Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ,,(duomenys neskelbtini)“, bute Nr. 18 atliktų radiatorių keitimo darbų, dėl kurių buvo pažeista daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios šildymo sistemos dalis, esanti bute Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ginčo butas). 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2D-19233 atsakovė pareiškėjai nurodė, kad bute, esančiame ,,(duomenys neskelbtini)“, atliekami šildymo sistemos šildymo prietaisų bei jų pajungimo būdo keitimo darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, kurių atlikimui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir konstatavo, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai nenustatyti.

Atsakovė skundžiamą sprendimą pagrindė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir VERT) 2023 m. spalio 3 d. raštu, kuriame nurodyta, kad ginčo bute yra atliekamas šildymo sistemos remontas, t. y. šildymo sistemos šildymo prietaisų (radiatorių) keitimas, išlaikant vidinį vamzdyno skersmenį bei prietaisų (radiatorių) galias, todėl nenustatyta, kad būtų remontuojama (pertvarkoma) namo bendroji šildymo sistema. Remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas atliekant statinio paprastąjį remontą, kai pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį), atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, kad ginčo bute atliekant remonto darbus būtų pertvarkoma daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema, atsakovė sprendė, kad šiems darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.

Tvirtindama, kad ginčo bute atlikti darbai vertintini kaip pastato šildymo sistemos pertvarkymas ir tam buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, nurodo šiuos keturis argumentus.

Antra, nustačius, kad daugiabučio gyvenamojo namo kiekvieno vartotojo šildymo sistema yra bendrosios sistemos dalis, svarbu nustatyti, ar ginčo buto šildymo sistema buvo pertvarkyta. Iš aiškinamajame rašte, apžiūrint ginčo butą užfiksuotų aplinkybių matyti, kad: ginčo bute demontuoti seni šildymo sistemos prietaisai ir pakeisti naujo tipo šildymo prietaisais (radiatoriais); keičiant šildymo prietaisus, panaikinti prie jų buvę trijų eigos šildymo prietaisų reguliavimo kranai, srauto permetės išsaugotos, sumažintos vienu vamzdžio diametru lyginant su radiatoriaus pajungimais, pajungimas atliktas presuojamu metaliniu vamzdžiu; atlikus remonto darbus, šildymo prietaisų instaliuota galia neviršijo leidžiamų ribų, šildymo sistemos vidinis skersmuo nepakito; ginčo bute išgriauta pertvara tarp vonios ir tualeto patalpų, rankšluosčių džiovintuvą numatyta montuoti į naują vietą.

Šiame kontekste pažymi, kad Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo (toliau – ir Aprašas) 20 punkte nustatyta, kad statinio paprastajam remontui priskiriami šie šildymo sistemose atliekami darbai: šildymo sistemos vamzdynų keitimas (Aprašo 20.1 papunktis); šildymo sistemos šildymo prietaisų keitimas (Aprašo 20.2 papunktis); šildymo prietaisų vietos keitimas toje pačioje patalpoje, nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos (Aprašo 20.3 papunktis); uždaromosios, reguliuojamosios ir drenavimo armatūros pakeitimas šildymo sistemoje tokio pat tipo armatūra arba pagal parengtą techninį projektą kito tipo armatūra (Aprašo 20.4 papunktis); vamzdynų šiluminės izoliacijos dalinis ar visiškas pakeitimas (Aprašo 20.5 papunktis); kiti nepriskirti naujai statybai, rekonstravimui ir kapitaliniam remontui darbai (Aprašo 20.6 papunktis). Aprašo 20.7 papunktyje nustatyta, kad 20.2, 20.3, 20.8 ir 20.9 punktuose nurodytais atvejais ypatinguose statiniuose ir daugiabučiuose gyvenamuose namuose būtinas pastato paprastojo remonto aprašas, pertvarkant šildymo sistemą. Atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas; šildymo sistemos pertvarkymas dėl buto (butų), patalpos (patalpų) šildymo būdo keitimo, šildymo prietaisų galios, pajungimo vietos toje pačioje patalpoje bei prijungimo schemos keitimas (Aprašo 20.8 papunktis); esamų statinio šildymo sistemų keitimas kito tipo šildymo sistemomis pagal vamzdynų schemą, šilumos perdavimo būdą, šilumnešį ir kt. (Aprašo 20.9 papunktis).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas, be kita ko, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį).

Nurodo, kad įvertinus tai, kad ginčo bute pakeisti šildymo prietaisai (Aprašo 20.7 papunktis), pakeista šildymo prietaisų pajungimo schema (Aprašo 20.8 papunktis), planuojama pakeisti (ar jau buvo pakeista) šildymo prietaiso (gyvatuko) pajungimo vieta (Aprašo 20.8 papunktis), konstatuotina, kad atliktas šildymo sistemos pertvarkymas.

Pažymi, kad analogiškame ginče pripažinta, kad statybą leidžiantis dokumentas tokiems darbams atlikti yra būtinas (remiasi Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1371-260/2020 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-943/2021).

Apibendrindama pažymi, kad ginčo buto vartotojo šildymo sistemos pertvarkymas laikytinas bendrosios šildymo sistemos pertvarkymu, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas, taigi, atsakovė turėjo tai konstatuoti ir priimti privalomuosius nurodymus dėl darbų, kuriems reikalingas remonto aprašas, sustabdymo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau to nepadarė.

Trečia, nurodo, kad toks šildymo sistemos ginčo bute pakeitimas turi įtakos visai pastato šildymo sistemai, dėl šių aplinkybių. 1970 metais pastatytame pastate naudojama vienvamzdė šildymo stovo sistema, kas reiškia, kad šilumnešio (šilumos energiją nešančio skysčio) ribota dalis paimama iš bendro stovo ir grąžinama į tą patį stovo vamzdį. Šilumnešio ribojimui iš bendro stovo į patalpos radiatoriaus atšaką naudojamas bendrame stove sumontuotas trieigis balansinis vožtuvas. Penkiaaukščiame pastate iš vienvamzdžio bendro stovo yra šildoma dešimt patalpų: vienu galu bendras stovas yra prijungtas prie pastato šilumos tiekimo kolektoriaus, esančio rūsyje, per bendrą stovo balansavimo ventilį ir kyla vertikaliai per nuo pirmo iki penkto aukšto išdėstytas skirtingiems butams priklausančias patalpas; penktame aukšte horizontaliai pereina į gretimą patalpą ir leidžiasi vertikaliai žemyn, nuo penkto iki pirmo aukšto iki šilumnešio surinkimo kolektoriaus, esančio rūsyje. Vidutiniškai vienai patalpai turėtų tekti 1/10 šilumnešio šiluminės energijos, kuri proporcinga šilumnešio masei, ribojamai trieigių balansinių ventilių. Ginčo butui, išmontavus šiuos ventilius, gali tekti daugiau nei 1/2 visos šiluminės energijos. Nors tiksliau tai galėtų apskaičiuoti kompetentingi skysčių termodinamikos specialistai, bet akivaizdu, kad atlikus pakeitimus bendrame šildymo stove, ginčo butas įgavo galimybę gauti daug didesnį neapskaitomą šilumos kiekį, nei kiti butai, šildomi iš to paties bendro stovo, ir didesnį, nei visi likę namo butai, kai mokama proporcingai šildomų butų plotui. Šiems bendrosios pastato šildymo sistemos pakeitimams – pareiškėjos pritarimas negautas, nors tai pažeidžia kitų gyventojų finansinius ir šiluminio komforto interesus.

Ketvirta, pareiškėja nurodo ir ginčo buto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ techninio projekto Nr. 23-1 „Daugiabučio gyvenamojo namo ,,(duomenys neskelbtini)“, šildymo sistemos paprastojo remonto aprašas“ (toliau – ir Remonto aprašas) aiškinamajame rašte klaidingai nurodyta, kad: trieigiai ventiliai skirti ne pratekėjimo, o srauto paskirstymo tarp šiluminės energijos vartotojų funkcijai; neteisingai daugiabutis namas traktuojamas kaip individualus namas; susidėvėjusius šildymo prietaisus keičiant naujais, kitos markės prietaisais, negali būti nekeičiama jų galia, nes naujo tipo radiatoriai yra efektyvesni (galios ir gabarito atžvilgiu); nepagrįstai nurodoma, kad trijų eigų kranų nėra galimybės reguliuoti, iš tiesų, paskirstomieji trieigiai ventiliai yra sureguliuoti ir po to užsukti taip, kad piktnaudžiavimo tikslais nebūtų perreguliuojami.

