Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-04 · Civilinė byla Nr. e2S-792-562/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
e2S-792-562/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22382-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ogmios pulsas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-792-562/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22382-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ogmios pulsas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aganus“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ogmios pulsas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Aganus“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 1 845,63 Eur skolos, 332,21 Eur delspinigių ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutiko, tačiau nesutiko su ieškovės procesiniu reikalavimu dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes jos per didelės, o ginčas byloje nesudėtingas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32139-905/2020 ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 845,63 Eur skolos, 332,21 Eur delspinigių ir šešių procentų metines palūkanas už priteistą 2 177,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės 1 073 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32139-905/2020 įpareigojo atsakovę pašalinti pateikto apeliacinio skundo trūkumus, t. y. per septynias dienas sumokėti žyminį mokestį, mokėtiną už apeliacinį skundą.

6. Per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytą terminą atsakovė nesumokėjo žyminio mokesčio, mokėtino už paduotą apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32139-905/2020 apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

8. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nustatytu laiku atsakovė apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, t. y. atsakovei.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – Vyriausybė) paskelbto karantino dėl COVID-19 nukentėjo atsakovės veikla, atsakovė patyrė neigiamas pasekmes. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įtraukė atsakovę į verslo subjektų, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Atsakovė negali vykdyti savo prievolių ieškovei.

9.2. Nurodytos aplinkybės atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl atsakovė neturi mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Pirmosios instancijos teismui laikius apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinus jį atsakovei, atsakovė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

13. Kaip nesutikimo su skundžiama nutartimi pagrindus atsakovė nurodo tai, kad dėl kovos su COVID-19 paskelbto karantino ji patyrė nuostolius, yra tiesiogiai nukentėjusi nuo COVID-19, todėl šios aplinkybės yra nenugalima jėga, dėl kurios atsakovė neturi mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Dėl žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokėjimo.

14. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

15. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą. Kadangi atsakovė apeliacinio skundo dalyke neišskyrė konkrečios sprendimo dalies (neprašė naikinti tik dalies), žyminis mokestis, mokėtinas už atsakovės apeliacinį skundą, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos (išskyrus bylinėjimosi išlaidas). Remiantis nurodytu, žyminio mokesčio, mokėtino už atsakovės apeliacinį skundą, dydis, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas pateiktas elektroniniu būdų, yra 49 Eur.

16. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), ši teisė įtvirtinta ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymu saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir besąlygiška. Įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus, kuriuos įgyvendinęs asmuo gali tinkamai pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą. Vienas iš tokių reikalavimų yra nustatyto žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokėjimas. Duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, byloje nėra. CPK, atsižvelgus į bylos aplinkybes ir byloje esančius duomenis, nenumato tokios galimybės ir išimties atsakovės atžvilgiu. Be to, atskirajame skunde iš esmės nėra nurodytas nei vienas objektyvus argumentas ir įrodymas, pagrindžiantis skundžiamos nutarties neteisėtumą. Vien tokių deklaratyvių teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės, nurodymas savaime nesuponuoja skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo (nustatant trūkumus, atsisakant priimti ir kt.), yra atliekamas tik procesinis tokio pateikto dokumento, o ne bylos aplinkybių, vertinimas. Bylos esmę, priešingai nei tai suvokiama atskirajame skunde, teismas atskleidžia nagrinėdamas ginčo bylą iš esmės ir vertindamas joje susiklosčiusias aplinkybes. Taigi, ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės.

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai darė išvadą, jog atsakovė nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.

Dėl force majeure (nenugalima jėga).

19. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad savo prievolių ieškovei negalėjo vykdyti dėl nenugalimos jėgos, taigi ir iš esmės neturi pareigos sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nenugalimos jėgos faktą atsakovė grindžia dėl kovai su COVID-19 pandemija paskelbto karantino Lietuvos Respublikoje. Papildomai nurodo, kad yra įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą. Su nurodytais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininkas patiria finansinius sunkumus dėl šalyje susiklosčiusios padėties.

21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

23. Atsižvelgiant tiek į nurodytą CK normą, tiek į kasacinio teismo praktiką, pažymėtina, kad nenugalimos jėgos faktas gali būti konstatuojamas sprendžiant šalių materialinį ginčą. Nei CPK nereglamentuoja nenugalimos jėgos, kaip tokios, nei teismų praktikoje nėra taikomas nenugalimos jėgos nustatymas ir aplinkybių kvalifikavimas procese. Taigi, nenugalima jėga (force majeure) yra civilinės materialinės teisės, o ne proceso, reguliavimo dalykas, todėl nagrinėjamu atveju, pasisakant dėl atsakovės galimybės sumokėti žyminį mokestį, mokėtiną už apeliacinį skundą, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė nesumokėjo žyminio mokesčio dėl nenugalimos jėgos.

24. Papildomai pažymima, kad skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis ir būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme nustatyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). CPK 83 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovė CPK jai suteikta teise prašyti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nepasinaudojo.

Dėl procesinės bylos baigties.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

26. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rosita Patackienė