- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- e2YT-36480-1099/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., I. R., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. R. (G. R.) pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys L. J., I. R. (I. R.), valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. R. (G. R.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti po pareiškėjo tėvo V. R. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), praleistą dėl svarbių priežasčių.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo motina J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Teigia, kad mirus motinai pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą, pateikdamas pareiškimą palikimui priimti į jo motinos iki mirties valdytą nekilnojamąjį turtą; palikimo į motinos J. R. turto paveldėjimo teisę atsisakė pareiškėjo brolis I. R. (I. R.) ir sesuo L. J..
3. Pareiškėjas pažymi, kad jo tėvui V. R., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir motinai J. R. jų santuokos metu buvo suteiktas sodybinis sklypas namo statybai (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime; 1984 m. rugpjūčio 20 d. Buivydiškių technikumas ir pareiškėjo tėvas V. R. sudarė sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje sutartį; gyvenamojo namo inventorizacija buvo atlikta 1990 m. rugsėjo 18 d., tačiau nebuvo atlikta šio gyvenamojo namo teisinė registracija.
4. Anot pareiškėjo, 1992 m. vasario 13 d. pareiškėjo tėvai išsituokė, tačiau apie skyrybas pareiškėjas sužinojo tik po motinos J. R. mirties, kai surado ir susipažino su jos namuose saugomais dokumentais. Aiškina, kad pareiškėjo motina J. R. visą laiką iki mirties gyveno bendromis lėšomis su pareiškėjo tėvu V. R. santuokos metu pastatytame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone.
5. Pareiškėjas siekia įteisinti gyvenamąjį namą (1990 m. rugsėjo 18 d. buvo atlikta namo inventorizacija, bet nebuvo atlikta teisinė registracija) ir priimti palikimą ne tik po motinos J. R. mirties, bet ir palikimą, likusį po tėvo V. R. mirties, kurio jis negalėjo priimti įstatymo nustatytu laiku dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių. Pažymi, kad pareiškėjas tėvo V. R. mirties metu buvo nepilnametis, jam buvo tik 8 metai, o jo motina J. R. sūnaus tinkamai neatstovavo ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo savo sūnaus vardu; atitinkamai pareiškėjas negalėjo žinoti apie tėvų turtinius klausimus, nuosavybės santykius, skyrybas, nes buvo nepilnametis ir tik mirus motinai (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad tėvui ir motinai esant gyviems liko neišspręsti nekilnojamojo turto teisiniai klausimai.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jas palaikė. Pažymėjo, kad tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo motina manė, jog namas priklauso pareiškėjo motinai, tačiau tvarkant paveldėjimo klausimus buvo nustatyta, jog neatlikta minėto namo teisinė registracija. Paaiškino, kad joks kitas įpėdinis nesikreipė dėl tėvo palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jeigu teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjui, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie galimą palikėjo V. R. palikimo perėjimą valstybei. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
8. Suinteresuotam asmeniui L. J. procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
9. Suinteresuotam asmeniui I. R. procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. lapkričio 24 d. CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis V. R. mirė išsituokęs (buvusi sutuoktinė J. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini); turėjo tris pilnamečius vaikus: G. R. (pareiškėjas), L. J. ir I. R. (suinteresuoti asmenys).
11. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro duomenimis po V. R. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta; jokie paveldėtojai dėl palikimo priėmimo po V. R. mirties nesikreipė (tai patvirtina ir Testamentų registro išrašas).
12. Pagal Testamentų registro išrašą J. R. palikimą po mirties priėmė pareiškėjas; suinteresuoti asmenys I. R. ir L. J. palikimo atsisakė.
13. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ Registro centro pažyma apie asmens duomenis, gimimo liudijimas patvirtina G. R. ir V. R. giminystę.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-759-357/2021). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
15. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
16. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
17. Taigi, iš pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas terminą palikimui (faktiškai nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) r. sav., kurio teisinė registracija nėra baigta) priimti praleido, nes pareiškėjas tėvo V. R. mirties metu buvo nepilnametis, jam buvo tik 8 metai, o jo motina J. R. nesikreipė dėl palikimo priėmimo savo sūnaus (ar kitų vaikų) vardu; pareiškėjas negalėjo žinoti apie tėvų turtinius klausimus, nuosavybės santykius, skyrybas, nes buvo nepilnametis ir tik mirus motinai (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad tėvui ir motinai esant gyviems liko neišspręsti nekilnojamojo turto teisiniai klausimai. Nustatyta, kad sužinojus apie nepriimtą palikimą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi teisinės pagalbos dėl tėvo V. R. palikto turto paveldėjimui reikalingos informacijos ir dokumentų surinkimo bei praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
18. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. tėvo mirties metu pareiškėjas buvo nepilnametis, tik mirus motinai (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad tėvui ir motinai esant gyviems liko neišspręsti nekilnojamojo turto teisiniai klausimai, pareiškėjo teisinių žinių stoka, turėjo įtakos tam, jog jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus V. R. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes (teisinių žinių stoka, tėvo mirties metu pareiškėjas buvo nepilnametis, tik mirus motinai (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad tėvui ir motinai esant gyviems liko neišspręsti nekilnojamojo turto teisiniai klausimai) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, atnaujina pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. R. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui G. R. (G. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjui G. R. (G. R.), kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.