia nuteistojo pateikta versija nėra pagrindo. Vertinant tokių M. S. duotų parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. S. skirtingų apklausų metu skirtingai nurodė apie šias aplinkybes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 15 d. M. S. net neužsiminė apie tai, kad V. K. bijojo (t. 3, b. l. 128–129). Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. S. jau parodė, kad V. K. jam grąsino, sakė, jog turės problemų, jeigu dėl automobilių kreipsis į policiją. Jis bijojo V. K., nes žinojo, jog yra susijęs su nusikalstama grupuote, nors pats tvirtino, kad objektyvių įrodymų apie tai neturi. Byloje nėra jokių objektinių duomenų, patvirtinančių šiuos M. S. teiginius. Policijoje pareiškimo dėl kokių nors neteisėtų V. K. veiksmų iš M. S. nebuvo gauta. Pats V. K. kategoriškai neigė daręs bet kokį poveikį M. S., buvo nuoseklus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nurodydamas kokiu būdu M. S. jam liko skolingas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Iš 2018 m. lapkričio mėn. 15 d. kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išpirkdamas automobilį BMW 328 už M. S. sumokėjo 9 690,81 Eur (t. 2, b. l. 8). Liudytoja V. G. taip pat patvirtino M. K. nurodytą aplinkybę, kad M. S. minėtą automobilį buvo pardavęs M. K. be UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žinios ir tik iš jos V. K. sužinojo, kad išteisintasis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo atsiskaitęs. Be to pastaroji teisme paaiškino, jog M. S. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kartais atsiųsdavo pavedimų nuorašus, tačiau jie būdavo netikri, nes jokie pavedimai realiai nebuvo daromi ir pinigai realiai nebūdavo pervedami.

23. Vertinant M. S. nurodytas aplinkybes dėl V. K. neva išsakytų grasinimų, pažymėtina ir tai, kad M. S. tokios informacijos iš karto neatskleidė automobilių paiešką atlikusiam E. P., kai šis su juo susisiekė dėl automobilių grąžinimo, nors slėpti šią informaciją neturėjo pagrindo. Pats M. S., duodamas parodymus, pripažino, kad jis pirmo pokalbio metu E. P. nesakė, kad automobilių nebeturi. Taip padarė, nes norėjo sumokėti V. K. skolas, o automobilius grąžinti teisėtai jų savininkei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Šios M. S. nurodytos aplinkybės paneigia jo teisme duotus parodymus, kad M. K. jam grasino, kad jis nesikreiptų į policiją dėl automobilių praradimo. Be to, kaip matyti iš liudytojo E. P. parodymų, jam po pokalbio su M. S. nekilo jokių įtarimų, kad gali būti kažkas M. S. negerai, kad jam kas grasintų, jog automobiliai iš jo yra atimti prievartą. Liudytojas nurodė, kad M. S. nuolat juokavo ir jam susidarė įspūdis, jog jis šiuos automobilius gali būti išardęs ar kam nors pardavęs. Be to, su išteisintuoju tuo metu gyvenusi liudytoja E. K. teisme parodė, kad M. S. jai niekada neminėjo, kad automobiliai Mercedes Benz iš jo buvo atimti.

24. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. M. S. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje pradinis sąskaitos likutis 0,01 Eur, iš viso įplaukų gauta 4,99 Eur, išlaidų 5,00 Eur. Galutinis sąskaitos likutis 0,00 Eur. 2018 m. lapkričio 8 d. nuskaityta 5,00 Eur už kortelės pagaminimą, o 2019 m. liepos 16 d. banko iniciatyva ši sąskaita uždaryta. Kitoje AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įplaukų 0,00 Eur, išlaidų – 1,40 Eur. Galutinis likutis 1,40 Eur. 2019 m. lapkričio 17 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. sausio 17 d. įvyko lėšų nurašymas po 0,70 Eur už kortelės naudojimo mokestį. 2020 m. vasario 15 d. įvyko įsiskolinimo perkėlimas banko sąskaitoje 2,10 Eur. Daugiau operacijų AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose atlikta nebuvo (t. 3, b. l. 55–56, 46–54). Taip pat nustatyta, kad M. S. banko sąskaitose, esančiose AB ,,(duomenys neskelbtini)“, AS ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 22 d. operacijų nebuvo, lėšų nėra (t. 1, b. l. 32–45). Iš antstolio A. N. 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažymos matyti, kad skolininko M. S. atžvilgiu buvo vykdoma 12 bylų pas antstolius, skolininko areštuotose sąskaitose lėšų nėra, VSDFV duomenimis M. S. nedirba, nuo 2020 m. liepos vykdo individualią veiklą, registruoto turto neturi (t. 1, b. l. 42), jokių pajamų nedeklaruoja. Liudytoja G. P. patvirtino, kad jai M. S. už 24 050 Eur žadėjo nupirkti automobilį, tačiau jos santaupas pasisavino, o automobilio nenupirko ir žalos neatlygino. Šios liudytojos parodymus patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 dienos nuosprendžiu nustatytos įvykio aplinkybės (t. 3, l. 114–122). Nors šie faktiniai duomenys nepatvirtina šioje byloje M. S. inkriminuotų veiksmų padarymo aplinkybių, tačiau neabejotinai turi reikšmės vertinant išteisintojo parodymus jų patikimumo prasme, todėl pirmosios instancijos teismas juos turėjo vertinti kartu su kitais bylos duomenimis, tačiau to nepadarė. Taigi, faktiniai duomenys apie nuteistojo finansinę būklę, jo požiūrį apie kitų asmenų nuosavybės teisės neliečiamumą, juos vertinant liudytojų M. P., E. G., K. L. ir M. K. parodymų kontekste tik patvirtina, kad M. S., jo žinioje esančio turto savininko atstovams su juo nutraukus išperkamosios nuomos sutartis, melavo apie savo finansines galimybes sumokėti už automobilius sutartyse nurodytas pinigų sumas ir siekį gražinti automobilius, o pats net nesiruošė to daryti.

25. Šie faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės vieni kitus papildo ir paneigia išteisintojo M. S. parodymus, kad automobiliai išėjo iš jo žinios be jo valios, dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tam neprieštarauja ir ta aplinkybė, kad privalėdamas grąžinti valdomą svetimą turtą, realiai jis pats nesiėmė jokių įstatyme nustatytų priemonių, siekdamas automobilius sugrąžinti jų teisėtam savininkui, o tik tokius veiksmus imitavo. Taigi, priešingai, negu tvirtina pirmosios instancijos teismas, bylos duomenimis neabejotinai pasitvirtino, kad M. S. pasisavino jo žinioje buvusį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą.

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad būtent dėl M. S. tyčinių veiksmų teisėtam savininkui buvo ir yra apsunkinta galimybė atgauti automobilius. Taigi, M. S. pats tyčia sukūrė situaciją, kai be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti M. S. žinioje buvusio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto. M. S. aiškina, kad šiuos automobilius už jo skolas pasiėmė kitas asmuo be jo valios, tačiau tokį išteisintojo aiškinimą paneigia pirmiau šiame nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės, kad M. S. sutartims dar galiojant nebemokėjo nuomos mokesčių, jo žinioje buvusiais automobilius valdė grubiai pažeisdamas sutarčių sąlygas, o sutartis nutraukus automobiliais be savininko sutikimo neteisėtai disponavo šioje byloje nenustatytu būdu, juos slėpdamas nuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. M. S. nenurodo automobilių buvimo vietos, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl civilinėmis teisinėmis priemonėmis neįmanoma atkurti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažeistas teises. Visi pirmiau aptarti faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, jog tarp M. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susikūrę civiliniai teisiniai santykiai peržengė baudžiamosios atsakomybės ribą.

