- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- 1-149-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23821-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini) “
- Advokatai
- Aleksandras Višnevskis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį,209 straipsnio 1 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. T. sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, nes būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini).) vieninteliu akcininku ir nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. sausio 30 d. ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, ir 37 straipsnio 12dalies 1 punktą, numatantį, kad bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę ir kad įmonė jau nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo sunkios finansinės būklės, nemoki, nes neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, priėmė kreditoriams akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus sprendimus suteikti sau, kaip įmonės akcininkui šias paskolas:
pagal 2012 m. sausio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė D. T. 10 000 Lt paskolą, 2012 m. sausio 4 d. išmokant pinigus iš įmonės kasos, D. T. įsipareigojant skolą grąžinti iki 2013 m. sausio 3 d.;
pagal 2013 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė D. T. 40 000 Lt paskolą, pagal 2013 m. gegužės 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. D. T. įsipareigojant skolą grąžinti iki 2015 m. gegužės 29 d.;
pagal 2013 m. birželio 28 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė D. T. 44 500 Lt paskolą pagal 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 24 mėnesių laikotarpiui, t. y. D. T. įpareigojant skolą grąžinti iki 2015 m. birželio 27 d.;
pagal 2013 m. rugsėjo 27 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)– 82 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė D. T. 82000 Lt paskolą pagal jo, kaip atskaitingo asmens susidariusią skolą, D. T. įsipareigojant skolą grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 26 d.
Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė D. T. paskolų, kurių jis negrąžino už– 176 500 Lt (51 117,93 Eur).
Taip pat jis, žinodamas, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įmonė buvo nemoki, tyčia 2012-2013 metais dalį iš užsienio partnerių gautų sąskaitų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą: 2012 metais neįtraukė į apskaitą sąskaitų už 65 258 JAV dolerių (pagal 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusį kursą 2,6060 Lt, iš viso 2012 metais neįtraukė į apskaitą sąskaitų už 170 062,35 Lt (49 253,46 Eur) ir 2013 m. už 224 823 JAV dolerių (pagal 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusį kursą 2,5098 Lt, iš viso 564 260,77 Lt (163 421,21 Eur) ir 8 171,06 Eur (pagal kursą 3,4528 Lt, iš viso 28 213,04 Lt), iš viso 2013 m. neįtraukė į apskaitą sąskaitų už 592 473,80 Lt (171 592,27 Eur). Viso 2012-2013 metais neįtraukė į apskaitą sąskaitų už 762 536,15 Lt (220 845,73 Eur), kas sudarė galimybę 2012-2013 metais neapskaičiavus gautų sąnaudų padidinti įmonės veiklos rezultatus (pelną) ir pagal tikrovės neatitinkančius veiklos rezultatus, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad “visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo;2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių);3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą”, D. T. priėmė sprendimus išsimokėti sau, kaip vieninteliam įmonės akcininkui, dividendus pagal tikrovės neatitinkančius 2012-2013 m. veiklos rezultatus: pagal 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti 403 471,25 Lt dividendų sumoje ir pagal 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)išmokėti 265 800,75 Lt dividendų sumoje, iš viso 669 272 Lt dividendų. Po ko D. T. buvo išmokėti dividendai: 2013 m. – 322 777 Lt; 2014 metais - 75 000 Lt; 2015 metais 9 000 Eur (31 075,20 Lt), iš viso 397 777 Lt ir 9 000 Eur, tarp jų iš įmonės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) D. T. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti dividendai:
2013 m. gruodžio 29 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 100 000 Lt už 2012 metus;
2013 m. gruodžio 29 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 50 000 Lt už 2012 metus;
2013 m. gruodžio 30 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 100 000 Lt už 2012 metus;
2013 m. gruodžio 30 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 50 000 Lt už 2012 metus;
2013 m. gruodžio 30 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) – 22 777 Lt už 2012 metus;
2014 m. rugsėjo 25 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini)– 75 000 LTL už 2013 metus;
2015 m. sausio 30 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) – 9000,00 EUR, arba 31 075,20 Lt už 2013 metus.
Viso D. T. buvo išmokėta 428 852,20 Lt (124 204,18 Eur) dividendų.
Tokiu būdu D. T. sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 15 d. buvo iškelta bankroto byla, ir dėl to padarė didelės 723 874,37 Eur turtinės žalos kreditoriams.
Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje.
Taip pat, D. T. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, paslėpė apskaitos dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d., nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 26 d., nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. liepos 1 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg(duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą;
pagal 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (nuo 2013 m. sausio 1 d. Nr. XI-1988, 2012 m. 24 įstatymo redakcija), „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (iki 2013 m. sausio 1 d. 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija), būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą;
pagal 14 straipsnio 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ (nuo 2013 m. sausio 1 d. Nr. XI-1988, 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija), „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ (iki 2013 m. sausio 1 d. 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija), būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą ir jų pateikimą vyriausiajam buhalteriui
pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 su vėlesniais pakeitimais) 30 punkto nurodymus “Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už kasos operacijų taisyklių reikalavimų laikymąsi.
pagal LRV 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 34 punkto ir LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 5 punkto „už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako bendrovės vadovas“ būdamas atsakingas už finansinės atskaitomybės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų tvarkytojui;
Jis norėdamas nuslėpti tikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį 2013 m. gegužės 31 d. pateikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės rinkinį už 2012 metus, kurio duomenys nepatvirtinti metinėmis inventorizacijomis.
Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 10 punkto reikalavimus „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkto reikalavimais įmonėse privaloma kasmetinė inventorizacija „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, <...> grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą“.
Taip pat jis, siekdamas padidinti veiklos rezultatus (pelną) ir priskaičiuoti ir išmokėti sau dividendus, jis tyčia neįtraukė į apskaitą dalies iš užsienio partnerių gautų sąskaitų. Iš viso neįtraukta sąskaitų 2012 m. už 170 062,35 Lt (65 258 JAV dolerių pagal 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusį kursą 2,6060 Lt), ir 2013 m. už 592 473,80 Lt (224 823 JAV dolerių pagal 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusį kursą 2,5098 Lt, iš viso 564 260,77 Lt ir 8 171,06 Eur pagal kursą 3,4528 Lt,iš viso 28 213,04 Lt). Iš viso neįtraukta sąskaitų 2012-2013 metais už 762 536,15 Lt (220 845,73 Eur). Tai sudarė galimybę neapskaičiavus patirtų sąnaudų padidinti veiklos rezultatus (pelną) ir pagal tikrovės neatitinkančius 2012-2013 m. veiklos rezultatus priskaičiuoti didesnius dividendus.
Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimas „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimas „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“.
Taip pat jis neorganizavo buhalterinės apskaitos taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.turėtų visus privalomus rekvizitus).
Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...>“.
Taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalis „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus nustato 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnį, kurio 2 dalyje nurodyta: „Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai...“. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 su vėlesniais pakeitimais) 19 punkto reikalavimus „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti“.
Taip pat pažeidė pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 su vėlesniais pakeitimais) 41 punkto reikalavimus „Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“, 5 punkto reikalavimus „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis“, 6 punkto reikalavimus „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui“, 9 punkto reikalavimus „Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“, 11 punkto reikalavimus “Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukimų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai”.
Taip pat jis, norėdamas nuslėpti tikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį tyčia paslėpė ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 - 2014 m. didžiausios dalies analitinių buhalterinės apskaitos registrų:
kasos registrų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. (imtinai), avansinių apyskaitų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., o avansinės apyskaitos nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. yra neinformatyvios, juose nėra vadovo, vyriausiojo buhalterio, atskaitingo asmens parašų, įrašų apie pinigų gavimą (grynais ar pavedimais, gavimo data) neįrašyta liekanų ir antišlaidžių, banko sąskaitų registrų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., pirkėjų registrų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., užsienio tiekėjų registrų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. metus (2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. birželio 30 d. kasos ir SEB banko sąskaitų, pirkėjų, paslaugų teikėjų (tiekėjų), atskaitingų asmenų (išskyrus D. T.), būsimų pardavimo sąnaudų, gautų išankstinių apmokėjimų, busimų laikotarpių pajamų, ir kitų pagal sąskaitų planą).
Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio reikalavimus „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“.
Taip pat pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: „1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“.
Taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimas „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimas „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. ir 2015 m. birželio 15 d.
Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.
D. T. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo svetimą didelės vertės svetimą turtą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini).) vieninteliu akcininku ir nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. sausio 30 d. ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. direktoriumi ir savo einamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje ir tiesioginį bendradarbiavimą su užsienio partneriais, žinojo apie įmonės sunkią padėtį, tačiau siekdamas asmeninės turtinės naudos, tyčia 2012-2013 metais dalį iš užsienio partnerių gautų sąskaitų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą: 2012 metais neįtraukė į apskaitą sąskaitų už 65 258 JAV dolerių (pagal 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusį kursą 2,6060 Lt, iš viso 2012 metais neįtraukė į apskaitą sąskaitų už 170 062,35 Lt (49 253,46 Eur) ir 2013 m. už 224 823 JAV dolerių (pagal 2013 m. gruodžio 31 d.) galiojusį kursą 2,5098 Lt, iš viso 564 260,77 Lt (163 421,21 Eur) ir 8 171,06 Eur (pagal kursą 3,4528 Lt, iš viso 28 213,04 Lt), iš viso 2013 m. neįtraukė į apskaitą sąskaitų už 592 473,80 Lt (171 592,27 Eur). Viso 2012-2013 metais neįtraukė į apskaitą sąskaitų už 762 536,15 Lt (220 845,73 Eur), kas sudarė galimybę 2012-2013 metais neapskaičiavus gautų sąnaudų fiktyviai padidinti įmonės veiklos rezultatus (pelną) ir pagal tikrovės neatitinkančius veiklos rezultatus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nuostatą, kad „visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki; 2) paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą“ D. T. priėmė sprendimus išsimokėti sau, kaip vieninteliam įmonės akcininkui, dividendus pagal tikrovės neatitinkančius 2012-2013 m. veiklos rezultatus: pagal 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)išmokėti 403 471,25 Lt dividendų sumoje ir pagal 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)išmokėti 265 800,75 Lt dividendų sumoje, iš viso 669 272 Lt dividendų. Po ko D. T. buvo išmokėti dividendai: 2013 m. – 322 777 Lt; 2014 metais - 75 000 Lt; 2015 metais 9 000 Eur (31 075,20 Lt), iš viso 397 777 Lt ir 9 000 Eur, tarp jų iš įmonės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) D. T. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti dividendai:
2013 m. gruodžio 29 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 100 000 Lt už 2012 metus;
2013 m. gruodžio 29 d.pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 50 000 Lt už 2012 metus;
2013 m. gruodžio 30 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 100 000 Lt už 2012 metus;
2013 m. gruodžio 30 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 50 000 Lt už 2012 metus;
2013 m. gruodžio 30 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) – 22 777 Lt už 2012 metus;
2014 m. rugsėjo 25 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) – 75 000 LTL už 2013 metus;
2015 m. sausio 30 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) – 9000,00 EUR, arba 31 075,20 Lt už 2013 metus.
Viso D. T. buvo išmokėta 428 852,20 Lt (124 204,18 Eur) dividendų. Tokiais savo veiksmais panaudodamas apgaulę jis sukūrė fiktyvius įmonės veiklos rezultatus, parodydamas, jog neva įmonės veikla atnešė pelno, iš kurio būtų galima išmokėti dividendus, ir taip apgaule jis įgijo jam svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą 124 204,18 Eur.
Šiais savo veiksmais D. T. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. T., apklaustas teismo posėdžio metu, kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė kaltinime nurodytas paskolas. Jų buvo daug. Pirma paskola paimta 2011 m. birželio 23 d., paskutinė – 2013 m. rugsėjo 27 d. Paskolas ėmė savo reikmėms. Paskolų negrąžino, nes buvo nesibaigę jų terminai. Tačiau beveik visa paskola buvo grąžinta 2014 m. lapkričio 10 d., įnešta suma siekė 139 tūkstančius litų. Jis paskolą grąžino iš savo asmeninių lėšų matydamas, kad blogėja finansinė situacija. Tačiau kadangi paskolos grąžinimo laukelyje, prie grafos „mokėjimo paskirtis“, nebuvo nurodyta, kad tai paskolos grąžinimas, todėl tyrėjai traktavo, kad tai grynųjų pinigų įnešimas, o ne paskolos grąžinimas.
Jo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki 2011-2012 metais, tai buvo viena sėkmingiausių kelionių organizatorių Lietuvoje. Kad įmonė turi problemų, yra nemoki, jis galėjo sužinoti 2014 metais. Kurį mėnesį sužinojo, kad įmonės padėtis bloga, nurodyti negali. Tais metais jis atsitraukė nuo įmonės valdymo, paskyrė direktore I. N., pats išvažiavo gyventi į Indoneziją. Apie blogėjančią padėtį sužinojo, kai pradėjo gauti el. laiškus iš įmonių partnerių, kuriuose jos reikalavo kuo greičiau padengti turimus įsiskolinimus. Jis sutinka, kad jam 2013-2014 metais buvo didinamas atlyginimas, kad 2014-08-31 jam buvo išmokėtas 33 500 litų atlyginimas, sutinka, kad tai nebuvo geras sprendimas.
Kaltinime nurodyti dividendai jam buvo išmokėti, sprendimą juos skirti priėmė jis. Dividendai jam buvo išmokėti už 2012-2013 metus, kai jis manė, kad įmonė dirba pelningai. Sprendimus išmokėti dividendus priėmė jis. Dividendus jam pervedė I. N., jis jai davė nurodymą juos pervesti. Išmokėtus dividendus jis panaudojo savo reikmėms – paskolų grąžinimui, investicijoms į kitus asmeninius projektus. Kiti įmonės darbuotojai, išskyrus direktorę I. N., nežinojo apie dividendus, tai buvo konfidenciali informacija. I. N. jam reiškė abejonę, ar dividendai gali būti išmokami. Tuo metu ji ruošėsi palikti įmonę, turėjo asmeninių projektų. Jiedu buvo pora, susižadėję, tai buvo daugiau jų asmeninis konfliktas. Kai 2015-01-30 jam buvo išmokėti 9000 eurų dividendų, jis jau žinojo, kad įmonės padėtis yra bloga. Sprendimą išmokėti šiuos dividendus priėmė jis, tuometinė direktorė L. S. turbūt neturėjo prieigos prie sąskaitos. Dividendai buvo išmokėti dėl to, kad jis perėmė įmonės valdymą iš I. N., paskyrė naują direktorę L. S., jie per kelis mėnesius ženkliai sumažino įmonės įsiskolinimą, galvojo, kad galės atsiskaityti. Bet paskui užsienio partneriai pradėjo spausti, situacija pasidarė nebekontroliuojama.
Sąskaitas iš užsienio partnerių gaudavo tiek jis, tiek I. N.. Jis pripažįsta, kad dalis tų sąskaitų nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, bet tai buvo netyčia. Jis žinojo, kad dalis tų sąskaitų neįtraukiama, galvojo, kad nebūtina. Pvz., ateina sąskaita už 38 000, o partneris prašo sumokėti tik 10 000, kad būtų atsiskaityta už viešbučius Partneriams buvo svarbu gauti atsiskaitymus, nesvarbu, kokiomis dalimis, nesvarbu, ar pagrįsta sąskaitomis, ar ne. Buvo samdomos buhalterės, nei viena jo neįspėjo, kad sąskaitas reikia pateikti inventorizacijai. Jis nežinojo, kad finansinės ataskaitos neatitinka realybės. Kiek jo prašydavo partneriai sumokėti, tiek jis sumokėdavo. Jis būdavo komandiruotėse, pas jį plaukė sąskaitos, raginimai sumokėti. Kai ką jis buhalterijai perduodavo, kai ko ne. Sutinka, kad buvo už tai atsakingas, buvo visiškas chaosas.
Iki 2013 metų įmonė gaudavo atsiskaitymus grynais, juos gaudavo pardavimų vadybininkai, padėdavo į seifą, paskui į banką. Jis kontakto su pinigais neturėjo. Seifas buvo kodinis, jis tarpais žinodavo kodą, tarpais ne. Apskritai įmonėje būdavo tik kelis kartus per metus. Jis už panaudotus įmonės pinigus visada atsiskaitydavo. Jis nesupranta, iš kur atsirado atskaitingų asmenų įsiskolinimai, kodėl ant jo buvo perrašytos skolos. Dokumento, kuriuo jam perkeltos darbuotojų skolos, jis nematė. Pasitikėjo I. N., galėjo pasirašyti iki galo nesusipažinęs su medžiaga.
2013 metais jo sprendimu buvo padidintas darbo užmokestis darbuotojams. Tą sugalvojo I. N.. Jiedu bendraudavo telefonu, Skype, aptardavo klausimus, tame tarpe ir darbuotojų atlyginimo didinimą. Jis sutinka, kad tai buvo nepagrįstas padidinimas, tačiau jis sužinojo tik prasidėjus tyrimui. Jis pasididino atlyginimą ir sau – 10 000 ar 11 000 litų, I. N. taip pat padidinimo, 8000 ar 9000 litų.
Apie 2014 m. lapkričio 7 d. inventorizaciją nieko nežino. Jo parašai buvo padirbinėjami, jam atrodo, kad tą darė buhalterė K. S., kuris perkėlė finansinius duomenis iš vienos sistemos į kitą.
Jis užsienio partnerių prašė apie finansinius klausimus rašyti tik jam, nes nenorėjo, kad kiti įmonės darbuotojai, tame tarpe ir tuometinė direktorė L. S., žinotų apie įmonės pardavimus ir įsiskolinimus. Nenorėjo, kad L. S. išsigąstų pablogėjusios padėties.
2015 metų pradžioje jis buvo išvykęs į Peru, ten buvo apie tris savaites. Tuo metu įmonėje neliko lėšų, buhalterė K. S. turėjo pažįstamų DNB banke, paėmė paskolą 40 000 eurų ir pervedė Vietnamo partneriams. 2015 m. balandžio 3 d. įmonės buhalterė K. S., nepasitarusi su juo, su vadovais, savo iniciatyva paskambino į turizmo departamentą ir pranešė, kad įmonė nebegali vykdyti finansinių įsipareigojimų. K. S. galėjo su juo susisiekti, bet to nepadarė. Tokiu būdu per kelias valandas buvo sugriautas įmonės įvaizdis, įdirbis. Jis sutinka, kad įmonės padėtis buvo bloga, tačiau jo manymu, įmonė dar galėjo vykdyti įsipareigojimus, prašyti partnerių atidėti mokėjimus. Dalis turistų Nepale toliau keliavo už savo lėšas, jis įsiskolinimą jiems padengė iš savo asmeninių lėšų. Balandžio 3 d. K. S. pasakė visiems darbuotojams, kad jie nebedirba, pasikvietusi pažįstamą antstolį supakuoja dokumentus į maišus, išsimokėjo sau atlyginimą. Iš ofiso dingsta kompiuteris su buhalterinės apskaitos informacija. Jis visus dokumentus iš ofiso (duomenys neskelbtini) nuvežė FNTT tyrėjai M. P.. Ši pasakė, kad nesunumeruotų dokumentų nepriims. Tada jis visus dokumentus nuvežė į audito bendrovę, kuri atliko auditą. Po audito jis dokumentus parsivežė namo, nieko su jais nedarė. Tada tyrėja inicijavo kratą, tiksliau tariant jie susitarė, kada jie atvažiuos pasiimti dokumentų. Atvažiavo rugpjūčio 20 d., pasiėmė maišus, jis po to dar buvo pas tyrėją, numeravo dokumentus.
Liudytojas J. R., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, jis dirbo Turizmo departamente. Tai buvo rezonansinis įvykis. Buvo penktadienis, į Turizmo departamentą kreipėsi el. paštu įmonės vyr. finansininkė. Ji informavo, kad įmonė negali tęsti veiklos, nes patiria finansinių sunkumų. Departamentui kilo pareiga pagal teisės aktus sustabdyti kelionių organizatoriaus galiojimo pažymėjimą, kad įmonė negalėtų prisiimti naujų įsipareigojimų, kol bus tikslinamos visos aplinkybės. Aplinkybių tikslinimas buvo ganėtinai keblus, kadangi įmonės vadovo D. T. nebuvo galima surasti keletą dienų. Įvykiu domėjosi žiniasklaida. Departamentas mėgino išsiaiškinti, kiek, kur yra išvykusių turistų. Įmonės ofisas buvo uždarytas, ten niekas nedirbo, o į savaitės pabaigą buvo surastas D. T.. D. T. pripažino, kad išties negali tęsti veiklos, pateikė raštišką prašymą nutraukti kelionių organizatoriaus veiklą. Tas ir buvo padaryta. Departamentas bendravo su įmonės klientais. Dalis klientų išlaidų buvo kompensuoti draudimo bendrovės, bankroto administratorius kreipėsi į administracinį teismą dėl netinkamai perkeltos direktyvos, reguliuojančios nukentėjusių teisių apsaugą. Dalis turistų kreipėsi individualiai dėl kompensacijos, dalį žalos atlygino valstybė. Iki „(duomenys neskelbtini)“ bankroto Turizmo departamentui nebuvo žinoma apie sunkią įmonės padėtį, įmonė formalius reikalavimus atitiko. Departamentui buvo pateikiama informacija apie pardavimus, organizuotas keliones, draudimą. Apie finansinę įmonės veiklą jie neturėjo įgaliojimų žinoti.
Liudytoja K. S., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad ją pakvietė dirbti buhaltere „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. N., nes jos netenkino ankstesnės buhalterės darbas. Įmonė turėjo du ofisus, ji dirbo (duomenys neskelbtini). Su direktore sutarė, kokius dokumentus ir informaciją turi jai perduoti. Tačiau pirmą darbo dieną jai neperdavė jokių apskaitos dokumentų, ankstesnė buhalterė nurodė, kad neturi ką perduoti. Buvo sudaryta komisija, surašyti rasti dokumentai. Ji pradėjo dirbti. Pirmą savaitę peržiūrėjo balansą, pastebėjo, kad yra atskaitingų asmenų (tarp jų buvo ir D. T., direktorė, kiti darbuotojai) skolos, nesuprato, iš kur jos. Apie tai informavo direktorę. Paaiškėjo, kad darbuotojai turi banko korteles, jomis dalinasi tarpusavyje, nėra atsiskaitymo tvarkos. Taip pat buvo kitų apskaitos problemų – nebuvo kasininkų, nevedama kasa, komandiruotės netvarkomos. Tada priėmė atsiskaitymo tvarką, pasirašytinai supažindino darbuotojus, buvo paskirtas kasininkas. Po to jau atsiskaitymai vyko tvarkingai. Kad įmonė buvo nemoki, jai buvo matyti jau nuo 2014 m. liepos mėnesio, buvo apkarpytos išlaidos, taupomi pinigai.
