Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis I. G. kaltu neprisipažino ir teismui po nukentėjusiojo ir liudytojos apklausos paaiškino, kad jam paskambino K. L. ir pasakė, kad su juo nori susitikti kažkokie vyrukai. Susitiko vieną vakarą prie „M.“. Dalyvavo K. L. ir dar du jam nepažįstami vyrukai. Pokalbio metu jam apie jokį ikiteisminį tyrimą niekas nekalbėjo, tik teigė matę per „facebook“, kad jis su G. D. draugai, todėl pasakė nori susitaikyti su E. K., nori dėl žalos susitarti, prašė pakalbėti su E. K.. Po kiek laiko, jis paskambino G. ir paprašė perduoti jo numerį E. K.. Jis iš karto nepaskambino. Tik po kurio laiko jį pats surado E. K., paskambino iš angliško numerio, pradėjo pokalbį apie telefono numerį vyruko, kuris norėjo susitaikyti ir atlyginti žalą. Pokalbio metu E. K. jį tardė, lyg provokavo, jis nesuprato, nieko blogo neįtarė. Jis pokalbio metu į jo klausimus gal neteisingai ir netinkamai išsireiškė, netinkamai žodžius pavartojo. Jis su juo draugiškai kalbėjo, negrasino. Kalbėjo apie K. L.. Pokalbio metu paklausė, ar gali susisiekti, perduoti numerį. Neprieštaravo. Po pokalbio jis skambino L., nes tie kiti nepažįstami buvo prašę, perdavė K. telefono numerį. K. L. turėjo daryti tokiu atveju, nežino. Po kurio laiko jį išsikvietė tyrėjas, atskleidė apie ikiteisminį tyrimą, kad E. K. dalyvauja, yra baudžiamoji byla. Iki to laiko net nežinojo, kad vyksta kokie teisminiai procesai, galvojo, kad jie susipykę ir nori susitaikyti. Jam nebuvo žadėta joks atlygis, jeigu pakalbės. Su K. sportavo dziudo, jį žinojo kaip sportininką. Jis stengėsi žmonėms padėti, norėjo kad žmonės susitaikytų. Mano, kad jis šioje situacijoje persistengė, nežinojo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, savais žodžiais interpretavo.

Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino ir teismui po nukentėjusiojo ir liudytojos apklausos paaiškino, kad jam paskambino nežinomas numeris, prisistatė kaip T., su kuriuo sportavęs klube, paprašė susitikti, nesakė dėl ko. Jis sutiko susitikti. T. atvažiavo iki jo namų, pakalbėjus pasakė, kad pas jį drauguose yra I. G., su kuriuo sportavęs, kaip ir pažįstamas. Po to pasiteiravo, ar jis yra pažįstamas su panele, pasakė kažkokią pavardę, vardą, ji yra draugė kažkokio vyruko, su kuriuo jie norėjo susitaikyti, žalą atlyginti. Minėti asmenys sakė, kad I. G. pažįsta tą panelę, nori su ja susisiekti. Jis jos nepažinojo, tik buvo drauguose. Jis suprato, kad yra kažkokia byla ir nieko blogo nepagalvojęs, sutiko padėti. Nežinojo, kad buvo ieškoma kontaktų su nukentėjusiuoju, tik sakė, kad nori susitaikyti ir atlyginti žalą. Pasakė parašys ir susisieks. Jis parašė į „facebook“ I. G., paprašė numerio, susitarė susitikti kitą dieną „M.“ aikštelėje. Kitą dieną visi susitiko ir gavosi pokalbis. Sako pas tave drauguose panelė, reikia susisiekti, atlyginti žalą. Paprašė per tą panelę jų numerį paduoti ar jos paimti, kad susisiekti. Po kelių dienų jam I. perdavė numerį. O jis perdavė T., nieko blogo negalvodamas, kad iš blogų paskatų. Po to nematė, nežino nei kaip kas vyko, tik po kiek laiko kaltinimas ir byla. Jis tikrai nebandė skambinti nukentėjusiajam. Jis pats I. G. nieko neprašė, buvo kaip tarpininkas, suvedė T. su I. G. ir pokalbyje nedalyvavo.

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2013 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nepamena, jam paskambino draugė G. D.. Pokalbio metu G. D. pasakė, kad jo ieško jos buvęs bendramokslis I. G.. G. D. pasakė, kad I. G. jos teiravosi jo telefono numerio ir sakė, kad nori su juo susiskambinti. Minėjo, kad I. G. kažkas prašė su juo susiskambinti dėl turto prievartavimo bylos, kuri šiuo metu yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme ir kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu. G. buvo perdavusi jo telefono numerį. Jis susisiekė su tyrėju ir pasakė, kad jam daro spaudimą, ieško kontaktų, pranešė telefono numerį. Tyrėjas ėmėsi priemonių. Jam paskambinęs asmuo pasiūlė pakeisti parodymus ir bus už tai atsilyginta, už melagingų parodymų davimą skirtas baudas sumokės. Pokalbis buvo įrašytas. Paklausus, kas jis toks, pasakė I. G., teigė jog jis tarpininkas, jam paskambins K., jo paprašė kažkokie žmonės. Po kurio laiko jam paskambino kažkoks asmuo iš nepažįstamo numerio. Pamanė, kad gali skambinti K., tačiau į skambutį neatsiliepė, nes neturėjo su kuo įrašyti pokalbio. Po to dar sekė keletas šio numerio skambučių, tačiau jis neatsiliepė. Su K. nebendravo. I. G. ir K. L. proceso dalyviais toje byloje nebuvo. Šio pokalbio metu jam nebuvo grasinta. Jis pasakė, kad parodymų neįmanoma pakeisti, norėdamas baigti pokalbį pasakė „tvarkoj, pagalvosiu“. Iš pokalbio suprato, kad turėjo pakeisti parodymus kaltinamųjų išteisinimui, bet konkrečiai neįvardino, pasakė, kad turėtų pasikalbėti su tuo kitu žmogumi, į kurio skambutį neatsiliepė. Jam bandė padaryti poveikį, bet nepadarė. K. L. jam nebuvo nei žinomas, nei girdėtas.

Liudytoja G. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį I. G.. 2013-03-17 apie 11.00-12.00 val. jai paskambino I. G., su kuriuo gyveno viename studentų bendrabutyje, ryšių nepalaikė. Pokalbio metu I. G. paklausė, ar ji pažįsta E. K. ir išgirdęs jos teigiamą atsakymą paklausė, ar ji gali E. K. perduoti jo mobilaus ryšio telefoną ir paprašyti, kad E. K. jam paskambintų. Ji I. G. paklausė, kam jam reikia E. K. ir tada I. G. pasakė dėl bylos, konkrečiai kokios nesakė. Apie kitą bylą ji sužinojo iš E. K.. Ji perdavė prašomą telefono numerį E. K.. Su ja nebuvo kalbos, kad E. K. keistų parodymus, ar galėtų keisti. Nežino, ar kitoje byloje I. G. yra proceso dalyviu. Tuo metu E. K. nebuvo Lietuvoje, kai I. G. prašė telefono numerio. E. K. turėjo paskambinti I.. Nežino, ar E. K. paskambino I..

Rašytinė medžiaga: 2013-03-18 E. K. pareiškimu (gautu 2013-03-20), kad 2013-03-17 jo draugei G. D. telefonu paskambinęs jos buvęs grupiokas I. G. aiškiai pokalbio metu paaiškino, kad nori, jog jis, t.y. E. K. jam paskambintų iš Anglijos, nes nori pakalbėti apie bylos, kurioje jis (E. K.) pripažintas nukentėjusiuoju, aplinkybes. Taip pat šio pokalbio metu jam G. D. perdavė I. G. telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo jis turėtų paskambinti šiam asmeniui. Jis mano, kad tokiu būdu gali būti bandomas daryti poveikis jam kaip nukentėjusiam asmeniui baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00567-12 (b. l. 9).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, bei telefoninių pokalbių suvestine Nr. 20-7/2-TP-159, užfiksuoti I. G. pokalbiai mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su E. K. I. G. pokalbis su K. L., besinaudojančiu telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis susiskambino su E. K. . K. L. pokalbis su I. G., kad jis skambino E. K., tačiau pastarasis neatsiliepė (b. 1. 26-29, 31-32), (kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-(duomenys neskelbtini) (2013 m.). Duomenys gauti iš Kauno apskrities VPK Specialiųjų užduočių valdybos, kad telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas K. L. vardu. (b. l. 51).