27. M. S. veiksmuose yra objektyviųjų ir subjektyviųjų jo žinioje esančio turto pasisavino požymių visuma. Byloje aptartų aplinkybių analizė neginčijamai patvirtina, kad išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu du automobilius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perdavė M. S. žinion. Už esminius sutarčių sąlygų pažeidimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai su M. S. nutraukus išperkamosios nuomos sutartis, pastarasis jo žiniai perduoto turto savininkui negrąžino ir automobilius Mercedes-Benz ML 500 ir ,,Mercedes Benz E400“ pasisavino.

28. Nors M. S. aiškino, kad šiuos automobilius vėliau perdavė tretiesiems asmenims, liudytojui V. K. tvirtino, jog vieną iš automobilių išrinko dalimis, tačiau M. S. tolimesni veiksmai su svetimu turtu jį pasisavinus (tą turtą padovanojo, pardavė, perdavė kitiems asmenims, išardė dalimis ir pan.), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes jis turėjo realią galimybę elgtis su šiuo turtu pagal savo valią. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šiuo atveju, veikdamas priešingai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių nuostatoms, slėpdamas turtą ir negrąžindamas jo savininkui, M. S. jį užvaldė ir elgėsi kaip su savu. Po sutarčių nutraukimo, negrąžindamas jo žinion perduoto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto M. S. jį pasisavino. Jis sąmoningai negrąžindamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių, suprato, jog veikia nusikalstamai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą bei taip pažeidžia savininko interesus, ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bendrovė neteks turto, patirs turtinės žalos, ir tokių pasekmių savo veiksmais siekė. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. S. veikė tiesiogine tyčia.

29. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaltės forma, rūšis bei jos turinys nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais automobiliais po minėtų sutarčių sudarymo išteisintasis turėjo teisę naudotis sutartyje numatytomis sąlygomis, tačiau M. S. sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų neįvykdė ne tik gavęs pranešimą apie vienašališką sutarčių nutraukimą, bet ir vėliau automobilių teisėtam jų savininkui negrąžino, o neteisėtai juos pasiliko sau ir juos pavertė savo turtu, taip pasisavindamas. Nuo to momento, kai automobiliai nustatytu laiku nebuvo grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jie iš teisėto M. S. valdymo perėjo į neteisėtą valdymą. Todėl M. S. tokiu būdu įgijus realią galimybę savo nuožiūra disponuoti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimtais automobiliais ir slepiant ir disponuojant savo nuožiūra, jo nusikalstama veika buvo baigta. Ta aplinkybė, kad išteisintasis pasisavino svetimą turtą, kuriam yra numatyta registracija, konkrečiu atveju nėra sąlyga, panaikinanti M. S. galimybę neteisėtai disponuoti pasisavintu svetimu turtu.

30. M. S. byloje keliamos versijos apie jo žinioje buvusio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto praradimo aplinkybes be jo valios, yra paneigtos pirmiau aptartų faktinių duomenų visetu, todėl teisėjų kolegija jas vertina, kaip M. S. pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus, kurie sudaro nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, sudėtį.

31. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme M. S. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl jo žinioje esančio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio Mercedes-Benz ML 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 9 110 Eur vertės pasisavino ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jo žinioje esančio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,Mercedes Benz E400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 31 110 Eur vertės pasisavinimo. Prokuroras savo apeliaciniame skunde, pasisakydamas tik dėl pasisavinto turto vertės, prašė M. S. nusikalstamus veiksmus dėl kiekvieno automobilio pasisavinimo vertinti kaip du atskirus nusikaltimus ir M. S. veiksmus kvalifikuoti pagal du baudžiamuosius įstatymus.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prokuroro prašomas baudžiamojo įstatymo taikymas konkrečiu atveju nėra pagrįstas. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, siekiant baudžiamąjį įstatymą taikyti tinkamai, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikaltimo požymius, atskleidžiant ne tik kaltininko tyčios rūšį ar formą, bet ir jos turinį inkriminuotų nusikalstamų veiksmų kontekste. Tai leidžia spręsti, kada susiformavo kaltininko tyčia veikti nusikalstamai ir kokius veiksmus ji apėmė.

