Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-450-889/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-02
Bylos Nr.: e2A-450-889/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-01467-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: D. D., S. L.

Kategorijos

2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
2.6.18.2Vartojimo ranga
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-450-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01467-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Aušros Maškevičienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V., atsakovų D. D., S. L. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams D. D., S. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir pagal atsakovo S. L. priešieškinį ieškovui A. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų solidariai 13 500,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Nurodė, kad ieškovas 2017 metais pradėjo statytis namą, adresu (duomenys neskelbtini). Išpylus namo pamatus, reikėjo meistro, todėl 2018 m. vasario mėnesį ieškovas socialiniame tinkle „Facebook“ susirado atsakovą S. L. kaip asmenį, atliekantį statybos darbus. Su atsakovu sutarė, kad atsakovas padės atlikti namo statybos rangos darbus; taip pat šalys susitarė, kad atsakovas pradės darbus, o ieškovas nupirks medžiagas ir mokės už faktiškai atliktus darbus. Turėjo būti pasirašyta statybos rangos sutartis, tačiau atsakovas sutarties nepateikė. Iš pradžių atsakovo atliekami darbai įtarimų ieškovui nekėlė. 2018 m. pavasarį atsakovas sumontavo pamatus, už šį darbą ieškovas sumokėjo, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį atsakovas tęsė darbus, buvo sutarta dėl sienų sumūrijimo ieškovo nupirktomis medžiagomis. Atsiskaitoma už darbus ir medžiagas buvo tiek grynaisiais, tiek pervedimais į atsakovo nurodytą sąskaitą, t. y. į atsakovės D. D. (atsakovo sugyventinės) sąskaitą. Ieškovas per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. į atsakovės sąskaitą pervedė iš viso 13 500 Eur, grynaisiais pinigais atsakovui sumokėjo 14 100 Eur. Visi pinigai turėjo būti skirti statybinėms medžiagoms nupirkti. Tačiau atsakovas, gavęs pinigus, nenupirko medžiagų ir sutartų darbų neatliko. Nesumontavo lubų, stogo, pradėjo, bet nebaigė betonuoti grindų, už ieškovo pinigines lėšas nupirko fasado dekorą, bet jo ieškovui neperdavė. Kilus nesutarimų dėl mokėjimų, atsakovas darbus nutraukė, perduodamas ieškovui kai kurias sąskaitas faktūras už nupirktas statybines medžiagas. Atsakovui atsisakius toliau dirbti, statybos darbus baigė ieškovas. Ieškovo sumokėti pinigai liko atsakovui be jokio pagrindo. Atsakovas grąžinti pinigus atsisakė, taip praturtėjo ieškovo sąskaita. Ieškovas teigia, jog atsakovas, neatlikęs darbų ir nenupirkęs medžiagų, nepagrįstai praturtėjo, su atsakovais ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, kur panaudoti pinigai, ieškovui nėra žinoma, todėl atsakovai privalo grąžinti ieškovui be pagrindo gautus pinigus.

2. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovo 15 905 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai priešieškinio argumentai:

Atsiliepimas

2.1. Atsakovas nurodė, kad pagal rangos sutartį ieškovo statomame name atliko statybos darbus, rūpinosi medžiagų pirkimu, tiekimu. Atsakovas teigia atlikęs kanalizacijos įrengimo ir mūro, elektros instaliacijos darbus, paruošęs pagrindą grindiniam šildymui, apšiltinęs sienas, lubas, nuarmavęs namo sienas, sumontavęs metalines konstrukcijas, kaminą, išpylęs sąramas ir du „žiedus“. Teigia, jog šiems darbams atlikti nupirkdavęs reikiamas medžiagas. Iš viso atliktų darbų su medžiagomis vertė sudaro 34 405 Eur. Iš ieškovo darbams atlikti ir medžiagoms nupirkti gavo 18 500 Eur, todėl ieškovas yra skolingas atsakovui 15 905 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo A. V. ieškinį atmetė ir tenkino dalį atsakovo S. L. priešieškinio: priteisė atsakovui S. L. iš ieškovo A. V. 1 690,61 Eur prievolei įvykdyti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui A. V. iš atsakovo S. L. 486,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad santykiai tarp ieškovo ir atsakovo dėl piniginių lėšų perdavimo susiklostė vartojimo rangos sutarties santykių pagrindu, ieškovo reikalavimas priteisti 13 500 Eur vertintinas kaip reikalavimas priteisti statybos darbų kainos permoką. Nustačius faktinę aplinkybę, kad ieškovas sumokėjo atsakovui už statybos darbus daugiau, nei šalys susitarė, ieškovas įgytų teisę reikalauti iš atsakovo to, ko neturėjo sumokėti pagal sutartį, t. y. to, ką atsakovas sutaupė ieškovo sąskaita. Teismas pritarė ieškovo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje ginčui nagrinėti taikytinos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintos taisyklės ir CK normos, reglamentuojančios rangos, statybos rangos teisinius santykius ir sutartinių prievolių vykdymą.

3.2. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo atliktų darbų masto ir kainos. Ieškovas įrodinėja, kad už atsakovo atliktus statybos darbus yra permokėjęs 13 500 Eur, ir reiškia reikalavimą dėl 13 500 Eur sumos priteisimo, atsakovas įrodinėja, kad ieškovas yra skolingas už atliktus darbus 15 905 Eur.

3.3. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui už darbus ir medžiagas pervedimais į atsakovei D. D. priklausančią sąskaitą nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. sausio 11 d. buvo pervesta 13 500 Eur, kad šiuos pinigus atsakovas gavo, tačiau atsakovas pripažįsta grynaisiais pinigais iš ieškovo gavęs tik 5 000 Eur.

3.4. Ieškovas mokėjimų grynaisiais pinigais faktą įrodinėjo paties darytais įrašais užrašuose, sąskaitos išrašu ir liudytojos parodymais. Teismas konstatavo, jog įrašai ieškovo užrašuose neįrodo grynųjų pinigų perdavimo fakto, nes šie įrašai nėra patvirtinti atsakovo parašais ar kokiais kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pinigų perdavimo atsakovui faktą. Ieškovas, perduodamas dideles pinigų sumas atsakovui, turėjo pasirūpinti, kad būtų užfiksuotas grynųjų pinigų perdavimo faktas, tačiau grynųjų pinigų perdavimo jokiais rašytiniais dokumentais neįformino, todėl vien tik ieškovo ir liudytojos, susijusios su ieškovu artimais giminystės ryšiais, paaiškinimai, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nėra pakankami įrodyti faktą dėl ieškovo nurodomos grynųjų pinigų sumos perdavimo atsakovui. Atsakovui pripažįstant, jog grynaisiais pinigais gavo tik 5 000 Eur, laikytina, jog ieškovas pagal rangos sutartį yra sumokėjęs 18 500 Eur (13 500 Eur pervedimais ir 5 000 Eur grynaisiais pinigais).

3.5. Nusprendžiant, ar ieškovas pagal sudarytą žodinę rangos sutartį visiškai atsiskaitė su atsakovu ir yra permokėjęs ar yra skolingas, kaip teigia atsakovas, būtina nustatyti atsakovo atliktų darbų mastą ir kainas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, įrodinėdamas atliktų darbų mastą ir jų kainas, pateikė 2021 m. sausio 15 d. objekto apžiūros aktą, 2021 m. vasario 24 d. lokalinę sąmatą ir nuotraukas, kuriose užfiksuota tam tikrų darbų eiga. Pagal atsakovo užsakymu sudarytą sąmatą, objekto apžiūros akte užfiksuotų darbų kaina sudaro 33 285,71 Eur. Nesutikdamas su atsakovo nurodytu darbų kiekiu, ieškovas pateikė 2020 m. spalio 13 d. lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota darbų kaina sudaro 21 879,46 Eur.

3.6. Siekiant nustatyti atsakovo darbų mastą, jų vertę ir atitiktį surašytam darbų kiekių apžiūros akte, 2021 m. birželio 23 d. nutartimi buvo paskirta statybos darbų ekspertizė. Atlikus teismo ekspertizę, nustatyta, kad ieškovo pastebėjimai dėl darbų dubliavimo, sunaudotų medžiagų kiekių pasitvirtino, – atsakovo reikalaujama priteisti suma yra didesnė nei atliktų darbų vertė. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patikslino skaičiavimus, pagal kuriuos atsakovo atliktų darbų vertė, atsižvelgiant į ieškovo pateiktų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, su tiesioginėmis išlaidomis sudaro 31 572,13 Eur.

3.7. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas neišbetonavo katilinės, neįrengė 7 cm storio smėlbetonio grindų. Pagal gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos duomenis, šios patalpos plotas sudaro 3,92 kv. m, todėl atlyginimas už šiuos darbus mažintinas pagal eksperto lokalinę sąmatą 29,70 Eur suma.

3.8. Teismas konstatavo, jog ekspertizės išvada parengta pagal atsakovo pateiktą objekto apžiūros aktą (jame užfiksuotus darbus), taigi teismas atsakovo atliktų darbų kainą vertino remdamasis ekspertizės išvadomis, kurios iš esmės neprieštarauja nustatytų faktinių aplinkybių visumai.

3.9. Teismo nuomone, atsakovas negali savo finansinių pretenzijų ieškovui grįsti tik teiginiais, nepateikdamas jokių įrodymų, kad patyrė pridėtines išlaidas, todėl teismas, nustatydamas atsakovo atliktų darbų kainą, rėmėsi eksperto sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią atsakovo atliktų darbų ir išlaidų kaina su PVM medžiagoms ir mechanizmams sudaro 20 228,52 Eur. Šią sumą teismas sumažino atsakovo neatliktų darbų ir išlaidų verte (dėl neišbetonuotų grindų), taigi laikė, kad atsakovo statybos darbų kaina su tiesioginėmis išlaidomis (PVM medžiagoms ir mechanizmams) sudaro 20 190,61 Eur (užmokestis už darbą – 5 508,06 Eur, medžiagos – 10 646,85 Eur (be PVM), mechanizmai – 1 489,97 Eur (be PVM)).

3.10. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad su atsakovu pagal sutartį visiškai atsiskaitė, kaip nustatyta, sumokėjo atsakovui 18 500 Eur; nustačius, kad darbų kaina sudaro 20 190,61 Eur, ieškovas turi pareigą sumokėti už atliktus darbus, taigi teismas tenkino dalį atsakovo priešieškinio – atsakovui iš ieškovo priteisė 1 690,61 Eur skolos, o ieškovo reikalavimą dėl permokos (įsiskolinimo) priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Atsakovai S. L., D. D. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalį ir patenkinti priešieškinį, priteisiant iš ieškovo 13 072,13 Eur įsiskolinimo; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Apeliantai nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai neanalizavo atsiskaitymo tarp šalių tvarkos, kuri tenkino abi šalis darbų pradžioje. Atsakovo atstovo teiginius dėl darbų vertės nustatymo pagal atliktus tarpinius mokėjimus teismas atmetė kaip nepagrįstus, tačiau atsakovas nesutinka šia teismo pozicija. Teigia, jog ieškovas darbus priiminėjo etapais, sumokėdamas už atliktus darbus; tai įrodo, jog ieškovui atsakovo darbų įkainiai buvo žinomi ir su tokia darbų kaina, įskaitant ir medžiagų vertę, ieškovas sutiko.

4.2. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas pagal rangos sutartį sumokėjo 18 500 Eur. Taigi teigtina, kad už šią sumą atlikti darbai nebuvo ginčijami.

4.3. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovas atliko namo mūrijimo darbus, sumontavo kaminą, išpylė namui „žiedą“, sąramas, apšiltino namo sienas, išbetonavo name grindis, sumontavo santechnikos, kanalizacijos mazgus, įvadus, apšiltino lubas, sumontavo elektros instaliaciją, nuarmavo namo sienas ir kt. Darbų su medžiagomis atlikta už 34 405 Eur, tai reiškia, jog ieškovas liko skolingas 15 905 Eur.

4.4. Ekspertas pasisakė dėl atliktų darbų kiekių pagal atsakovo aktą ir esamą padėtį, todėl lieka įvertinti atsakovo nurodytus įkainius, dėl kurių buvo susitarta; įkainiai atitinka darbų rinkos vertę.

4.5. Atsakovas prieštarauja pozicijai, kad darbų įkainiai turėtų būti įvertinti ūkio būdu, nes tai yra visiškai kitoks verčių nustatymo būdas: teisės normos aiškiai nustato atvejus, kada jis gali būti taikomas. Atsakovas darbus atliko ne vienas, siekdamas pelno, todėl ieškovo nuostata, kad per beveik 9 mėnesius darbų, kuriuos dirbo 3–4 žmonės, darbo užmokesčiui skiriama 5 500 Eur suma yra tikroji darbų rinkos vertė, neatitinka protingumo kriterijų.

4.6. Atlikus ekspertizę, nustatyta, jog atsakovo atliktų darbų vertė, atsižvelgiant į ieškovo pateiktus statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, su tiesioginėmis išlaidomis rinkos kainomis yra 31 572,13 Eur. Ekspertizės paskyrimo tikslas buvo nustatyti atliktų darbų mastą ir atliktų darbų vidutinę rinkos vertę. Teismas sprendime konstatavo, kad šalis siejo neformalūs santykiai, kuriuos galėjo nulemti siekis sumažinti su pastato statyba susijusias išlaidas, atsakovas taip organizavo savo veiklą, kad sutartiniai santykiai nebuvo įforminti sutartimis ar kitais dokumentais, todėl atsakovo galutinę darbų vertę sieti su eksperto sudarytose lokalinėse sąmatose nurodytomis papildomomis išlaidomis nėra pagrindo. Ši teismo pozicija prieštarauja paties teismo išdėstytai pozicijai, jog, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

4.7. Ekspertas ekspertizės akte ir teisme patvirtino, kad atliko skaičiavimus pagal rinkos kainas, buvusias tuo metu. Nustačius rinkos kainas, nėra detalizuojama, kokiu būdu ir sąnaudomis turi būti atliekami darbai, nes ginčo objektas yra darbų įkainių dydžio nustatymas. Teismas privalėjo vadovautis nustatyta rinkos verte, nes kitų įrodymų byloje nėra, o atsakovo nurodyti įkainiai beveik identiški ekspertizės akto įkainiams, tačiau teismas neaiškiu būdu sumažino šiuos skaičiavimus iki 20 190,61 Eur sumos.

5. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovų ieškovui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Ieškovas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir sprendime išdėstytais argumentais. Kaip nustatyta, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Ieškovas šiuose santykiuose yra silpnesnioji sutarties šalis, todėl įrodyti tam tikrų aplinkybių buvimą ar faktą turi būti ne tik ieškovo, bet ir atsakovo pareiga. Atsakovas turėjo įrodyti, kad jis piniginių lėšų negavo, o teismas turėjo atkreipti dėmesį į atsakovo elgesį iki ginčo tarp šalių kilimo ir į prieš tai susiklosčiusią tarpusavio atsiskaitymo tvarką. Byloje nustatyta, kad atsakovas pas ieškovą pradėjo dirbti dar 2018 metų pavasarį, tada buvo tvarkomi namo pamatai. Už šį darbą buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, atsakovui nepateikiant jokių patvirtinimų apie iš ieškovo gautas pinigines sumas. Abi šalys patvirtino, kad pinigai už pamatų sutvarkymą sumokėti, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra. Atsakovas gera valia pripažino gavęs 5 000 Eur grynaisiais pinigais tik dėl to, kad liko šį faktą patvirtinančios žinutės. Tačiau sau nenaudingų faktų atsakovas nepatvirtino. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas pateikė teismui savo surašytą darbų sąrašą. Šiame sąraše nėra jokio prierašo apie apmokėtus ar neapmokėtus darbus. Jeigu ieškovas mokėjo už atliktus darbus tiek pavedimu, tiek grynaisiais pinigais, atsakovas savo darbų sąraše turėjo žymėti, už ką sumokėta, o už ką ne. Teismas šio fakto ir įrodymo neįvertino.

5.2. Atsakovas, nupirkęs statybines medžiagas, ieškovui pateikė dokumentus už medžiagas, kurios buvo pristatytos ne į ieškovo statybvietę, o visai kitais adresais. Akivaizdu, kad atsakovas siekė pasipelnyti, pateikdamas ieškovui kitiems užsakovams nupirktų medžiagų dokumentus ir prašydamas juos apmokėti, o gaudamas iš ieškovo grynuosius pinigus, jų į apskaitą neįtraukė ir siekė apgauti valstybę, nemokėdamas jokių mokesčių ir nedeklaruodamas savo veiklos.

5.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos parodymais. Nors A. V. yra ieškovo mama, tačiau ji patvirtino faktą, kad atsakovas ėmė grynuosius pinigus iš ieškovo, nurodė pati davusi ieškovui grynųjų pinigų, kad atsiskaitytų su atsakovu.

5.4. Pažymėtina, kad faktą, jog atsakovas gavo visus pinigus, netiesiogiai įrodo ir jo paties elgesys: iš statybvietės atsakovas išvyko 2019 metų sausio mėnesį ir nebeatvyko pabaigti darbų. Į ieškovo žinutes neatsakinėjo, apie už darbą nesumokėtus pinigus neužsiminė, gavęs pretenziją, taip pat nieko neatrašė. Iki to momento, kai į bylą įstojo atsakovo advokatas, atsakovas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl ieškovo skolos.

5.5. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad teismas neištyrė visų įrodymų, susijusių su pinigų sumokėjimo atsakovui faktu, neįvertino nesąžiningų atsakovo veiksmų, jo polinkio į naudą sau, neanalizavo jo užrašų, todėl padarė neteisingas išvadas, kad ieškovas neįrodė, kad yra permokėjęs už darbus, ir be pagrindo priteisė iš ieškovo skolą už atliktus darbus.

5.6. Ieškovas pažymi, kad teismas iš 20 228,52 Eur sąmatos sumos be pagrindo neišskaičiavo pastolių montavimo sąnaudų, nes atsakovas tokių išlaidų nepatyrė. Taip pat be pagrindo neišskaičiuotos angokraščių aptaisymo išlaidos. Iš nuotraukų matyti, kad angokraščiai buvo tvarkomi 2019 metų pavasarį, kai atsakovo statybvietėje jau nebebuvo. Ekspertas patvirtino, kad angokraščiai nebuvo aptaisyti taip, kaip nurodė atsakovas.

5.7. Pagal byloje esančius duomenis, pastato fasadas sudaro 140 kv. m. Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovas nurodė, kad susitarė, jog už sienų šiltinimą ir armavimą bus mokama po 11 Eur už 1 kv. m. Atsakovas nuarmavo tik vieną kartą, gruntuoti nereikėjo, taigi atliko tik 2/3 darbų. Iš lokalinės sąmatos I B reikėjo išskaičiuoti 1/3 sumos už sienų apšiltinimą. Be to, iš ieškovo pinigų atsakovas nupirko dekorą, tačiau ieškovui jo neperdavė. Tai patvirtina ieškovo ir atsakovo žinutės. Teismas šių įrodymų nevertino, neišskaičiavo šios pinigų sumos iš sąmatoje nurodytos sumos.

5.8. Teismas be pagrindo iš sąmatos sumos neišskaičiavo išlaidų mechanizmams. Atsakovas darbus atliko ūkio būdu, jokių išlaidų mechanizmams neturėjo. Būdamas stipresnioji sutarties šalis, atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaidas mechanizmams.

5.9. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti šiam asmeniui tokio dydžio nuostolius, kokia yra nepagrįsto praturtėjimo suma. Nors ieškovas apskaičiavo daug didesnę nepagrįsto praturtėjimo sumą, tačiau prašo grąžinti tik 13 500 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą patenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Atsakovas, būdamas stipresnioji sutarties šalis, nepateikė pasirašyti sutarties, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, nėra duomenų apie tai, kokie tam tikrų darbų įkainiai, todėl nepagrįstai nurodo savo susigalvotą darbų atlikimo sumą pagal iš atminties atkurtą atliktų darbų sąrašą. Nors ir pripažįsta, kad grynaisiais pinigais gavo iš ieškovo 5 000 Eur, tačiau dėl šios sumos neišdavė jokių perdavimą patvirtinančių dokumentų, tai sudaro prielaidą tvirtinti, jog kiti pinigų paėmimo faktai buvo neįforminti jokiais dokumentais.

6.2. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis būtų samdęs kitus žmones darbams atlikti ir būtų jiems mokėjęs. Nesant patvirtinimo apie kitiems asmenims išmokėtas sumas, darytina išvada, kad jokie atsiskaitymai su kitais asmenimis nevyko. Be to, atsakovas statybvietėje nedirbo kiekvieną darbo dieną, nes tuo metu dirbo prie kelių nekilnojamojo turto statybos objektų, todėl 5 500 Eur darbo užmokesčio suma nėra maža. Atsakovui, kaip veiklą vykdančiam nelegaliu būdu ir nemokančiam mokesčių valstybei, 5 500 Eur darbo užmokesčio suma yra didelė.

6.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė, ekspertas pateikė ne vieną lokalinę sąmatą ir pagrindė jos skaičiavimo būdą, nurodė, kokie darbai neatlikti, įvertino sunaudotų medžiagų kiekius, kainą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas turėjo papildomų išlaidų, išlaidų mokesčiams, įrankių, transporto nuomai, todėl atsakovas neįrodė, kad statybos metu būtų turėjęs kokių nors išlaidų, skaičiuotinų atliekant darbus ne ūkio būdu.

7. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio grynųjų pinigų sumokėjimą. Nustatydamas pinigų sumokėjimo aplinkybes, teismas pagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo remtis šiuo klausimu apklaustos liudytojos parodymais, kadangi liudytoja yra susijusi su ieškovu giminystės ryšiais (ieškovo mama), todėl jos parodymai patikimumo prasme vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymas.

7.2. Atsakovo su priešieškiniu pateiktoje nuotraukoje Nr. 19 matyti, jog buvo sumontuoti pastoliai, t. y. atliekant mūro (šiltinimo) darbus buvo naudojami ir pastoliai. Pagal statinio aukštį mūro (šiltinimo) darbams atlikti buvo būtinos papildomos priemonės darbui tam tikrame aukštyje, kurių įrengimas susijęs su darbo sąnaudomis, dėl to teismas nusprendė, kad pastolių (ar kitų priemonių) įrengimas taip pat turi būti vertinamas kaip atsakovo atliktas darbas.

Šalies argumentai

7.3. Ieškovas nurodo, kad be pagrindo neišskaičiuotos angokraščių aptaisymo išlaidos. Ekspertas, apžiūrėdamas ieškovo gyvenamąjį namą ir jame atliktus darbus, neturėjo galimybės užfiksuoti atliktų paslėptų darbų. Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota statybų eiga; nuotraukose Nr. 17, 22 ir 23 aiškiai matyti, jog aptaisomi angokraščiai, taigi teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai į objekto apžiūros aktą įtraukė šiuos darbus.

7.4. Atsakovas pažymi, kad iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog atsakovas pagal tarp šalių sudarytą susitarimą dėl įkainių apskaičiavo atliktų darbų kaštus. Ieškovas ginčija dalies darbų kiekius, kainas, pateikia savo skaičiavimus. Ekspertas pasisakė dėl atliktų darbų kiekių pagal atsakovo aktą ir esamą padėtį, todėl lieka įvertinti atsakovo nurodytus įkainius, dėl kurių buvo susitarta; įkainiai atitinka darbų rinkos vertę. Atsakovas prieštarauja pozicijai, kad darbų įkainiai turėtų būti skaičiuojami kaip už darbus, atliktus ūkio būdu. Atlikus ekspertizę, nustatyta, jog atsakovo atliktų darbų vertė, atsižvelgiant į ieškovo pateiktus statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, su tiesioginėmis išlaidomis rinkos kainomis yra 31 572,13 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio mėnesį šalys sudarė žodinę rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos. Atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos darbus, o ieškovas įsipareigojo už darbus atsiskaityti. Šalys susitarė, jog atsakovas ne tik atliks statybos darbus, bet ir rūpinsis medžiagų tiekimu, o ieškovas atsiskaitys už atsakovo faktiškai atliktus darbus. Atsakovui atlikus dalį gyvenamojo namo statybos darbų, sutartis 2019 m. sausio mėnesį buvo nutraukta.

11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog 2018 m. balandžio mėnesį šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (Civilinio kodekso 6.672–6.680 straipsniai), o ieškovo pareikštas reikalavimas dėl 13 500 Eur priteisimo vertintinas kaip reikalavimas priteisti statybos darbų kainos permoką.

12. Ieškovas byloje įrodinėja, kad už atsakovo atliktus statybos darbus yra permokėjęs 13 500 Eur, o atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas yra skolingas už atliktus darbus 15 905 Eur.

13. Reikalaudamas priteisti iš atsakovo statybos kainos permoką, ieškovas teigia, jog atsakovui buvo sumokėta 38 250 Eur, iš jų – 13 500 Eur pervedimais į sąskaitą, o likusią sumą pagal žodinį susitarimą sumokėjo grynaisiais pinigais: 2018 m. balandžio 25 d. sumokėjo 2 000 Eur už medžiagas (blokelius), 2018 m. birželio 13 d. papildomai sumokėjo 4 350 Eur už medžiagas, 2018 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 2 000 Eur avansą už mūro darbus, 2018 m. rugsėjo 14 d. už mūro darbus ir medžiagas sumokėjo 5 000 Eur, 2018 m. spalio 15 d. perdavė 3 500 Eur už medžiagas ir darbą, 2018 m. lapkričio 12 d. avansu sumokėjo 2 000 Eur už medžiagas; 2018 m. lapkričio 19 d. avansu sumokėjo 1 600 Eur už fasado dažus, 2018 m. lapkričio 26 d. 2 800 Eur sumokėjo už vatą, 2018 m. gruodžio 7 d. avansu sumokėjo 2 000 Eur už grindų betonavimą (iš viso grynaisiais pinigais sumokėta 25 250 Eur). Įvertinus ieškovo nurodytas sumas, iš viso atsakovui sumokėta ne 38 250 Eur, bet 38 750 Eur. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovui už darbus ir medžiagas pervedimais į atsakovei D. D. priklausančią sąskaitą nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. sausio 11 d. buvo pervesta 13 500 Eur, kad šiuos pinigus atsakovas gavo, tačiau atsakovas pripažino tik 5 000 Eur grynųjų pinigų, gautų iš ieškovo, sumą.

14. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas mokėjimo grynaisiais pinigais faktą įrodinėjo paties darytais įrašais užrašuose, sąskaitos išrašu ir liudytojos parodymais. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs pateiktus nurodytus įrodymus, konstatavo, jog ieškovas, perduodamas dideles pinigų sumas atsakovui, turėjo pasirūpinti, kad būtų užfiksuotas grynųjų pinigų perdavimo faktas, tačiau grynųjų perdavimo jokiais rašytiniais dokumentais neįformino, todėl vien tik ieškovo ir liudytojos, susijusios artimais giminystės ryšiais, paaiškinimai, kurių nepatvirtina jokie kiti, net ir netiesioginiai, įrodymai, nėra pakankami įrodyti faktą, kad ieškovas perdavė atsakovui nurodytą grynųjų pinigų sumą. Taigi teismas, atsakovui pripažįstant tik 5 000 Eur gavimo grynaisiais pinigais faktą, padarė išvadą, jog ieškovas pagal rangos sutartį yra sumokėjęs 18 500 Eur (13 500 Eur pervedimais į sąskaitą ir 5 000 Eur grynaisiais pinigais).

15. Ieškovas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų, susijusių su grynųjų pinigų perdavimo faktu, vertinimu ir sprendime išdėstytais argumentais. Teigia, jog atsakovas turėjo įrodyti, kad jis piniginių lėšų negavo, o teismas turėjo atkreipti dėmesį į atsakovo elgesį iki ginčo tarp šalių kilimo ir prieš tai susiklosčiusią tarpusavio atsiskaitymo tvarką. Atsakovas, nupirkęs statybines medžiagas, ieškovui pateikė dokumentus už medžiagas, kurios buvo pristatytos ne į ieškovo statybvietę, o visai kitais adresais. Akivaizdu, kad atsakovas siekė pasipelnyti, pateikdamas ieškovui kitiems užsakovams nupirktų medžiagų dokumentus ir prašydamas juos apmokėti, o gaudamas iš ieškovo grynuosius pinigus, jų į apskaitą neįtraukė ir siekė apgauti valstybę, nemokėdamas jokių mokesčių ir nedeklaruodamas savo veiklos. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos parodymais. Nors A. V. yra ieškovo mama, tačiau ji patvirtino faktą, kad atsakovas ėmė grynuosius pinigus iš ieškovo, nurodė pati davusi ieškovui grynųjų pinigų, kad atsiskaitytų su atsakovu. Faktą, kad atsakovas gavo visus pinigus, netiesiogiai įrodo ir jo paties elgesys: iš statybvietės atsakovas išvyko 2019 metų sausio mėnesį ir nebeatvyko pabaigti darbų. Iki to momento, kai į bylą įstojo atsakovo advokatas, atsakovas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl ieškovo skolos. Taigi, ieškovo nuomone, teismas neištyrė visų įrodymų, susijusių su pinigų sumokėjimo atsakovui faktu, neįvertino nesąžiningų atsakovo veiksmų, jo polinkio į naudą sau, neanalizavo jo užrašų, todėl padarė neteisingas išvadas, kad ieškovas neįrodė, jog yra permokėjęs už darbus, ir be pagrindo priteisė iš ieškovo skolą už atliktus darbus.

16. Pasisakydama dėl ieškovo apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su tinkamu įrodymų įvertinimu, kolegija pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas procesines įrodinėjimo ir įrodymų (tarp jų ir liudytojos parodymų) vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojos A. V. parodymus. Šie parodymai buvo įvertinti tiek jų šaltinio patikimumo, tiek turinio aspektais, vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, kompleksiškai, pagal logikos dėsnius, taikant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Tai, jog ieškovas turi kitokią nuomonę apie liudytojos parodymų įrodomąją vertę, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo juos įvertinti taip, kaip nurodo ieškovas. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ištyrė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų turinį, palygino ieškovo užrašuose užfiksuotas grynųjų pinigų, perduotų atsakovui, sumas su sąskaitos išraše užfiksuotomis išgrynintų pinigų sumomis ir padarė išvadą, jog įrašai ieškovo užrašuose neįrodo grynųjų pinigų perdavimo fakto: šie įrašai nėra patvirtinti atsakovo parašais ar kitais rašytiniais įrodymais; užrašuose užfiksuotos sumos sumokėtos tiek grynaisiais pinigais, tiek pervedimais, taip pat sumokėtos ir kitiems rangovams, todėl teismas nevertino šių įrašų kaip patikimų; iš sąskaitos išgrynintos pinigų sumos nesutampa su užrašuose nurodytomis sumomis, datomis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išgrynintomis sumomis buvo atsiskaitoma su atsakovu. Kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nurodytų įrodymų.

20. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, neva patvirtinančios grynųjų pinigų perdavimo atsakovui faktą, tokios kaip atsakovo nesąžiningumas, atsiskaitymo tarp šalių praktika, neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo nesąžiningumo ir siekio pasipelnyti ir atsiskaitymo tarp šalių praktikos, byloje nesant kitų patikimų įrodymų dėl grynųjų pinigų perdavimo fakto, nevertintini kaip galintys patikimai patvirtinti ieškovo įrodinėjamas aplinkybes.

21. Kolegija kaip nepagrįstą atmeta ieškovo argumentą, jog atsakovas turėjo įrodyti, kad pinigų negavo. Teisėjų kolegija ieškovui išaiškina, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ši pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Šiuo atveju reikalavimas įrodyti, kad atsakovas negavo grynųjų pinigų, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra. Taigi tai reikštų reikalavimą atsakovui įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica).

22. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų motyvų pagrindu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, susijusius su grynųjų pinigų perdavimo atsakovui faktu, įvertino juos kompleksiškai kitų bylos įrodymų kontekste, pasisakė dėl įrodymų patikimumo. Nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o ieškovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai iš esmės yra tik subjektyviai kitoks tų pačių įrodymų vertinimas. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl konkrečios perduotos grynųjų pinigų sumos (5 000 Eur) atitinka civiliniame procese taikomą įrodinėjimo standartą, laikytina atitinkančia bylos medžiagą ir nustatytas bylos aplinkybes.

23. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų masto ir kainos. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys susitarė, kad atsakovas atliks sienų mūrijimo ir kitus statybos darbus. Dėl tikslios darbų kainos, atlikimo terminų ir kitų sąlygų susitarta nebuvo, nes nebuvo aiškus medžiagų, kurios bus sunaudotos, kiekis. Šalių pozicijos dėl darbų kainos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išsiskyrė. Atsakovas teigė, jog, prieš pradedant darbus, su ieškovu buvo aptarti numatomų atlikti darbų įkainiai, su atsakovo siūlomais darbų įkainiais ieškovas sutiko, todėl atsakovas apskaičiavo už darbus ir medžiagas taip, kaip šalys buvo susitarusios. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog buvo susitarta tik dėl mūro darbų įkainių – 40 Eur už kv. m, už medžiagas papildomai mokant jų įsigijimo kainomis. Atsakovas nesutiko su tokiu ieškovu nurodytu įkainiu, teigė, jog šalys susitarė, kad mūrijimo darbai kainuos 55 Eur už kv. m, įskaitant medžiagas.

24. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog, šalims laikantis skirtingos pozicijos dėl sutartos darbų kainos ir nesant rašytinės sutarties ar kitų rašytinių įrodymų dėl šalių sutartos darbų kainos, nustatant kainą, taikytina CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai neanalizavo atsiskaitymo tarp šalių tvarkos, kuri tenkino abi šalis darbų pradžioje. Atsakovo atstovo teiginius dėl darbų vertės nustatymo pagal atliktus tarpinius mokėjimus teismas atmetė kaip nepagrįstus, tačiau atsakovas nesutinka šia teismo pozicija. Teigia, jog ieškovas darbus priiminėjo etapais, už juos sumokėdamas; tai įrodo, jog ieškovui atsakovo darbų įkainiai buvo žinomi ir su tokia darbų kaina, įskaitant ir medžiagų vertę, ieškovas sutiko. Ieškovas pagal rangos sutartį sumokėjo 18 500 Eur. Taigi teigtina, kad už šią sumą atlikti darbai nebuvo ginčijami. Darbų su medžiagomis atlikta už 34 405 Eur, tai reiškia, jog ieškovas liko skolingas 15 905 Eur. Atsakovo teigimu, ekspertas byloje pasisakė dėl atliktų darbų kiekių pagal atsakovo aktą ir esamą padėtį, todėl lieka įvertinti atsakovo nurodytus įkainius, dėl kurių buvo susitarta; įkainiai atitinka darbų rinkos vertę. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