D. T. nuo darbo pradžios iki 2014 m. liepos mėn. ji nematė. Buvo pasakyta, kad jo netrukdyti, viskam vadovauja I. N.. 2014 m. liepą D. T. atvyko į Lietuvą, apsilankė ofise, davė anketas darbuotojams parašyti atsiliepimus. Ji anketoje parašė, kad mato įmonei grėsmę dėl skolų, sakė, kad jei nieko nedarys, įmonė bankrutuos. Jis atsakė, kad viską žino ir priims sprendimus. Tai buvo dar iki inventorizacijos, kai paaiškėjo tikroji įmonės padėtis.
Vienu metu ji pastebėjo, kad direktorė daro pavedimus užsienio klientams ir pavedimų paskirtyje nurodo sąskaitas, kurių buhalterinėje apskaitoje nėra. Jai kilo įtarimas, kodėl yra tokios užsienio klientų skolos. Ji apie tai informavo direktorę. Tada direktorė atnešė sąskaitų iš Vietnamo partnerių už maždaug 88 tūkstančius, kurios buvo neįtrauktos į 2012 m. apskaitą. K. S. jai nurodė, kad įtraukti tokių sąskaitų į buhalterinę apskaitą atgaline tvarka negali, ir patarė, kad reikia daryti inventorizaciją, nes metų pabaigoje kiekvienas vadovas turi daryti inventorizaciją. I. N. nusprendė daryti inventorizaciją, buvo sudaryta komisija, paskirstyti darbai. Įsakymas priimtas spalį, inventorizacijos duomenys pristatyti buhalterei turėjo būti gruodžio mėn., kad spėtų viską deklaruoti mokesčių inspekcijai. Buvo atlikta pilna įmonės inventorizacija ir tada paaiškėjo tikroji įmonės padėtis. Išlindo užsienio skolos. Užsienio skolas inventorizavo I. O.. Užsienio klientai susiuntė sąskaitas-faktūras. Atsirado daugiau sąskaitų, kurios nebuvo įtrauktos į apskaitą 2012-2013 metais. Po inventorizacijos paaiškėjo, kad užsienio skolos sudaro apie 850 000, plius Lietuvos skolos. Ji nežino, kas supažindino D. T. su inventorizacijos rezultatais, bet suprato, kad jis apie tai žino. Spalio mėn. D. T. tikrai žinojo, kad daroma inventorizacija, ji kelis kartus girdėjo telefoninius pokalbius apie tai. Lapkričio ar gruodžio mėnesį I. N. guodėsi jai, kad ji stengiasi, dirba, o D.T. nuėmė pinigus, jie taupo, bando išsikapstyti, o pinigų vėl nėra, labai dėl to pergyveno. Pinigai buvo nuimti naktį, I. N. sakė, kad lyg D. T. juos pralošė. Inventorizacijos rezultatai I. N. buvo šokas, ji to nesitikėjo, matėsi, kad dėl to labai pergyvena. Pagal inventorizacijos rezultatus K. S. patikslino mokesčių deklaracijas ir pateikė jas mokesčių inspekcijai. Po inventorizacijos I. N. labai stengėsi įmonę išlaikyti, buvo pasirašyti skolų suderinimo aktai su užsienio partneriais, nors K. S. manymu, buvo sunku uždengti beveik milijonines skolas. Ir D. T. buvo nuvykęs į Kiniją, pasirašė skolų suderinimo ir atidėjimo aktą. Daugiau kažkokių sprendimų nebuvo daroma, nebent buvo plečiamos kelionės. 2015 m. pradžioje iš darbo išėjo I. N.. Mano, kad išėjo dėl to, kad nebematė galimybių toliau dirbti. Kurį laiką vadovo nebuvo, vasario mėn. D. T. pristatė kitą direktorę – L. S.. Įmonės padėtis toliau blogėjo, D. T. buvo išvykęs į Pietų Ameriką. 2015 m. sausį D. T. buvo išmokėti dividendai. Jis parašė jai el. paštu, kad suformuotų pavedimą 9000 eurų neišmokėtų dividendų. Ji sakė, kad dividendai tokioje situacijoje akcininkui negali būti išmokami, tačiau jis atsakė, kad dividendai paskirti ir ji turi suformuoti pavedimą. Ji suformavo, D. T. pasirašė. Vietnamo partneriai pradėjo reikalauti L. S. uždengti skolas, pranešė, kad daugiau nebepriims keliautojų. Kitą dieną L. S. pasakė, kad išeina iš darbo, išsimokėjo atlyginimą ir išėjo. Darbuotojai nežinojo, ką daryti, dirbo toliau. Gavo pranešimą iš Kinijos, kad iš viešbučio išvaryti keliautojai. Įmonėje kilo panika, niekas nežinojo, ką daryti. D. T. savaitę ar daugiau buvo nepasiekiamas, į skambučius neatsakinėjo. K. S. ir keli kiti darbuotojai nusprendė išeiti iš darbo. Ji nusprendė pranešti Turizmo departamentui, kokia situacija. Po to nuspendė, kad buhalterinės apskaitos dokumentus reikia palikti D. T.. Ji su keliais darbuotojais visą dieną tvarkė dokumentus, numeravo, surišo į segtuvus, atšvietė, kas susegta. Kasos knyga būdavo pasibaigus mėnesiui surišama, suantspauduojama, pasirašoma. Kasos knygos taip pat buvo sudėtos į maišus. Kitą dieną pasikvietė antstolį, šis filmavo, ji su kitais darbuotojais dėjo dokumentus į juodus maišus, atversdavo segtuvus, kad nufilmuotų, kad tikrai viskas sunumeruota. Dokumentų gal 6 maišai buvo. Visi dokumentai buvo surišti, sunumeruoti, palaidų lapų nebuvo. Maišai su dokumentais liko ofise (duomenys neskelbtini). Ji skambino D. T., kad šis atsiimtų dokumentus, jis nekėlė telefono, todėl ji jam išsiuntė registruotu paštu laiškus. Jos darbo kompiuteris irgi liko ofise, jis buvo nufilmuotas. Iš tyrėjos ji sužinojo, kad iš kompiuterio dingo informacija. Jai bankroto administratorė atvežė jos kompiuterį, prašė parodyti, kas kur, tačiau K. S. jame nieko neberado. Be to, jos prašė pagalbos auditorius, sakė, kad D. T. prašė padaryti auditą, bet dokumentai išdraskyti, jie nesupranta, gal ji ateitų pasižiūrėti. Atėjusi ji matė maišus su dokumentais, matė, kad ten jų raštai, jų numeracija, tačiau dokumentai buvo išsklaidyti, ne visi.
Jos darbo metu 2015 m. sausio – balandžio mėnesiais įmonės buhalterinė apskaita buvo perkelta iš vienos sistemos į kitą. Sprendimą perkelti duomenis į kitą apskaitos sistemą priėmė direktorė ir akcininkas D. T.. Duomenis iš vienos apskaitos sistemos į kitą perkėlė IT specialistai. Ji perkėlė rankiniu būdu tai, ko negalėjo perkelti IT specialistai.
2015 m. balandžio pradžioje ji suteikė įmonei 4200 eurų paskolą iš asmeninių lėšų, nes to prašė L. S.. Suteikė, nes galvojo, kad ateis akcininkas ir išgelbės įmonę, nes visą laiką buvo deklaruojama, kad taip bus. Iš tos paskolos, kiek jai žinoma, buvo išmokėta atlyginimas kasininkei M. M., kuri išėjo į dekretą, L. S., Sodrai skola. Kitą dieną ji skolą atsiėmė, nes taip buvo sutarta su direktore L. S..
Liudytoja E. D., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad dirbo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2013 m. liepos iki 2014 vasario mėn. Apskaitą perėmė iš buhalterinės apskaitos įmonės gan netvarkinga. Pvz., sąskaitos-faktūros pagal avansines apyskaitas buvo „kabinamos“ ant vieno žmogaus, nors išlaidos buvo kelių žmonių. Perėmus dokumentus dalis jų buvo segtuvuose, dalis maišuose, buvo dokumentų trūkumas, vėlavimas. Teko sutvarkyti personalo apskaitą, nes nebuvo net darbo sutarčių. Įmonei iš pradžių vadovavo D. T., paskui I. N.. Nurodymus turėjo teisę duoti abu. Ji daugiau matydavo I.N., tačiau bendravo ir su D. T.. Kai dirbo, įmonės finansinė padėtis buvo nebloga, buvo pelno, atlyginimai nevėluodavo, mokesčiai būdavo mokami laiku. D. T. buvo paėmęs paskolų iš įmonės, taip pat buvo priimtas sprendimas jam išmokėti dividendus. Tokį sprendimą priėmė akcininkas (D. T.). Užsienio tiekėjų sąskaitas ji gaudavo iš I. N. ir D. T.. Sąskaitos nuolat vėluodavo, būdavo ir pusmetį, tai buvo viena priežasčių, kodėl ji išėjo iš darbo. Vėluojančius dokumentus gaudavo iš įmonės vadovų. Ji sakė vadovams apie vėlavimus, jie žadėjo sutvarkyti, tačiau niekas nesikeitė. Nepamena, kad būtų pati turėjusį tiesioginių kontaktų su tiekėjais. Mokėjimus ji atlikdavo gavusi pavedimą iš vadovų el. paštu ar telefonu.
Liudytoja L. S., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad kurį laiką dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadove. Po kažkiek laiko D. T. ją pakvietė tapti vadove, pasakė, kad su I. N. ketina atsisveikinti, nes daug nepadarytų dalykų, trūksta kelionių turų. Ji jam pasakė, kad finansiniai klausimai nėra jos kompetencija, D. T. jai paaiškino, kad finansinius klausimus jis pasilieka sau, jai dėl to rūpintis nereikia. Minėjo, kad situacija sunki. Ji pradėjo dirbti. Prisijungimo prie banko jai nedavė. Ji siūlė naujus turus, buvo parodoje, surado organizatorių Dubajuje. Jai atrodė, kad įmonėje viskas yra gerai, ji buvo laiminga. D. T. taip pat džiaugėsi, kad kuriami nauji maršrutai, kad susigrąžins klientus. Paskui jis išvyko į Peru. Tada ji gavo skambutį iš jų kelionių vadovės Vietname, kuri pasakė, kad jų turistų grupės neįleidžia į viešbutį, nes yra neapmokėta. Ji labai nustebo. Skambino Vietnamo partnerei, ji pasakė, kad neapmokėta, kad yra dar kita grupė, kuri išvyksta rytoj, ir kad jei nebus apmokėjimo, jos neišleis. Ji skambino D. T., šis pažadėjo atlikti mokėjimą. Tada ji pasikvietė buhalterę, kuri jai pasakė, kad įmonėje nėra pinigų. Ji laukė, kol D. T. padarys mokėjimą, nesulaukusi porą valandų, skambino jam, jis neatsiliepė. Ji bandė per visur jo ieškoti, per „Messenger“, „Skype“, negalėjo rasti. Grįžusi namo pagal maršrutą atsekė, kokiame viešbutyje jis turėtų būti ir taip jį sudaro. Jis sakė jai nepanikuoti, sakė, kad sumokės. Ji pergyveno, visą naktį laukė, kol bus sumokėta. Pamatė, kad mokėjimas padarytas, grupę išleido. Kadangi negalėjo D. T. prisiskambinti, parašė visiems partneriams, kad D.T. išvykęs, nepasiekiamas telefonu, jeigu jie turi klausimų, kad rašytų jai. Ir tada pasipylė laiškai iš užsienio tiekėjų, kad D. T. neatsako į laiškus, kad yra skolos. D.T. grįžo į Lietuvą. Ji tokioje situacijoje nusprendė išeiti iš direktorės pareigų, bet liko dirbti įmonėje, sakė D. T., kad reikia kapstytis, ieškoti investuotojų. D. T. išvyko į Londoną, pažadėjo atsiliepti į jos ir partnerių skambučius, teigė, kad yra pasiryžęs gelbėti įmonę. Kai jis buvo Londone, jai paskambino partneriai ir pasakė, kad D. T. neatsiliepia į skambučius, niekaip jo negali pasiekti. Tada ji nusprendė išeiti iš darbo. Ji buvo namuose, kai sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukia veiklą. Ji skambino D. T., šis jai sakė, kad „sėsi tu, sėsiu aš, sės I.N., sės K.S.“. Dirbdama dažnai pasirašydavo dokumentus jų iki galo neskaičiusi. Ji matydavo sąskaitas iš vietinių tiekėjų, o visos sąskaitos iš užsienio ėjo kitur, ji neatsimena. Apie dividendų išmokėjimą D. T. nieko nežino.
Liudytojas T. V., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad D. T. pažįsta daug metų. Vienu metu jo įmonė tvarkė D. T. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Visais klausimais jis bendravo su direktore I. N., D. T. nei viename pasitarime dėl buhalterinių klausimų nedalyvavo, veikloje nedalyvavo, faktinė vadovė buvo I. N.. Apskaitą vedė komanda, daugiausia dirbo D. K.. Jie siūlė I. N. priimti įmonėje žmogų, kuris būtų atsakingas, matė tam tikras rizikas, tačiau I. N. tokio sprendimo nepriėmė. Paskui D. K., galbūt dėl nesutarimų su I. N., informavo, kad išeis iš darbo. Kad neprarastų darbuotojos, atsisakė toliau teikti paslaugas „(duomenys neskelbtini)“. Jie apskaitą vesdavo pagal jiems pateikiamus dokumentus – jų buhalterė nuvykdavo į ofisą, parsiveždavo dokumentus ir juos suvesdavo. Pagal pirminius dokumentus įmonė veikė pelningai. Jie nekontroliuodavo, ar pateikiami dokumentai atitinka tikrovę. Nežino, ar buvo įmonėje nustatyta tvarka, kaip naudotis banko kortelėmis. Būdavo, kad dokumentai nesutapdavo, kad vėluodavo. Galėdavo vėluoti ir du-penkis mėnesius. Sąskaitas iš užsienio klientų jiems pateikdavo I. N.. Jei jos nebūdavo, ji dokumentus palikdavo E.D., ši juos perduodavo jiems. Kasos knyga buvo vedama el. forma, ją pildydavo I. N., mėnesio pabaigoje jie sutikrindavo. Apie D. T. paimtas paskolas nieko nežino. Pagrindinė rizika, kurią jis įvardijo, tai, kad gali būti neapskaitomos kažkokios sąskaitos. Teoriškai jie žinojo, kad taip gali būti. Praktiškai jie negalėjo žinoti, tačiau įmonės vadovė turėjo tą puikiai žinoti. Ar žinojo D. T., jis nežino. Be to, įmonėje nebuvo vidinės kontrolės, verslas augo, jie sakė, kad reikia investuoti į kontrolės mechanizmus, bet dėl kažkokių priežasčių to nebuvo daroma. Kiek pamena, nebuvo daroma inventorizacija, tai irgi buvo rodiklis, kad jų vedama apskaita gali būti netiksli. Baigę teikti paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė įmonei, naujai buhalterei, buvo daug maišų su dokumentais.
Liudytoja D. K., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jiems (apskaitą vedančiai įmonei) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo dokumentus – pirkimo-pardavimo, banko išrašus, kasos dokumentus, jie juos suvesdavo. Informuodavo įmonę, ko trūksta, visada pateikdavo, būdavo, kad dokumentai vėluodavo. Ji su I. N. bendraudavo el. paštu, pačius dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams jiems atveždavo. Direktoriumi buvo D. T.. Nei su pirkėjais, nei su tiekėjais jie kontaktų neturėjo. Kontrolę atlikdavo pagal bankinius pavedimus. Jeigu dokumentas būdavo neapmokamas, tai ji ir nematydavo dokumento. Pavedimų ji neatlikdavo. Kasos vedimo jie neperėmė, kasa buvo vedama „Excel“, jie tik sutikrindavo likučius. Ji kasos knygą suvesdavo į programą pagal dokumentus, kuriuos jai pateikdavo ir pagal pateiktą „Excel“ lentelę. Dividendų mokėjimo, inventorizacijų ji nepamena.
Liudytojas R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė apskaitos paslaugas, sudarė balansą. D. T. iki tol nepažinojo. D. T. paskambino, kadangi nebuvo buhalterės, paprašė sudaryti balansą. D. T. perdavė jiems dokumentus. Tačiau jie neturėjo išsamios informacijos, todėl negalėjo nustatyti 2014 m. likučių. Į „Rivilė“ programą dalis informacijos nebuvo suvesta. Jie nematė, kokie yra įsipareigojimai, iš ko susideda, trūko duomenų, nebuvo analitikos, negalėjo patikrinti skaičių tikrumo. Todėl sudarė balansą pagal tai, ką rado. D. T. buvo atvežęs popierinius dokumentus, tačiau jie nesirėmė, nes tai nebuvo pilni dokumentai, jie koncentravosi į buhalterinės apskaitos programą. Kažkiek dokumentus vartė, jie buvo sudėti į segtuvus. Ieškojo 2014 m. informacijos, nerado. Paskui visus dokumentus atidavė D. T., perdavė gal (duomenys neskelbtini). Pas juos jokių dokumentų nebeliko, atidavė visus. Kaip dokumentai atsirado FNTT, nepamena, gal jis D. T. padėjo juos nuvežti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina, tada geriau atsiminė.
Liudytojas R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. 2015 metų balandžio mėnesio pradžioje į jų bendrovę kreipėsi D. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir paprašė kad jų bendrovė sudarytų balansą už 2015 metus. Taip pat, paprašė peržiūrėti I. N. vadovavimo metu sudarytus sandorius. Taip pat, peržiūrėti D. T. išmokėjimas už laikotarpį nuo 2013 metų iki 2015 metų balandžio mėnesio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo pristatyti 2015-04-16 paties D. T. į jų bendrovės patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Dokumentai buvo įvairaus laikotarpio, dabar jis negali pasakyti, tačiau didžioji dalis buhalterinės apskaitos dokumentų buvo 2014-2015 metų. Buvo pateikta ir kompiuteris su buhalterinės apskaitos sistema „Rivilė“, kurioje buvo įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenys už 2015 metus. Dokumentai jų bendrovei buvo pateikti priėmimo-perdavimo aktu, tačiau nenurodant konkrečių dokumentų pavadinimo, kiekio, laikotarpio. Dokumentai buvo atvežti tuose pačiuose šiukšlių maišuose, kuriuos jie su D. T. pateikė policijos įstaigai 2015 metų birželio mėnesį. Dokumentų pateikta buvo tik dalis. Po to, kita dalis, kuri buvo nesunumeruota ir netvarkinga, buvo perduota iš jų bendrovės 2015-06-26 D. T. priėmimo-perdavimo aktu nenurodant segtuvų skaičiaus, pavadinimų, laikotarpio. Buvo perduota 12 maišų. Per tą laiką jų bendrovė sudarė balansą 2015-04-02 dienai atsižvelgiant į kompiuteryje rastus duomenis apskaitos sistemoje „Rivilė“. Pateiktų D. T. buhalterinės apskaitos dokumentų jis pats netikrino. Buvo sudaryti kreditorių sąrašai, tačiau jie jų nesutikrino pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl jie gali būti netikslūs (t. 2, b. l. 97-98).
Liudytoja O. A., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad D. T. išnuomojo butą (duomenys neskelbtini) g. Buvo finansinių rūpesčių, įsiskolinimų už komunalines paslaugas, todėl sutartis buvo nutraukta, arba neatnaujinta. Ką pamatė apžiūrėjusi butą, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikslesni, tada geriau atsiminė. Po to dar bendravo su D. T. dėl buto (duomenys neskelbtini) pardavimo.
Liudytoja O. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. T. per juos, kaip per tarpininkus, nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) g. D. T. iš buto išsikraustė 2015-07-20, kadangi turėjo skolų. Prieš jam išsikraustant, t. y. 2015-07-20, butas buvo apžiūrėtas, buvo fotografuojama. Bute buvo matyti juodi dideli šiukšlių maišai. Jų buvo daug. Paklausus D. T. kas per maišai, jis atsakė, kad tai buhalterija ir jo daiktai. D. T. iš buto 2015-07-20 išsikraustė su visais maišais. D. T. sakė, kad kraustosi į (duomenys neskelbtini). D. T. 2015-07-21, jau būdamas persikraustęs į (duomenys neskelbtini), jiems leido apžiūrėti ketinamą parduoti butą. Ten buvo viename kambaryje sukrauti tie patys juodi šiukšlių maišai, kurie buvo ir (duomenys neskelbtini) g. (t. 4, b. l. 185-186).
Liudytoja I. P., apklausta teismo posėdžio metu, parodė kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė. Bankroto byla buvo iškelta 2015 m., ji susisiekė su vadovu, susitarė, kad nutarties įsiteisėjimo dieną susitiks Vilniuje, perims visus įmonės dokumentus, visą turtą. Tačiau sutartą dieną, birželio 29 d., susitikti nepavyko. D. T. žadėjo atvykti į Šiaulius, tačiau irgi neatvyko. Su D. T. nepavyko susisiekti nei telefonu, nei el. paštu. Tik rugpjūčio mėnesį su juo pavyko susisiekti, tada buvo perduota dalis turto. Tai buvo smulkūs daiktai. Vėliau dar su jais susisiekė saugykla, perdavė kažkiek turto. Balanse buvo kur kas daugiau turto, tačiau jis nebuvo perduotas. Ji klausė, kur kitas turtas, D. T. sakė, kad jo ieškos. Domėjosi, ar įmonė turi turto užsienyje, nes viena darbuotoja buvo minėjusi, kad Balyje yra vila. Jai buvo paaiškinta, kad tai ne įmonės, o asmeninis D. T. turtas. Buhalterinės apskaitos dokumentų jie nerado, buvo tik paskutinis balansas, kitų dokumentų nebuvo. Įmonės buhalterė perdavė prisijungimą prie „Rivilės“ apskaitos sistemos, tačiau bankroto administratoriaus buhalterė ten nieko nerado.
Liudytoja J. B.-V., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad dirbo įmonėje, kurios savininkas ir vadovas buvo D. T.. Ji dirbo su pardavimais ir kelionių vadove. Grynuosius pinigus įmonėje priimdavo M. M., pinigai buvo dedami į seifą, paskui įnešami į banką. Visais atvejais dėl grynųjų pinigų priėmimo buvo išrašomi dokumentai. Ji turėjo įmonės banko kortelę, paskui I. N. surinko visų korteles, nedavė jokio patvirtinimo, kad kortelė paimta. Būdavo situacijų, kai vieno darbuotojo banko kortele naudodavosi kitas darbuotojas. Už kelionių metu panaudotus įmonės pinigus ji atsiskaitydavo pateikdavo čekius ir kvitus, avansinės ataskaitos nepildydavo. Oficialios tvarkos dėl atsiskaitymo nebuvo. Paskutinę įmonės darbo dieną ji buvo atostogose, apie įmonės bankrotą sužinojo telefonu. Bankrotas buvo netikėtas, tačiau anksčiau buvo skelbiamos akcijos, didelės nuolaidos. Įmonės „Facebook“ paskyroje buvo skelbiama, kad įsigyta vila Balyje. Jos darbo kompiuteris buvo paliktas ofise, paskui, norėdama pasiimti nuotraukas iš kompiuterio, susisiekė su D.T., nuvyko pas jį į namus, pasirodė, kad kompiuteryje nėra kietojo disko. D. T. dėl to nenustebo, sakė, kad dingo dar keli kompiuteriai. Per visą darbo laikotarpį jai atlyginimas buvo išmokamas laiku, buvo pakeltas.
Liudytoja D. B.-L., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke. Kai pradėjo dirbti 2013 m. vasario mėn., įmonės savininkai ir direktoriai buvo I. N. ir D. T.. D. T. tuo metu intensyviai dalyvavo įmonės valdyme, dažnai būdavo ofise, diskutavo su darbuotojais, klausė, kaip sekasi, kalbėdavosi dėl kelionių poreikio, aiškinosi, kas yra gerai, kas blogai. Vėliau darbuotojai buvo informuoti, kad D. T. turi kitų projektų, nuo įmonės valdymo atsitraukia, pagrindinė vadovė lieka I. N.. Klientai atsiskaitydavo grynais arba kortele. Jei avansą mokėdavo grynais, kol nebuvo kasininkės, ji priimdavo pinigus, išrašydavo priėmimo kvitą, padėdavo į seifą. Paskui buvo paskirta kasininkė M. M., ji perskaičiuodavo pinigus, juos įnešdavo į banką. Priėjimą prie seifo turėjo visi ir jos akivaizdoje būdavo iš seifo imami pinigai. Matė, kad imdavo grynuosius I. N.. Ar būdavo pildomi dokumentai, imant grynuosius iš seifo, ji nematė. Atsiskaitymo tvarkos nebuvo, tik po metų atsirado taisyklės, kai atėjo pirma buhalterė E.D.. Ji įmonės kortelės neturėjo, nesinaudojo, net nežinojo, kad jos vardu išimta kortelė. Atlyginimus gaudavo laiku, negalvojo, kad įmonės padėtis bloga. Jai buvo padidintas atlyginimas, kaip ji pradėjo dirbti naujose pareigose. Po kiek laiko D. T. atvyko į ofisą, informavo, kad išeina I. N., nauja vadovė L. S. ir jis pats grįžta dalyvauti įmonės veikloje. Ji tuo metu matydavo D. T. įmonės ofise, paskui jis keliavo, kūrė maršrutus. Likus porai mėnesių iki veiklos sustabdymo, įmonė pradėjo intensyviau pardavinėti keliones. Apie liūdną baigtį negalėjo nutuokti, buvo labai netikėta. Paskutiniai pardavimai dar buvo daromi paskutinę dieną prieš veiklos sustabdymą. Veiklos sustabdymo dieną ji negalavo, dirbo iš namų. Kai atėjo į darbą, buhalterė K.S. pasakė, kad įmonės veikla sustabdyta, kad įmonė turi labai daug skolų. L. S. tuo metu jau pora dienų nebedirbo įmonėje, jos ofise nebuvo, nebuvo ir D. T.. K. S. bandė paskambinti D. T., bet su juo nebuvo galima susisiekti. Buvo didelis chaosas, darbuotojai patys, kaip išmanė, taip valdė situaciją. Tą dieną ji peržiūrėjo keliautojų sąrašus, teikė duomenis Turizmo departamentui, kiek keliautojų išvykę, bendravo su klientais telefonu. Dokumentų tvarkyme ji nedalyvavo, juos tvarkė buhalterė ir A.Š. Ji matė, kaip jos tvarkė dokumentus, juos segė į segtuvus. Sutvarkyti dokumentai buvo sudėti, K. S. užklijavo duris ir pasakė niekam neiti į kabinetą, kur sudėti dokumentai, nes ateis antstolis. Ji ir kiti darbuotojai kompiuterius atidavė buhalterei. Po paskutinės dienos ji įmonės ofise daugiau nebuvo.
Liudytoja G. M., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ I. N. asistente, kai kuriais klausimais padėdavo ir D. T., taigi asistuoti tekdavo dviem vadovams. Pradžioje D. T. buvo direktorius, paskui direktore buvo I. N.. D. T. labai daug keliaudavo, jiedu toliau bendraudavo su I. N.. Iš I. N. ji žinojo, kad D. T. turėjo priklausomybę alkoholiui, pinigus leisdavo kazino. I. N. buvo užsiminusi apie finansines problemas. Paskui direktore buvo L. S.. G. M. pareigos buvo asistuoti vadovams, ieškoti informacijos, bilietų, kaupti, sisteminti informaciją. Finansiniais klausimais ji su klientais ir tiekėjais nebendraudavo. Jai yra tekę ne kartą ieškoti pas tiekėjus sąskaitų už D. T. suteiktas paslaugas. Buhalterė peržiūrėdavo atsiskaitymus įmonės kortele, siųsdavo laišką D. T., I. N. ir jai, kad trūksta sąskaitų. Tada ji susisiekdavo, prašyti išrašyti sąskaitą D. T. vardu, paskui šią sąskaitą ji pristatydavo įmonei. Naudojosi savo vardu išduota įmonės kortele, galimai ir grynaisiais pinigais. Visada atsiskaitydavo už panaudotus pinigus. 2014 metais įmonėje vyko inventorizacija, žino, kad ant dokumentų yra jos parašai, tačiau nežino, kas tai per dokumentai, gali būti, kad pasirašydavo nežinodama ant ko. Jausdavo spaudimą skubiai pasirašyti dokumentus. Jai buvo didinamas darbo užmokestis dėl padidėjusių darbo apimčių, tai buvo I. N. sprendimas. Įmonės bankrotas jai buvo netikėtas. Buvo chaosas, D. T., L. S. darbe nebuvo, nebuvo aišku, kas vadovauja, jai atrodė, kad padėtį valdo buhalterė K. S..
Liudytoja A. K. (buv. A. Š.), apklausta teismo posėdyje, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo administratore iki pat įmonės veiklos pabaigos. Jos pareigos buvo ofiso priežiūra, buhalterinių programų priežiūra, sąskaitų keliautojams išrašymas, išsiuntinėjimas, sutarčių kuravimas, renginių organizavimas, atsakymai į užklausas, personalo valdymas ir pan. Ji naudojosi buvusiai įmonės darbuotojai išduota banko kortele, pristatydavo sąskaitas. Mano, kad pasirašydavo ir avansines apyskaitas. Dalyvavo inventorizacijoje, tikrino išrašytas sąskaitas keliautojams, t. y. ar sutampa išrašytos sąskaitos su duomenimis apie pardavimus. Buvo rasta neatitikimų, galbūt darbuotojai ne visus duomenis suvesdavo. Tvarkos, kaip suvesti duomenis, nustatyta nebuvo. Užsienio klientų sąskaitų ji netikrino. Kai pradėjo dirbti, D. T. buvo išvykęs, ją priėmė I. N.. Buvo pasakyta, kad D. T. nusišalinęs nuo veiklos. Per tą laikotarpį jį matė ofise kelis kartus. Prieš pabaigą I. N. išėjo, D. T. grįžo ir perėmė valdymą, pristatė naują direktorę L. S.. Tuometu D. T. ofise lankydavosi kasdien. Su finansine padėtimi darbuotojų niekas nesupažindino. Jai nebuvo paslaptis, kad įmonė turi skolų, finansinė padėtis sunki, žinojo tai iš direktorės, sprendė iš savo einamųjų darbų. Paskutinę dieną buhalterė informavo darbuotojus ir Turizmo departamentą, kad įmonė nemoki. Tą dieną vadovų nebuvo. Ji bandė susisiekti su L. S., bet nepavyko. Po kiek laiko buhalterei paprašius pagalbos, ji padėjo sunumeruoti dokumentus, registrus suvesti. Tai filmavo antstolis. Dokumentai buvo palikti ofise. Darbo užmokestis jai buvo keliamas du kartus.
Liudytoja I. O., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ nuo įkūrimo pradžios, buvo pirma samdoma darbuotoja, iki pat bankroto. Iš pradžių dirbo su kelionių pardavimais, lydėdavo grupes, vėliau dirbo ofise su užsienio partneriais. Visos sąskaitos iš užsienio partnerių eidavo D. T.. Jai užsienio parneriai sąskaitų nesiųsdavo, nebent per klaidą. Mano, kad negalėtų taip būti, kad partneriai neatsiųstų, pamirštų atsiųsti sąskaitas. Ar apmokėti sąskaitas, spręsdavo vadovai. Gan greitai D. T. išvažiavo iš Lietuvos, tada I. N. buvo už viską atsakinga. 2014 m. lapkritį įmonėje buvo atliekama inventorizacija. Ji tikrino užsienio partnerių sąskaitas – susisiekė el. paštu su visais partneriais, prašė atsiųsti neapmokėtas sąskaitas. Tada lygino su sąskaitomis, kurios buvo pas buhalterę papkėje. Suvedė lentelę. Paaiškėjo, kad sąskaitų trūko, pasirodė, kad kai kurios sąskaitos neapmokėtos, didelis minusas. Buvo senų neapmokėtų sąskaitų. Dėl to pastebėjo įtampą tarp partnerių ir įmonės. I. N. labai jautriai į tai sureagavo, jautėsi stresas ir įtampa. Mano, kad I. N. ir anksčiau žinojo apie neapmokamas sąskaitas, juk jai turėdavo ateiti sąskaitos, raginimai mokėti. Keletas mėnesių prieš inventorizaciją jautėsi, kad kažkas kažkur vėluoja, būdavo, kad partneriai jai parašydavo, jog laukia apmokėjimo. Ji nežino, ar D. T. žinojo apie inventorizacijos rezultatus. Ji turėjo nuojautą, kad įmonėje bloga situacija, nes buvo atleistų darbuotojų, jai buvo siūloma išeiti iš darbo be išeitinės kompensacijos, tačiau ji nesutiko. Jai buvo kilusių minčių, kad įmonės pinigai buvo leidžiami ne tik įmonės naudai, o, pvz., direktorės asmeninėms reikmėms, asmeninių skolų padengimui. Iš buhalterės buvo užuominų, kad kažkokie negeri reikalai su D. T. vyksta dėl sąskaitų, kad D. T. išlaidauja. Yra pati mačiusi įtartinų D. T. sąskaitų. Paskutinę darbo dieną paskelbus apie nemokumą užplūdo žurnalistai, nei vieno vadovo nebuvo, darbuotojai buvo palikti likimo valiai. Buhalterė K. S. ir administratorė A. Š. ėmėsi veiksmų, pasakė darbuotojams palikti darbinius telefonus, kompiuterius ir eiti namo. K. S. ir A. Š. turėjo surašyti turtą, ji pamena, kad visi kompiuteriai buvo palikti direktoriaus kabinete ant stalo. Gal po savaitės susitiko su D. T. ofise, jos kompiuterio jau ant stalo nebebuvo.
Liudytoja E. G., apklausta teismo posėdyje parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių administratore, vėliau buvo atsakinga už vizas, vėliau – už turų užsakymą. Įmonės vadovai buvo I. N. ir D. T., pabaigoje – L. S.. Ji visus sprendimus daugiausia derindavo su I. N.. D. T. taip pat būdavo ofise, bet ji daugiau bendravo su I. N.. Iš pradžių ji priimdavo iš klientų grynus pinigus, išrašydavo orderius. Į seifą pinigus dėdavo I. N. arba D. T.. Ji turėjo įmonės kortelę, už naudojimąsi ja atsiskaitydavo tiesiog pateikdama sąskaitas-faktūras, kad būtų kiti avansiniai dokumentai, neprisimena. Vienu metu ji gaudavo sąskaitas iš užsienio partnerių, visas sąskaitas ji persiųsdavo I. N., kuri tuo metu buvo vadovė. Kartą Kinijos partneriai atsisakė priimti grupę, ji informavo I. N., kuri susisiekė su Kinijos partneriais, grupė buvo priimta. Darbo užmokestis jai buvo didinamas, jį gaudavo laiku. Įmonės bankrotas jai buvo staigmena, nejautė, kad įmonėje būtų susiklosčiusi bloga padėtis. Paskutinę darbo dieną ji buvo ofise, teikė informaciją Turizmo departamentui, nes su vadovais nebuvo galima susisiekti. Tą dieną įmonės vadovu buvo D. T.. Kompiuterį ji paliko ofise, o darbo telefoną vėliau grąžino tiesiogiai D. T..
Liudytoja M. M., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ egzotinių kelionių koordinatore, buvo atsakinga už įmonės kasą. Priėmus apmokėjimą grynaisiais, ji išrašydavo orderį, pildė kasos knygą. Orderiai ir kasos knyga buvo laikomi ofise. Grynieji buvo dedami į seifą, vėliau įnešami į banką. Kasos likučius tikrindavo kas savaitę arba kas mėnesį. Negali paaiškinti, kodėl trūksta 2014 m. lapkričio mėnesio orderių. Kiek pamena, buvo grynųjų pinigų inventorizacija, kitų inventorizacijų nepamena. Išeidama į dekretines atostogas ji perdavė kasą.
Liudytoja I. D., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ egzotinių kelionių vadove, lydėdavo grupes. Lietuvoje būdavo mažai. Kai ją priėmė į darbą 2012 ar 2013 m. įmonės vadovai buvo D. T. ir I. N.. 2015 m. darbus perėmė vadovė L. S.. Ji turėdavo kelionės grafiką, tiesioginių nurodymų negaudavo. Ji naudodavosi įmonės kortele smulkioms išlaidoms kelionėse, atsiskaitydavo pateikdama čekius. Darbo užmokestis jai buvo keliamas, mokamas laiku.
Liudytoja L. G., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ egzotinių kelionių pardavimų vadove. Bankroto metu ji nebedirbo. Jai dirbant vadovas nesikeitė, buvo D. T., jis kartu su I. N. priimdavo sprendimus. D. T. dažnai būdavo išvykęs. Tada vadovavimas būdavo I.N. rankose, bet oficialus vadovas buvo D. T.. D. T. bendravo su partneriais užsienyje, darydavo turų skaičiavimus, ji teikdavo duomenis, ko reikia klientui. Dėl apmokėjimų užsienio parneriams jai nieko nežinoma. Kelis kartus yra priėmusi pinigus grynais, išrašydavo orderius, juos dėdavo į papkę. Yra buvę, kad ji atsiskaitydavo kito žmogaus vardu išduota kortele, visada atsiskaitydavo pateikdama sąskaitas. Kad pildytų avansines apyskaitas nepamena. Rašytinės tvarkos, kaip atsiskaityti nebuvo, buvo žodžiu paaiškinta, kur ką segti. Darbo užmokestis jai buvo keliamas, tokį sprendimą priėmė I. N.. Darbo užmokestis buvo mokamas laiku.
Liudytojas I. G., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2015 metais kelionių vadovu Indijoje, Kinijoje, Vietname. Didžiąją jo darbo laiko dalį vadovas buvo D. T., paskui buvo vykdančioji direktorė I. N.. Kiek žino, įmonė priklausė jiems abiem. Jam žinoma, kad D. T. buvo direktorius, vadovas, jis bendrauja su partneriais užsienyje. D. T. spręsdavo dėl maršruto, viešbučių, atlikdavo visą organizacinį darbą su užsienio partneriais, užsienio šalimis. Vykdančioji direktorė buvo I. N., bet paskutinį žodį visada D. T. pasakydavo. I. G. turėjo įmonės kortelę kelionės reikmėms, atsiskaitydavo pateikdamas čekius. Tokia buvo žodžiu nurodyta atsiskaitymo tvarka. Kai jis buvo Indijoje, jam parašė, kad įmonė bankrutavo. Jis iš pradžių nepatikėjo, bandė susisiekti su vadovybe – D.T. ir I.N., niekas nekėlė ragelio. Paskui jam paskambino vadybininkė G., kad reikia tęsti kelionę. Jis kelionę tęsė, problemų nekilo. Paskui partneriai „Go Indija“ pasakė, kad yra neapmokėtos sąskaitos apie 10 000 dolerių, prašė, kad keliautojai susimokėtų. Jie nesutiko, išskrido namo. Jis už savo lėšas nusipirko bilietą namo. Grįžus su juo susisiekė G., jis atėjo į ofisą, ten buvo I., G., iš vadovybės nieko nebuvo, jie tarėsi, ką daryti, ar išeiti iš darbo. Tik po poros savaičių susitiko su D. T..
Liudytojas J. Š., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kelionių vadovu. Su užsienio partneriais bendraudavo neformaliais klausimais. Sąskaitų iš jų negaudavo Įmonės kortelę turėjo. Pateikdavo čekius buhalterijai. Direktorė buvo L. S., I. N., paskui vėl L. S.. D. T. buvo įmonės savininkas. Jis buvo Šri Lankoje, jam paskambino E. ir pranešė, kad įmonė bankrutuoja. Jam buvo šokas, to nesitikėjo, neturėjo jokių įtarimų dėl finansinės padėties, atlyginimas visada buvo mokamas tvarkingai. Iškart išskrido namo, nežino, kaip reagavo užsienio partneriai.
Liudytoja I. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. birželio 9 d. (teisme nebuvo apklausta, parodymai pagarsinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, liudytoja mirusi) parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 metų iki 2015 metų sausio mėnesio, direktorės pareigose dirbo nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. sausio 22 d. D. T. buvo vykdantysis direktorius jos vadovavimo laikotarpiu. D. T., kiek jai žinoma, buvo vienintelis akcininkas. Jos vadovavimo laikotarpiu buhalterė buvo K. S., E., pavardės ji nepamena. Bendrovė turėjo kasininką, kuris iš žmonių priimdavo grynuosius pinigus už keliones. Tai buvo M. ir A., jų pavardžių ji nepamena. Kitų operacijų, jog bendrovė priimtų grynuosius pinigus, ar juos išduotų komandiruotėms, tai nebuvo, nebent lėšos buvo skirtos vienetiniais atvejais pirkti smulkioms prekėms. Darbuotojų komandiruotėms buvo išduotos banko kortelės, t. y. bendrovė savo darbuotojams išduodavo banko korteles į kurias pervesdavo pinigines lėšas iš atsiskaitomosios sąskaitos papildant banko korteles. Kiekvienas darbuotojas grįžęs iš komandiruotės turėjo atsiskaityti kam buvo panaudotos piniginės lėšos ir pateikti dokumentus dėl turėtų išlaidų. Ji pati turėjo komandiruotes savo vadovavimo laikotarpiu. Tačiau jos vadovavimo laikotarpiu buvo griežtai kontroliuojami atsiskaitymai pagal darbuotojų bankines korteles. Buvo visada reikalaujama pateisinamų dokumentų išlaidoms. Atsakant į klausimą, ar ji matė iš ankstesnio laikotarpio darbuotojų skolas, t. y. pinigų panaudojimą iš banko kortelių, kuriems nėra pateisinamų dokumentų, tai ji gali pasakyti, kad taip. Tačiau tuo metu vadovas buvo D. T.. Jo vadovavimo laikotarpis nuo 2009 metų iki 2013 m. lapkričio 13 d. Iki jai tampant bendrovės vadove jai buvo žinoma, kad bendrovė turėjo įsiskolinimų už bendrą kelionės paketą savo partneriams, tačiau kokios tai buvo sumos ji nežino. Ji pati, tapus vadove, bandė bendrovės finansinę padėtį stabilizuoti kiek įmanoma, tačiau bankinius atsiskaitymus ne ji viena valdydavo. Banko sąskaitų prisijungimo kodus turėjo tiek ji pati, tiek D.T. Jis ir darė bankinius pavedimus iš bendrovės sąskaitos, tačiau kokius ji nežino. Ji pati bankinius pavedimus atlikdavo atsiskaitant už paslaugas pagal buhalterio suformuotus dokumentus. Be buhalterinių dokumentų jokių bankinių operacijų ji neatlikdavo. D. T., kaip ir minėjo, buvo vykdantysis direktorius. Jis važinėdavo į komandiruotes. Turėjo jam išduotą bendrovės banko kortelę. Atsakant į jai užduotą klausimą, ar ji tikrino banko kortelės sąskaitos išrašą, tai ji gali pasakyti, kad matė kad D. T. švaistė bendrovės pinigus ne pagal paskirtį (t. y. baruose ir t. t.). Tam nebuvo pateisinamų dokumentų, tačiau ji nieko negalėjo padaryti, nes jis buvo bendrovės savininkas. Kas liečia dividendų išmokėjimą akcininkui D. T., tai ji gali pasakyti, kad buvo išmokėtos didelės sumos 2012-2013 metais. Dividendai negalėjo būti išmokėti tokiomis sumomis, nes sumos buvo per didelės. Dėl to kilo nesutarimai tarp jos ir D. T.. D. T., pats savo kaip akcininko įsakymu, priėmė sprendimus sau išsimokėti dividendus nepaisant bendrovės finansinės padėties. Ji nežino kur šiuo metu yra bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 2, b. l. 116-117).