33. Bylos duomenys tvirtina, kad M. S. viso proceso metu neigė pasisavinęs jam inkriminuotus automobilius ir pats neatskleidė savo nusikalstamos tyčios aplinkybių, tačiau jos turinys turi būti vertinamas kitų byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų kontekste.

34. Kaip jau minėta, M. S. 2018 m. balandžio 23 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k., registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. G., sudarė transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 60 mėn. laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal lizingo sutartį valdomos transporto priemonės Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu 2018 m. balandžio 23 d. savo žinion, kaip nuomininkas, gavo šį automobilį, kurio vertė 9 110 Eur. Po to M. S. 2018 m. rugsėjo 28 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. G., sudarė transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 60 mėnesių laikotarpiui nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d. dėl AB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal lizingo sutartį valdomos transporto priemonės ,,Mercedes Benz E400“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu 2018 m. spalio 5 d. savo žinion, kaip nuomininkas, gavo šį automobilį, kurio vertė 31 110 Eur.

35. Iš kliento mokėjimo istorijos matyti, kad M. S. už automobilį Mercedes-Benz ML 500 įmokėjo 2018 m. balandžio 23 d. 2 022 Eur įmoką, paskui 783,02 Eur, 193,09 Eur įmokas 2018 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. Po to, kai 2018 m. rugsėjo 28 d. sudarė antrą išperkamosios sutarties sutartį, už automobilį ,,Mercedes Benz E400“ 2018 m. rugsėjo 28 d. įmokėjo 6 422 Eur ir dar 2018 m. lapkričio 2 d. sumokėjo įmokas už abu automobilius, viso 1 000 Eur. Po to už automobilius įmokų daugiau nemokėjo. 2019 m. gruodžio 25 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išsuntė M. S. pranešimą apie išperkamosios nuomos sutarčių vykdymą, informavo apie vėluojančius mokėjimus ir susidariusį įsiskolinimą, galimas dėl to teisines pasekmes. Tačiau M. S., priešingai, nei pats tvirtina, faktiškai nepateikė jokių prašymų atidėti įmokas ir toliau jų nemokėjo. Išteisintajam nevykdant finansinių įsipareigojimų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašytinai M. S. informavo, jog dėl to, kad jis šiurkščiai pažeidė sutarčių nuostatas, vienašališkai su juo nutraukia automobilių Mercedes-Benz ML 500 ir ,,Mercedes Benz E400“ išperkamosios nuomos sutartis ir nurodė nedelsiant automobilius grąžinti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ autocentą, tačiau M. S. abu automobilius nuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo slėpti (nenurodė jų buvimo vietos, panaikino galimybes juos surasti GSM sistemos pagrindu, žadėdamas automobilius grąžinti, jų negrąžino ir už juos nesumokėjo), t. y. su abiem nuomotais automobiliais pradėjo veikti kaip su savo turtu. Liudytoja V. G. ir pirmiau paminėti faktiniai duomenys patvirtina, kad sudarius antrą, brangesnio automobilio nuomos sutartį, M. S. netrukus pradėjo nebesilaikyti abiejose sutartyse numatytų esminių teisėto svetimo, jo žinioje buvusio turto valdymo sąlygų ir su abiem automobiliais tuo pačiu elgtis savo nuožiūra, kaip su nuosavu turtu, t.y. juos pasisavino. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad tuo pačiu metu susiformavusi M. S. tyčia pasisavinti jo žinion perduotą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą buvo vieninga ir apėmė tiek automobilio Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), tiek ir automobilio ,,Mercedes Benz E400“, (duomenys neskelbtini), pasisavinimą ir tai jis realizavo tais pačiais nusikalstamais veiksmais, tuo pačiu metu. Ta aplinkybė, kad pranešimo laikas apie vienos sutarties ir kitos sutarties nutraukimą skiriasi apie 20 dienų, esant jau pirmiau nustatytoms aplinkybėms, nepaneigia, jog M. S. tyčia, kad pasisavinti abu automobilius, buvo susiformavusi ir egzistavo jau po pranešimo dėl pirmosios sutarties nutraukimo. Kaip matyti iš M. S. pateiktų kaltinimų, jam buvo inkriminuota, kad jis pasisavino automobilį Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), 9 110 Eur vertės, ir automobilį ,,Mercedes Benz E400“, VIN (duomenys neskelbtini), 31 110 Eur vertės, nurodant transporto priemonių vertę, kuri buvo nustatyta sutarčių sudarymo metu. Byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad M. S. jau buvo sumanęs pasisavinti svetimą turtą dar aptariamų sutarčių sudarymo metu. Todėl sprendžiama, kad sutarčių sudarymo momentu tarp M. S. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę tarpusavio sutarties šalių civiliniai teisiniai santykiai, tačiau vėliau, jau aptartomis aplinkybėmis, pradiniai civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pasisavinto turto vertė nustatoma ta, kuri buvo nusikaltimo padarymo metu. VŠĮ (duomenys neskelbtini) duomenimis, automobilio Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 2019 m. balandžio mėnesį buvo 6 700 Eur (t. 2, b. l. 38), o 2019 m. kovo mėnesį automobilio ,,Mercedes Benz E400“, (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina – 27 070 Eur. Tai patvirtino ir civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. G., kuri prašo iš M. S. priteisti 33 770 Eur žalos atlyginimo už abu pasisavintus automobilius. Esant tokiems faktiniams duomenims ir nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija tikslina M. S. pasisavinto jo žinioje buvusio svetimo turto vertę, ją mažindama.