26. Atsakovas savo pozicijos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais; nepateikta darbų priėmimo–perdavimo aktų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius apie darbų priėmimą–perdavimą etapais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tam, kad būtų galima nustatyti tarpinių mokėjimų dydį, turi būti nustatyta atliktų rangos darbų vertė. Ji nustatoma sudarant atliktų darbų sąmatas arba darbų kiekių žiniaraščius. Atsakovas atliko statybos darbus, rūpinosi medžiagų pirkimu, tiekimu, ieškovas atsakovo prašymu sumokėdavo atitinkamą pinigų sumą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovui tarpinius darbų priėmimo–priėmimo aktus, sąmatas ar dokumentus, kurie leistų įvertinti atliktų darbų mastą ir kokybę. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog tai, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 18 500 Eur sumą, reiškia, kad ieškovas pripažino, jog darbai už šią sumą atlikti tinkamai, ir tokiu būdu patvirtino atsakovo nurodomas darbų kainas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys nurodė, jog galutinė darbų kaina turėjo būti nustatyta atsižvelgiant ir į faktiškai statybinėms medžiagoms išleistas lėšas, tačiau atsakovas ieškovui pateikė tik nedidelę dalį išlaidas namo statybai patvirtinančių dokumentų. Nesant oficialių dokumentų, kuriais būtų galima pagrįsti ieškovo atliktus mokėjimus kaip tarpinius, priimant tam tikrą kiekį atliktų darbų (sąmatų, priėmimo–perdavimo aktų), nėra jokio pagrindo teigti, jog atlikdamas mokėjimus ieškovas sutiko su atsakovo nurodomomis darbų kainomis, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl darbų vertės nustatymo pagal tarpinius mokėjimus.

27. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, įrodinėdamas atliktų darbų mastą ir jų kainas, pateikė 2021 m. sausio 15 d. objekto apžiūros aktą, 2021 m. vasario 24 d. lokalinę sąmatą ir nuotraukas, kuriose užfiksuota tam tikrų darbų eiga. Pagal atsakovo užsakymu sudarytą sąmatą, objekto apžiūros akte užfiksuotų darbų kaina sudarė 33 285,71 Eur (2021 m. vasario 24 d. sąmata, sudaryta M. L.). Nesutikdamas su atsakovo darbų kiekių nustatymo akte aprašytais darbais, ieškovas pateikė 2020 m. spalio 13 d. lokalinę sąmatą, sudarytą M. L., pagal kurią apskaičiuota darbų kaina sudarė 21 879,46 Eur; ieškovas teigė, jog atsakovas neatliko kai kurių darbų (neapšiltino angokraščių, neįrengė palašinių, nenutiesė elektros kabelių, nebaigė armavimo darbų, neišbetonavo katilinės), kai kurie darbai dubliuojami, nesutampa sunaudotų medžiagų kiekiai ir kainos. Siekiant nustatyti atsakovo darbų mastą, jų vertę ir atitiktį surašytiems darbų kiekių nustatymo akte, pirmosios instancijos teismas paskyrė statybos darbų ekspertizę. Atlikus teismo ekspertizę, nustatyta, kad ieškovo pastebėjimai dėl darbų dubliavimo, sunaudotų medžiagų kiekių pasitvirtino, – atsakovo reikalaujama priteisti suma yra didesnė nei atliktų darbų vertė. 2021 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad, atlikus atsakovo pateiktos 2021 m. vasario 24 d. lokalinės sąmatos įkainių patikrinimą, nustatyta, jog dalis į lokalinę sąmatą įtrauktų darbų dubliuojasi; besidubliuojančių darbų vertė (įskaitant medžiagas, mechanizmus) sudaro 3 095,99 Eur (akto 1 priedas). Išvadoje taip pat nurodyta, kad 2021 m. vasario 24 d. lokalinėje sąmatoje nurodyti medžiagų kiekiai neatitinka faktiškai sunaudotų medžiagų kiekių, atsižvelgiant į 2021 m. sausio 15 d. objekto apžiūros akte nurodytus darbus, neatitikties vertė – 6 740,59 Eur (akto priedas Nr. 4) (darant prielaidą, kad paslėptų darbų kiekiai atitiko projektinius ir buvo atliekami, nenukrypstant nuo projekto sprendinių). Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklaustas ekspertas A. S. nurodė, kad, įrengiant grindis ne pagal projektą, pakloti trys plėvelės sluoksniai. Ieškovui sutikus, jog galėjo būti įrengti du sluoksniai, ekspertas patikslino skaičiavimus, pagal kuriuos atsakovo atliktų darbų vertė, atsižvelgiant į ieškovo pateiktus statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, su tiesioginėmis išlaidomis sudaro 31 572,13 Eur.

28. Po teismo posėdžio ekspertas 2022 m. sausio 17 d. pateikė keturias patikslintas sąmatas: sąmatą, sudarytą skaičiuojant 2 sluoksnius plėvelės ir visas išlaidas (sąmatą, kurios suma 31 572,13 Eur; sąmata 1(A)); 2 sluoksnius plėveles ir be papildomų išlaidų (už 20 228,52 Eur sumą; sąmata I(B)); tris sluoksnius plėveles ir visas išlaidas (už 31 680,46 Eur sumą; sąmata II(A)); tris sluoksnius plėveles ir be papildomų išlaidų (už 20 303,09 Eur sumą; sąmata II(B)).

29. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ekspertizės išvada parengta pagal atsakovo pateiktą objekto apžiūros aktą (jame užfiksuotus darbus), taigi teismas atsakovo atliktų darbų kainą įvertino remdamasis ekspertizės išvadomis, kurios iš esmės neprieštarauja nustatytų faktinių aplinkybių visumai.

30. Tarp šalių kilo ginčas dėl papildomų išlaidų įtraukimo į atsakovo atliktų darbų kainą. Ieškovo teigimu, atsakovas papildomų išlaidų nepatyrė, nes darbus atliko kaip fizinis asmuo, nemokėjo mokesčių, nesinuomojo mechanizmų, nepatyrė statybvietės, pridėtinių išlaidų, nemokėjo socialinio draudimo įmokų ir pelno mokesčio, todėl darbų kaina turėtų būti skaičiuojama be šių išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės dėl sutarties sudarymo ir vykdymo leidžia nuspręsti, kad šalis siejo neformalūs santykiai, tai galėjo nulemti siekis sumažinti su pastato statyba susijusias išlaidas; atsakovas organizavo savo veiklą taip, kad sutartiniai santykiai nebuvo įforminti sutartimis ar kitais dokumentais, todėl atsakovo galutinę darbų vertę sieti su eksperto sudarytose lokalinėse sąmatose nurodytomis papildomomis išlaidomis (papildomoms medžiagoms, mechanizmams, sezoniniams ar specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialinio draudimo, pelno mokesčiui, statybvietei ir kt.) nėra pagrindo. Taigi teismas, nustatydamas atsakovo atliktų darbų kainą, rėmėsi eksperto sudaryta lokaline sąmata, kurioje atsakovo atlikti darbai su PVM medžiagoms ir mechanizmams įvertinti 20 228,52 Eur suma, išminusuodamas iš jos sprendime nurodytu būdu apskaičiuotą neatliktų grindų betonavimo darbų sumą (sąmata I(B)). Kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent šia eksperto sudaryta sąmata.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde prieštarauja, kad darbų įkainiai būtų įvertinti ūkio būdu, nes tai yra visiškai kitas verčių nustatymo būdas: teisės normos aiškiai nustato atvejus, kada jis gali būti taikomas. Atsakovas darbus atliko ne vienas, siekdamas pelno, todėl ieškovo nuostata, kad per beveik 9 mėnesius darbų, kuriuos dirbo 3–4 žmonės, darbo užmokesčiui skirta 5 500 Eur suma yra reali ir tikroji darbų rinkos vertė, neatitinka protingumo kriterijų. Ši teismo pozicija prieštarauja paties teismo išdėstytai pozicijai, jog, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Ekspertas savo ekspertizės akte ir teisme patvirtino, kad atliko skaičiavimus pagal rinkos kainas, buvusias tuo metu. Nustačius rinkos kainas, nėra detalizuojama, kokiu būdu ir sąnaudomis turi būti atliekami darbai, nes ginčo objektas yra darbų įkainių dydžio nustatymas. Teismas privalėjo vadovautis nustatyta rinkos verte, nes kitų įrodymų byloje nėra, o atsakovo nurodyti įkainiai beveik identiški ekspertizės akto įkainiams, tačiau teismas neaiškiu būdu sumažino šiuos skaičiavimus iki 20 190,61 Eur sumos. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

32. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovas negali savo finansinių pretenzijų ieškovui grįsti tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas jokių įrodymų, kad patyrė papildomų išlaidų. Kaip matyti iš sąmatų, papildomas išlaidas sudaro išlaidos papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams darbams, specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, statybvietei, pridėtinės išlaidos ir pelnas. Kaip nustatyta, šalys rašytinės statybos rangos sutarties nesudarė, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog oficialiai įformino, deklaravo savo veiklą, mokėjo socialinio draudimo, pelno mokesčius, patyrė išlaidų papildomam darbo užmokesčiui. Nors atsakovas teigia, kad statybvietėje nuolatos dirbo 3–4 žmonės, tačiau šis argumentas nepagrįstas jokiais įrodymais. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovo galutinę darbų vertę sieti su eksperto sudarytose lokalinėse sąmatose nurodytomis papildomomis išlaidomis (papildomoms medžiagoms, mechanizmams, sezoniniams ar specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialinio draudimo, pelno mokesčiui, statybvietei ir kt.) nėra pagrindo, tai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Be to, atsakovui, kaip savo srities profesionalui, tenka tinkamo santykių neįformino rizika ir su tuo susijusios neigiamos pasekmės.

33. Atsakovas teigia, jog teismas privalėjo vadovautis eksperto nustatyta rinkos verte, nes, nustačius rinkos kainas, nėra detalizuojama, kokiu būdu ir sąnaudomis turi būti atliekami darbai. Kolegija pažymi, jog teismas ir vadovavosi eksperto nustatyta darbų rinkos verte, kuri apima darbams atlikti reikalingų medžiagų, mechanizmų vertę ir darbo užmokestį. Papildomų išlaidų įtraukimo į sąmatą tikslingumas buvo įvertintas atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje tarp šalių susiklosčiusių statybos rangos santykių specifiką. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog eksperto išvada yra įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

34. Pasisakydama dėl atsakovo argumento, jog jis nesutinka, kad darbų vertė būtų apskaičiuota ūkio būdu, nes teisės normos aiškiai numato atvejus, kada šis būdas gali būti taikomas, kolegija pažymi, jog, kaip numatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 86 punkte, statyba ūkio būdu – tai toks statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo, nustatant darbų vertę, neįtraukti papildomų išlaidų argumentacija buvo susieta ne su šio konkretaus statybos būdo, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatyme, taikymu, o su tarp šalių susiklosčiusių santykių ir atsakovo veiklos specifika.

35. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta darbų verte. Pažymi, kad teismas iš 20 228,52 Eur sąmatos sumos be pagrindo neišskaičiavo pastolių montavimo sąnaudų, nes atsakovas tokių išlaidų nepatyrė. Taip pat be pagrindo neišskaičiuotos išlaidos angokraščių aptaisymui. Iš nuotraukų matyti, kad angokraščiai buvo tvarkomi 2019 metų pavasarį, kai atsakovo statybvietėje jau nebebuvo. Ekspertas patvirtino, kad angokraščiai nebuvo aptaisyti taip, kaip nurodė atsakovas. Pagal byloje esančius duomenis, pastato fasadas sudaro 140 kv. m. Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovas nurodė, kad susitarė, jog už sienų šiltinimą ir armavimą bus mokama po 11 Eur už 1 kv. m. Atsakovas nuarmavo tik vieną kartą, gruntuoti nereikėjo, taigi atliko tik 2/3 darbų. Iš lokalinės sąmatos I B reikėjo išskaičiuoti 1/3 sumos už sienų apšiltinimą. Be to, atsakovas iš ieškovo pinigų nupirko dekorą, tačiau ieškovui jo neperdavė. Tai patvirtina ieškovo ir atsakovo žinutės. Teismas šių įrodymų nevertino, neišskaičiavo šios pinigų sumos iš sąmatoje nurodytos sumos. Taip pat, ieškovo teigimu, teismas be pagrindo iš sąmatos sumos neišskaičiavo išlaidų mechanizmams. Atsakovas darbus atliko ūkio būdu, jokių išlaidų mechanizmams neturėjo. Būdamas stipresnioji sutarties šalis, atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaidas mechanizmams.

36. Kolegija, pasisakydama dėl ankstesniame nutarties punkte nurodytų ieškovo argumentų, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo atliktų darbų vertę, pasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su langų angokraščiais ir pastolių sumontavimu. Teismas nurodė, kad ekspertas pritarė ieškovo pozicijai: ekspertizės išvadoje nurodyta, jog angokraščiai neaptaisyti 20 mm XPS ekstrudinio polistirolio sluoksniu. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokią išvadą ekspertas padarė apžiūrėjęs objektą ir išmatavęs atstumą nuo lango staktos išorinio paviršiaus iki fasado šiltinimojo sluoksnio išorinio paviršiaus. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, jog ekspertas neturi galimybės išmatuoti paslėptų darbų faktinių kiekių. Kadangi ekspertui nebuvo pateikta kontrolinė statybos darbų dokumentacija, ekspertas rėmėsi prielaida, jog paslėptų darbų kiekiai atitinka projektinius. Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota statybų eiga; nuotraukose Nr. 17, 22 ir 23 aiškiai matyti, jog angokraščiai buvo aptaisyti, taigi atsakovo pateikti įrodymai paneigia eksperto išvadą dėl šio konkretaus paslėpto darbo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta nurodytų įrodymų pagrindu, jog atsakovas pagrįstai į objekto apžiūros aktą įtraukė ieškovo ginčijamą darbą – angokraščių aptaisymą putų polistireno plokštėmis, taigi šių darbų vertė į atsakovo atliktų darbų sąmatą įtraukta pagrįstai.

37. Ieškovas teigia, jog teismas iš 20 228,52 Eur sąmatos sumos be pagrindo neišskaičiavo pastolių montavimo sąnaudų, nes atsakovas tokių išlaidų nepatyrė. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio ieškovo argumento, pažymėjo, jog galima sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovas galėjo nepatirti išlaidų, susijusių su pastolių nuoma (panauda). Tačiau atsakovo kartu su priešieškiniu pateiktoje nuotraukoje Nr. 19 matyti, jog pastoliai buvo sumontuoti, t. y. atliekant mūro (šiltinimo) darbus buvo naudojami pastoliai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, įvertinus statinio aukštį, akivaizdu, jog mūro (šiltinimo) darbams atlikti buvo būtinos papildomos priemonės dirbti tam tikrame aukštyje, šių priemonių įrengimas susijęs su darbo sąnaudomis, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pastolių (ar kitų priemonių) įrengimas taip pat turi būti priskirtas prie atsakovo atliktų darbų.

38. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog, pagal byloje esančius duomenis, pastato fasadas sudaro 140 kv. m. Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovas nurodė, kad susitarė, jog už sienų šiltinimą ir armavimą bus mokama po 11 Eur už 1 kv. m. Atsakovas nuarmavo tik vieną kartą, gruntuoti nereikėjo, taigi atliko tik 2/3 darbų. Iš lokalinės sąmatos I B reikėjo išskaičiuoti 1/3 sumos už sienų apšiltinimą. Be to, iš ieškovo pinigų atsakovas nupirko dekorą, tačiau ieškovui jo neperdavė. Tai patvirtina ieškovo ir atsakovo žinutės. Ieškovo teigimu, teismas šių įrodymų nevertino, neišskaičiavo šios pinigų sumos iš sąmatoje nurodytos sumos. Iš eksperto sudarytos sąmatos matyti, jog skyriuje „Pastato fasado, angokraščių šiltinimo darbai“ nurodyti ir įvertinti tokie aktualūs ieškovo keliamam klausimui darbai: sienų šiltinimas, klijuojant ir tvirtinant mechaniškai, kai naudojamos putų polistireno plokštės; pastatų paviršių išorinių kampų, angokraščių papildomas sutvirtinimas armuojamaisiais kampuočiais, pastatų išorinių paviršių viensluoksnis tinkavimas, armuojant sintetiniais tinkleliais (kolonos, piliastrai), – angokraščiai; pastatų išorinių paviršių viensluoksnis tinkavimas, armuojant sintetiniais tinkleliais (sienos su angomis). Kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, jog atsakovas atliko tik 2/3 šalių sutartų sienų šiltinimo ir armavimo darbų, kaip nurodo ieškovas, todėl šių darbų sąmatos suma turėtų būti sumažinta 1/3, ar kad atsakovas neatliko į sąmatą įtrauktų darbų. Šie darbai buvo aprašyti 2021 m. sausio 15 d. objekto apžiūros akte, ekspertas įvertino apžiūros akto atitiktį atsakovo pateiktos 2021 m. vasario 24 d. lokalinės sąmatos duomenims, taip pat įvertino šiuos darbus rinkos kaina pagal atliktą jų kiekį. Remtis ieškovo nurodoma neva šalių sutarta kaina ir pagal tai skaičiuoti atliktų darbų kiekį ir kainą nėra jokio pagrindo. Dėl šalių argumentų, susijusių su sutarta darbų kaina, buvo pasisakyta nutarties 23 ir 24 punktuose.

39. Ieškovas teigia, jog iš ieškovo pinigų atsakovas nupirko dekorą, tačiau ieškovui jo neperdavė. Tai neva patvirtina ieškovo ir atsakovo žinutės. Teismas šių įrodymų nevertino, neišskaičiavo šios pinigų sumos iš sąmatoje nurodytos sumos. Kolegija pažymi, jog namo dekoro ir jo montavimo kaina nėra įtraukta į eksperto sudarytą sąmatą, kuria rėmėsi teismas priimdamas sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ši suma turėjo būti išskaičiuota iš sąmatos sumos. Atsakovui pareiškus reikalavimą dėl nepriemokos už atliktus statybos darbus priteisimo, buvo nustatytas atsakovo atliktų darbų mastas, apskaičiuotas darbams atlikti sunaudotų medžiagų kiekis ir kaina, mechanizmų vertė, darbo užmokestis ir nustatyta bendra atsakovo atliktų darbų vertė. Įvertinus ieškovo atsakovui sumokėtą sumą, atsakovui iš ieškovo priteista nepriemoka už atliktus statybos darbus ir nupirktas medžiagas. Pagal šalių paaiškinimus, atsakovas atliko statybos darbus, rūpinosi medžiagų pirkimu, tiekimu, ieškovas atsakovo prašymu sumokėdavo atsakovui grynaisiais pinigais arba pervesdavo atitinkamą sumą į sąskaitą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovo nurodomas namo dekoras buvo nupirktas iš papildomai ieškovo atsakovui sumokėtos sumos ir kad ieškovas dėl to patyrė papildomų sprendime neįvertintų nuostolių. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas sumokėjo atsakovui 18 500 Eur, o atsakovo atliktų darbų su medžiagomis vertė sudarė 20 190,61 Eur.

40. Ieškovo teigimu, teismas be pagrindo iš sąmatos sumos neišskaičiavo išlaidų mechanizmams. Atsakovas darbus atliko ūkio būdu, jokių išlaidų mechanizmams neturėjo. Būdamas stipresnioji sutarties šalis, atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaidas mechanizmams. Kolegija pažymi, jog reikalavimas atsakovui pateikti įrodymus apie kiekvienam konkrečiam darbui atlikti panaudotą mechanizmą neatitiktų teisingumo ir protingumo principų ir reikštų nepagrįstai neproporcingą įrodinėjimo pareigos atsakovui perkėlimą. Kiekvienos statybos darbų srities išlaidos apskaičiuojamos ir pagrindžiamos pagal lokalines sąmatas. Lokalinės sąmatos sudaromos tam tikrų detalių statybos resursų poreikio žiniaraščių pagrindu pagal statinio konstrukcinius elementus arba statinio statybos darbų rūšis, kurie gali būti detalizuojami iki sąnaudų skaičiavimais pagrįstų vienetinių statybos darbų ir resursų, kurių kainoms apskaičiuoti yra taikomi bendrieji ekonominiai rodikliai. Akivaizdu, jog tam tikroms statybos darbų rūšims atlikti yra būtina įranga, mechanizmai, išlaidoms kuriems yra įtraukiamos į lokalinę sąmatą. Todėl ieškovo prielaida, jog atsakovas jokių išlaidų mechanizmams neturėjo, nes darbus atliko ūkio būdu, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, nesudaro pagrindo išskaičiuoti iš sąmatos išlaidų, numatytų įrangai ir mechanizmams.

41. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog teismas, nustatydamas atsakovo atliktų darbų kainą, pagrįstai rėmėsi eksperto sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią atsakovo atliktų darbų kaina su PVM medžiagoms ir mechanizmams sudaro 20 228,52 Eur, ir šią sumą sumažino neatliktų grindų betonavimo darbų verte (šalys šių darbų neatlikimo fakto ir teismo nustatyto jų kiekio ir vertės neginčijo) iki 20 190,61 Eur. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovo atliktų darbų vertė nustatyta neteisingai; pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių argumentus ir įrodymus, susijusius su atliktų darbų kiekiu ir darbų verte; keisti šios sprendimo dalies pagrindo nėra.

42. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 18 500 Eur, o atsakovo atliktų darbų kaina sudaro 20 190,61 Eur, atsakovui iš ieškovo pagrįstai priteista 1 690,61 Eur atliktų statybos darbų nepriemokos.

43. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

45. Abiejų šalių apeliacinius skundus atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas joms nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisAušra MaškevičienėMilda Skersienė