Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1371-260/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-08
Bylos Nr.: e2A-1371-260/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-04286-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: S. Š.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-1371-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04286-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.18.2. (S)

Kaunoapygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ir atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2155-835/2020 pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. Š. 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. atliekami buto remonto darbai. Apie planuojamus buto remonto darbus įstatymų nustatyta tvarka jis 2019 m. rugsėjo 24 d. Pranešimu dėl planuojamų statybos, remonto, montavimo darbų (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) informavo Marijampolės savivaldybės administraciją. Buvo informuotas (duomenys neskelbtini) pirmininkas J. T. ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinės (duomenys neskelbtini) skelbimų lentoje buvo iškabintas „Pranešimas“ su informacija apie remonto darbus. 2019 m. spalio 21 d. ieškovas gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2019 m. spalio 16 d. atlikto patikrinimo vietoje ir įpareigojimą iki 2019 m. lapkričio 5 d. raštu pateikti informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas, susijusias su buto paprastojo remonto darbais. 2019 m. lapkričio 2 d. ieškovas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė raštišką paaiškinimą dėl vykdomų buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų su visais priedais. Paaiškino, kad buto remontas atliekamas pagal schemą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu yra išgriautos visos nelaikančios atitvaros (sienos), tarp kambario ((duomenys neskelbtini)) ir įstiklinto balkono išimtas langas, nuardyta išorinės namo sienos į balkoną dalis po langu iki grindų (neplatinant buvusio lango su balkono durimis viršutinės angos ir nesilpninant kapitalinės sienos ir balkono plokštės konstrukcijos), visame bute išluptos senos medinės grindys ir išvalytos iki gelžbetonio perdangos plokščių, išmontuoti seni buto vidaus (vartotojo) vandentiekio, nuotekų, elektros instaliacijos tinklai, demontuoti seni radiatoriai, centrinės šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo vamzdynai, vonios „gyvatukas“, sumontuoti laikini šildymo ir karšto vandens cirkuliaciniai apvedimai. Nurodė, jog visi šie bute atlikti statybos ir remonto darbai priskiriami statinio paprastajam remontui ir tokiems darbams nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Šildymo ir karšto vandens sistemų paprastojo remonto aprašas reikalingas norint bute pakeisti šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynus, radiatorius ir vonios „gyvatuką“. Buto kapitalinio remonto projektas reikalingas kitiems darbams. Atlikus buto remonto darbus buto bendras ir naudingas (šildomas) plotas padidės įstiklinto balkono sąskaita. Dėl šios priežasties įstatymų nustatyta tvarka bus parengta nauja buto kadastrinių matavimų byla, statybos užbaigimo (remonto) darbai priduoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Laikė, jog po registracijos mokesčiai už šildymą ir kitos rinkliavos bus mokamos pagal padidėjusį ir naujai įregistruotą buto plotą. Po buto remonto namo esminiai reikalavimai (mechaninės savybės, energinis naudingumas, šiluminės varžos savybės) nepasikeis. Šilumos nuostolių ir papildomų kaštų namo gyventojams nebus. Namo išorinis fasadas nepasikeis. Viso daugiabučio namo bendras plotas nepasikeis (nes po (duomenys neskelbtini) namo renovacijos atnaujinta kadastrinių matavimų byla, visų butų įstiklintų balkonų bendras plotas jau įskaičiuotas į viso namo bendrą plotą ir įregistruotas VĮ Registrų centre). Namo gyventojų gyvenimo sąlygos nebus pablogintos, o dėl bute sumontuotų ir akustiškai izoliuotų grindų ir sienų kaimyninių (šoninių ir apatinių) butų ir pačio buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų gyvenimo sąlygos tik pagerės dėl padidėjusios šiluminės varžos ir sumažėjusio triukšmo. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo 2019 m. lapkričio 14 d. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2019 m. lapkričio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad bute atliktas šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymas yra savavališka statyba, taikytina administracinė atsakomybė, nurodoma nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, siekiant apsaugoti statybvietę ir aplinką bei pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. gegužės 18 d. Ieškovas nurodė, jog, norint bute pakeisti centrinės šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynus, radiatorius ir vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“) nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, pakanka turėti parengtą Šildymo ir karšto vandens sistemų paprastojo remonto aprašą. Tokį aprašą jis turi ir jį pateikė atsakovei. Tam, kad būtų konstatuotas savavališkos statybos faktas, visų pirma būtina teisingai nustatyti atliktų darbų rūšį ir tik tuomet, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais spręsti dėl statybą leidžiančio dokumento privalomumo. Ieškovas atlieka tik keitimo darbus (šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų ir šildymo prietaisų keitimas, nekeičiant vamzdynų nominalaus diametro ir pajungimo schemos, nekeičiant šildymo būdo ir prietaisų galios), todėl statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, kadangi nėra savavališkos statybos fakto, koks nurodytas ginčijamame savavališkos statybos akte. Kadangi savavališkos statybos nėra, todėl laikė, jog savavališkos statybos aktas yra neteisėtas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 2 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo S. Š. ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019 m. spalio 16 d. įvykusio patikrinimo metu nustatė, jog ieškovo bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išardyta buto grindų danga, išardytos pertvaros bute, išardyti vidaus vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, elektros instaliacijos tinklai, atjungta dujų viryklė, pertvarkyti šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai, demontuoti radiatoriai ir vonios rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas“), tarp balkono ir kambario išardyti sienoje esantys plastikinis langas su balkono durimis bei siena (jos dalis), esanti po palange (520 mm storio plytų mūras su apšiltinimu), šildymo sistemos vamzdis nutiestas į balkoną, sumontuoti nauji plastikiniai vamzdžiai, kad užtikrinti namui nenutrūkstamą karšto ir cirkuliacinio vandens tiekimą, bute vykdomi paprastojo remonto darbai. Atliekant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynų ir radiatorių, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų, rankšluosčių džiovintuvų pertvarkymą reikalingas paprastojo remonto aprašas ir statybą leidžiantis dokumentas. 2019 m. spalio 21 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo aktu nustatytas aplinkybes ir ieškovo paaiškinimą, patikrinusi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (IS) „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) buvusią informaciją, nustatė, kad bute, neturint paprastojo remonto aprašo ir statybą leidžiančio dokumento, t. y. savavališkai, atliekami statybos darbai. 2019 m. spalio 21 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo pareikalavo pateikti paaiškinimą, statybos darbų pradžios datą patvirtinančius dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, statybos projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, jei jų nėra IS „Infostatyba“. Ieškovas, vykdydamas šį nurodymą, pateikė 2019 m. lapkričio 2 d. paaiškinimą ir nurodė, kad buto remonto metu planuojama pertvarkyti buto patalpas pagal schemą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu bute yra išgriautos visos nelaikančios atitvaros (sienos), tarp kambario ((duomenys neskelbtini)) ir įstiklinto balkono išimtas langas, nuardyta išorinės namo sienos į balkoną dalis po langu iki grindų, demontuoti seni radiatoriai, centrinės šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo vamzdynai, vonios „gyvatukas“, sumontuoti laikini šildymo ir karšto vandens cirkuliaciniai apvedimai. Tokiems paprastojo remonto darbams nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Jis turi Šildymo ir karšto vandens sistemų paprastojo remonto aprašą, apie kurį informavo daugiabučio namo administratorių (bendriją) ir namo šilumos ūkį prižiūrinčią įmonę. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, reikalingas ir statinio bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo). Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis reglamentuoja, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Inspekcija ieškovui 2019 m. lapkričio 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 19 d. – privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovo pareikalavo iki 2020 m. gegužės 18 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio gyvenamosios (trijų butų ir daugiau – daugiabučiai) paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: pertvarkytus šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus, radiatorius ir vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“), ir atstatyti šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus, radiatorius ir vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“) į buvusią padėtį iki pertvarkymo, bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini), ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, o 2019 m. lapkričio 14 d. taip pat surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui nurodė nevykdyti jokių paprastojo remonto darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Ieškovui už savavališkai bute vykdomą paprastąjį remontą 2020 m. kovo 6 d. inspekcija surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Laikė, jog ieškovas kambaryje (duomenys neskelbtini) išardęs langą, balkono duris ir dalį sienos, buvusios po langu, padidino apšildomą plotą, bei nutiesdamas šildymo sistemos vamzdį į balkoną, prie kurio bus jungiamas plieninis radiatorius, demontavęs ketaus radiatorius ir vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“), nepakeitė bet pertvarkė bendrąją šildymo sistemą, o tokiems paprastojo remonto darbams buvo (ir yra) privalomas ir paprastojo remonto aprašas, ir statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovo teiginius, neva jis tik keičia senus radiatorius, vamzdynus ir vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“) į naujus, laikė atmestinais. Nurodė, jog atsakovės priimti administraciniai sprendimai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, juose išsamiai išdėstyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, suformuluotas konkretus reikalavimas, nurodyta, ką ieškovas privalo atlikti iki konkretaus termino ir kokių konkrečių darbų nevykdyti, taip pat nurodyta šių sprendimų apskundimo tvarka, todėl laikė, jog pagrindo naikinti savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą ir privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo S. Š. ieškinį tenkino visiškai, panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius bei priteisė iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 75 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui.