Specialistė L. N., apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad ji šioje byloje pateikė specialisto išvadą. Joje nurodyta, kad 2012 m. pradžioje įmonė buvo nemoki. Tokią išvadą ji padarė pagal balanso duomenis. Įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turtą. Per 2012 m. įmonė uždirbo pelno ir 2012 m. pabaigoje ir 2013 metais pagal balanso duomenis įmonė buvo moki. Pagal šiuos rezultatus buvo paskaičiuoti dividendai. Tačiau nebuvo daryta inventorizacija. 2013-12-31 įmonė jau buvo nemoki, nes buvo išmokėti dideli dividendai, dėl to trūko pinigų. Dividendai negalėjo būti išmokami, nes nebuvo atsiskaityta su kreditoriais. 2014 m. įmonė pradėjo neatsiskaitinėti su užsienio partneriais. Dėl atsakingų asmenų skolų paaiškino, kad skola reiškia, kad asmuo neatsiskaitė už panaudotus pinigus. Asmuo turi užpildyti avansinę apyskaitą ir ją pasirašyti. Tokių skolų ji rado fragmentais, tai vieno, tai kito asmens skaičiai matyti, sąrašai skiriasi, neatitikimai. Specialisto išvados prieduose ji nurodė bendras skolas tiek, kiek galėjo iš turėtų duomenų, tačiau pasakyti, kad tie skaičiai atitinka tikrovę, negali. Tokių atskaitingų asmenų, kurių būtų skolos, buvo daug, gal 15 pavardžių. Dėl 2014 m. lapkričio mėnesį D. T. pervestų pinigų, paaiškino, kad jų negali užskaityti, kaip paskolos grąžinimo, nes nebuvo jokių dokumentų, kur būtų įformintas paskolos grąžinimas. Matyti, kad buvo padarytas įnašas iš įmonės kasos į banko sąskaitą, nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Neaišku, ar tai iš turistų surinktos lėšos ar ne. Tarp jai perduotų apskaitos dokumentų visa kasa yra, išskyrus lapkričio mėnesį, t. y. būtent tą mėnesį, kai D. T. iš kasos įnešė pinigus. „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį rinko iš turistų pinigus, ir suma, kurią D. T. nurodo, kaip grąžintą paskolą, yra panaši, kaip ir kas mėnesį iš turistų surinktos sumos. Išlaidos darbo užmokesčiui ženkliai išaugo 2013 metais. Darbo užmokestis buvo keliamas visiems darbuotojams. Ji tokio padidinimo nevertino kaip įtakojusio nemokumą, mano, kad atlyginimų kėlimas normali praktika, tačiau atsakyti, ar įmonės padėtis leido taip ženkliai kelti atlyginimus, negali. Dėl 40 000 eurų paskolos 2015 m. paėmimo, mano, kad ši paskola neturėjo įtakos įmonės bankrotui, tačiau negali to tvirtinti. Įmonės kreditoriai – turistai, kurių sąrašas buvo pateiktas Turizmo departamentui, ir tiekėjai. Žala kreditoriams – tiek, kiek su jais nebuvo atsiskaityta. Nemokumą ji vertina pagal specialistams skirtas rekomendacijas, tai skirtinga nemokumo sąvoka, nei Įmonių bankroto įstatyme.
Civilinio ieškovo atstovė D. N., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad 2019-06-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma 723 874,37 eurų. Kreditoriniai reikalavimai nebus padengti, turto nėra. Bendra kreditorinių reikalavimų suma nesikeis, tačiau gali keistis kreditoriai, nes dalis turistų yra pateikę ieškinius valstybei dėl žalos atlyginimo. Jei valstybė jiems atlygins žalą, tiesiog pasikeis kreditorius, nes vietoj turistų atsiras valstybė. Civilinį ieškinį jie reiškia dėl negrąžintų paskolų ir neteisėtai išsimokėtų dividendų.
Iš Daiktų, dokumentų pateikimo 2015-04-22 protokolo matyti, kad liudytojas J. R. savo iniciatyva pateikė 2015-04-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko D. T. prašymo ir kreditorių sąrašo kopiją ir 2015-04-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko D. T. pranešimo dėl duomenų pateikimo rašto su priedais kopiją (t. 1, b. l. 76-92).
2016-01-21 apklausos protokolo priedai, kuriuos pateikė I. P.: Pagrindinių priemonių sąrašas, 1 lapas. 2015-08-24 daiktų perdavimo aktas, 2 lapai. Daiktų saugyklos priėmimo-perdavimo aktai, 2 lapai (t. 1, b. l. 145-149).
2015-12-02 raštu Nr. 22680 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo I. P. pateikė: 1. 2015-09-28 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo; 2. Bankų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2011-12-30 iki 2015-06-01; 3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės PK rastą informaciją, Rivilės kopiją (t. 1, b. l. 170-174).
2016-06-16 apklausos protokolo priedai, kuriuos pateikė T. V.: 1. 2012-02-23 Sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų, 4 lapai. 2. 2013-07-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų apyvarta (2013-01-01/2013-06-30), 2 lapai. 3. 2013-09-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų apyvarta (2013-01-01/2013-06-30), 2 lapai. 4. 2013-08-13 T. V. el. laiškas I. N., 1 lapas (t. 2, b. l. 85-94).
2015-07-21 apklausos protokolo priedai, kuriuos pateikė R. S.: 2015-04-16 priėmimo-perdavimo aktas, pasirašytas D. T., 1 lapas. 2. Paslaugų teikimo sutartis „(duomenys neskelbtini)“, 4 lapai. 3. Darbų priėmimo-perdavimo aktas 2015-05-18, pasirašytas D. T. l lapas, 4. Ataskaita 2015-04-02 dienai, 7 lapai (t. 2, b. l. 99-111).
Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2015-06-26 protokolo matyti, kad UAB „Rosk Consulting“ direktorius R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. T., vykdydamas tyrėjos M. P. reikalavimą pateikė daiktus ir dokumentus: 12 maišų dokumentų, kurie sudėti į plastikinius šiukšlių maišus, be dokumentų priėmimo-perdavimo akto. Dokumentų priėmimo metu UAB „Rosk Consulting“ direktoriui R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. T., pasiūlyta apžiūrėti dokumentus, esančius maišuose bei juos aprašyti. Po ko sudėti į dėžes ir antspauduoti. D. T. ir R. S. sutikus, dokumentai apžiūrėti juos aprašant. Viso apžiūrėta ir aprašyta 51 segtuvas. Sudėta į keturias dėžes, kurios buvo užantspauduotos (t. 4, b. l. 165-175).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. P. 2015-08-12 nutartimi buvo leista atlikti kratą pas D. T., gim. (duomenys neskelbtini), bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso J. T., gim. (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą, banko sąskaitų kodų generatorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų mokėjimų korteles, bei kitus daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti (t. 5, b. l. 20-21).
Iš 2015-08-20 kratos protokolo matyti, kad remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. P. 2015-08-12 nutartimi 2015-08-20 buvo atlikta krata pas D. T., bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, nurodyti Kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyraše (t. 5, b. l. 22-30).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2015-09-30 protokolo matyti, kad įtariamasis D. T. savanoriškai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: Priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyti perduodami dokumentai, 1 lapas; Priedai prie akto, 86 lapai (t. 5, b. l. 90-170).
Liudytoja K. S. savo iniciatyva pateikė dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytus Daiktų, dokumentų pateikimo 2015-06-03 protokole (t. 6, b. l. 1-86). Tarp dokumentų yra 2015-04-09 antstolio R. V. aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose adresu (duomenys neskelbtini) K. S. nori bendrovės direktoriui perduoti įmonės dokumentus, kurie nurodyti 2015-04-09 dokumentų priėmimo perdavimo akte, spaudą bei turtą, esančius jos žinioje, akcininkui D. T., kuris nurodytu laiku į bendrovės patalpas neatvyko. Dokumentus sudėjo į 11 juodų maišų, kurie vėliau buvo užrišti ir palikti bendrovės patalpose. (t. 6, b. l. 7-13)
Liudytoja K. S. savanoriškai pateikė dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytus Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2016-04-07 protokole (t. 6, b. l. 87-111).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė L. N., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23821-15 (specialisto išvada - 2016 m. spalio 10 d. Nr. 5-1/84), pateiktų tyrimui UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų pagrindu, atsakant į užduotyje pateiktus klausimus, padarė šias išvadas:
Išvada į užduoties 1 klausimą: Kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado sunki ekonominė padėtis, kaip keitėsi ekonominiai rodikliai, kada bendrovė tapo nemoki? Kokie sandoriai, ar kitos priežastys lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios ekonominės padėties ir jos nemokumo atsiradimą?
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio pradžiai 2012-01-01 visi įsipareigojimai viršijo visą turimą turtą, viso turimo turto buvo nepakankamai vykdyti visus įsipareigojimus, t. y. tiriamojo laikotarpio pradžiai 2012 m. sausio 1 dienai įmonė neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, buvo nemoki. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-07 inventorizacijos metu patikslintus duomenis už 2012-2013 metus nustatyta: inventorizacijos metu 2014-11-07 patikslinti (inventorizuoti) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų duomenys už 2012 – 2013 metus, nekeičia iš esmės įmonės mokumo rodiklių, paskaičiuotų pagal balanso neinventorizuotus duomenis už 2012 metus (Perskaičiavus bendrojo, einamojo ir kritinio mokumo rodiklius pagal 2014-11-07 inventorizuotus duomenis, nustatyta, kad 2012 metų bendrojo skolos koeficiento rodiklio riba 0,84 nepatenkinama, tačiau einamojo ir kritinio mokumo rodiklių reikšmės 1,17 yra patenkinamos, nors artimos mažiausiai ribai), tačiau įmonės mokumo rodikliai, paskaičiuoti pagal balanso neinventorizuotus duomenis už 2013 metus, žymiai skiriasi nuo paskaičiuotų pagal inventorizuotus duomenis. Pagal deklaruotus, tačiau neinventorizuotus balanso duomenis už 2013 metus įmonės bendrojo skolos koeficiento, einamojo ir kritinio mokumo rodiklių reikšmės buvo patenkinamos, tačiau po 2014-11-07 atliktos užsienio partnerių įsipareigojimų inventorizacijos už 2012 -2013 metus ir inventorizavus turtą ir užsienio partnerių įsipareigojimus, perskaičiavus nuosavą kapitalą, 2013 m. gruodžio 31 dienai įmonės visi 1 853 134,71 Lt įsipareigojimai visą 1 710 623,74 Lt turtą viršijo 142 510,97 Lt, o bendrojo skolos koeficiento, einamojo ir kritinio mokumo rodiklių reikšmės buvo nepatenkinamos. T. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jau 2013 m. gruodžio 31 dienai neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, buvo nemoki.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-31, 2014-12-31 visi įsipareigojimai viršijo visą turimą turtą, viso turimo turto buvo nepakankamai vykdyti visus įsipareigojimus, t. y. 2013 m. gruodžio 31 dienai ir 2014 m. gruodžio 31 dienai įmonė neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, buvo nemoki. 2012 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso turimo turto buvo pakankamai vykdyti visus įsipareigojimus. 2012 m. einamojo ir kritinio mokumo rodikliai nors buvo patenkinamos reikšmės, tačiau artimos mažiausiai ribai (1,17). Tačiau 2012 – 2014 metais bendrasis skolos koeficientas taip ir nepasiekė patenkinamos reikšmės (0,84). O tai reiškia, kad nors bendrovė 2012 m. pabaigai buvo moki ir turėjo galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, tačiau artimiausioje ateityje įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus naudojant pinigus ir kitą trumpalaikį turtą buvo nepakankamas, kad užtikrintų stabilios veiklos vykdymą, kad būtų užtikrinta reikalavimų patenkinimo galimybė ateityje. Aplinkybė, jog įmonė dirba pelningai ir turi turtą, savaime neužtikrina įmonės labai geros turtinės padėties. Jo labiau, kad turtą sudaro gautinos skolos, tarp jų 2013 m. gruodžio 31 dienai: įmonės vienintelio akcininko D. T. 2011-2013 m. gautos ir negrąžintos paskolos 196 500 Lt (negrąžinta iki 2014 m. spalio 28 dienos, kuomet grąžinta pirmoji dalis tik 20 000 Lt į įmonės sąskaitą), atskaitingų asmenų skolos 389 044,17 Lt ir išankstiniai apmokėjimai 217 159,43 Lt, kurių atgavimo galimybė per trumpą laiką abejotina. 2014 m. gruodžio 31 dienai apskaityta: įmonės vienintelio akcininko D. T. 2011-2013 m. gautos ir negrąžintos paskolos 25 676,40 Lt, atskaitingų asmenų skolos 389 888,81 Lt ir išankstiniai apmokėjimai 1 690 623,82 Lt.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 – 2013 m. neinventorizuoto turto ir įsipareigojimų sąlygomis turint vieną nepatenkinamos ribos rodiklį (bendrojo skolos koeficiento), įmonės vienintelio akcininko D. T. buvo priimti sprendimai išsimokėti sau dividendus: 2013-05-31 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) - 403 471,25 Lt sumoje ir 2014-05-21 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) - 265 800,75 Lt sumoje, iš viso 669 272 Lt. Dividendai išmokėti 2013 m. gruodžio 29-30 - 403 471,25 Lt (su mokesčiais) už 2012 m. ir 2014-09-25 - 75 000 Lt (pirma dalis iš 265 800,75 Lt už 2013 m.), iš viso 478 471,25 Lt.
Po atliktos užsienio partnerių įsipareigojimų 2014-11-07 inventorizacijos įmonėje užfiksuota, kad 2012-2013 metais dalis gautų sąskaitų nebuvo traukiamos į apskaitą, bet dalis jų buvo apmokamos. Tai sudarė galimybę 2012-2013 metais neapskaičiavus gautų sąnaudų padidinti veiklos rezultatus (pelną) ir pagal tikrovės neatitinkančius veiklos rezultatus priskaičiuoti didesnius dividendus. Tačiau dalies neapskaitytų sąskaitų apmokėjimas sumažino įmonės disponuojamą piniginių lėšų sumą, padidino apskaitytas gautinas sumas (turtą).
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jau 2013 m. gruodžio 31 dienai buvo nemoki ir neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, kurie įmonės turtą viršijo 142 510,97 Lt 2013 metais ir 320 781,02 Lt 2014 metais, dėl 2013 metais gruodžio 29-30 dienomis akcininkui išmokėtų 403 471,25 Lt dividendų, paskaičiuotų pagal 2012 m. veiklos rezultatus ir balanso duomenis nepatvirtintus inventorizacijos duomenimis ir dėl įmonės vienintelio akcininko D. T. 2011-2013 m. gautų ir 2013-12-31 dienai negrąžintų paskolų 196 500 Lt, įmonės atskaitingų asmenų skolų 389 044,17 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos užsienio partneriams padidėjo nuo 486 119,67 Lt 2013 -01-01 dienai iki 659 212,04 Lt 2014-01-01 dienai ir iki 2 616 695,94 Lt 2014-12-31 dienai. T. y. per 2013 m. skolos padidėjo 173 092,37 Lt (659 212,04 Lt 2014-01-01 - 486 119,67 Lt 2013-01-01), tačiau per 2014 m. skolos padidėjo keturis kartus (2 616 695,94 Lt 2014-12-31/659 212,04 Lt 2014-01-01). Išmokėjus 403 471,25 Lt (116 853,35 Eur) dividendus nuo 2014-03-21 apskaitytos skolos užsienio partneriams apmokamos dalinai, arba iš viso neapmokamos. Plačiau apie įsipareigojimus užsienio partneriams atsakyme į užduoties 5 klausimą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 - 2014 m. didžiausios dalies analitinių buhalterinės apskaitos registrų (2012-01-01 – 2013-06-30 kasos ir SEB banko sąskaitų, pirkėjų, paslaugų teikėjų (tiekėjų), atskaitingų asmenų (išskyrus D. T.), būsimų pardavimo sąnaudų, gautų išankstinių apmokėjimų, busimų laikotarpių pajamų, ir kiti pagal sąskaitų planą) tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra, tačiau yra duomenų, kad iš dalies apskaita buvo tvarkoma programa „Agnum“, nenurodyta dokumentų nepateikimo priežastis. Dalies įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jie nebuvo surasti 2015-08-20 kratos metu. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio reikalavimus „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“. Dėl 2012-2014 m. pateiktų dokumentų ir registrų tyrimo nustatyti buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai aprašyti tiriamojoje dalyje. Pagal tyrimui pateiktą 2015-01-01 – 2015-04-09 programa „Rivilė“ vedama buhalterinę apskaitą, nustatyta, kad 2015-04-09 bandomajame balanse ir 2015-04-23 „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje laikotarpiu 2015-01-01 – 2015-04-30“ įrašytas visų sąskaitų pradžios likutis 0,00 Eur. Tyrimo metu nustatyta, kad 2015-04-23 „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje laikotarpiu 2015-01-01 – 2015-04-30“ 2015-01-01 įrašytos ūkinės finansinės operacijos pavadinimu „Likučiai <...>“, kuriomis keliami 2014-12-31 apskaitos likučiai perskaičiavus Eurais. Tyrimui pateiktas 2015-02-13 bandomas balansas, sudarytas 2015-01-01 dienai, kuriame perkelti 2014-12-31 apskaitos likučiai perskaičiavus Eurais (originalas 22(57) segtuvas 1, 2 lapai, kopija 10 priedas 1,2 lapai). 2015-02-13 balanso turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai (perskaičiavus į litus) 2015-01-01 dienai nesutampa su duomenimis, įrašytais 2014-12-31 dienai: 2014 m. balanse „2014 m balansas LITAIS“ ir registruose „Sąskaitų apyvarta 2014-01-01 – 2014-12-31“ ir „Sąskaitų apyvarta 2013-01-01 – 2014-12-31“. Pažeidžiant 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-31 ir 2015-01-01 informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami. 2015-04-09 bandomajame balanse ir 2015-04-23 „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje laikotarpiu 2015-01-01 – 2015-04-30“ 2015-04-09 dienai apskaityti pinigų likučiai kasoje ir bankų SEB ir DNB sąskaitose neatitinka kasos knygoje ir bankų išrašuose apskaitytus, daug ūkinių finansinių operacijų nesuvesta į apskaitą. Dėl to pažeisti 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimas „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimas „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įforminti dokumentuose, dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose. Buhalterinė apskaita turi būti sutvarkyta taip, kad iš buhalterinių sąskaitų būtų galima nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytus LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4, 6.2, 12.1, 13.2, 13.3, 16.1, 16.3, 17 buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 su vėlesniais pakeitimais) 4¹,5, 6, 9, 11, 16 punktų reikalavimų pažeidimus, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 10 punkto reikalavimų pažeidimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija)patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 p. nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 ir nuo 2015-01-01 iki 2015-04-09 ir 2015-06-15.Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 dalies nuostatas „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ (nuo 2013 m. sausio 1 d. Nr. XI-1988, 2012-04-24 įstatymo redakcija), „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ (Nr. X-1178, 2007-06-07 įstatymo redakcija), „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“ (Nr. IX-1914, 2003-12-18 įstatymo redakcija); pagal 21 str. 1 dalies nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (nuo 2013 m. sausio 1 d. Nr. XI-1988, 2012-04-24 įstatymo redakcija), „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (iki 2013 m. sausio 1 d.2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija), pagal 14 str. 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ (nuo 2013 m. sausio 1 d. Nr. XI-1988, 2012-04-24 įstatymo redakcija), „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ (iki 2013 m. sausio 1 d.2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija). Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 su vėlesniais pakeitimais) 30 punkto nurodymus “Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.
Užsienio partnerių įsipareigojimų 2014-11-07 inventorizacijos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad 2012-2013 metais dalis gautų sąskaitų nebuvo traukiamos į apskaitą, bet dalis jų buvo apmokamos. Tai sudarė galimybę 2012-2013 metais neapskaičiavus gautų sąnaudų padidinti įmonės veiklos rezultatus (pelną) ir pagal tikrovės neatitinkančius veiklos rezultatus priskaičiuoti didesnius dividendus įmonės vieninteliam akcininkui ir direktoriui D. T. (direktorius iki 2013-11-13) 2013-05-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 403 471,25 Lt sumoje ir 2014-05-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)- 265 800,75 Lt sumoje, iš viso 669 272 Lt. Tačiau 2013 m. gruodžio 29-30 dienomis dividendų išmokėjimas (su mokesčiais) sumažino įmonės disponuojama piniginių lėšų suma 403 471,25 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-07 inventorizacijos metu užfiksuota, kad nuo 2014-03-21 apskaitytos skolos užsienio partneriams apmokamos dalinai, arba iš viso neapmokamos. Tačiau tai nesutrukdė įmonės vieninteliam akcininkui D. T. priimti 2014-05-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėti sau dividendus pagal tikrovės neatitinkančius 2013 m. veiklos rezultatus ir pirmoji dalis jų buvo išmokėta 2014-09-25 – 75 000 Lt, antroji dalis 2015-01-30 – 9 000 Eur. Iš viso išmokėta dividendų 147 574,85 Eur (403 471,25 Lt/3,4528 2013 metais už 2012 m.+75 000 Lt/3,4528 2014 metais už 2013 m. + 9000 Eur 2015 metais už 2013 m.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2014-11-07 atliktos inventorizacijos už 2012 - 2013 metus ir inventorizavus turtą ir užsienio partnerių įsipareigojimus, buvo perskaičiuoti 2012-2013 m. įmonės veiklos rezultatai sumažinant juos ir VMI pateiktos 2014-12-19 patikslintos pelno mokesčių deklaracijos už 2012, 2013 metus, sumažinant priskaičiuotus pelno mokesčius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl priskaičiuotų, tačiau akcininkui pilnai neišmokėtų dividendų už 2013 m., 2014-12-31 dienai apskaityta bendrovės skola akcininkui 190 800,25 Lt sumažinta 2015-01-29 akcininko sprendimu 39 842,23 Eur (137 567,25 Lt) nuo 55 259,72 Eur (190 800,25 Lt) 2014-12-31 dienai iki 15 417,49 Eur 2015-01-01 dienai. Įmonėje dėl sumažintų ir pilnai neišmokėtų dividendų 2015-04-09 ir 2015-04-23 dienai apskaityta 6 417,49 Eur (15 417,49 Eur - 9 000,00 Eur) bendrovės skola akcininkui. Pažymėtina, kad už 2014 metus finansinė atskaitomybė Registrų centrui nepateikta. Dividendų mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Akcinių bendrovių įstatymas. Šie teisės aktai numato akcininkų turtines teises. Viena iš pagrindinių turtinių teisių yra akcininko teisė gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Sprendimas išmokėti dividendus negali būti priimamas esant bent vienai LR ABĮ 60 str. 3 d. įtvirtintai sąlygai, kaip antai, sprendimas išmokėti dividendus negali būti priimamas, jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuoja praktiką dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles bei LR ABĮ įtvirtintos nemokumo sampratos. Kaip nurodė LAT, nemokumo samprata neturi būti aiškinama analogiškai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai nemokumo sampratai (įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės). Pasak LAT, LR ABĮ įtvirtinta nemokumo sąvoka turi būti aiškinama teikiant prioritetą bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą prieš akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį, t. y. dividendus. Taigi dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kreditoriams pagal prievoles, kurių terminai suėję, bendrovės akcininkai priima sprendimą išmokėti dividendus ir juos išmoka, taip pažeisdami kreditorių interesus. Anot LAT, vien faktas, kad priimant sprendimą išmokėti dividendus bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, jog bendrovė buvo nemoki. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jau 2013 m. gruodžio 31 dienai buvo nemoki ir neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų dėl 2013 metais gruodžio 29-30 dienomis akcininkui išmokėtų 403 471,25 Lt dividendų, paskaičiuotų pagal 2012 m. veiklos rezultatus, neatitinkančius tikrovės, ir balanso duomenis nepatvirtintus inventorizacijos duomenimis. Įmonėje 2014-05-21 neinventorizuoto turto ir įsipareigojimų sąlygomis, neturint pakankamai piniginių lėšų, o turint įmonės turtą, kurį iš esmės sudaro debitoriniai įsiskolinimai (gautinos sumos), tarp jų ir akcininko laiku negrąžintos paskolos, įmonės atskaitingų asmenų skolos ir išankstiniai apmokėjimai, kurių atgavimo galimybė per trumpą laiką abejotina, ir kurie palyginus su 2012 m. duomenimis ženkliai padidėjo, neturint galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, įmonės vienintelio akcininko D. T. buvo priimtas 2014-05-21 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėti sau dividendus 265 800,75 Lt pagal 2013 m. rezultatus, neatitinkančius tikrovės. Tyrimo metu nustatyta, kad priimant 2014-05-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėti sau dividendus 265 800,75 Lt sumoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsienio partnerių įmonėms turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai buvo suėję (Plačiau atsakyme į užduoties 5 klausimą). Po atliktos užsienio turizmo paslaugų teikėjų sąskaitų inventorizacijos sudarytose suvestinėse pavadinimu „UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėtos sąskaitos iki 2014 12 31“ įrašyta pagal kiekvieną užsienio partnerį neapmokėtos sąskaitos, iš viso neapmokėta nuo 2014-03-21 iki 2014-12-31 – 316 794,81 JAV dolerių ir 34 584,20 Eurų (originalai 22 (57) segtuvas 163-166 lapai, kopijos 3 priedas 51-54 lapai). Suvestinėse pasirašyta šalia vardais ir pavardėmis – generalinė direktorė I. N. ir I. O.. T. y. nuo 2014-03-21 apskaitytos skolos užsienio partneriams apmokamos dalinai, arba iš viso neapmokamos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą nuo 2013-12-31 dienos, iš turistų gautų piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes išmokant dividendus (iš viso 509 546,45 Lt) ir paskolas vieninteliam akcininkui D. T. (196 000 Lt), turint atskaitingų asmenų nepanaudotų pinigų skolas iki 2013-12-31 (ir 2014-02-28 apskaitytos įmonės kompiuteryje 324 286,41 Lt), buvo pažeistos kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių užsienio partnerių ir turistų teisės. Tyrimui pateiktas 2015-05-18 Vilniaus apskrities VMI raštas Nr(duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-01, 2014-04-01, 2014-07-01, 2014-10-01, 2015-01-01, 2015-04-01, 2015-05-01 valstybės savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams nebuvo skolinga (b/b medžiagos 3 tomas).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-05-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-01, 2014-02-01, 2014-03-01, 2014-04-01, 2014-05-01, 2014-06-01, 2014-07-01, 2014-08-01, 2014-09-01, 2014-10-01, 2014-11-01, 2014-12-01, 2015-01-01, 2015-02-01, 2015-03-01, 2015-04-01 nebuvo skolinga, 2015-05-01 skolinga 6 044,10 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (b/b medžiagos 3 tomas).UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalies analitinių buhalterinės apskaitos registrų už 2012 - 2014 metus, tarp jų pradelstų, tyrimui nepateikta. 2012 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte įrašyta, kad „Visos skolos nepraterminuotos“. 2013 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte apie skolas neįrašyta (b/b medžiaga).
Išvada į užduoties 8 klausimą: Ar tiriamuoju laikotarpiu įmonės piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės naudai, ar pagrįstai, ar jų panaudojimas pagrįstas pateisinančiais dokumentais? Jei ne, tai kiek, kada ir kaip įmonės lėšų buvo panaudota ne įmonės naudai, nepagrįstai, nepagrindžiant jų panaudojimo pateisinančiais dokumentais?
Tyrimo metu nustatyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teikė turistines paslaugas turint įsiskolinimus užsienio partneriams. Po atliktos užsienio turizmo paslaugų teikėjų sąskaitų 2014-11-07 inventorizacijos sudarytose suvestinėse pavadinimu „UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėtos sąskaitos iki 2014 12 31“ įrašyta pagal kiekvieną užsienio partnerį neapmokėtos sąskaitos, iš viso neapmokėta nuo 2014-03-21 iki 2014-12-31 – 316 794,81 JAV dolerių ir 34 584,20 Eurų (originalai 22 (57) segtuvas 163-166 lapai, kopijos 3 priedas 51-54 lapai).Pinigai, kuriuos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ rinko iš turistų pagal kelionių sutartis, nebuvo naudojami apmokant jų poilsį nuo 2014 m. pradžios. Iš tikrųjų, jie buvo naudojami dengiant turistų ankstesnių kelionių skolas, einamąsias išlaidas, reprezentacines išlaidas, įsipareigojimus akcininkui (išmokant 147 574,85 Eur dividendus pagal tikrovės neatitinkančius 2012-2013 m. veiklos rezultatus) ir teikiant 49 380,21 Eur (170 500 Lt) paskolas D. T. 2012-2013 metais (iš viso gauta 2011-2013 metais 196 500 Lt, tiriamuoju laikotarpiu 2012-2013 metais -170 500 Lt, iš jų negalima patvirtinti ar iš tikrųjų grąžino 2014 m. lapkričio mėnesį 139 046 Lt, nes 2014 m. lapkričio mėnesio kasos knyga ir dokumentai tyrimui negauti), atskaitingiems asmenims naudojantis banko kortelėmis be išlaidas pagrindžiančių dokumentų (pagal įmonėje turimą informaciją) už 324 876,71 Lt (94 090,80 Eur). Turistai keliavo ilsėtis skolon, o sumokėti už juos turėdavo sekančių keliautojų grupės. Dar 2015 m. visą kovo mėnesį įmonė rinko pinigus iš turistų, ko pasekoje nukentėjo 184 turistai, kurie patyrė nuostolių 285 719,68 Eur sumai. Trūkstamų pinigų kiekį iš dalies kompensavo iš DNB banko gautas kreditas pagal apyvartinių lėšų finansavimo sutartį su DNB banku 12 mėn. laikotarpiui 40 000 Eur sumai (58 segtuvas 6 lapas). Po atliktų mokėjimų DNB banko sąskaitos likutis 2015-04-03 dienai minus 38 652,56 Eur. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-04-03 įmonės iš turistų gautos piniginės lėšos 13 621 944,58 Lt (3 945 187,84 Eur) 2012-2014 metais ir 439 831,89Eur 2015 m., iš viso 4 385 019,73 Eur (15 140 596,13 Lt) buvo panaudotos mokant už:
· užsienio partnerių suteiktas paslaugas iš SEB banko sąskaitų iš viso 1 651 551,81 Eur (5 702 478,09 Lt), iš jų:
(duomenys neskelbtini) (USD) kartu su mokėjimais už vizas Kinijos liaudies respublikos ambasadai ir banko mokesčiais – 4 284 417,78 Lt (1 638 449,95 USD) 2012-2014 m. ir 159 369,89 Eur (180 890,40 USD) 2015 metais (sumos nustatytos pagal banko išrašo apyvartas kompiuterinėje laikmenoje);
(duomenys neskelbtini) (Eur) – 644 521,38 Lt (186 666,31 Eur) 2012-2014 metais (suma nustatyta pagal banko išrašo apyvartą kompiuterinėje laikmenoje) ir 50 500,84 Eur 2015 metais (pagal banko išrašą, aprašyta išvados 25 lape);
(duomenys neskelbtini) (USD) – 14 161,63 Eur (15 000 USD) 2015 m. (suma nustatyta pagal banko išrašo apyvartą kompiuterinėje laikmenoje).
· aviabilietus UAB „CWT Lithuania” 3 917 005,82 Lt 2012-2014 metais ir 130 689,70 Eur 2015 metais, iš viso 1 265 133 Eur (4 368 251,22 Lt);
· darbo užmokestį darbuotojams ir Sodros draudimą 213 954,72 Lt 2012 metais, 703 031,89 Lt 2013 metais, 1 173 384,11 Lt 2014 metais ir priskaičiuotas 87 556,22 Eur 2015 metais, iš viso 692 969,43 Eur (2 392 684,84 Lt) (sumos nustatytos pagal darbo užmokesčio žiniaraščius);
· dividendus 403 471,25 Lt 2013 metais, 75 000 Lt 2014 metais ir 9 000 Eur 2015 metais, iš viso 147 574,85 Eur (509 546,45 Lt) (Plačiau atsakyme į užduoties 7 klausimą);
· klientų draudimus „BTA Insurance Company“ SE - 61 443,95 Lt 2012-2014 metais ir 2 468,21 Eur 2015 metais, iš viso 20 263,61 Eur (69 966,19 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Be to, buvo atliekami šie mokėjimai:
· už vizas klientams ir darbuotojams UAB „BLS international Visa Baltics“, Kinijos liaudies respublikos ambasadai ir Šri Lankos ETA, Colombo 10, LKA (Electronic Travel Authorization (ETA) system);
· komisinius tretiesiems asmenims UAB „Travel Online Baltics“, UAB „Saitas“, UAB „Etuna“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Travelis“;
· už skelbimus ir reklamas Facebook com, Air asia.com, „Global virtual opportunities, Microsoft IE, UAB „SEOPRO LT“, UAB „Passenger Ground Services“, UAB „Flexiprint“, „Interneto vizija“, UAB „Mainai“ ir kitiems;
· nuomą UAB „Visana“, UAB „Ltaste“, UAB „Eurocash1“, UAB „Real service“;
· už transporto paslaugas Tolimojo keleivinio transporto kompanijai; AB „Lietuvos geležinkelis“, UAB „Lietuvos taksi paslaugos“, UAB „Luksena“, UAB „Passenger Ground Services“, Booking com ir kitiems;
Žemesnės instancijos teismas
· literatūrą darbuotojams ir kvalifikaciją UAB „Darbo psichologija“;
· reprezentacijos sąnaudos, dovanėles klientams UAB „AJ šokoladas“ UAB „Kristiana“ ir kitiems;
· banko paslaugas ir valiutos keitimą;
· komandiruočių ir dienpinigių sąnaudas įmonės darbuotojams;
· bendras ir administracines išlaidas, tarp jų: ryšio sąnaudas AB „TEO LT“, UAB „Bitė Lietuva“, AB Lietuvos paštas, kuro sąnaudas; V. Į „Registrų centras“ ir kitiems;
· įvairius pirkimus (tarp jų kompiuterių) UAB „Skytech“.
Kiek ir kada įmonės lėšų buvo panaudota aukščiau minėtoms išlaidoms nustatyti iš dalies negalima nesuvedus apskaitos, nes tyrimui nepateikti 2012 - 2014 m. analitiniai buhalterinės apskaitos registrai pagal tiekėjus, atskaitingus asmenis, vykdžiusius pirkimus, tarp jų kasos registrų nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30 ir kasos registrų ir dokumentų nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30 (imtinai). Dalis pateiktų kasos dokumentų (2012-01-01 – 2013-07-11) yra be privalomų rekvizitų, patvirtinančių ūkinės finansinės operacijos tapatumą, pinigų mokėjimą kasos išlaidų orderiuose nurodytiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kurių parašų kaip pinigų gavėjų kasos išlaidų orderiuose nėra. Dėl to iš dalies negalima nustatyti tiriamojo laikotarpio pradžiai, 2012-01-01, apskaityto grynųjų pinigų likučio kasoje (apskaičiuotas tyrimo metu pagal banko išrašus ir 2012 m balanso duomenis 2012-01-01 dienai), gautų grynųjų panaudojimo 2012-01-01 – 2013-07-11. Taip pat nėra galimybės nustatyti iš kur gauti ir kur panaudoti 2014 m. lapkričio mėnesio grynieji pinigai, nes lapkričio mėnesio ne tik kasos knygos bet ir kasos pajamų ir išlaidų orderių tarp tyrimui pateiktų nėra. Nuo 2012-05-01 iki 2014-02-27 įformintos avansinės apyskaitos (52 segtuvas 1-520 lapai, 16, 27, 45, 85 segtuvai) yra neinformatyvios, jose nėra jokių parašų (vadovo, vyriausiojo buhalterio, atskaitingo asmens), liekanų ir antišlaidžių, įrašų apie pinigų gavimą (grynais ar pavedimais, gavimo data). Avansinėse apyskaitose įrašyti dokumentai ir jų sumos, o įrašo „Iš viso gauta“ įrašyta tik ta suma, kuriai įrašyti pateikti dokumentai. Dokumentuose, pateiktuose prie avansinių apyskaitų nėra pinigus mokėjusių asmenų parašų (pagrinde kasos aparatų kvitai). Todėl tyrimui negavus dokumentų, patvirtinančių ūkinės finansinės operacijos tapatumą, pinigų mokėjimą kasos išlaidų orderiuose nurodytiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kurių parašų kasos išlaidų orderiuose nėra, negalima nustatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-01 – 2013-06-30 (nuo 2013-07-01 vedama kasos knyga) patyrė 94 960,46 Lt (80 367,71 Lt įforminti išmokėjimai atskaitingiems asmenims, iš kurių 1 777,25 Lt įformintas grąžinimas į kasą; 6370 be T. parašo ir 10 000 Lt įforminta paskola D. T.) išlaidų ir ar iš tikrųjų buvo atsiskaitoma ir atsiskaityta su darbuotojais. Todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus, neturinčius visų privalomų rekvizitų, apskaičiuotą kasos likutį 2013-06-30 dienai 13 798,85 Lt, kuris yra 13 788,92 Lt didesnis negu apskaityta 2013-07-01 kasos registre, trūkstamų kasos pajamų orderių kiekį (48 vnt.), besidubliuojančius ir trūkstamus kasos išlaidų orderius iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų panaudojimo, išskyrus įnešimus į banko sąskaitas, ir grynųjų pinigų likučio kasoje nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30, kuomet kasos registre įrašytas 9,93 Lt pinigų likutis 2013-07-01 d. pradžiai (2013-07-16, kuomet inventorizacijos metu rasta 13 Lt 73 ct, 3 priedas 22 lapas). Pagal 2012-01-01- 2013-06-30 dokumentus, pateiktus prie avansinių apyskaitų, nustatyta, kad daugumoje atvejų buvo įformintos išlaidos ūkio reikalams: kanceliarinėms prekėms ir kompiuteriams, kurui, vizų pirkimams, pašto, taksi ir kito transporto paslaugoms, foto paslaugoms, reprezentacinėms išlaidoms. Tyrimo metu buvo nagrinėjama kaip mokėjimus už paslaugas vykdė įmonės atskaitingi asmenys naudodami grynus pinigus ir bankų korteles iki 2014 m. vasario 28 d., nes tyrimui pateiktas K. S. 2016-04-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu tarp kitų išvardintų dokumentų pateiktas atskaitingų asmenų, skolingų bendrovei, sąrašas ir pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame už buhalterines operacijas atsakinga K. S. informuoja akcininką D. T. ir generalinę direktorę I. N. „<...> remiantis Jūsų įmonės apskaita už 2012/2013/2014 m. m. iki vasario 28 dienos duomenimis įmonės dirbusių, ir esamų darbuotojų manau yra nuimami pinigai, ar nepristatyti dokumentai pagal banko korteles. Įmonės darbuotojų įsiskolinimo suma būtų – 324 286,71 Litas <...> Prašome apie priimtą sprendimą raštiškai informuoti buhalteriją“ (b/b medžiagos 2 tomas, kopija 3 priedas 59, 60 lapai). Atskaitingų asmenų skola įrašyta taip pat 2015-01-12 dokumentų perdavimo akte 13 p. „Likutis 2013 metų negrąžintų pinigų likutis - 324 286,71 Lt“ (3 priedas 14 lapas).Tyrimo metu visi 2012-01-01 – 2014-02-28 kasos išlaidų orderiai (tarp jų ir be atskaitingų asmenų parašų), išskyrus tuos, kuriais įforminti įnešimai į banko sąskaitas (įnešimai patvirtinti banko dokumentais), ir apmokėjimo grynais dokumentai, kuriuose nenurodyta atskaitingo asmens pavardė (kasos aparatų kvitai), darbuotojų gauti pinigai iš banko sąskaitų (tarp jų banko kortelėmis), išskyrus įnešimus į kasą, patvirtintus kasos pajamų orderiais ir pervedimus į kitas banko sąskaitas, ir avansinės apyskaitos suvesti lentelėje tikslu nustatyti pinigų panaudojimą atskaitingais asmenimis nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 ir 2014-02-27(28) ir negrąžintą pinigų likutį 2013-12-31/ir 2014-02-27(28) dienoms (22 priedas). Suvedus nustatyta, kad iš viso atskaitingi asmenys gavo iš banko sąskaitų 236 873,23 Lt/ ir 248 468,47 Lt, banko kortelėmis 283 636,22 Lt/ir 318 438,89 Lt, įforminta išmokėjimų grynais 86 942,89 Lt/ ir 87 042,89 Lt, iš jų 1 777,25 Lt/ir 1 785,25 Lt grąžinta, iš viso gauta 605 675,09 Lt/ir 652 165 Lt. Pateikta avansinių apyskaitų su išlaidas pateisinančiais dokumentais 249 623,27 Lt/ir 286 549,28 Lt. Nepateikta dokumentų už 356 051,82 Lt (605 675,09 Lt gauta –249 623,27 Lt atsiskaityta)/ ir 366 965,72 Lt (652 565 Lt gauta – 285 199,01 Lt atsiskaityta). Įvertinus D. T. pagal 2013-09-27 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įformintą paskolą 82 000 Lt, neatsiskaitymo suma būtų 274 051,82 Lt/ir 284 965,72 Lt. Vadovaujantis apyskaitų numeracija, nustatyta, kad daug avansinių apyskaitų tyrimui nepateikta, mažiausiai 129 vnt. Trūkstamų avansinių skaičius paskaičiuotas pagal didėjančia tvarka įformintą avansinių apyskaitų numeraciją. Vadovaujantis D. T. registro pavadinimu „Atsiskaitymai 2012-01-01 ... 2014-12-20“ įrašais nustatyta, kad dar tyrimui nepateiktos D. T. 57 avansinės apyskaitos bendra registre apskaityta suma 94 512,84 Lt (iki 2013-12-31 nepateiktos 54 avansinės apyskaitos bendra registre apskaityta suma 92 855,95 Lt) (3.1 priedas). Įvertinus įrašytas, tačiau tyrimui negautas D. T. avansines apyskaitas ir sumas, nustatyta, kad neatsiskaitymo likutis būtų 263 195,87 Lt iki 2012-12-31 ir 272 452,88 Lt iki 2014-02-28. Įvertinus registre neįrašyta, tačiau D. T. pagal 2013-09-27 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įformintą paskola 82 000 Lt, neatsiskaitymo suma būtų 181 195,87 Lt iki 2013-12-31 ir 190 452,88 Lt iki 2014-02-28. Be to, nustatyti penki atvejai, kai kasos išlaidų orderiai neįforminti, tačiau pinigai, gauti iš turistų grynais pinigais įnešti į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini): 2012-07-02 – 4 000 Lt (išraše I. N.); 2012-07-03 – 4 695 Lt (išraše D. T.); 2012-07-11 – 3 932 Lt ir 7 444 Lt (išraše I. N.) ir 2012-07-18 – 4 082 Lt (išraše I. N.), iš viso 24 153 Lt. Įvertinus juos kaip atskaitingų asmenų atsiskaitymą, atskaitingų asmenų skola įmonei sumažėtų 24 153 Lt ir neatsiskaitymo suma būtų 157 042,87 Lt (181 195,87 Lt – 24 153 Lt) iki 2013-12-31 ir 166 299,88 Lt (190 452,88 Lt– 24 153 Lt) iki 2014-02-28. Pagal 2015 m. buhalterinę apskaitą, vedama programa „Rivilė” negalima nustatyti atskaitingų asmenų negrąžintą likutį 2015-04-09 dienai, nes 2015 m. „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje“ nėra perkelta atskaitingų asmenų skola 2014 m. vasario 27 (28) dienai - 324 286,71 Lt, atvaizduota iššifruotame 2014 m. balanse (Plačiau apie tai atsakyme į užduoties 6 klausimą).Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėjant gautų pinigų panaudojimą 2015 metais atsakant į užduoties 4 klausimą, nustatyta, kad dalis pinigų buvo išimta grynais atskaitingų asmenų, pinigai kasoje neužpajamuoti ir nepateiktos atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, todėl nustatyti kaip jie buvo panaudoti nėra galimybės: išimti kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas D. T.)– 590 Eur; kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas D. T.) – 2 330 Eur; išimti grynais užsienyje kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas G. G.) 178,24 Eur; kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas K. B.) - 396,35 Eur; kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės naudotojas G. M.) - 52,83 Eur. Dėl išvardintų aplinkybių iš dalies negalima nustatyti atskaitingų asmenų skolų įmonei tiriamojo laikotarpio pradžiai 2012-01-01, 2013-12-31 ir 2014-02-28, 2015-04-09 ir 2015-06-15 dienoms. Pagal darbo užmokesčio žiniaraščius nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio išlaidos kartu su privalomuoju draudimu (30,98%) nuo 2012 m. iki 2014 m. pabaigos išaugo 5,48 kartus (1 173 384,11 Lt 2014 m./213 954,72 Lt 2012 m.), darbuotojų skaičius padidėjo tik trimis nuo 14 darbuotojų 2012 m. iki 17 darbuotojų 2014 metais. Tuo tarpu pagal pelno (nuostolių) ataskaitas pajamos nuo 3 212 931 Lt 2012 metais padidėjo iki 3 927 307 Lt 2013 metais ir iki 5 546 612 Lt 2014 metais (Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų 2014-01-01 – 2014-12-31 registre apskaityta iš viso 563 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, įrašyta tik 4 950 435,74 Lt pajamų ir 28 410,33 Lt pardavimo PVM, iš viso 4 978 846,07 Lt (5 priedas 7-18 lapai). T. y. pelno (nuostolių) ataskaitoje pajamų įrašyta 596 176,26 Lt (5 546 612 Lt pelno (nuostolių) ataskaitoje - 4 950 435,74 Lt 2014-01-01 – 2014-12-31 registre) daugiau negu apskaityta). T. y. paskaičiavus procentais darbo užmokesčio išlaidų dalis gautose pajamose padidėjo nuo 6,7% (213 954,72 Lt/3 212 931 Lt) 2012 m. iki 23,7 % (1 173 384,11 Lt darbo užmokestis/4 950 435,74 Lt pajamų) 2014 m. (t. 11, b. l. 45-119).
Žemesnės instancijos teismas
2018-12-18 specialistė L. N. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus. Papildomai prie 2016-10-10 specialisto išvados Nr. 5-1/84 dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" ūkinės - finansinės veiklos tyrimo specialistei užduoti papildomi klausimai:
Specialistei užduotas klausimas: 2016-10-10 d. Specialisto išvados Nr. 5-1/84 13 lape nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-01 d. buvo nemoki ir 2013-12-31 d. buvo nemoki, tačiau 7 lape (5 pastraipa) nurodyta, kad 2012-12-31 įmonė buvo moki, nors piniginių lėšų turėjo nepakankamai, tik 753 528 Lt. Ar tai reiškia, kad už 2012 metus akcininkas galėjo sau išmokėti dividendus? Į šį klausimą specialistė L. N. atsakė, kad ar už 2012 metus akcininkas galėjo sau išmokėti dividendus atsakyta 2016-10-10 d. Specialisto išvados Nr. 5-1/84 7 lape paskutinėje pastraipoje: „Tačiau įmonėje 2012 m. neinventorizuoto turto ir įsipareigojimų sąlygomis turint vieną nepatenkinamos ribos rodiklį (bendrojo skolos koeficiento rodiklio riba 0,76), neturint pakankamai piniginių lėšų, o turint įmonės turtą, kurį iš esmės sudaro debitoriniai įsiskolinimai (gautinos sumos), tarp jų ir įmonės vadovo D. T. negrąžinta paskola 30 000 Lt (gauta 2012 m. - 10 000 Lt; 2011 m. - 20 000 Lt), atskaitingų asmenų skolos (49 412,46 Lt) ir išankstiniai apmokėjimai (479 687,77 Lt), kurių atgavimo galimybė per trumpą laiką abejotina, įmonės vienintelio akcininko D. T. buvo priimtas 2013-05-31 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėti sau dividendus 403 471,25 Lt pagal deklaruotus tikrovės neatitinkančius 2012 m. veiklos rezultatus (3 priedas 36 lapas)“. Išvados 13 lapo paskutinėje pastraipoje įrašyta „Po atliktos užsienio partnerių įsipareigojimų 2014-11-07 inventorizacijos įmonėje užfiksuota, kad 2012-2013 metais dalis gautų sąskaitų nebuvo traukiamos į apskaitą, bet dalis jų buvo apmokamos. Tai sudarė galimybę 2012-2013 metais neapskaičiavus gautų sąnaudų padidinti veiklos rezultatus (pelną) ir pagal tikrovės neatitinkančius veiklos rezultatus priskaičiuoti didesnius dividendus. Tačiau dalies neapskaitytų sąskaitų apmokėjimas sumažino įmonės disponuojamą piniginių lėšų sumą, padidino apskaitytas gautinas sumas (turtą)“. Be to, apie dividendų išmokėjimą užduotas atskiras 7 klausimas, į kurį atsakyta išvados 67-72 lapuose. Atsakant aprašyta apie teismo praktika vertinant dividendų mokėjimą.
Į klausimą specialistei, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki 2014 m. ir 2015 m. (bankroto dienai), 11 lape paskutinėje pastraipoje rašoma, kad 2014-12-31 buvo nemoki, specialistė L. N. atsakė, kad 2016-10-10 d. Specialisto išvados Nr. 5-1/84:
Žemesnės instancijos teismas
- 11 lape paskutinėj pastraipoj rašoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-31 buvo nemoki;
- 13 lape 1 klausimo atsakymo išvados 4 pastraipoje „UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-31, 2014-12-31 visi įsipareigojimai viršijo visą turimą turtą, viso turimo turto buvo nepakankamai vykdyti visus įsipareigojimus, t. y. 2013 m. gruodžio 31 dienai ir 2014 m. gruodžio 31 dienai įmonė neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, buvo nemoki“.
2016-10-10 d. Specialisto išvados Nr. 5-1/84 12 lape įrašyta apie 2015-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutartį (3 priedas 7-12 lapai). Teismo nutartyje įrašyta „Iš į bylą pateikto 2015 m. balandžio 2 d. balanso projekto duomenų (b. 1. 7-10) matyti, jog 2015 m. balandžio 2 d. atsakovo turtas yra 872 034 Eur vertės (ilgalaikis turtas — 17 158 Eur vertės, trumpalaikis turtas - 854 876 Eur vertės, iš kurio 834 026 Eur per vienerius metus gautinos sumos), o atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 730 546 Eur. Į bylą taip pat buvo pateiktas kreditorių sąrašas, iš kurio matyti, jog įmonė turi 185 kreditorių, kuriems įsipareigojimai yra pradelsti 730 546 Eur dydžio sumoje. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus duomenis, akivaizdu, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai žymiai daugiau negu pusę viršija įmonės turimo turto vertę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įmonės trumpalaikį turtą, iš esmės sudaro debitoriniai įsiskolinimai (834 026 Eur), kurių atgavimo galimybė abejotina. Be to, iš VSDFV informacijos apie draudėjo viešus duomenis matyti, kad pas atsakovą yra 12 apdraustųjų asmenų, o skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 8 510,08 Eur. Kaip nurodo pareiškėjas, bendrovė vėluoja išmokėti darbo užmokestį, kadangi neturi tam galimybės, o tai yra taip pat pakankamas pagrindas bankroto bylos iškėlimui. Be to, įmonės vadovas bei akcininkas pripažįsta, kad bendrovės padėtis yra sunki, ji neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais ir pažymi, jog ateityje taipogi negalės. Sprendžiant pagal byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylą inicijavo atsakovo direktorius, manytina, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, o galimybė, kad jie bus įveikti, mažai tikėtina. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tikėtis, jog tokia įmonė ateityje pajėgtų atstatyti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą“. Užduoties 1 klausimas buvo: „Kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado sunki ekonominė padėtis, kaip keitėsi ekonominiai rodikliai, kada bendrovė tapo nemoki? Kokie sandoriai, ar kitos priežastys lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios ekonominės padėties ir jos nemokumo atsiradimą?“
Specialistei užduotas klausimas:2016-10-10 d. Specialisto išvados Nr. 5-1/84 60 lape (1 pastraipa) nurodyta, kad per 2015 m. sausio-kovo mėnesiu grąžinta į I. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš viso 19 485,66 Eur (67 280,09 Lt). Pagal kokius dokumentus tai nustatyta? Kiek buvo grąžinta D. T. vadovavimo laikotarpiu t. y. nuo 2015-01-22 iki 2015-01-30 ir nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01? Į šį klausimą specialistė L. N. atsakė, kad paskolos grąžinimas I. N. nustatytas pagal įmonės sąskaitas SEB banke:
- (duomenys neskelbtini) (EUR) 14 269,48 Eur paskolos grąžinimas I. N. 2015-01-20“ (išvados 25 lapas); - (duomenys neskelbtini) (EUR) 5 216,17 Eur paskolos grąžinimas I. N. (iš jų: 2015-01-19 – 831,50 Eur ir 1 467,55 EUR; 2015-02-12 - 1 461,55 EUR; 2015-03-17 – 1 455,57 EUR)” (išvados 26 lapas). Tai yra D.T. vadovavimo laikotarpiu nuo 2015-01-22 iki 2015-01-30 ir nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01 grąžinta 2015-02-12 - 1 461,55 EUR. Ir pagal juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas: deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2013m., 2014 m. su priedais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos (duomenys neskelbtini) (ir (duomenys neskelbtini)) apyvartos registrą „I.N. paskola įmonei“, (duomenys neskelbtini) „Kitos gautinos sumos“ (19 (62), 22(57), 64(59) segtuvai).
Specialistei užduotas klausimas: 2016-10-10 d. Specialisto išvados Nr. 5-1/84 59 lape nurodyta, kad: „Apskaitos registre 4484 „Paskola D. T.“ taip pat užskaityta 2014-12-05 D. T. paskolos grąžinimas už lapkritį priskaičiuoto ir neišmokėto atlyginimo sąskaita – 11 777 Lt ir negrąžinta paskolos dalis 2014-12-31 dienai 25 676,40 Lt. Galutinis D. T. paskolos grąžinimas 7 436,40 Eur (25 676,40 Lt) įformintas pagal 2015 m. vasario 19 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), bandomajame balanse 2015-04-09 dienai apskaitytas skolos likutis 0 Eur.“ Kada ir pagal kokius dokumentus D. T. grąžino minėtas paskolas, nes jis iš viso jis pasiskolino 196 500Lt, o Jūsų išvados 59 lapas (1 pastraipa) paminėti paskolos grąžinimai: 2014-10-28-20 000Lt, 2014-11-10 – 139 046,60 Lt (tačiau šis grąžinimas nepripažintas, kaip paskolos grąžinimas), 2014-12-05 – 11777 Lt. Kaip išėjo, kad skola liko 0? Į šį klausimą specialistė L. N. atsakė, kad Įmonėje apskaityta taip kaip išvados 58-59 lape surašyta dalyje „Dėl D. T. paskolos, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten dar paminėta „Galutinis D. T. paskolos grąžinimas 7 436,40 Eur (25 676,40 Lt) įformintas pagal 2015 m. vasario 19 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), bandomajame balanse 2015-04-09 dienai apskaitytas skolos likutis 0 Eur“. Įmonėje apskaityta grąžinta paskola (20 000 Lt 2014-10-28 pavedimu +139 046,60 Lt 2014-11-10 įnašas grynais +11 777 Lt sumažintas atlyginimas už 2014 m. 11 mėn. 7 436,40 Eur (25 676,40 Lt) 2015-02-19 KPO Nr. (duomenys neskelbtini)) =196500 Lt. Gauta ir grąžinta 196500 Lt, įmonėje apskaityta skola 0 Lt. 2016-10-10 d. Specialisto išvados Nr. 5-1/84 59 lapo 3 pastraipoje įrašyta: „Tyrimui kasos knyga už 2014 m. lapkričio mėnesį nepateikta. Nesant kasos knygos už 2014 m. lapkričio mėnesį ir kasos dokumentų negalima patvirtinti, kad D. T. iš tikrųjų sumokėjo: grąžino paskolą į įmonės kasą, ar įnešė į sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš turistų surinktus pinigus grynais lapkričio mėnesį. Nėra galimybės nustatyti, kiek turistai sumokėjo grynais 2014 m. lapkričio mėnesį“.
Specialistei užduotas klausimas: Išvados 5 puslapyje rašote, jog „VĮ Registrų centrui (išskyrus 2014 m.), Valstybinio turizmo departamentui (VTD) prie Ūkio ministerijos ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktų 2012-2014 m. balansų ir pelno nuostolių ataskaitų duomenys yra vienodi.“ Ar tai reiškia, kad visi duomenys identiški? Ar pateikti duomenys atitiko įmonės finansinę būklę, kiek ją galima nustatyti iš turimų duomenų? Ar galima daryti išvadą, jog rengiant ataskaitas duomenys tiesiog buvo nukopijuojami iš ankstesnės? Į šį klausimą specialistė L. N. atsakė, kad taip, tie patys duomenys pateikti VĮ Registrų centrui (išskyrus 2014 m.), Valstybinio turizmo departamentui (VTD) prie Ūkio ministerijos ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui už 2012, 2013 m., 2014 metus. Balansai ir pelno nuostolių ataskaitų duomenys už 2012, 2013 m., 2014 metus ir jų atitikimas įmonės finansinei būklei nuodugniai aprašyti išvados atsakymuose į užduoties 1 klausimą. Aiškiai įrašyta, kad duomenys neatitinka tikrovės ir tai paaiškėjo po 2014-11-07 atliktos inventorizacijos už 2012-2013 metus.
Specialistei užduotas klausimas: Išvados 8 psl. parašyta, jog „Perskaičiavus bendrojo, einamojo ir kritinio mokumo rodiklius pagal 2014-11-07 inventorizuotus duomenis registre „Sąskaitų apyvarta 2013-01-01 – 2014-12-31“ 2013-01-01 dienai, nustatyta, kad 2012 metų bendrojo skolos koeficiento rodiklio riba 0,84 (1 659 473,20 Lt/1 955 565,38 Lt) nepatenkinama, tačiau einamojo ir kritinio mokumo rodiklių reikšmės 1,17 (1 955 565,38 Lt /1 659 473,20 Lt) yra patenkinamos, nors artimos mažiausiai leistinai ribai. Inventorizavus įmonės skolas pelnas sumažėjo, padidėjo sąnaudos 215 340,63 Lt. Koreguotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje (ataskaita nepasirašyta) už 2012 m. padidintos sąnaudos, perskaičiuotas pelno mokestis ir apskaičiuotas grynasis pelnas 368 768 Lt (22 (57) segtuvas, 142 lapas, kopija 3 priedas 42 lapas).“ Ar tai reiškia, kad net ir perskaičiavus pagal inventorizuotus duomenis, bendrovė turėjo grynojo pelno, nuo kurio galima būtų išsimokėti dividendus? Jei taip, tai kiek būtų buvę galima išmokėti dividendų akcininkui nuo tokio pelno (368 768 Lt), esant tokiai nustatytai bendrovės finansinei būklei? O kokią sumą būtų galima išmokėti pagal D. T. pateiktus balansų duomenis už 2012-2013 m., kurie buvo nepatvirtinti metinėmis inventorizacijomis? Į šį klausimą specialistė L. N. atsakė, kad pagal FNTT prie LR VRM specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų patvirtintų FNTT prie LR VRM direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-73 su 2013-12-13 redakcija (Žin., 2010, Nr. 99-5166; 2013, Nr. 131-6716) 3 punkto nuostatas „Duomenų procesinis įrodomasis vertinimas, kaltės ar kitų nusikalstamos veikos sudėties elementų nustatymas, veiksmų kvalifikavimas ir teisinės atsakomybės rūšies nustatymas nepriklauso specialistų kompetencijai“. Jokių apskaitos suvedinėjimų jie (specialistai) neatlieka. Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizes centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro viršininko 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-152/B-31/140-V-33 patvirtintų REKOMENDACIJŲ DEL ASMENS VEIKLOS, JO TURTO, NUOSAVO KAPITALO AR ĮSIPAREIGOJIMIJŲ DYDŽIO AR STRUKTUROS NUSTATYMO IR VERTINIMO 31 p. „Specialistas (ekspertas) nesudaro (neatkuria) apskaitos registrų. Suvesti ir apibendrinti duomenis apie ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagal apskaitos dokumentus nėra specialisto (eksperto) kompetencija”.
Apie dividendų išmokėjimą užduotas atskiras 7 klausimas, į kurį atsakyta išvados 67-72 lapuose. Be to, atsakant į užduoties 1 klausimą išvadoje parašyta (13 lapas): „UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 – 2013 m. neinventorizuoto turto ir įsipareigojimų sąlygomis turint vieną nepatenkinamos ribos rodiklį (bendrojo skolos koeficiento), įmonės vienintelio akcininko D. T. buvo priimti sprendimai išsimokėti sau dividendus: 2013-05-31 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)- 403 471,25 Lt sumoje ir 2014-05-21 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)- 265 800,75 Lt sumoje, iš viso 669 272 Lt. Dividendai išmokėti 2013 m. gruodžio 29-30 - 403 471,25 Lt (su mokesčiais) už 2012 m. ir 2014-09-25 - 75 000 Lt (pirma dalis iš 265 800,75 Lt už 2013 m.), iš viso 478 471,25 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Įmonėje pastoviai trūko pinigų. Įmonė tapo nemoki po dividendų apmokėjimo 2013-12-29/30 dienomis, nuo 2014-03-21 laiku neatsiskaitė su užsienio partneriais arba iš viso jiems nemokėjo. Išvados 14 lape įrašyta: „Nuo 2014 m. pradžios užsienio partnerių sąskaitos buvo apmokamos dalinai, arba iš vis neapmokamos. Pinigai, kuriuos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ rinko iš turistų pagal kelionių sutartis, nebuvo naudojami apmokant jų poilsį nuo 2014 m. pradžios. Iš tikrųjų jie buvo naudojami dengiant kitų turistų ankstesnių kelionių skolas, einamąsias išlaidas, reprezentacines išlaidas, išmokant akcininkui dividendus ir teikiant paskolas D. T., atskaitingiems asmenims naudojantis banko kortelėmis be išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Turistai keliavo ilsėtis skolon, o sumokėti už juos turėdavo sekančių keliautojų grupės. Dar 2015 m. visą kovo mėnesį įmonė rinko pinigus iš turistų, ko pasekoje nukentėjo 184 turistai, kurie patyrė nuostolį 285 719,68 Eur“.
Specialistei užduotas klausimas: Išvados 12 psl. rašoma, jog „Įmonėje trūko piniginių lėšų. Tai parodo absoliutaus mokumo koeficiento reikšmė, kuri sumažėjo tris kartus nuo 0,48 2012 m. iki 0,13 2013 m. ir 0,16 2014 m.“ Ar tai reiškia, kad 2014 m. bendrovės finansinė būklė nežymiai pagerėjo? Į šį klausimą specialistė L. N. atsakė, kad tokio dydžio reikšmės 0,16 ir 0,13 nedaro įtakos finansinei būklei. Parodo kokia dalis skolų padengta pinigais.
Specialistei užduotas klausimas: Išvados 15 psl. rašoma, jog „Apžiūrėjus D. T. perduotus kompiuterius, kurioje turėjo būti vesta buhalterinė apskaita, buvo rastas buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“ ir pagrindinių priemonių sąrašas. Tačiau remiantis tik „Rivilė“ nebuvo galima nustatyti piniginių lėšų ir turto judėjimo (likučių). Nebuvo suvestas bankas kompiuterinėje programoje. Buvo kalbėta su buhaltere K. S., kuri paaiškino, kad kompiuteriuose viskas yra, tačiau nesuvestas bankas. Iš to matyti, kad buhalterinė apskaita nebuvo tvarkyta.“ Ar šis pažeidimas turi įtakos tam, jog negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jeigu taip, tai kas dėl to atsakingas? Į šį klausimą specialistė L. N. atsakė, kad be abejo turi. Išvados 66 lape surašyti visi pažeidimai, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Specialistei užduotas klausimas: Išvados 30 psl. nurodoma, jog „Pinigų panaudojimo atskaitingais asmenimis iš dalies negalima nustatyti, nes įforminti 2012-01-01 – 2013-06-30 kasos išlaidų orderiai yra be visų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės finansinės operacijos tapatumo, įformintos avansinės ataskaitos yra neinformatyvios (be jokių parašų ir nenurodyta, kada gavo pinigus ir darbuotojų skolos) ir daug avansinių ataskaitų tyrimui nepateikta.“ Kas pagal teisės aktus yra už tai atsakingas? Į šį klausimą specialistė L. N. atsakė, kad 2016-10-10 d. Specialisto išvados Nr. 5-1/84 67 lape nurodyta kas pagal teisės aktus yra už tai atsakingas (t. 14, b. l. 127-130).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro2019-02-15 specialisto išvadoje Nr. 140-(4595)-IS1-852 nurodyta, kad: 1. Parašą, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kasos inventorizacijos, pasirašytą D. T. vardu, pasirašė ne D. T., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas D. T. parašą. 2. Parašą esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kasos inventorizacijos, pasirašytą D. T. vardu, pasirašė ne D. T., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas D. T. parašą. 3. Parašą esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo dėl užsienio skolų inventorizacijos ir pajamų patikslinimo - deklaracijų deklaravimo VMI už 2012/2013 m. eilutėje „Akcininkas D. T.“, pasirašė ne D. T., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas D. T. parašą (t. 6, b. l. 130-136).
2015-08-20 kratos metu pas D. T. bute adresu (duomenys neskelbtini), paimtų dokumentų apžiūros metu nustatyta ir 2019-06-13 apžiūros protokole užfiksuota, kad:
1. 2011-06-23 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir D. T., dėl 10000 Lt paskolos suteikimo D. T. (originalas), pasirašyta I. N. ir D. T., segtuvas Nr. 59, 172 lapas.
2. 2011-12-29 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir D. T., dėl 10000 Lt paskolos suteikimo D. T. (originalas), pasirašyta I. N. ir D. T., segtuvas Nr. 59, 173 lapas.
3. 2012-01-04 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir D. T., dėl 10000 Lt paskolos suteikimo D. T. (originalas), pasirašyta I. N. ir D. T., segtuvas Nr. 59, 174 lapas.
4. 2013-05-30 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir D. T., dėl 40000 Lt paskolos suteikimo D. T., kuri nepasirašyta I. N. ir D. T., prie kurios pridėtas 2013-06-28 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį D. T. iš kasos išduota 40000 Lt su D. T. parašu (kopija, 2 egz.), ir minėtos sutarties paskutinio lapo kopija su D. T. parašo kopija ir I. N. parašo originalu, segtuvas Nr. 59, 185-187 lapai.
5. 2013-06-28 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir D. T., dėl 44500 Lt paskolos suteikimo D. T., kuri nepasirašyta I. N. ir D. T., prie kurios pridėtas 2013-06-28 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį D. T. iš kasos išduota 44500 Lt su D. T. parašu (kopija), ir minėtos sutarties paskutinio lapo kopija su D. T. parašo kopija ir I. N. parašo originalu, segtuvas Nr. 59, 181-184 lapai.
6. 2013-09-27 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir D. T., dėl 82000 Lt paskolos suteikimo D. T. (originalas, 2 egz), pasirašyta I. N. ir D. T., prie kurios pridėtas 2019-09-27 D. T. prašymas dėl paskolos suteikimo (originalas), segtuvas Nr. 59, 178 lapas.
7. 2013-05-31 UAB "(duomenys neskelbtini)" vienintelio akcininko sprendimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. T. nusprendė, kad pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti (išmokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ) - 403471,25 Lt, pasirašytas akcininko D. T. (originalas), 61 segtuvas, 41 lapas.
8. 2014-05-21 UAB "(duomenys neskelbtini)" vienintelio akcininko sprendimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame D. T. nusprendė, kad 2013 m. pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti, suma, kuri nedarytų įmonės nemokios - 265800,75 Lt (išmokėti iki 2015 m. gruodžio 31 d.. Pajamų mokesčio tarifas - 15 proc.), nepasirašytas D. T., 61 segtuvas, 42 lapas. Prie šio sprendimo pridėta: 2014-09-30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, pasirašyta I. N. su D. T. parašu (kopija), 2 egz.) ir 2014 m. rugsėjo mėn. 30 d. balansas pasirašyta I. N. su D. T. parašu (kopija), 61 segtuvas, 42-45 lapai.
9. 2015-01-29 UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininkų sprendimas protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nuspręsta 1. patvirtinti išmokėti dividendus už 2013 metus pelno dalies viso likutis 2014-12-31 dienai sudaro 54259 Lt/1514,49 Eur, 2. paskirta dividendams išmokėti 2015 m. sausio 29 d. 9000 Eur/išraiška litais - 31075,20 Lt pavedimas Nr. 515, pasirašytas akcininko D. T. (originalas), 61 segtuvas, 9 lapas (t. 6, b. l. 137-158).
Iš susirašinėjimo su užsienio partneriais matyti, jog sąskaitos būdavo siunčiamos direktoriui D. T., dėl jų apmokėjimo buvo derinama su juo. 2015-01-30 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini)– 9000,00 EUR D. T. išsimoka sau dividendus už 2013 metus, nors iš 2015-01-29 elektroninio laiško iš partnerių Viet Travel matyti, jog K. primena, jog sausio 19 d. ir sausio 26 d. turėjo būti atliekami mokėjimai pagal sutartą mokėjimų grafiką (t.7, b. l. 104-105). 2015-01-23 D. T. atsiunčiamas laiškas su priminimu, jog iki šiol neapmokėta už grupes nuo 2014 rugpjūčio iki 2014 m. lapkričio, iš viso 55 046 JAV dolerių. (t.7, b. l. 106) UAB "(duomenys neskelbtini)" partneris įmonė "Viet Overland Travel and event Co, LTD" nurodė, jog iš pradžių kai D. T. buvo generalinis direktorius jo pasiūlymu visas sąskaitas faktūras ir svarbią informaciją buvo sutarta siųsti tik jam ir I. N., 2013-11-12 D.T. pristatė I. N. kaip direktorę ir nuo to laiko sąskaitos būdavo siunčiamos tik jai. Atsiskaitymai pradėjo vėluoti nuo 2014 m. rugpjūčio 17-29 d. Bendraujant tarp I. N. ir įmonės "Viet Overland Travel and event Co, LTD", laiško kopija visada būdavo pridedama ir D. T.. (t. 7, b. l. 195). Laiške parneriui Caucasus travel LTD D. T. rašo, jog kitu laišku pristatys naują generalinę direktorę, tačiau atkreipia dėmesį, jog apie visus neapmokėtus mokėjimus reikia kalbėti tik su juo. Dėl kelionių kainų, derybų ir kitais klausimais gali kalbėti su p. L. S. (t. 8, b. l. 16) 2015-01-22 M. K. primena D. T. apie neapmokėtą 2014 m. sąskaitą (t. 8, b. l. 32) Iš susirašinėjimo su Jetwing Travels matyti, jog visuose laiškuose dėl skolų apmokėjimo D. T. el.paštas pridėtas kaip Cc, t.y. jam siunčiama visų laiškų kopija (T. 9, b.l. 104-201) Susirašinėjime su partneriais iš Piyal Senadeera (Šri Lanka) 2015-01-23 D. T. informuojamas apie pradelstas apmokėti sumas (t. 10, b.l. 21)
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje
Motyvuojamoji dalis
BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų asmeninių interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-645/2017, 2K-325-895/2018).
Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas, kuriame kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro iš viso 723 874,37 eurus. Civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad kreditorinių reikalavimų suma nesikeis (keisis nebent kreditoriai, jei keliautojams patirtą žalą administraciniuose teismuose nagrinėjamose bylose priteis iš valstybės, tačiau tokiu atveju keliautojus kreditorių sąrašuose pakeis valstybė analogiškai reikalavimų sumai). Civilinio ieškovo atstovė taip pat patvirtino, kad įmonė turto iš esmės neturi, iš jo kreditorių reikalavimų nebus galima padengti. Taigi byloje nustatyti BK 209 straipsnyje nurodyti padariniai – bankrotas ir didelė žala kreditoriams.
Kaip sąmoningas blogas įmonės valdymas D. T. kaltinime inkriminuoti trys veiksmai: 1) paskolų iš įmonės paėmimas ir didžiosios dalies jų negrąžinimas, 2) nepagrįstas dividendų D. T. išmokėjimas neįtraukus į buhalterinę apskaitą dalies sąskaitų ir dėl to dirbtinai padidinus pelną, 3) finansiškai nenaudingas sprendimas padidinti darbuotojų darbo užmokestį.
Specialisto išvadoje (specialistė vertino laikotarpį nuo 2012-01-01) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-01 buvo nemoki (visi įsipareigojimai viršijo visą turimą turtą, įmonė neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų). 2012 m. pabaigai įmonė buvo moki, tačiau artimiausioje ateityje įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus buvo nepakankamas. Ypač dėl to, kad turtą sudarė gautinos skolos, tarp kurių buvo ir D. T. suteiktos paskolos. 2013-12- 31 įmonė buvo nemoki. Kaip to priežastį specialistė išvadoje nurodė 2013-12-29 akcininkui D. T. išmokėtus 403 471,25 Lt dividendus ir D. T. gautas ir negrąžintas 196 500 Lt paskolas. 2013 metais kreditoriniai reikalavimai viršijo turtą 142 510,97 Lt, o 2014 metais – 320 781,02 Lt. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad, 2013 metais išmokėjus D. T. dividendus, skolos užsienio partneriams nebeapmokamos visai arba iš dalies. Tokiu būdu per 2013 metus įmonės skolos užsienio parneriams padidėjo 173 092,37 Lt, o per 2014 metus – skolos padidėjo net 4 kartais daugiau. Specialistė nustatė, kad įmonėje nuo 2014-03-21 akivaizdžiai trūko pinigų atsiskaityti su kreditoriais. Nepaisant to, D. T. buvo išmokėta dar daugiau dividendų 2014-09-25 ir 2015-01-30. Visas šias aplinkybes patvirtina specialisto išvada, specialistės parodymai teismo posėdžio metu. Iš esmės aplinkybių dėl įmonės turtinės padėties ir jos pokyčių neginčijo ir kaltinimasis (jis teigė didžiąją dalį laikotarpio nežinojęs apie blogą įmonės padėtį).
Dėl D. T. suteiktų paskolų. Teisme nekilo ginčo dėl to, kad D. T. 2011-2013 metais priėmė sprendimus suteikti sau paskolas iš viso 196 500 Lt (56 910,33 Eur) sumai. Taip pat nekilo ginčo, kad dalis šių paskolų – 20 000 Lt – buvo grąžintos 2014-10-28. To neneigė pats kaltinamasis, tai patvirtina specialisto išvada, paskolos sutarčių originalai. Dėl grąžintos paskolos dalies pastebėtina, kad D. T. buvo įsipareigojęs grąžinti 10 000 Lt iki 2012-06-23, ir 10 000 Lt – iki 2012-12-28, tačiau grąžino tik 2014-10-28, t. y. gerokai praleidus terminą ir tik tada, kai įmonės padėtis jau akivaizdžiai buvo bloga. Be to, D. T. grąžino paskolas neužilgo po to, kai išsimokėjo sau beveik tris kartus grąžintą paskolų sumą viršijančius dividendus (2014-09-25 išmokėta 75 000 Lt dividendų).
D. T. teigė, kad jis grąžino ir likusią paskolų dalį (likusi dalis – 176 500 Lt). Jis teigė, kad 2014-11-10 įnešė į įmonės banko sąskaitą grynaisiais 139 tūkst. Lt. Specialistė teisme paaiškino, kad matyti, jog iš įmonės kasos buvo padarytas toks įnašas į banko sąskaitą. Tačiau tokio įnašo ji negali traktuoti kaip paskolos grąžinimo, nes nėra jokių dokumentų, kuriais būtų įformintas paskolos grąžinimas. Įnašas padarytas ne D. T. vardu, o įmonės vardu. Mano, kad tai galėjo būti iš turistų grynais surinkti pinigai. Pažymėtina, kad nėra išlikę būtent 2014 metų lapkričio mėnesio kasos dokumentai (specialisto išvada, jos parodymai), nors kitų metų ir mėnesių kasos dokumentai yra. Taigi negalima nustatyti, kiek grynųjų pinigų tą mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ surinko iš klientų. Teisme apklausta specialistė, parodė, kad įnešta suma yra panaši į sumas, kurias kiekvieną mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais surinkdavo iš turistų. Tai patvirtina specialisto išvados 19 priedas (t. 14, b. l. 19), iš kurio matyti, kad pvz., 2014 m. gruodžio mėn. grynais buvo surinkta virš 156 tūkst. Lt, o 2014 m. spalio mėn. – beveik 82 tūkst. Lt. Teisme apklausti darbuotojai (M. M., J. B.-V.) parodė, kad grynais iš klientų surenkami pinigai buvo nuolat įnešami į banką. Sugretinus šias aplinkybes, t. y., kad dingusi būtent 2014 m. lapkričio mėn. kasos knyga, kad įnešta suma iš esmės atitinka sumas, kitais mėnesiais surenkamas iš klientų, kad surinkti grynieji pinigai būdavo sistemingai įnešami į banką, kad suma įnešta įmonės, o ne D. T., vardu, nėra paskolos grąžinimą patvirtinančių dokumentų, teismui nekyla abejonių, kad D. T. negrąžino jam suteiktų paskolų, kaip pats teigė.
Taigi byloje nustatyta, kad D. T., įmonei „(duomenys neskelbtini)“ esant sunkios finansinės būklės, priėmė įmonei akivaizdžiai nenaudingus 2012-01-04, 2013-05-30, 2013-06-28, 2013-09-27 sprendimus suteikti sau paskolas, iš viso 176 500 Lt sumai, šių paskolų negrąžino.
Kaltinime D. T. inkriminuojami ir 2011-06-23 ir 2011-12-29 sprendimai suteikti sau paskolas, viso 20 000 Lt. Tačiau specialisto išvadoje buvo vertinamas tik įmonės nemokumas nuo 2012-01-01. T. y. byloje nėra nustatyta, kad įmonė būtų nemoki 2011 metais, taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad sprendimai išsimokėti sau paskolas 2011 metais yra sąmoningas blogas įmonės valdymas. Be to, svarbu ir tai, kad šios paskolos buvo grąžintos, nors ir gerokai vėliau, nei suėjo jų grąžinimo terminas. Į padarytą žalą kaltinime šios sumos taip pat neįtrauktos. Taigi prie sąmoningo blogo valdymo galėtų būti priskiriama nebent paskolų negrąžinimas laiku, bet ne sprendimas suteikti šias paskolas. Todėl teismas šalina iš kaltinimo aplinkybes, susijusias su 2011-06-23 ir 2011-12-29 sprendimais suteikti sau paskolas.
Dėl dividendų išmokėjimo. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad D. T. buvo skirti ir išmokėti dividendai kaltinime nurodytomis datomis ir sumomis. To neneigė pats kaltinamasis, tai patvirtina specialisto išvada, akcininko sprendimai dėl dividendų skyrimo. D. T. taip pat parodė, kad nurodymus išmokėti dividendus direktorei I. N. davė jis pats, vėliau, direktore esant L. S., dividendus iš įmonės sąskaitos jis sau pervedė pats. Taigi D. T. priėmė ne tik sprendimus skirti sau dividendus, bet ir sprendimus juos vėliau išmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvadoje nurodyta, kad dividendai buvo išmokėti nepagrįstai. Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalis nustato, kad dividendai negali būti skiriami ir išmokami, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, arba jei ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių), arba jei bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.
Byloje nustatyta, kad 2014 metais atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizaciją paaiškėjo, kad dalis 2012-2013 metų sąskaitų nebuvo įtraukiamos į apskaitą, tačiau buvo apmokamos. Tai patvirtina specialisto išvada, liudytojų K. S., I. O. parodymai, to iš esmės neneigė ir pats kaltinamasis. Tai sudarė galimybę 2012-2013 metais parodyti didesnį pelną ir pagal tikrovės neatitinkančius rezultatus priskaičiuoti didesnius dividendus akcininkui D. T.. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad po 403 471,25 Lt dividendų D. T. išmokėjimo 2013-12-29 ir 2013-12-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-31 dienai buvo nemoki ir negalėjo patenkinti visų kreditorinių reikalavimų. Specialisto išvadoje nustatyta, kad nuo 2014-03-21 skolos užsienio parneriams išvis neapmokamos arba apmokamos tik dalinai. Kaip jau minėta, per 2014 metus įmonės skolos išaugo 4 kartus. Nepaisant to vienintelis akcininkas D. T. 2014-05-21 priėmė sprendimą išsimokėti dividendus ir už 2013 metus, po to nurodė dividendus jam išmokėti 2014-09-25 (75 000 Lt) ir 2015-01-30 (9 000 Eur). Taigi dividendų išmokėjimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nes sąlygojo įmonės nemokumą, buvo neatsiskaityta su kreditoriais.
Pažymėtina, kad kaltinimo dalyje dėl dividendų išmokėjimo nurodyta Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi iki 2012-03-01, o pirmasis sprendimas skirti dividendus priimtas 2013-05-31, kai dividendų išmokėjimo sąlygas jau reglamentavo Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalis. Todėl teismas tikslina kaltinime nurodytą Akcinių bendrovių įstatymo nuostatą, nurodydamas, kad D. T. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Toks patikslinimas nėra esminis, nekeičia D. T. pareikšto kaltinimo esmės ir apimties. Atitinkamai tikslinama ir nuoroda į Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatą (kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą), kuri, pakeitus straipsnio dalių numeraciją, nuo 2010-03-01 yra reglamentuota Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte.
Dėl priežastinio ryšio tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų (paskolų išmokėjimo ir negrąžinimo bei dividendų išmokėjimo) ir nustatytų padarinių (įmonės bankroto ir didelės turtinės žalos). 2012 m. pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki (specialisto išvada). Nepaisant to D. T. buvo suteikta paskola. 2012 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar buvo moki, tačiau didelę dalį jos turto sudarė D. T. grąžintinos paskolos. Šių paskolų D. T. sutartais terminais negrąžino. Maža to, 2013 metais jis pasiėmė dar paskolų iš įmonės iš viso 166 500 Lt. Be to, 2013-12-29 ir 2013-12-30 išsimokėjo sau 322 777 Lt dividendų. Po tokių veiksmų 2013-12-31 dienai įmonė tapo nemoki, ir nuo 2014-03-21 su kreditoriais nebeatsiskaito arba atsiskaito tik iš dalies (specialisto išvada). Nepaisant to 2014-09-25 ir 2015-01 30 D. T. išsimoka dar 75 000 Lt ir 9000 Eur. dividendų. 2015 m. įmonės padėtis pablogėja tiek, kad užsienio partneriai atsisako vykdyti savo įsipareigojimus (K. S., L. S., kitų darbuotojų, paties kaltinamojo parodymai), įmonė nebegali tęsti savo veiklos. Akivaizdu, kad minėti kaltinamojo sprendimai lėmė nuolat blogėjančią įmonės būklę. Specialisto išvadoje paskolos ir dividendai tiesiogiai įvardyti kaip blogos įmonės būklės priežastis. Pats kaltinamasis sutiko, kad sprendimai nebuvo geri. Nei jis, nei kiti liudytojai negalėjo įvardyti kitų įmonės bankroto priežasčių. Daugumai darbuotojų, apklaustų teisme, bankrotas buvo staigmena, jie teigė, jog atrodė, kad įmonė sėkmingai veikia, planuojami nauji turai, parduodamos kelionės. Akivaizdu, kad vienintelio akcininko ir didesnę dalį laikotarpio direktoriumi buvusio kaltinamojo veiksmai iš įmonės lėšų suteikti sau paskolas, išsimokėti dividendus tuo metu, kai įmonė buvo sunkioje finansinėje padėtyje, lėlė tolimesnį nuolatinį įmonės finansinės būklės blogėjimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, ir galiausiai įmonės bankrotą.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu ne kartą teigė manantis, kad bankroto priežastis buvo įmonės buhalterės K. S. sprendimas apie įmonės blogą būklę pranešti Turizmo departamentui. Pažymėtina, kad toks sprendimas buvo priimtas po to, kai užsienio partneriai atsisakė priimti keliautojus, D. T. buvo nepasiekiamas, ir, nors pats žinojo apie situaciją (nuolat gaudavo užsienio partnerių laiškus su priminimais apie skolas ir raginimais atsiskaityti), nesiėmė jokių veiksmų ir nedarė jokių sprendimų. Taigi įmonės darbuotojos sprendimas pranešti valstybės institucijoms, kad įmonė negali vykdyti įsipareigojimų, buvo logiškas ir reikalingas, kad kažkas galėtų pasirūpinti keliautojais, dėl tokios situacijos įstrigusiais svetimose šalyje (L. S., K. S., D. B.-L., I. G. ir kitų darbuotojų parodymai). Tokį sprendimą turėjo priimti D. T., tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad įmonė buvo nemoki ir nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais jau kur kas anksčiau (specialisto išvadoje nustatyta nuo 2014-03-21), taigi buhalterės sprendimas niekaip negalėjo būti įmonės bankroto priežastimi.
Dėl D. T. kaltės. Kaltinamasis iš esmės neneigė atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau jo gynybinė pozicija buvo tokia, kad tą jis darė nežinodamas tikrosios įmonės padėties. T. y. neigė savo kaltę.
Tokią kaltinamojo poziciją pirmiausia paneigia paties D. T. parodymai. Jo teigimu, apie blogėjančią įmonės padėtį jis sužinojo 2014 metais, kai pradėjo gauti užsienio parnerių laiškus, kuriuose jie reikalavo kuo greičiau padengti įsiskolinimus. Tačiau, kaip jau nustatyta, dviem atvejais dividendai D. T. buvo išmokėti tada, kai jo paties teigimu, jis jau žinojo, kad su kreditoriais nėra galimybių atsiskaityti (2014-09-25 ir 2015-01-30). Kad D. T. žinojo apie įsiskolinimus, patvirtina ir el. susirašinėjimas su užsienio partneriais, kur D. T. primenama, jog yra neatsiskaityta už 2014 metais suteiktas paslaugas (pvz., t. 7, b. l. 104-106, t. 10, b. l. 21). Akivaizdu, kad išsimokėdamas šiuos dividendus D. T. negalėjo nesuprasti, kad tokie sprendimai nepagrįsti, žalingi ir dar labiau pablogins įmonės būklę. Be to, kad D. T. ir anksčiau žinojo apie blogą įmonės padėtį, patvirtina ir liudytojų K. S. ir I. N. parodymai, kad jos abi skirtingais momentais informavo D. T. apie tai, kad esant tokiai įmonės būklei, jis negali išsimokėti sau dividendų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo neįtikina ir D. T. teiginys, kad užsienio parnerių sąskaitų buhalterijai jis neperduodavo netyčia, nes jo tiesiog neįspėjo, kad sąskaitas reikia perduoti. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad užsienio partnerių sąskaitos iš pradžių buvo siunčiamos D. T., vėliau I. N. ir D. T., direktore tapus L. S. – vėl D. T.. Tai patvirtino liudytojai E. D., L. S., I. O., to neneigė ir pats kaltinamasis. Tą patvirtina ir el. susirašinėjimas su užsienio parneriais, iš kurio matyti, kad susirašinėjama arba su D. T. tiesiogiai, arba jam siunčiamos laiškų kopijos (pridedant „cc“) (t. 7, b. l. 104-105, 106, 195, t. 8, b. l. 16, 32, t. 9, b. l. 104-201, t. 10, b. l. 21). Taigi D. T. žinojo apie užsienio partnerių sąskaitas ir įsiskolinimus. Teismo neįtikina, kad D. T. (kuris beveik šešerius metus realiai vadovavo įmonei, o teismo posėdžių metu sudarė intelektualaus, logiškai mąstančio, suprantančio apie įmonės valdymą asmens įspūdį) galėtų nesuprasti, jog sąskaitas privaloma apskaityti, o neperdavus buhalterijai nemažos dalies sąskaitų, buhalterinėje apskaitoje fiksuojama įmonės finansinė situacija negali atitikti tikrovės. Taigi D. T. negalėjo nesuprasti, kad reali įmonės padėtis kur kas blogesnė, nei deklaruojama buhalterinėje apskaitoje. Todėl teismo niekaip neįtikina kaltinamojo teiginys, kad sąskaitų buhalterijai jis nepateikdavo netyčia, neapsižiūrėjęs. Paminėtina, kad tokių sąskaitų buvo ne viena-dvi, jų buvo nemažai (ne mažiau kaip už 762 536, 15 Lt, specialisto išvada), taigi to negalima pateisinti tiesiog neapsižiūrėjimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad dalies sąskaitų nuslėpimas galėjo būti naudingas tik kaltinamajam, kuriam tai sudarė galimybę parodyti įmonės pelną ir išsimokėti sau dividendus. Daugiau nei vienas asmuo negalėjo turėti iš to naudos, nes D. T. buvo vienintelis akcininkas, t. y. vienintelis asmuo, galintis gauti dividendus. Tai sustiprina teismo įsitikinimą, kad sąskaitų D. T. nepateikdavo tikslingai, t. y. tyčia.
D. T. tyčią veikti, t. y. tai, kad jis suprato, jog blogai valdo įmonę ir numatė, kad dėl to gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, patvirtina ir tai, kad jis nuslėpė blogą įmonės finansinę situaciją nuo naujai paskirtos direktorės L. S.. Tai patvirtina jo paties, L. S. parodymai, el. susirašinėjimas su partneriais, kur jis nurodo dėl neapmokėtų skolų bendrauti tik su juo (t. 8, b. l. 16 ir kt.). Kad D. T. nesistengė išvengti įmonės bankroto, t. y. sąmoningai leido padariniams atsirasti, patvirtina ir tai, kad paskutiniu momentu, jau esant akivaizdžiai blogai įmonės būklei ir nuolatiniams partnerių raginimams apmokėti skolas, išsimokėjo sau dividendus, išvyko iš Lietuvos ir buvo visiškai nepasiekiamas nei įmonės darbuotojams, bei Turizmo departamentui (J. R., K. S., visų darbuotojų parodymai apie tai, kad vadovui nebuvo galima prisiskambinti).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl subjekto pažymėtina, kad visą laikotarpį, kai D. T. buvo suteikiamos paskolos iš įmonės turto, ir didžiąją dalį laikotarpio, kai dalis sąskaitų buvo neįtraukiama į apskaitą (ko pasėkoje buvo išmokėti dividendai), direktoriumi buvo būtent D. T. (I. N. tapo direktore 2013-11-13). Darbuotojai paliudijo, kad tuo metu D. T. dar aktyviai dalyvavo įmonės valdyme, o nusišalino nuo jo tik I. N. tapus direktore (I. O., D. B.-L., I. G. parodymai). Be to, jau nustatyta, kad užsienio partneriai bendraudavo su D. T. tiesiogiai. Taigi D. T. buvo tiek oficialus, tiek realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir kaip toks, buvo atsakingas už įmonės valdymą, jos veiklos organizavimą, finansinę situaciją ir turėjo įgaliojimus spręsti įmonės veiklos klausimus. Direktore tapus I. N., D. T. teigė nusišalinęs nuo įmonės valdymo. Tą iš dalies patvirtino liudytojais apklausti įmonės darbuotojai. Tačiau D. T. išliko vieninteliu įmonės akcininku, I. N. su juo bendraudavo (D. T. parodė, kad jie buvo sužadėtiniai, taigi akivaizdu, kad bendravo pakankamai artimai). I. N. vadovavimo laikotarpiu D. T. toliau naudojosi įmonės pinigais. I. N. parodė, kad jis darydavo pavedimus iš įmonės sąskaitos, pinigus iš įmonės kortelės naudojo ne pagal paskirtį, ji teigė, nieko negalėjusi padaryti, nes jis buvo įmonės savininkas. Tokius I. N. parodymus iš dalies patvirtina K. S., G. M., I. O. parodymai, kad joms buvo žinoma apie D. T. naudojimąsi įmonės pinigais. Be to, I. N. vadovavimo laikotarpiu. D. T. priėmė sprendimus dėl dividendų skyrimo, reikalavo juos išmokėti. D. T. ir toliau gaudavo užsienio partnerių siunčiamų laiškų kopijas. Tai parodo, kad D. T. ir I. N. esant direktore, toliau priimdavo įvairius finansinius sprendimus, susijusius su įmone, t. y. nebuvo nuo jos veiklos visiškai atsiribojęs, taigi turėjo žinoti įmonės finansinę padėtį. L. S. būnant direktore, kaip jau minėta, D. T. buvo visiškai ją nušalinęs nuo finansinių klausimų sprendimo, užsienio partneriams nurodęs finansiniais klausimais bendrauti tik su juo. Taigi tuo metu realią įmonės finansinę padėtį galėjo žinoti ir sprendimus dėl jos galėjo priimti tik D. T.. Taigi D. T. iš esmės visą jam inkriminuojamą laikotarpį turėjo realius įgalinimus valdyti įmonę ir turėdamas tokius įgalinimus, kaip jau nustatyta, priėmė įmonei nenaudingus finansinius sprendimus, sukėlusios jos bankrotą.
D. T. pareikštame kaltinime, kaip viena iš nusikalstamo bankroto priežasčių nurodytas jo sprendimas 2013 m. padidinti darbuotojams mokamą darbo užmokestį iki 703 031,89 Lt. Teismo vertinimu, ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Byloj nekilo ginčo, kad darbo užmokestis darbuotojams 2013 metais buvo ženkliai pakeltas, tą patvirtina specialisto išvada. Dauguma liudytojais apklaustų darbuotojų patvirtino, kad darbo užmokestis jiems buvo keliamas. Tačiau specialisto išvadoje darbo užmokesčio kėlimas nebuvo įvardintas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo priežastis. Teismo posėdyje specialistė nurodė nevertinusi, ar esant tokiai įmonės padėčiai buvo galima taip ženkliai kelti darbo užmokestį, tačiau mananti, kad atlyginimų kėlimas yra įprasta praktika, todėl to nevertinusi kaip nemokumo priežasties. Taigi teismas neturi pagrindo darbo užmokesčio susieti priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais. Be to, nėra neginčytinai nustatyta, kad sprendimą kelti darbo užmokestį priėmė D. T.. Dalis liudytojų nurodė, kad sprendimą jiems kelti darbo užmokestį priėmė I. N. arba L. S. (L. G., A. K., G. M.). Įvertinęs tai, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, susijusią su sprendimu pakelti įmonės darbuotojams darbo užmokestį 2013 metais.
Viena iš sudėtinių BK 209 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės dalių – didelė turtinė žala kreditoriams. Byloje apklausta specialistė patvirtino, kad žala kreditoriams šioje byloje laikytina suma, kuria nebuvo atsiskaityta su įmonės kreditoriais. Teismų praktikoje pripažįstama kad pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos (LAT 2K-25-693/2019, 2K-358/2014). Taigi žala nėra siejama su kaltinamojo iš įmonės „išimtais“ pinigais (kaip buvo siejama kaltinamajame akte), nes kreditorių žala, patirta dėl to, kad kaltinamasis išsimokėjo sau paskolas ir dividendus iš įmonės lėšų, gali būti didesnė ar mažesnė, nei kaltinamojo gausto sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nėra metodikos ir būtų sudėtinga apskaičiuoti tikrosios žalos dydį, kurią sukelia bankrotas, nes neįmanoma pinigine išraiška išmatuoti visų galimų jo padarinių, nes žala padaroma ne tik kreditoriams, bet ir verslo partneriams. Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Įstatymų leidėjas, kvalifikuodamas veiką kaip nusikalstamą bankrotą, taiko tik kiekybinį kriterijų žalai nustatyti. Veiksniai, formuojantys žalos dydį pagal BK 209 straipsnio požymius, yra sąmoningas, blogas įmonės valdymas. Neįmanoma ir įstatymas nereikalauja tiksliai apskaičiuoti, kokiu laipsniu sąmoningai blogas įmonės valdymas formavo žalos padarymą kreditoriams, todėl priteistina visa žala, atsiradusi dėl nusikalstamo bankroto (LAT 2K-413/2014). BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai savo reikalavimus pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, šis sudarė kreditorinių reikalavimų sąrašą, patvirtino jų sumą 723 874,37 eurus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis). BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus atstovė teismui patvirtino, kad šių reikalavimų nebus galima patenkinti. Įvertinęs tai, teismas konstatuoja, kad didelė turtinė žala kreditoriams sudaro 723 874,37 eurus. Apie tokį galimą esminės faktinės aplinkybės pakeitimą kaltinamasis ir kiti proceso dalyviai buvo informuoti teisiamojo posėdžio metu.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad D. T. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, su pirmiau teismo aptartais patikslinimais, pasitvirtino. Kaltinamajame akte D. T. inkriminuojant šią nusikalstamą veiką nurodyta BK 209 straipsnio 1 dalis, tačiau BK 209 straipsnis dalių neturi. Šis akivaizdus rašymo apsirikimas taip pat tikslinamas, toks patikslinimas yra tik techninis ir niekaip nekeičia D. T. pareikšto kaltinimo esmės ir apimties.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje
D. T. taip pat buvo kaltinamas apgaule įgijęs svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: neįtraukdamas dalies sąskaitų, išsimokėjo sau 124 204,18 Eur dividendų. Teismas jau nustatė, kad D. T. atliko tokius veiksmus, todėl faktinių aplinkybių ir savo argumentų dėl jų nebekartoja.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino.
Būtinas sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – apgaulė. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas. Toks asmuo, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti.
D. T. inkriminuojama svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimas. Taigi apgautas turi būti juridinis asmuo. Juridinis asmuo veikia per savo valdymo organus. Pats juridinis asmuo nepriima sprendimo perleisti turtą, tokį sprendimą priima jo valdymo organai. Sprendimai skirti (2016-05-31 ir 2014-05-21) ir išmokėti (2013-12-29, 2014-09-25, 2015-01-30) dividendus buvo priimti įmonės direktoriumi esant D. T., I. N. arba L. S.. Kaip jau nustatyta, D. T. neabejotinai žinojo apie tai, kad dividendų sau skirti ir išsimokėti negali. I. N. taip pat parodė, kad D. T. priėmė sprendimus dėl dividendų nepaisydamas bendrovės finansinės padėties. Kad I. N. suprato, jog dividendų išmokėjimas neteisėtas, netiesiogiai patvirtina ir kitų liudytojų parodymai (K. S. parodė, kad I. N. jai skundėsi, stengiasi dėl įmonės, o D. T. nuima pinigus, I. O. parodė, kad I. N. turėjo žinoti apie neapmokamas sąskaitas ir pan.). Dėl 2015-01-30 dividendų pervedimo D. T. parodė, kad jis pats sau pervedė dividendus, L. S. netgi neturėjo prieigos prie bankininkystės. Buhalterė K. S., parodė, kad formuodama pavedimą dėl paskutinės dividendų dalies, įspėjo D. T., kad dividendų išmokėjimas neteisėtas. Taigi asmenys, kurie D. T. perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, žinojo, kad dividendai išmokami nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, kad turtas buvo perleistas apgaulės įtakoje.
Nenustačius apgaulės, kaip būtinojo ir esminio sukčiavimo objektyviosios dalies požymio, D. T. dėl šio kaltinimo išteisinamas. Pažymėtina, kad tie patys D. T. veiksmai (sąskaitų neįtraukimas, dividendų skyrimas ir išsimokėjimas) teismo įvertinti kaip nusikalstami pagal kitus BK straipsnius (BK 209 straipsnis ir 222 straipsnio 1 dalis).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
D. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį inkriminuojami laikotarpiai, kai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Vadovaujantis nuosprendžio pradžioje cituojamomis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių, 14 straipsnio 2 dalies, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu 179, 30 punkto, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu 1407 34 punkto, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 5 punkto nuostatomis, jis, būdamas įmonės vadovu buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, apskaitos dokumentų surašymą ir jų pateikimą vyriausiajam buhalteriui, kasos operacijų taisyklių reikalavimų laikymąsi, finansinės atskaitomybės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų tvarkytojui.
Kaip jau teismas nustatė, D. T. siekdamas padidinti veiklos rezultatus (pelną) ir priskaičiuoti ir išmokėti sau dividendus, tyčia neįtraukė į apskaitą dalies iš užsienio partnerių gautų sąskaitų. Iš viso neįtraukta sąskaitų 2012 m. už 170 062,35 Lt (65 258 JAV dolerių pagal 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusį kursą 2,6060 Lt), ir 2013 m. už 592 473,80 Lt (224 823 JAV dolerių pagal 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusį kursą 2,5098 Lt, iš viso 564 260,77 Lt ir 8 171,06 Eur pagal kursą 3,4528 Lt, iš viso 28 213,04 Lt). Iš viso neįtraukta sąskaitų 2012-2013 metais už 762 536,15 Lt (220 845,73 Eur). Tai sudarė galimybę neapskaičiavus patirtų sąnaudų padidinti veiklos rezultatus (pelną) ir pagal tikrovės neatitinkančius 2012-2013 m. veiklos rezultatus priskaičiuoti didesnius dividendus. Tokiais savo veiksmais D. T. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2013-05-31 VĮ Registrų centrui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės rinkinys už 2012 metus, kurio duomenys nepatvirtinti metinėmis inventorizacijomis. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (2008-04-17 redakcija) patvirtintas Inventorizacijos taisyklių 3 punktas, kad įmonės privalo atlikti inventorizaciją ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą. Taip pat byloje nustatyta, kad dalis 2012-01-01 – 2013-06-30 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų yra be privalomų rekvizitų, patvirtinančių ūkinės finansinės operacijos tapatumą. Tai patvirtina specialisto išvada. Tuo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 41, 5, 6, 9, 11, 19 punktų nuostatos, nurodytos kaltinime.
2012-02-23 – 2013-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė išorines paslaugas teikianti įmonė „OVO finance“. Liudytojai T. V. ir D. K. parodė, kad „OVo finance“ apskaitą vesdavo tik pagal jiems pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus, nekontroliuodavo, ar šie dokumentai atitikdavo tikrovę. Inventorizacijos nebuvo atliekamos. Tiek vidinės kontrolės, tiek inventorizacijų nebuvimą T. V. įvardino, kaip dalį jo pastebėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo rizikų, jis nurodė šias rizikas įvardinęs, tačiau jokių sprendimų nebuvo imtasi.
Kaip jau minėta, tuo laikotarpiu įmonės vadovas buvo D. T., jis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų surašymą ir jų pateikimą vyriausiajam buhalteriui, kasos operacijų taisyklių reikalavimų laikymąsi, finansinės atskaitomybės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų tvarkytojui. Kaip parodė įmonės darbuotojai, D. T. tuo laikotarpiu realiai vadovavo įmonei, domėjosi jos veikla, priimdavo sprendimus, t. y. buvo ne tik oficialus, bet ir realus įmonės vadovas (D. B.-L., G. M., I. O., L. G., I. G. parodymai), todėl atitinka atsakomybės subjekto pagal BK 222 straipsnį sampratą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tuo laikotarpiu tvarkiusi įmonė tik suvesdavo jai pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus, bet nebuvo atsakinga už tai, kad jai būtų pateikti visi dokumentai, už tinkamą jų įforminimą, inventorizacijų atlikimą.
Kaltinamajame akte D. T. taip pat buvo inkriminuotas ir buhalterinės apskaitos neorganizavimas taip, kad būtų vedama kasos knyga 2012-01-01- ir 2013-06-30 laikotarpiu. Tačiau liudytojai T. V. ir D. K. patvirtino, kad kasos knyga UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu buvo vedama „Excel“ formatu, ją vedė I. N., jie sutikrindavo likučius. Todėl teismas šalina iš kaltinimo D. T. inkriminuotą aplinkybę, kad nebuvo vedama kasos knyga.
Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 - 2014 m. didžiausios dalies analitinių buhalterinės apskaitos registrų: kasos registrų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. (imtinai), avansinių apyskaitų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., o avansinės apyskaitos nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. yra neinformatyvios, juose nėra vadovo, vyriausiojo buhalterio, atskaitingo asmens parašų, įrašų apie pinigų gavimą (grynais ar pavedimais, gavimo data) neįrašyta liekanų ir antišlaidžių, banko sąskaitų registrų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., pirkėjų registrų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., užsienio tiekėjų registrų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. metus (2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. birželio 30 d. kasos ir SEB banko sąskaitų, pirkėjų, paslaugų teikėjų (tiekėjų), atskaitingų asmenų (išskyrus D. T.), būsimų pardavimo sąnaudų, gautų išankstinių apmokėjimų, busimų laikotarpių pajamų, ir kitų pagal sąskaitų planą).
Įmonės buhalterė K. S. parodė, kad negalėdama susisiekti su D. T. ir nusprendusi išeiti iš darbo, visus buhalterinės apskaitos dokumentus nutarė palikti D. T.. Su kelių darbuotojų pagalba visus dokumentus numeravo, segė į segtuvus. Visi dokumentai buvo surišti, sunumeruoti, palaidų lapų nebuvo. Tarp jų buvo ir 2014 m. lapkričio mėn. kasos knyga (t. 6, b. l. 10, p. 67). Kitą dieną antstoliui filmuojant visi dokumentai buvo sudėti į juodus maišus. Maišai liko ofise (duomenys neskelbtini). Kartu liko ir buhalterės darbo kompiuteris. Tai patvirtina liudytojų D. B.-L., A. K., I. O. parodymai, K. S. pateikti rašytiniai dokumentai: antstolio aplinkybių konstatavimo protokolas, segtuvų pavadinimai. Liudytoja D. B.-L. netgi parodė, kad dokumentai buvo sudėti kabinete, užklijuotos durys. K. S. parodė ir toliau negalėjusi susisiekti su D. T., todėl išsiuntė jam registruotu laišku raginimą atsiimti dokumentus. Dauguma darbuotojų parodė vėliau į ofisą nebeatėję, nebent po kelių savaičių susitikti su D. T., kai jau buvo dingę jų kompiuteriai (J. B.-V., I. O. ir kt.). Vėliau maišus su dokumentais D. T. perdavė UAB „Rosk Consulting“ vadovui R. S. (D. T., R. S. parodymai, rašytiniai dokumentai, patvirtinantys dokumentų perdavimą). R. S. parodė, kad balansą sudarė pagal skaitmeninę informaciją, kuri buvo nepilna, trūko duomenų. Popierinių dokumentų pateikta tik dalis, šiukšlių maišuose. Dar kita dalis perduota vėliau nesunumeruota, netvarkinga. K. S. parodė, kad UAB „Rosk Consulting“ buvo ją pasikvietę padėti, ji matė maišus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, šie buvo išsklaidyti, ne visi. Dar vėliau maišus su dokumentais D. T. gyvenamoje vietoje matė liudytoja O. A.. Liudytoja I. P. parodė, kad D. T. vengė atiduoti dokumentus ir bankroto administratoriui – sutartu laiku neatvyko, susiekti su juo buvo sunku.
Įvertinus šiuos duomenis, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo sunumeruoti ir susegti, liko įmonės ofise. Toliau dokumentai buvo D. T. žinioje. Vėliau jie pateko R. S., tačiau čia dokumentų jau buvo tik dalis, jie buvo netvarkingi, išsklaidyti. Toliau dokumentai buvo D. T. gyvenamojoje vietoje, iš kur kratos metu jie buvo paimti tyrėjų. Taigi dalis apskaitos dokumentų dingo tada, kai buvo D. T. žinioje.
Pažymėtina, kad tarp dingusių dokumentų yra 2014 m. lapkričio mėn. kasos knyga, nors kitų mėnesių kasos knygos yra išlikę. Taigi yra dingusi būtent to mėnesio kasos knyga, kai D. T. įnešė į banką grynuosius pinigus, kurie, jo teigimu, buvo paskolos grąžinimas. Specialistės manymu, tai galėjo būti iš klientų surinkti grynieji pinigai, tačiau būtent dėl to, kad nėra šios kasos knygos, to negalima nustatyti. Taigi 2014 m. lapkričio mėn. kasos knygos dingimas naudingas D. T.. Toks sutapimas negali būti atsitiktinis.
Teismas jau pirmiau aptarė, kad dalies sąskaitų į buhalterinę apskaitą D. T. neįtraukė tyčia. Jis suprato, kad dėl jo veiksmų jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Tai patvirtina liudytojos L. S. parodymai apie tai, kad D. T. sakė jai, kad jie „sės“. Taigi D. T. turėjo motyvą paslėpti dalį buhalterinės apskaitos dokumentų.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad D. T. tyčia paslėpė pirmiau išvardintus dokumentus, tokiais savo veiksmai pažeidė kaltinime nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.
Dėl tokių D. T. veiksmų – dalies sąskaitų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, neužtikrinimo, kad kasos dokumentai turėtų visus privalomus rekvizitus ir kad finansinė atskaitomybė būtų inventorizuojama, kaip privaloma pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat dalies apskaitos dokumentų paslėpimo, - iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. ir 2015 m. birželio 15 d. (tai patvirtina specialisto išvada). Taigi D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai: 1 nesunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai, 1 apysunkis finansų sistemai. Įvertinama ganėtinai ilga neteisėtų veiksmų trukmė, jų nevienkartinumas, padarytos žalos dydis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, neturi išlaikomų asmenų, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenimis – pakaltinamas.
Įstatymas už BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą. Teismas nenustatė byloje esant išskirtinių aplinkybių, dėl ko galėtų skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Todėl kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos trukmė nustatoma mažesnė nei įstatymo nustatytas vidurkis. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
Įvertinęs tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, turi sveikatos problemų, taip pat tai, kad nuo veikų padarymo praėjo keleri metai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai D. T. atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaudamasis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atideda. D. T. skiriami įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 dienoms, taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikinama nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo
Byloje civilinis ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 175 322,11 Eur sumai (t. 2, b. l. 55-57). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad D. T. negrąžinus paskolų ir išsimokėjus dividendus įmonei padaryta negrąžintų paskolų ir dividendų dydžio žala. Teismas nustatė D. T. neteisėtus veiksmus (tarp jų ir yra paskolų paėmimas ir negrąžinimas, dividendų išsimokėjimas), žala yra susijusi priežastiniu ryšiu, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Prokurorė taip pat prašė konfiskuoti 175 322,11 Eur sumą iš kaltinamojo kaip turtą, gautą iš nusikalstamos veikos. Tai ta pati suma, kurią teismas pripažino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala ir priteisė iš kaltinamojo civiliniam ieškovui. Sutiktina, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai yra tiek priteisiamas civilinis ieškinys, tiek konfiskuojamas turtas. Visgi atsižvelgiant į tai, kad iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti, teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas prioritetas teikiamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas tik tada, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas nukentėjusio asmens civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kai turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-84/2012, 2K-6-489/2019, e3K-3-222-969/2019). Vadovaudamasis tokia teismų praktika, įvertinęs tai, kad prašoma konfiskuoti suma priteisiama civiliniam ieškovui, teismas neturi pagrindo dar ir taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl kitų klausimų
Laikinas D. T. nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias ir įplaukiančias į šias jo sąskaitas: sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor Bank, visiškai jam uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, naudotis ir jas valdyti, paliekamas galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo civilinio ieškinio dalyje pradžios. Pradėjus nuosprendį vykdyti, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog liudytoja M. M. dėl dalyvavimo teismo posėdyje patyrė kelionės ir atitraukimo nuo įprastinio darbo, išlaidų, iš viso 102,47 Eur, šios išlaidos buvo atlygintos teismo sąskaita, todėl laikytinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalis 1 punktas) ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybės naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžė su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, saugoma Vilniaus AVPK centrinėje daiktų saugykloje pagal 2019-06-19 kvitą Nr. BBB LS004084, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina BUAB „(duomenys neskelbtini)“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendžia:
D. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
D. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. T. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei D. T. paskirti galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ilgiau kaip 7 paroms neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, D. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. T. 175 322,11 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo.
Laikiną D. T. nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias ir įplaukiančias į šias jo sąskaitas: sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor Bank, visiškai jam uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, naudotis ir jas valdyti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo civilinio ieškinio dalyje pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
Iš D. T. priteisti valstybės naudai 102,47 Eur proceso išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, saugomą Vilniaus AVPK centrinėje daiktų saugykloje pagal 2019-06-19 kvitą Nr. BBB LS004084, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.