Tokie I. G. ir K. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 233 straipsnio 1 dalį. Pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį pateikti melagingą informaciją minėti subjektai gali būti veikiami prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtys yra formalios, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius LR BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus ar teikti kitą melagingą informaciją. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis K. L. paprašytas iš matymo pažįstamų asmenų, kurio vieno vardas Tomas, supažindino pastaruosius su I. G., pažįstamu nuo lankymo dziudo klubą laikų. Pakvietė I. G. pokalbiui su minėtais asmenimis, kuriame dalyvavo ir jis. I. G. paprašytas šių asmenų siekė gauti telefoną nukentėjusiojo E. K. per pažįstamą G. D.. G. D. parodymais nustatyta, jog jai 2013-03-17 paskambino I. G. ir pasiteiravo ar ji pažįsta E. K., jai atsakius kad taip, pastarasis paprašė jo telefono numerį perduoti E.. Pasiteiravus dėl ko, atsakė dėl bylos. Sekančią dieną 2013-03-18 E. K. kreipėsi raštu į tyrėją nurodydamas kad įtaria jog I. G. darys poveikį liudytojai ir jam, bei paprašė įrašyti telefoninius pokalbius. 2013-03-22 teismo nutartimi buvo sankcionuotas I. G. telefoninių pokalbių pasiklausymas laikotarpiu nuo 2013-03-25 iki 2013-05-25( b.l. 22). Per šį laikotarpį buvo fiksuotas vienas telefoninis pokalbis tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo I. G.. Nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duodamas parodymus nurodė, jog jam po kurio laiko paskambino I. G. ir tas pokalbis buvo įrašytas. Kaltinamasis I. G., teigia, jog ne jis skambino E. K., o pastarasis jam skambino. Iš byloje esančių pokalbių išklotinės matyti, jog 2013-04-02 21.05 val. skambino E. K. I. G., o ne priešingai kaip nurodė nukentėjusysis( b.l. 26). Nusikalstama veika numatyta LR BK 233str.1d. gali būti padaroma tik aktyviais kaltininko veiksmais. Šiuo konkrečiu atveju pokalbio iniciatoriumi buvo nukentėjusysis E. K.. Kaltinamasis I. G. neneigė, kad paskambinus E. K. jis su juo kalbėjo ir pokalbių išklotinėse yra fiksuoti jo telefoniniai pokalbiai. Todėl vertinant kaltinamojo I. G. veiksmus svarbu įvertinti jo pasakytus žodžius E. K.. Per vykusį pokalbį I. G. penkis kartus pakartoja tą pačią frazę su neesminiais pakeitimais: „ Sako: perduok, kad jis pakeistų parodymus, sušvelnintų ir panašiai, ir tegul jeigu ten gaus baudos už parodymų keitimą, tai mes su juo atsiskaitysime. Jam pinigus sumokėsim, kiek jis ten baudos gaus. Sako: mes norim susitvarkyti geruoju ir viskas“ ( b.l. 26-27). Vertinant pasikartojimą tos pačios informacijos įvertintina, kad tokiu atveju įrašus darantis asmuo ( šiuo atveju E. K.) koreguoja savo elgesį ir žodžius, skatinant kitą asmenį kalbėti apie jį dominančius dalykus. Byloje tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų duomenis jog I. G. ar K. L. žinojo apie pradėtą ir tęsiamą ikiteisminį tyrimą Nr. 86-1-00567-12, nėra. Kaltinamasis I. G. pokalbio metu nurodo, kad jam yra žinoma apie skolą, kuri lyg yra išspręsta, pripažįsta esąs tarpininkas ir teigia: „ Žiūrėk, Jūs turėjot ten problemų su ta skola, bet viskas lyg išsisprendė, ne... nu ten turėjai skolos iš kažko ten buvai pasiskolinęs ir panašiai. Bet aš čia esu tik tarpininkas, mane susirado dėl to, kad buvau su G. F. drauguose“.. Apie parodymų keitimą :„aš nežinau ką tu ten jiems pasakęs esi, ką tu ten pripasakojai, aš net nežinau tos situacijos“. Liudytoja G. D. teisme patvirtino, kad paskambinęs I. G. pasakė jog nori kad E. K. paskambintų dėl bylos. Kokios bylos jis nesakė, o ji ir neklausė. Apie jokį parodymų keitimą su ja I. G. nekalbėjo. Nustatyta ir tai, kad I. G. ir K. L. nėra proceso dalyviais Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-579/2014 ( informacinės sistemos Liteko duomenys). Todėl abejotina ar I. G. ir K. L. žinojo apie ikiteisminio tyrimo Nr. 86-1-00567-12 metu duotus nukentėjusiojo parodymus, dėl ko pradėta byla ir kokia tos bylos esmė, nes priešingu atveju kaltinamajam nežinant jog pokalbis įrašomas, jis būtų pateikęs daugiau informacijos.

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė nustatyta asmeniui, kuris bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis teisme duotų melagingus parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). Taigi BK 233 straipsnyje kriminalizuoto poveikio esmė yra ne būdai, kuriais veikiamas atitinkamas proceso dalyvis, bet šio poveikio tikslas – kad šis asmuo proceso metu duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų ir taip apsunkintų tiesos nustatymą. Taigi, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, be kitų sudėties požymių, turi būti nedviprasmiškai nustatytas ir kaltininko prašomų duoti parodymų melagingumas (neatitiktis objektyviai tiesai). Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jog I. G., ar vienas, ar veikdamas grupėje su K. L., būtų aktyviai siekęs nukentėjusiojo melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime ar teisme ( teismas atkreipia dėmesį jog tuo metu byla Nr. 1-53-579/2014 informacinės sistemos Liteko duomenimis buvo gauta 2013-04-05). Tai , kad perdavė telefono numerį nukentėjusiojo draugei liudytojai G. D., nurodant tikslą „dėl bylos“, nereiškia jog veikė aktyviai. Nukentėjusysis turėjo pasirinkimo galimybę, jis neprivalėjo skambinti kaltinamajam ir teirautis, ko reikia kaltinamajam. Nėra fiksuota nei vieno telefoninio pokalbio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų, pastarųjų iniciatyva, tikslu paveikti nukentėjusįjį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinimas kaltinamiesiems suformuluotas netiksliai, nes 2013-04-02 ( pokalbio metu ir iki jo) kaltinamiesiems nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog byla bus perduota teismui, todėl jie negalėjo ir reikalauti pakeisti parodymus teisme, kol nebuvo žinoma ar ta byla bus siunčiama į teismą, ar toliau bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Šioje situacijoje darytina išvada, jog kaltinamasis I. G., po to kai jam paskambino nukentėjusysis E. K. perdavė tik tą informaciją, kurią gavo iš jam nepažįstamų asmenų, kurie ir buvo galimai suinteresuoti parodymų švelninimu, tačiau jo ryšys su minėtais asmenimis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nustatytas nebuvo. Nukentėjusysis paaiškino, jog jis sutiko kalbėtis su I. G. tik dėl to, jog jo draugei G. D. nebūtų daromas spaudimas. Tačiau teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. D. teigė, jog jai joks spaudimas nebuvo daromas, tiesiog pažįstamas I. G. paprašė perduoti jo telefono numerį E., ji tą ir padarė. Vėliau paskambinęs pasiteiravo ar perdavė ir daugiau jai neskambino.