36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog objektyvūs faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad:

37. M. S. 2018 m. balandžio 23 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. G., būdamas sudaręs transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 60 mėn. laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal lizingo sutartį valdomos transporto priemonės Mercedes-Benz ML 500, VIN: (duomenys neskelbtini), šios sutarties pagrindu 2018 m. balandžio 23 d. savo žinion, kaip nuomininkas, gavo šį automobilį, ir 2018 m. rugsėjo 28 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. G., būdamas sudaręs transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 60 mėnesių laikotarpiui nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d. dėl AB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal lizingo sutartį valdomos transporto priemonės ,,Mercedes Benz E400“, VIN (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu 2018 m. spalio 5 d. savo žinion, kaip nuomininkas, gavo šį automobilį. Savo žinioje turėdamas minėtą svetimą turtą – abu automobilius, nesilaikydamas išperkamosios nuomos sutarčių sąlygų, nuo 2018 m. lapkričio 2 dienos nemokėdamas įmokų už abu automobilius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. balandžio 11 d. vienašališkai nutraukus išperkamosios nuomos minėtas sutartis ir pareikalavus grąžinti automobilius, M. S. automobilių UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė ir tokiu būdu tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – automobilį Mercedes-Benz ML 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 6 700 Eur, ir automobilį ,,Mercedes Benz E400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 27 070 Eur, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viso 33 770 Eur turtinę žalą.

