Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. e1-1502-1096/2025) M. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 51 MGL (2 550 EUR) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta 34 MGL (1 700 EUR) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. balandžio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas, bei nustato terminą, per kurį bauda turi būti savanoriškai sumokėta. Bendroji taisyklė, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalis).

Analizuojant BPK 352 straipsnio 1 dalies bei BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad savanoriškai sumokėti visą jam skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Aptariamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu nuteisė M. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam galutinę bausmę – 32 MGL (1 600 EUR) baudą. Teismo baudžiamajame įsakyme M. M. išaiškinta, kad paskirta bauda privalo būti sumokėta per įstatyme nustatytą terminą, t. y. 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019, Nr. 1S-127-318/2019 Nr. 1S-301-1020/2020), teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tačiau, šios nuostatos gali būti taikomos tik iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos, nes suėjus šiam terminui pradedamas priverstinio baudos išieškojimo mechanizmas.

Aptariamu atveju teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. balandžio 1 d., todėl nuteistajam paskirta bauda turi būti sumokėta iki 2025 m. birželio 1 d. imtinai. Kaip jau minėta, prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2025 m. balandžio 10 d. Šios nutarties priėmimo dieną terminas baudai sumokėti yra nesuėjęs, todėl yra pagrindas svarstyti prašymą dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Susipažinus su pateiktu prašymu matyti, kad M. M. yra pateikęs tik prašymą, kuriame nurodo, jog negalės sumokėti paskirtos 1 600 Eur baudos, kadangi neseniai įsidarbino, anksčiau dirbo užsienyje, šiuo metu pasiliks Lietuvoje, kadangi turi prižiūrėti neįgalią mamą. Papildomai jokių dokumentų prašymo nagrinėjimo metu nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nepateikė dokumento apie tai, kad jis padarė nors vieną įmoką, rodančią jo norą savanoriškai apmokėti baudą.

Analizuojant prašymą aktualu pažymėti ir tai, jog baudžiamosios bylos Nr. e1-1502-1096/2025 duomenimis, nuteistasis dirbo „Misa“ elektriku. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, bei gavus išrašą iš Socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbinius teisinius santykius su minėta darboviete nuteistasis neišlaikė, taip pat Sodros išraše tokios įmonės net nėra nurodyta, o taip pat nurodyta, kad nuo 2025 m. kovo 21 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą.

Teismo vertinimu, jokių konkrečių išskirtinai sunkią finansinę padėtį patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė. Teismas neįžvelgė nuteistojo pastangų gerinti savo finansinę padėtį ir objektyvaus siekio sumokėti paskirtą baudos bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo M. M. prašymas atmestinas.

Nuteistajam išaiškintina, jog teismas nustato tik bendrą 2 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti, kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 361 ir 362 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo M. M. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.