Pagrįsdama išvadą, kad ginčo buto remonto darbų atlikimui atestuotas asmuo turėjo parengti paprastojo remonto aprašą, nurodo šiuos argumentus.

Pažymi, kad vadovaujantis Aprašo 20 punktu, atliekant remonto darbus, kuriais keičiami šildymo įrenginiai, jų įrengimo vieta ir pajungimo schema, šie darbai atliekami pagal paprastojo remonto aprašą. Atsakovė, atlikusi ginčo bute atliekamų darbų patikrinimą, nustatė, kad darbai atliekami pagal 2023 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ techninio projekto Nr. 23-1 „Daugiabučio gyvenamojo namo ,,(duomenys neskelbtini)“, šildymo sistemos paprastojo remonto aprašas“, kurį parengė projekto vadovas S. D., atestato Nr. 9083. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, numatančio paprastojo remonto aprašo rengimo tvarką, 17 punkte nustatyta, kad projekto rengimui vadovauja projekto vadovas, turintis reikiamą kvalifikaciją.

Šiuo atveju, projektuojamas daugiabučio gyvenamojo namo (ypatingas statinys) šildymo sistemos pertvarkymas, todėl toks projektas turėtų būti rengiamas asmens, kuris yra atestuotas kaip ypatingo statinio projekto dalies vadovas, tačiau projektą rengęs S. D., pagal viešai pateikiamus duomenis, nėra atestuotas asmuo, todėl neturi teisės rengti ypatingo statinio paprastojo remonto aprašo. Ši aplinkybė nurodyta ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakovės surašytame Faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje akte.

Apibendrindama pažymi, kad projektas parengtas neatestuoto asmens, todėl jis neatitinka projektui keliamų reikalavimų ir tai prilyginama situacijai, kai darbai atliekami be projekto, taigi, ir neteisėtai, todėl laikytini savavališkais. Atsakovė šią aplinkybę privalėjo ir priimti privalomuosius nurodymus dėl darbų, kuriems reikalingas remonto aprašas, sustabdymo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau to nepadarė.

Pagrįsdamas išvadą, kad remonto darbams ginčo bute turėjo būti gautas daugiabučio gyvenamojo namo ir patalpų savininkų pritarimas, pažymi šiuos aspektus.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Taigi, daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, atliekant remonto darbus, kuriais pertvarkoma viso gyvenamojo namo šildymo sistema, turi būti gautas būtų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo pritarimas, tačiau to nebuvo padaryta. Apibendrindama pažymi, kad tai yra savarankiškas pagrindas, kuriuo remiantis atsakovė turėjo pripažinti ginčo bute vykdomus šildymo sistemos pertvarkymo darbus savavališkais, sustabdyti juos ir priimti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos pasekmes, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašo skundą patenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2023 m. rugpjūčio 25 d. atliktas patikrinimą vietoje dėl statytojo galimai savavališkai daugiabučio gyvenamojo namo (ypatingojo statinio), esančio ,,(duomenys neskelbtini)“, bute Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ pertvarkomos bendrosios namo šildymo sistemos ir nustatė, kad bute pakeisti šildymo prietaisai (radiatoriai) bei jų pajungimo būdas. Siekiant objektyviai įvertinti bute statytojo iniciatyva parengto paprastojo remonto projekto (aprašo) sprendinius ir atliekamų buto šildymo sistemos pertvarkymo darbų teisėtumą bei kitas skundo tyrimui aplinkybes, atsakovė 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 2D-15091 kreipėsi į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą, prašydamas pagal kompetenciją atlikti patikrinimą minėtame bute bei pateikti išvadą, ar šiuo atveju yra pertvarkoma ir namo bendroji šildymo sistema.

2023 m. spalio 3 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba informavo, kad: atliktas ginčo buto šildymo sistemos remontas (šildymo sistemos šildymo prietaisų keitimas, išlaikant vidinį vamzdyno skersmenį ir prietaisų galias); faktinių aplinkybių patikrinimo metu nenustatyta, kad būtų remontuojama (pertvarkoma) bendroji namo šildymo sistema; apibendrinant padaryta išvada, kad daugiabučio gyvenamojo namo ,,(duomenys neskelbtini)“, bendroji šildymo sistema nepertvarkyta.