38. Šiuos M. S. nusikalstamus veiksmus prokuroras prašo kvalifikuoti kaip du atskirus nusikaltimus: dėl automobilio Mercedes-Benz ML 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o dėl automobilio ,,Mercedes Benz E400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad M. S. tyčia pasisavinti jo žinioje buvusį tam pačiam juridiniam asmeniui priklausantį turtą susiformavo tuo pačiu metu ir apėmė abiejų transporto priemonių pasisavinimą tuo pačiu būdu, jo veiksmų kvalifikavimas dėl automobilio Mercedes-Benz ML 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 6 700 Eur vertės, pasisavinimo dar ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Todėl M. S. nustatyti nusikalstami veiksmai iš BK 183 straipsnio 1 dalies ir BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami į BK 183 straipsnio 2 dalį ir vertinami kaip vienas nusikaltimas – M. S. žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimas. Toks kaltininko nusikalstamų veiksmų teisinis vertinimas jo teisinės padėties nepasunkina, teisės į gynybą nesuvaržė, inkriminuotų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pasisavinto turto apimties nekeičia. Esant tokioms aplinkybėms, BPK 255 straipnio, 255 straipsnio nuostatų išpildymas šiuo atveju nėra būtinas. Nors vadovaujantis BPK 320 sraipsnio 3 dalimi, apeliacinis teismas bylą nagrinėja paduotų skundų ribose, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucija ir BPK 1 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų atskleista išsamiai, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas teisingai.

Dėl bausmės

39. Pripažinus, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, jam skirtina bausmė už šio nusikaltimo padarymą.

40. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos sunkumo laipsnį ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

41. Už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

42. Skirdama bausmę M. S. teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

43. M. S. padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 183 straipsnio 2 dalis), iki šio nusikaltimo padarymo teistumo jis neturėjo, 2019 m. birželio 12 dieną M. S. buvo nuteistas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą apgaulės būdu. Ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. liepos 13 d. buvo registruotas darbo biržoje, nuo 2020 m. liepos 20 d. įregistravęs individualią veiklą, tačiau nėra jokių duomenų apie jo realias teisėtas pajamas. Aptarti bylos duomenys M. S. charakterizuoja kaip asmenį linkusį daryti teisės pažeidimus. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

44. Esant nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti M. S. už šių nusikaltimų padarymą paskiriant baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijos minimumui.

45. Išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą M. S. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnes bausmes, negu numatyta baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už jų padarytą nusikaltimą, byloje nėra.

46. BK 75 straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo pakeista, nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus teismas turi įvertinti ar taikytinas BK 75 straipsnis galiojimo laike ir subjekto atžvilgiu. BK 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galia.

47. M. S. yra jauno amžiaus, padarė vieną sunkų nusikaltimą būdamas neteistas. Laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. S. iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Jis galės dirbti ir greičiau atlyginti nusikalstamais veikmais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

48. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys (dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo) baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

49. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame tvirtina, kad M. S. nusikalstamais veiksmais, pasisavinant inkriminuotus automobilius UAB ,,duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 33 770 Eur turtinė žala, kurią prašo iš kalto asmens priteisti (t. 2, b. l. 32–33).

50. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 33 770 Eur turtins žalos atlyginimo yra pagrįstas pirmiau aptartais duomenimis (kurių teismas nebekartoja), todėl tenkinamas pilnai. Iš Vilniaus m. apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo nutarta išieškoti iš M. S. 5 359,14 Eur skolą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytas išperkamosios nuomos sutartis dėl automobilio Mercedes-Benz ML 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), automobilio ,,Mercedes Benz E400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), tačiau ši skola susijusi ne su nusikalstamu būdu pasisavintų automobilių vertės atlyginimu, o su M. S. įsiskolinimais, atsiradusiais civilinių teisinių santykių pagrindu iki jie peraugo į baudžiamuosius. Taigi, mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą 5 359,14 Eur sumai nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį, kuriuo M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. S. nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nustatyti, kad M. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, nedelsiant turi atlikti vienerių metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Likusios neatliktos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, nuteistąjį įpareigoti per bausmės dalies vykdymo atidėjimo terminą dirbti ir atlyginti nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalį, t. y. 15 000 Eur, bei taikyti intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį dėvėti elektroninę stebėjimo priemonę.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtosios bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Priteisti iš M. S. uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ 33 770 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjai Nerijus MeilutisVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė