Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Inai Visockienei, Daivai Juškuvienei ir S. Š.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. S., tretiesiems asmenims UAB „Autoalvus“ ir UAB Jurkus ir partneriai“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovai nedalyvavo, jų prašymu teismas bylą nagrinėjo atstovams nedalyvaujant.

Teismo posėdyje atsakovas M. S. pripažino ieškinį iš dalies ir pateikė įrodymus, jog 2021 m. gegužės 17 d. sumokėjo dalį ieškovės reikalaujamos sumos – 302,96 Eur, o likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti. Jis paaiškino, kad tą dieną vežė priduoti tarą į taromatą. Aikštelėje nebuvo vietos, todėl automobilį pastatė prie plovyklos. Pridavęs tarą, išvažiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į šiukšliadėžę. Išlipęs apžiūrėjo, pamatė, jog šiukšliadėžę kiek įlenkė, tačiau buvo ir ankstesnių sulankstymų, kiek įbrėžė savo automobilio bamperį, įvertino, jog padaryta labai maža žala, todėl nuvažiavo. Šiukšliadėžė buvo labai maža, važiuojant jos nesimatė, be to, lijo lietus. Nepagalvojo, jog reikia kviesti policijos pareigūnus. Maždaug po savaitės žmona pasakė, kad namuose jo ieškojo policijos pareigūnai, dėl ko nuvažiavo į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai surašė protokolą ir paskyrė 300 Eur baudą, pažeidimo neginčijo, baudą sumokėjo.

Ieškinys, atsakovui sumokėjus dalį reikalaujamos sumos, likusioje dalyje netenkinamas.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kilusią žalą (CK 6.249 straipsnis) turėjo pareigą įrodinėti ieškovas, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 59.4. punktas numato, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas, apie eismo įvykį privalo nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytais atvejais. P. T. 60.1 punktą, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo sumos iš valdytojo, jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai KET nustatytais atvejais. Taisyklių 63 punktas numato, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo teisių ir interesų draudimo apsaugą.

Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nebūtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-650-686/2015). Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas M. S. 2019 m. spalio 11 d. Telšiuose, Kauno g. 19, vairuodamas automobilį „V. P.“, padarė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta UAB „Autoalvus“ priklausanti šiukšliadėžė. Atsakovui 2019 m. spalio 18 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 86-ANR-_P-9308-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Administracinio nusižengimo byloje esančiame atsakovo paaiškinime nurodyta, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, vairuodamas jam priklausantį automobilį „V. P.“, važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo buvusios šiukšliadėžės ir į ją atsitrenkė. Pajutęs smūgį, išlipo iš automobilio, pasižiūrėti kur atsitrenkė, ir pastebėjo, jog atsitrenkė į šiukšlinę, tačiau pamanė, jog nieko rimto neatsitiko, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Su pažeidimu sutiko ir labai gailėjosi. Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 1 dalimi, administraciniu nurodymu atsakovui buvo pasiūlyta sumokėti 300 Eur baudą. Atsakovas 2019 m. spalio 31 d. sumokėjo mokėjimo nurodymu siūlomą sumokėti 300 Eur baudą ir pateikė mokėjimo dokumentą – UAB „Elotus“ kasos kvitą, taigi, ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos – byloje nekilo, atsakovas suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovo M. S. eismo įvykio metu valdyta transporto priemonė „V. P.“ 2019 m. liepos 21 d. buvo apdrausta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas ieškovę vieneriems metams. Kadangi atsakovės transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl byloje aktualus teisinis reguliavimas, numatytas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1–2 dalys, 3–4 straipsniai).

Ieškovė pateikė banko SEB, AB, sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog 2020 m. sausio 14 d. UAB „Autoalvus“ sumokėjo 894,00 Eur išmoką už šiukšliadėžę, nurodydama „Įvk. 19-10-11“, taigi, ieškovė, kaip draudikė, išmokėjo draudimo išmoką, kuri skirta žalai atlyginti.

Byloje ginčas kilo dėl atlygintos žalos dydžio.

Kaip matyti iš byloje esančių administracinio nusižengimo bylos Nr. 19107008120 dokumentų, administracinio nusižengimo protokolas atsakovui buvo surašytas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nustatčius ir konstatavus, kad UAB „Autoalvus“ padaryta 302,96 Eur žala.

Taigi, šiuo atveju yra akivaizdu, kad atsakovas iš įvykio vietos pasišalino, nors ir neturėjo tokiam veiksmui tyčios, t. y. jo veiksmai vertintini kaip padaryti dėl neatsargumo, netinkamo savo pareigų padarius eismo įvykį teisinio vertinimo. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje tiek asmens veiksmų neteisėtumas, tiek kaltė yra suprantami kitaip nei administracinėje ar baudžiamojoje teisėje. Pabrėžtina, kad remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, remiantis CK 6.248 straipsnio 2-3 dalimis, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu; laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima labiau tikėti, jog atsakovas suvokė apie padarytą eismo įvykį ir nepagrįstai pasišalino iš įvykio vietos, t. y. atsakovo veiksmai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų buvo sugadinta šiukšliadėžė, kurios balansinė vertė 2019 m. spalio 18 d. sudarė 302,96 Eur, tokio dydžio sugadintos šiukšliadėžės vertę nurodė ir trečiasis asmuo UAB „Autoalvus“, pateikdamas oficialią pažymą, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nors žodžiu buvo nurodęs didesnį – 894 Eur žalos dydį.

Byloje nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių sugadintos šiukšliadėžės tikrąją kainą, jos būklę po autoįvykio, nepateikta duomenų, pagrindžiančių būtinybę pakeisti atsakovo sugadintą šiukšliadėžę nauju kilimėlio laikikliu su atliekų talpykla, kurio naujo vertė 894,00 Eur. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog padaryta žala yra 774,83 Eur. Tokią išvadą teismas daro vertindamas UAB „Autolvus“ atstovo L. L. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog šiukšliadėžė buvo tik apgadinta, ir nors administracinės bylos medžiagoje fiksuota, jog jis paaiškinimuose nurodė 894,00 Eur patirtą žalą, tačiau vėliau jos dydį patikslino ir pateikė pažymą, jog šiukšliadėžės vertė 302,96 Eur, kas ir nulėmė atsakovo administracinio nusižengimo veikos kvalifikavimą.

Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Taisyklių 6 punktas nustato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

Taisyklių 13 punktas taip pat nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Kaip minėta, nustatyta, jog buvo sugadinta šiukšliadėžė, kurios balansinė vertė 2019 m. spalio 18 d. sudarė 302,96 Eur, tokio dydžio sugadintos šiukšliadėžės vertę nurodė ir trečiasis asmuo UAB „Autoalvus“, pateikdamas oficialią pažymą, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nors žodžiu buvo nurodęs didesnį – 894 Eur žalos dydį.

Byloje nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių sugadintos šiukšliadėžės būklę po autoįvykio, nepateikta duomenų, pagrindžiančių būtinybę pakeisti atsakovo sugadintą šiukšliadėžę nauju kilimėlio laikikliu su atliekų talpykla, kurio naujo vertė 894,00 Eur. Vertindamas įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog atsakovo padaryta žala yra 774,83 Eur.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 43 punktas). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, o ne su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, todėl taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu, suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 38 punktą).

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovas, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį). Atsakovas sugadintos šiukšliadėžės vertę grindžia jos balansine verte. Tokį – 302,96 Eur patirtos žalos dydį, (patikslinęs paaiškinimuose nurodytą 894,00 Eur) sumą, patvirtino ir UAB „Autoalvus“ direktorius L. L., kas nulėmė ir padaryto administracinio nusižengimo kvalifikaciją.

Kaip minėta, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę keisti apgadintą šiukšliadėžę kilimėlio laikikliu su atliekų talpykla, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pilnai tenkinti ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti į bylą įrodymai nėra pakankami ieškovės nurodytam 774,83 Eur žalos dydžiui pagrįsti. Ieškovė nėra pateikusi akto, patvirtinančio draudiminio įvykio metu sugadinto daikto tinkamo žalos paskaičiavimo, įrodymų apie šiukšliadėžės rinkos vertę po apgadinimo, o likutinę vertę patvirtinantį dokumentą pateikė atsakovas. Pažymėtina, jog draudimo išmokėtų lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, byloje nėra jokio dokumento, pagrindžiančio, jog šiukšliadėžė negalėjo būti pataisyta ir naudojama toliau, nes vertinant „EHRLE EU Baltija“ pateiktą 2020 m. sausio 7 d. sąmatą, akivaizdu, jog sugadintas turtas buvo pakeistas nauju.

Nustačius paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinys įrodytas 302,96 Eur apimtimi, tačiau šią sumą atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. 2021 m. gegužės 17 d. sumokėjo, todėl likusioje reikalavimų dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas 302,96 Eur sumokėjo tik po parengiamojo teismo posėdžio, t. y. 2021 m. gegužės 17 d., todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 302,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. gegužės 16 d.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį ir 24,00 Eur už vertėjo paslaugas, kitų bylinėjimosi išlaidas įrodančių dokumentų ieškovė nepateikė, todėl ieškinį patenkinus iš dalies – 39,01 proc., ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai– žyminio mokesčio 7,82 Eur ir vertimo paslaugų – 9,38 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovui sumokėjus 302,96 Eur žalos atlyginimą, ieškinio dalį dėl 471,87 Eur žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 302,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. gegužės 16 d.

Priteisti iš atsakovo M. S. 17,20 Eur (septyniolika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.