2023 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 2D-19233 pareiškėja informuota, kad ginčo bute atliekami šildymo sistemos šildymo prietaisų bei jų pajungimo būdo keitimo darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, kurių atlikimui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pažymi, kad skundžiamas raštas teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo ir nurodo šiuos argumentus.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija galiojusi iki 2024-01-01) (toliau – Priežiūros įstatymas) 13 straipsnis reglamentuoja statybos sustabdymo atvejus, Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą šiais atvejais: 1) kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas; 2) kai statybos metu atsirado pavojingų statinio ar jo dalies deformacijų, įvyko statomo statinio ar jo dalies avarija ar yra nustatyta avarijos grėsmė; 3) kai statyba nėra savavališka, tačiau statytojas neatitinka kitų privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti, jeigu statyba vykdoma valstybinėje žemėje.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba.

Pažymi, kad darbai, kurie priskiriami statinio paprastajam remontui nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriuje „Statinio paprastasis remontas“. Paaiškina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte apibrėžta, kokiais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, kai atliekamas statinio paprastasis remontas, statybos patikrinimo procedūrą reglamentuoja Priežiūros įstatymo 11 straipsnis.

Šiame kontekste pažymi, kad VERT pateiktame atsakyme nurodyta, kad statytojo bute atliekant šildymo sistemos pertvarkymo darbus, nebuvo remontuojama (pertvarkoma) namo bendroji šildymo sistema, t. y. namo bendroji šildymo sistema šiuo atveju yra nepertvarkyta. Pareiškėjos skunde nurodyti tik deklaratyvūs, nepagrįsti nei teisės aktais, nei rašytiniais įrodymais, teiginiai, kad tariamai namo bendroji šildymo sistema pertvarkyta.

Atsakovė remiasi gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pasisakyta dėl administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribų, viešojo administravimo subjektams jų veikloje taikomų principų.

Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pažymi, kad skundžiamas sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

Remiasi gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų ir pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jį priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, jis priimtas atsakovei teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, todėl jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Nurodo ir tai, kad visi kiti pareiškėjos skundo argumentai, nėra susiję su atsakovės kompetencija, numatyta Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje ir juo labiau nesudaro pagrindo statytojo atliktus darbus kvalifikuoti, kaip savavališką statybą (remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba).

Įvertinusi pareiškėjos skundo turinį ir reikalavimus, tyrimo metu nustatytas aplinkybes, VERT atsakymą, remdamasi aptartais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nurodo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo nei yra priimtas. Pažymi, kad pareiškėja skundžia skundžiamą sprendimą ne todėl, kad jis neteisėtas, nemotyvuotas ar neaiškus jo turinys, bet tik todėl, kad siekia kitokio 2023 m. rugpjūčio 7 d. jos skundo išnagrinėjimo rezultato.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo I. O. K. su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jos bute, esančiame ,,(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. atliktas kapitalinis remontas, įskaitant ir šildymo prietaisų (radiatorių) keitimo darbus, buvo atliekamas prisilaikant tuo metu galiojančiomis statybą reglamentuojančiomis teisės normomis ir reikalavimais. 2023 sausio mėnesį apie planuojamą atlikti buto kapitalinį remontą informuotas DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. 2023 vasario mėnesį kreipėsi į projektuotoją S. D. su prašymu atlikti radiatorių (taip pat ir gyvatuko) keitimo paprastojo remonto aprašus, 2023 m. kovo 10 d. pranešta Alytaus miesto savivaldybės administracijai apie planuojamus atlikti buto remonto darbus. 2023 balandžio mėnesį apie ketinimą pradėti remonto darbus informuoti DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ namo gyventojai, informaciją patalpinus namo laiptinių skelbimo lentose. Radiatorių keitimo darbai atlikti 2023 m. rugpjūčio 5–7 dienomis, visiems darbams atlikti buvo naudojamos sertifikuotos medžiagos, todėl mano, kad nėra pagrindo pareiškėjos skundui tenkinti.

2023 m. rugpjūčio 7 d. prašymu DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. N. kreipėsi į atsakovę, prašydamas sustabdyti neleistinus statybos veiksmus ginčo bute, esančiame ,,(duomenys neskelbtini)“; nurodė, kad šiame bute pertvarkomi bendri šildymo stovai negavus leidimo šiems darbams atlikti.

Pareiškėjai su tuo nesutinkant, kilo ginčas dėl individualaus administracinio akto – 2023 m. lapkričio 8 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas rašto Nr. 2D-19233 teisėtumo ir pagrįstumo.

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri, be kita ko, atlieka statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Valstybinės priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas) (2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu – nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.). Inspekcija įpareigota atlikti ir statybos patikrinimus, be kita ko, ir pagal fizinių ir juridinių asmenų pateiktus skundus (Valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Veiksmai, kurie privalo būti atlikti statybos patikrinimo metu detaliai nurodyti Valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3–5 dalyse.

Svarbu ir tai, kad atsakovės patikrinimo aktas, VERT išvada bei Projekto aprašas patvirtina, kad viename iš daugiabučio namo butų atlikti (ir planuojami atlikti) šildymo sistemos remonto darbai, susiję su šildymo prietaisų (radiatorių) pakeitimu kitais, pakeičiant jų pajungimo schemą, panaikinant tris buvusius reguliavimo kranus, perkeliant rankšluosčių džiovintuvą (gyvatuką) į kitą vietą.

Kaip teisingai pažymi skunde pareiškėja, Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse išskiriamos atskirosios ir bendrosios statinio inžinerinės sistemos: atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis; bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ 6.9 papunktyje nustatyta, kad vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

Atsakovė skundžiamame rašte nurodė, kad statytojo bute atliekant šildymo sistemos pertvarkymo darbus, nebuvo remontuojama (pertvarkoma) namo bendroji šildymo sistema, todėl pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ nuostatas, darbai priskirtini paprastajam remontui, o tokiems darbams pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau faktų konstatavimas ir teisės aktų nurodymas savaime nereiškia, kad atsakovė teisiškai pagrindė individualų administracinį aktą nustatytų ginčo aplinkybių kontekste.

VERT išvadose, kuriomis atsakovė grindžia skundžiamą sprendimą, nurodė, kad: ginčo bute atliktas buto šildymo sistemos remontas (šildymo sistemos šildymo prietaisų keitimas, išlaikant vidinį vamzdyno skersmenį ir prietaisų galias). Atskiras daugiabučio gyvenamojo namo visos šildymo sistemos remonto (pertvarkos) projektas nepateiktas, nenustatyta, kad būtų remontuojama (pertvarkoma) bendroji namo šildymo sistema. Ši išvada reiškia tik tai, kad VERT, veikdama savo kompetencijos ribose (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 24 punktas) pateikė išvadą dėl ginčo buto įrenginių, – nustatė atliktų darbų apimtį, t. y. tai, kad šildymo sistemos įrenginiai keisti tik ginčo bute, kitose bendrose namo šildymo sistemose dalyse energetikos įrenginiai nekeisti. Tačiau VERT nevertino ginčo bute atliktų energetikos įrenginių keitimo statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų kontekste, nekonstatavo atskiroji ar bendroji statinio inžinerinė sistema remontuota, nes tai nepatenka į jai nustatytas kompetencijos ribas (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalis), o yra atsakovės pareiga (Valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas).

Atsakovė nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, ar jos vertinimu tai, kad trečiojo suinteresuotojo asmens ginčo butui taikytinos bendrosios dalinės nuosavybės teisės normos, nurodytos CK 4.85 straipsnyje, turi įtakos trečiojo suinteresuotojo asmens veiksmų teisėtumui nustatytų aplinkybių ir statybą reguliuojančių teisės aktų kontekste.

Pareiškėja skunde nurodo ir kitus argumentus, susijusius su dėl šildymo sistemos remonto darbų ginčo bute atsiradusiais šilumos nuostoliais, padidėjusiomis šilumos sąnaudomis kitiems DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ nariams, tačiau teismas sprendžia, kad tokių pasekmių pareiškėja neįrodė, jos grindžiamos tik preliminariais bendro pobūdžio skaičiavimais ir prielaidomis, o atsižvelgus į tai, kad skundžiamas sprendimas naikintinas kitais pagrindais, šie argumentai neturi esminės teisinės reikšmės.