6. Teismas pripažino nustatytu, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliekamas remontas pagal D. G. parengtą Šildymo ir karšto vandens sistemų paprastojo remonto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Konstrukciniai ir inžineriniai projektai“ parengtą (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Bute išardyta grindų danga, pertvaros, vidaus vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, elektros instaliacijos tinklai, atjungta dujų viryklė, pertvarkyti šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai, demontuoti radiatoriai ir vonios rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas“), tarp balkono ir kambario išardyti sienoje esantys plastikinis langas su balkono durimis bei siena (jos dalis), esanti po palange (520 mm storio plytų mūras su apšiltinimu), šildymo sistemos vamzdis nutiestas į balkoną, sumontuoti nauji plastikiniai vamzdžiai, kad užtikrinti namui nenutrūkstamą karšto ir cirkuliacinio vandens tiekimą, bute vykdomi paprastojo remonto darbai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 19 d. – privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovo pareikalavo iki 2020 m. gegužės 18 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio gyvenamosios ((duomenys neskelbtini)ir daugiau – daugiabučiai) paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: pertvarkytus šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus, radiatorius ir vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“), ir atstatyti šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus, radiatorius ir vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“) į buvusią padėtį iki pertvarkymo, bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini), ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, 2019 m. lapkričio 14 d. taip pat surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui nurodė nevykdyti jokių paprastojo remonto darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Ieškovui už savavališkai bute vykdomą paprastąjį remontą 2020 m. kovo 6 d. inspekcija surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovas, buto kambaryje (duomenys neskelbtini) išardęs langą, balkono duris ir dalį sienos, buvusios po langu, taip padidinęs apšildomą plotą, bei į balkoną nutiesdamas šildymo sistemos vamzdį, prie kurio bus jungiamas plieninis radiatorius, demontavęs vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“) ir senus ketaus radiatorius, pakeisdamas naujais plieniniais radiatoriais, pakeitęs centrinės šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo senus susidėvėjusius avarinės būklės vamzdynus, nekeičiant vamzdynų nominalaus diametro ir pajungimo schemos, nekeičiant šildymo būdo ir prietaisų galios, pertvarkė bendrąją šildymo sistemą ir ar tokių darbų atlikimui buvo reikalingas leidimas, ar atliko keitimo darbus, kurių atlikimui leidimas nėra reikalingas. Šildymo ir karšto vandens sistemų darbus reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1-186 patvirtintas Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašas (toliau – ir Šilumos sistemų aprašas), pagal kurio 20.1 punktą – šildymo sistemos vamzdynų keitimas, 20.3 punktą – šildymo prietaisų vietos keitimas toje pačioje patalpoje, nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos, 20.8 punktą – šildymo sistemos pertvarkymas dėl buto šildymo būdo keitimo, šildymo prietaisų galios, pajungimo vietos toje pačioje patalpoje bei prijungimo schemos keitimas, 21.1 punktą – karšto vandens sistemos vamzdynų pakeitimas, 21.3 punktą rankšluosčių džiovintuvo pakeitimas priskiriami statinio paprastajam remontui. Tai numato ir statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ tokiems paprastojo remonto darbams nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Šildymo prietaisų vietos keitimui toje pačioje patalpoje, nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, būtinas pastato paprastojo remonto aprašas, tačiau nėra numatyta, kad jam turi pritarti pastato valdytojas. Pastato valdytojui numatyta pareiga patvirtinti atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui. Kitų darbų atlikimui reikalavimai turėti projektą, statybos leidimą ar paprastojo remonto aprašą nenumatyti. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų paprastojo remonto darbai nėra sistemų pertvarkymas, o tik keitimo darbai, kurių atlikimui statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Teismas nurodė, kad ieškovas, nekeisdamas šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos, nepažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies reikalavimų. Taip pat nurodė, jog sienos griovimo, lango ir durų demontavimo darbai vykdomi pagal UAB „Konstrukciniai ir inžineriniai projektai“ parengtą (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam, kaip patvirtino šalys, (duomenys neskelbtini) pritarė. Todėl laikė, jog konstatuoti savavališkas statybas pagrindo nėra.

7. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir byloje ieškovas pateikė advokato padėjėjos V. Š. pinigų priėmimo kvitą, tačiau nepateikė paslaugų sutarties, kurios pagrindu sumokėti pinigai, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, priteisiant jam 75 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas S. Š. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 275 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. Š..

9. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikė procesinės teisė normas, reglamentuojančias atstovavimo išlaidų atlyginimą. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Pateikė advokato padėjėjos V. Š. pinigų priėmimo kvitą, tačiau nepateikė paslaugų sutarties, kurios pagrindu sumokėti pinigai. Už ieškinį ieškovas sumokėjęs 75Eur žyminį mokestį. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies priteisiant 75 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Iš į bylą pateikto 2019 m. gruodžio 9 d. pinigų priėmimo kvito (serija (duomenys neskelbtini)) matyti, kad sutarties Nr. 142 pagrindu ieškovas S. Š. advokato padėjėjai V. Š. už dokumento surašymą sumokėjo 200 Eur, kurių gavimą advokato padėjėja V. Š. patvirtino savo parašu. Dėl ko akivaizdu, kad advokato padėjėja teisines paslaugas ieškovui suteikė ir advokato padėjėjai buvo sumokėta, t. y. egzistuoja būtinos sąlygos tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Ieškovui pateikus pinigų priėmimo kvitą, nesant duomenų apie pateiktą paslaugų sutartį, nors patys duomenys dėl paslaugų sutarties atsispindi ieškovo pateiktame pinigų priėmimo kvite, nėra pagrindas atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumos ir įrodomosios reikšmės, kad statytojo paaiškinimas, paprastojo remonto aprašas, schema Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabutyje esančio buto ((duomenys neskelbtini)) planas, ekspertizės aktas bei Inspekcijos patikrinimo aktas, patvirtina, jog: 1) iki statybos darbų pradžios radiatorius ir šildymo sistemos vamzdis kambaryje ((duomenys neskelbtini)) buvo įrengtas po langu, t. y. prie sienos, kuri šiuo metu yra išardyta, 2) išardžius langą ir balkono duris bei dalį sienos, buvusios po dabar jau išardytu langu, kambarys ((duomenys neskelbtini)) buvo sujungtas su balkonu, t. y. dvi skirtingos, savarankiškos patalpos buvo sujungtos į vieną, naują, bendrą patalpą, dėl ko padidėjo apšildomas plotas, 3) šildymo sistemos vamzdis iš kambario ((duomenys neskelbtini)) nutiestas į balkoną, o kambaryje ((duomenys neskelbtini)) po išardytu langu buvęs radiatorius pagal aprašą bus pakeistas nauju bei bus sumontuotas balkone, t. y. iki statybos darbų pradžios nei šildymo sistemos vamzdžio, nei radiatoriaus balkone nebuvo, 4) buvo demontuotas trieigis vožtuvas ir įrengtas vienu nominaliu diametru mažesnis nei stovo diametras apvadas, 5) visame bute seni šildymo sistemos vamzdžiai pakeisti į naujus, 6) visame bute demontuoti ketaus radiatoriai, 7) demontuotas vonios rankšluosčių džiovintuvas – gyvatukas. Dėl to teismas, remdamasis tik Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1-186, nuostatomis, nepagrįstai sprendė, jog konstatuoti savavališkas statybas pagrindo nėra. Be to atsakovė mano, jog teismas apskritai nevertino ir nieko sprendime nepasisakė dėl ieškovo 2019 m. lapkričio 6 d. prašymo, kuriuo jis bendrijos prašė pritarti paprastojo remonto aprašui. Ieškovo 2019 m. lapkričio 6 d. prašymas yra vėliau surašytas nei ieškovas pradėjo paprastojo remonto darbus. Nurodo, jog ieškovo 2019 m. lapkričio 6 d. prašymas patvirtina, jog vis dėl to bendrijos sutikimas, kaip yra numatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, reglamentuojančiame, kad be kitų privalomų pateikti dokumentų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, buvo privalomas (ir šiuo metu yra) ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija.

3.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas ir pažeidžiant procesinės teisės normas. Teismas, išimtinai remdamasis tik Šilumos sistemų aprašu ir ignoruodamas bei netaikydamas Statybos įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.), bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir CK 4.83 straipsnio 1 dalies nuostatų, priėmė nepagrįstą bei naikintiną sprendimą. Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. tuo metu, kai statytojas pradėjo statybos darbus bute) 2 straipsnio 5 dalį bendrosios statinio inžinerinės sistemos buvo tokios, kurios skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti, o, remiantis to paties straipsnio 52 dalimi, statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga. Atitinkamai, nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas numato, jog bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). „Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte, kur nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektai daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims“ (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1024-730/2019). Todėl daugiabučio šildymo sistemos vamzdynai ir radiatoriai bei rankšluosčių džiovintuvai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio daugiabučio butų savininkams. Statybos įstatymo, galiojusio tuo metu, kai statytojas pradėjo statybos darbus bute, 2 straipsnio 58 dalyje buvo įtvirtinta, kad statinio paprastasis remontas (atitiko CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir STR „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.), 12 punkte, o pagal to paties statybos techninio reglamento 12.11 papunktį statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas buvo priskirtini statinio paprastajam remontui. Remiantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paprastojo remonto aprašas turėjo būti rengiamas statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui, o pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį) buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Pagal STR „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.) 1 punktą šis statybos techninis reglamentas nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. STR „Statinio statybos rūšys“ kartu yra statinio saugos ir paskirties dokumentas, nustatantis (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetenciją) vandentiekio bei nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų statybos rūšis (STR „Statinio statybos rūšys“ 1 priedas), o, vadovaujantis šio reglamento 3 punktu, STR „Statinio statybos rūšys“ yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams) taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. STR „Statinio statybos rūšys“ 2 priedo „Kiti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys statinio statybos rūšis“ 5 punkte nurodytas dokumentas, reglamentuojantis statinio šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų statybos darbų rūšis, yra Šilumos sistemų aprašas. Atitinkamai, Šilumos sistemų aprašo 20 punktas numato, kad statinio paprastajam remontui priskiriami šie šildymo sistemose atliekami darbai: 1) šildymo sistemos vamzdynų keitimas; 2) šildymo sistemos šildymo prietaisų keitimas; 3) šildymo prietaisų vietos keitimas toje pačioje patalpoje, nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos; 4) uždaromosios, reguliuojamosios ir drenavimo armatūros pakeitimas šildymo sistemoje tokio pat tipo armatūra arba pagal parengtą techninį projektą kito tipo armatūra; 5) vamzdynų šiluminės izoliacijos dalinis ar visiškas pakeitimas; 6) kiti nepriskirti naujai statybai, rekonstravimui ir kapitaliniam remontui darbai; 7) šio aprašo 20.2, 20.3, 20.8 ir 20.9 punktuose nurodytais atvejais ypatinguose statiniuose ir daugiabučiuose gyvenamuose namuose būtinas pastato paprastojo remonto aprašas, pertvarkant šildymo sistemą. Atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas; 8) šildymo sistemos pertvarkymas dėl buto (butų), patalpos (patalpų) šildymo būdo keitimo, šildymo prietaisų galios, pajungimo vietos toje pačioje patalpoje bei prijungimo schemos keitimas; 9) esamų statinio šildymo sistemų keitimas kito tipo šildymo sistemomis pagal vamzdynų schemą, šilumos perdavimo būdą, šilumnešį ir kt.; 10) šildymo sistemos stovuose balansinių ventilių įrengimas. Todėl atsakovė, atsižvelgdama į Šilumos sistemų aprašo nuostatas, mano, jog bute šildymo sistemos prietaisų (radiatorių) keitimas (Šilumos sistemų aprašo 20.2 papunktis), šildymo sistemos prietaisų (radiatorių) vietos pakeitimas (Šildymo sistemų aprašo 20.3 papunktis), šildymo sistemos prietaisų (radiatorių) pajungimo vietos bei prijungimo schemos keitimas (Šildymo sistemų aprašo 20.8 papunktis) laikytini šildymo sistemos pertvarkymu, kuriam statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas. Pagal Statybos įstatymo, galiojusio statybos darbų bute atlikimo metu, 27 straipsnio 22 dalį statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis buvo privalomas, draudžiama. Be to, Statybos įstatymo, galiojusio statybos darbų bute atlikimo metu, 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai numatė, kad statytojo teisė buvo įgyvendinama, kai statytojas turėjo statybą leidžiantį dokumentą (kai jis buvo privalomas) bei statinį (jo dalį) valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atitinkamai, to paties straipsnio 5 dalis numatė, kad, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Be kita ko, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai taip pat numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai buvo privaloma) statinio projektą bei šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

3.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teismų suformuotai praktikai. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kodėl, priimdamas sprendimą, neanalizavo ir sprendime nepasisakė, dėl kokių priežasčių neatsižvelgė į statytojo paaiškinime, paprastojo remonto apraše, schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabutyje esančio buto ((duomenys neskelbtini)) plane, ekspertizės akte bei Inspekcijos patikrinimo akte nurodytas faktines aplinkybes, kad statytojas: 1) kambaryje ((duomenys neskelbtini)) išardęs langą, balkono duris ir dalį sienos, buvusios po langu, padidino apšildomą plotą, 2) nutiesė šildymo sistemos vamzdį į balkoną, prie kurio bus jungiamas plieninis radiatorius, 3) demontavo esamą trieigį vožtuvą, ketaus radiatorius ir vonios rankšluosčių džiovintuvą – gyvatuką, 4) įrengė vienu nominaliu diametru mažesnį nei stovo diametras apvadą.

Atsiliepimas

11. Ieškovas S. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė prie bylos medžiagos prijungti Schemą Nr. (duomenys neskelbtini) Buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų ir šildymo prietaisų išdėstymas ir pajungimas (iki remonto darbų pradžios) su foto lentele ir Schemą Nr. (duomenys neskelbtini) Buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų ir šildymo prietaisų išdėstymas ir pajungimas (po remonto darbų) su foto lentele. Nurodė, jog šie dokumentai nelaikytini visiškai naujais rašytiniais įrodymais, todėl gali būti priimti. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti (išskyrus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) nėra pagrindo. Apeliantė neteisingai interpretuoja skundžiamo sprendimo turinį, iškreipia jo esmę. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo įžanginė sakinio/pastraipos, kur teismas pasisako dėl nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, dalis tiesiog „priplakama” prie dalies, kur teismas pateikia šalių ginčo vertinimą. Pirmosios instancijos teismo atskirų teiginių išėmimas iš viso konteksto ir sudėliojimas apeliantės nuožiūra, suteikiant teismo sprendimui visiškai kitokią prasmę, nėra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šių nurodytų įrodymų visumos ir jų įrodomosios reikšmės. Skųsdama teismo sprendimą apeliantė nenurodė, kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą. Vertinant, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, svarbu, ar teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisnius argumentus. Atsakovė neteisingai traktavo šilumos perdavimo įrenginių (bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančių centrinės šildymo ir karšto vandens sistemų tiekimo senų susidėvėjusių avarinės būklės vamzdynų, vonios „gyvatuko”, senų ketaus radiatorių keitimo naujais plieniniais radiatoriais, nekeičiant vamzdynų nominalaus diametro ir pajungimo schemos, nekeičiant šildymo būdo ir prietaisų galios) įrengimo darbų rūšį, juos priskirdama šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymui, o ne keitimui. Ieškovas nesutinka, kad balkonas yra savarankiška patalpa. Pagal CK nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius daiktus ir jų priklausinius (CK 1.99 straipsnio 2 dalis). CK 4.12 straipsnyje nurodyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, antraeiliai daiktai yra skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. Remiantis CK 4.13 straipsnio 1 dalimi, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kadangi balkonas yra skirtas tarnauti konkrečiam butui ir pagal savo savybes jis yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu - butu, balkonas laikytinas antraeiliu daiktu - buto priklausiniu (CK 4.19 straipsnis). Balkonas buto inventorinės apskaitos byloje yra numatytas kaip ieškovui priklausančio buto priklausinys, plane balkonui nėra suteiktas nei patalpų indeksas, nei pažymėtas šios patalpos plotas. Iš byloje esančių schemų ir prie jų pridėtų fotonuotraukų aiškiai matyti ginčui spręsti esminės reikšmės turinčios aplinkybės - tiek iki remonto darbų pradžios, tiek po atliktų remonto darbų šilumos stovų ir karšto vandens stovų vietos, kurios yra visiškai nepakitusios. Todėl ieškovui, norint bute Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti centrinės šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynus, radiatorius ir vonios „gyvatuką” nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Pakanka turėti parengtą Šildymo ir karšto vandens sistemų paprastojo remonto aprašą. Tokį aprašą ieškovas ir turi, ir tokį aprašą ieškovas teikė atsakovei kartu su savo 2019 m. lapkričio 2 d. paaiškinimu. Ieškovas nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nustatė tiek reikšmingas faktines aplinkybes, tiek atliko jų teisinį vertinimą, teisingai kvalifikavo ginčo santykius ir aiškino teisės normas bei taikė jas ginčo santykiui. Atsakovės nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir atsisakymas taikyti atsakovės nurodytus įstatymus nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovo S. Š. apeliacinį skundą prašo apelianto S. Š. pareikštą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovą atstovavo ir procesinius dokumentus rengė advokato padėjėja V. Š., byloje nėra. Tokių įrodymų apeliantas nėra pateikęs, t. y. tarp dokumentų, pridedamų su ieškiniu, nėra jokio V. Š., kaip apelianto atstovės, atstovavimą patvirtinančio dokumento. Maža to, pats apeliantas ieškinyje yra pažymėjęs, kad „Byla šiuo metu nebus vedama per advokatą“. Aplinkybė, jog ieškovas tariamai patyrė bylinėjimosi išlaidas, yra grindžiama vieninteliu įrodymu – 2019 m. gruodžio 9 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio žinoma tik tai, kad jis už „dokumento surašymą“ V. Š. sumokėjo 200 Eur, t. y. iš mokėjimo kvito visiškai neaišku, nei už kokio „dokumento surašymą“, nei kokio dokumento pagrindu ir kokioje konkrečioje situacijoje ar, kaip teigia apeliantas, byloje, V. Š. buvo sumokėti apeliaciniu skundu prašomi priteisti 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos – to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovo ir atsakovės apeliaciniuose skunduose apibrėžtose ribose.

14. Ieškovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus – Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) „Schema Nr. (duomenys neskelbtini) Buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų ir šildymo prietaisų išdėstymas ir pajungimas (iki remonto darbų pradžios) su fotolentele“, ir Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) „Schema Nr. (duomenys neskelbtini) Buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų ir šildymo prietaisų išdėstymas ir pajungimas (po remonto darbų) su fotolentele“. Nurodė, kad šie priedai tik detaliai iliustruoja susiklosčiusią situaciją ir nelaikytini visiškai naujais įrodymais.

15. Atsakovė, jau pasibaigus terminui atsiliepimams į apeliacinius skundus pateikti, 2020 m. liepos 29 d. atsiuntė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, taip pat su šiuo procesiniu dokumentu ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2020 m. liepos 3 d. raštą „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“. Atsakovė prašo prie bylos prijungti šį rašytinį įrodymą.

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

17. Ieškovas pateikė įrodymus (Schemas), kuriuos galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jo pateiktų papildomų įrodymų teisėjų kolegija nepriima. Atsakovė, pateikė jau po teismo sprendimo priėmimo gautą raštą. Šiame rašte pareikšta Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nuomonė dėl teisės normų taikymo. Teisėjų kolegija atsisako priimti šį raštą, laiko, kad rašte nurodyta nuomonė nei paneigia, nei patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

18. Byloje nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimus ir panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą, 2019 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2019 m. lapkričio 19 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

19. Bylos duomenimis nustatytos tokios reikšmingos bylai aplinkybės. Ieškovas S. Š. 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus jis grindė tuo, kad jo vykdomas buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) name, remontas yra paprastas remontas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Jis atlieka tik keitimo darbus (šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų ir šildymo prietaisų keitimas, nekeičiant vamzdynų nominalaus diametro ir pajungimo schemos, nekeičiant šildymo būdo ir prietaisų galios), todėl statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, taigi nėra savavališkos statybos fakto, koks nurodytas ginčijamame savavališkos statybos akte. Kadangi savavališkos statybos nėra, todėl laikė, jog atsakovės surašytas savavališkos statybos aktas yra neteisėtas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 3d. ieškovo S. Š. ieškinį patenkino visiškai, t. y. panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius bei priteisė iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 75 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti savavališkos statybos faktą, ieškovo atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų paprastojo remonto darbai nėra sistemų pertvarkymas, o tik keitimo darbai, kurių atlikimui statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Teismas vertino, kad ieškovas, nekeisdamas šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos, nepažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies reikalavimų. Apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo dalies padavė ieškovas S. Š., kuris prašo pakeisti šį sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jam iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 275 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo padavė ir atsakovė, kuri prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

20. Dėl abiejų bylos šalių paduotų apeliacinių skundų, teisėjų kolegija sprendžia taip: ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

21. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bei jų įrodomosios reikšmės, taip pat sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kodėl, priimdamas sprendimą, neanalizavo ir sprendime nepasisakė, dėl kokių priežasčių neatsižvelgė į statytojo paaiškinime, paprastojo remonto apraše, schemoje Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabutyje esančio buto ((duomenys neskelbtini)) plane, ekspertizės akte bei Inspekcijos patikrinimo akte nurodytas faktines aplinkybes, kad statytojas: 1) kambaryje ((duomenys neskelbtini)) išardęs langą, balkono duris ir dalį sienos, buvusios po langu, padidino apšildomą plotą, 2) nutiesė šildymo sistemos vamzdį į balkoną, prie kurio bus jungiamas plieninis radiatorius, 3) demontavo esamą trieigį vožtuvą, ketaus radiatorius ir vonios rankšluosčių džiovintuvą – gyvatuką, 4) įrengė vienu nominaliu diametru mažesnį nei stovo diametras apvadą. Dėl šių priežasčių, Inspekcijos nuomone, teismas sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė tenkinti statytojo ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovas buto kambaryje (duomenys neskelbtini) išardęs langą, balkono duris ir dalį sienos, buvusios po langu, taip padidinęs apšildomą plotą, bei nutiesdamas šildymo sistemos vamzdį į balkoną, prie kurio bus jungiamas plieninis radiatorius, demontavęs vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“) ir senus ketaus radiatorius, pakeisdamas naujais plieniniais radiatoriais, pakeitęs centrinės šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo senus susidėvėjusius avarinės būklės vamzdynus, nekeičiant vamzdynų nominalaus diametro ir pajungimo schemos, nekeičiant šildymo būdo ir prietaisų galios, pertvarkė bendrąją šildymo sistemą ir ar tokių darbų atlikimui buvo reikalingas leidimas ar atliko keitimo darbus, kurių atlikimui leidimas nėra reikalingas. Tačiau išspręsdamas šį ginčą teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų paprastojo remonto darbai nėra sistemų pertvarkymas, o tik keitimo darbai, kurių atlikimui statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, todėl ieškovas nepažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies reikalavimų. (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis nustato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama).

23. Atsakovė jau atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 27-39) nurodė, kad Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuotos faktinės daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atliekamas remontas, aplinkybės, ieškovo paaiškinimai ir pateikti duomenys patvirtina, kad: 1) iki statybos darbų pradžios radiatorius ir šildymo sistemos vamzdis kambaryje (duomenys neskelbtini) buvo įrengtas po langu, t. y. prie sienos, kuri yra išardyta, 2) išardžius langą ir balkono duris bei dalį sienos, buvusios po jau išardytu langu, kambarys (duomenys neskelbtini) buvo sujungtas su balkonu, t. y. padidėjo apšildomas plotas, 3) šildymo sistemos vamzdis iš kambario (duomenys neskelbtini) nutiestas į balkoną, o kambaryje (duomenys neskelbtini) po išardytu langu buvęs radiatorius pagal aprašą bus pakeistas nauju bei bus sumontuotas balkone, t. y. iki statybos darbų pradžios nei šildymo sistemos vamzdžio, nei radiatoriaus balkone nebuvo, 4) visame bute seni šildymo sistemos vamzdžiai pakeisti į naujus, 5) visame bute demontuoti ketaus radiatoriai, 6) demontuotas vonios rankšluosčių džiovintuvas – gyvatukas. Visos šios aplinkybės reiškia, jog ieškovo atliekamais paprastojo remonto darbais yra pertvarkoma bendroji – šildymo – inžinerinė sistema, todėl bute atliktiems darbams taikytinas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto reglamentavimas, t. ieškovas privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau tokio Inspekcijai nepateikė. Pirmosios instancijos teismas dėl šių atsakovės argumentų nepasisakė, tik apskųstame sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1-186 patvirtinto aprašo 20.1 punktą – šildymo sistemos vamzdynų keitimas, 20.3 punktą – šildymo prietaisų vietos keitimas toje pačioje patalpoje, nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos, 20.8 punktą – šildymo sistemos pertvarkymas dėl buto šildymo būdo keitimo, šildymo prietaisų galios, pajungimo vietos toje pačioje patalpoje bei prijungimo schemos keitimas, 21.1 punktą – karšto vandens sistemos vamzdynų pakeitimas, 21.3 rankšluosčių džiovintuvo pakeitimas priskiriami statinio paprastajam remontui. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ numato, kad tokiems paprastojo remonto darbams nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Taip pat teismas pripažino, jog šildymo prietaisų vietos keitimui toje pačioje patalpoje, nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, būtinas pastato paprastojo remonto aprašas, tačiau nėra numatyta, kad jam turi pritarti pastato valdytojas. Todėl teismas ir pripažino, kad ieškovo vykdomą statybą pripažinti savavališka pagrindo nebuvo.

24. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, išimtinai remdamasis tik Šilumos sistemų aprašu ir ignoruodamas bei netaikydamas Statybos įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.), bei kitų teisės aktų nuostatų, priėmė nepagrįstą sprendimą. Taip vertinti, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia šie pagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

25. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio tuo metu, kai ieškovas pradėjo statybos darbus bute, 2 straipsnio 58 dalyje buvo įtvirtinta, kad statinio paprastasis remontas (atitiko CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir STR „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.), 12 punkte, o pagal to paties statybos techninio reglamento 12.11 papunktį statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas buvo priskirtini statinio paprastajam remontui. Remiantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paprastojo remonto aprašas turėjo būti rengiamas statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui, o pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį) buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Pagal STR „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 21 d.) 1 punktą šis statybos techninis reglamentas nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. STR „Statinio statybos rūšys“ kartu yra statinio saugos ir paskirties dokumentas, nustatantis (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetenciją) vandentiekio bei nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų statybos rūšis (STR „Statinio statybos rūšys“ 1 priedas), o, vadovaujantis šio reglamento 3 punktu, STR „Statinio statybos rūšys“ yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams) taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. STR „Statinio statybos rūšys“ 2 priedo „Kiti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys statinio statybos rūšis“ 5 punkte nurodytas dokumentas, reglamentuojantis statinio šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų statybos darbų rūšis, yra Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 įsakymu. Šio aprašo 20 punktas numato, kad statinio paprastajam remontui priskiriami šie šildymo sistemose atliekami darbai: 1) šildymo sistemos vamzdynų keitimas; 2) šildymo sistemos šildymo prietaisų keitimas; 3) šildymo prietaisų vietos keitimas toje pačioje patalpoje, nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos; 4) uždaromosios, reguliuojamosios ir drenavimo armatūros pakeitimas šildymo sistemoje tokio pat tipo armatūra arba pagal parengtą techninį projektą kito tipo armatūra; 5) vamzdynų šiluminės izoliacijos dalinis ar visiškas pakeitimas; 6) kiti nepriskirti naujai statybai, rekonstravimui ir kapitaliniam remontui darbai; 7) šio aprašo 20.2, 20.3, 20.8 ir 20.9 punktuose nurodytais atvejais ypatinguose statiniuose ir daugiabučiuose gyvenamuose namuose būtinas pastato paprastojo remonto aprašas, pertvarkant šildymo sistemą. Atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas; 8) šildymo sistemos pertvarkymas dėl buto (butų), patalpos (patalpų) šildymo būdo keitimo, šildymo prietaisų galios, pajungimo vietos toje pačioje patalpoje bei prijungimo schemos keitimas; 9) esamų statinio šildymo sistemų keitimas kito tipo šildymo sistemomis pagal vamzdynų schemą, šilumos perdavimo būdą, šilumnešį ir kt.; 10) šildymo sistemos stovuose balansinių ventilių įrengimas. Todėl atsakovė, atsižvelgdama į Šilumos sistemų aprašo nuostatas, turi pagrindą vertinti, jog bute šildymo sistemos prietaisų (radiatorių) keitimas (Šilumos sistemų aprašo 20.2 papunktis), šildymo sistemos prietaisų (radiatorių) vietos pakeitimas (Šildymo sistemų aprašo 20.3 papunktis), šildymo sistemos prietaisų (radiatorių) pajungimo vietos bei prijungimo schemos keitimas (Šildymo sistemų aprašo 20.8 papunktis) laikytini šildymo sistemos pertvarkymu, kuriam statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, o pagal Statybos įstatymo, galiojusio statybos darbų bute atlikimo metu, 27 straipsnio 22 dalį statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis buvo privalomas, draudžiama.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atsiliepime į nurodytais argumentais, kad atsakovė neteisingai traktuoja perdavimo įrenginių (bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančių centrinės šildymo ir karšto vandens sistemų tiekimo senų susidėvėjusių avarinės būklės vamzdynų, vonios „gyvatuko”, senų ketaus radiatorių keitimo naujais plieniniais radiatoriais, nekeičiant vamzdynų nominalaus diametro ir pajungimo schemos, nekeičiant šildymo būdo ir prietaisų galios) įrengimo darbų rūšį, juos priskirdama šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymui, o ne keitimui. Jau vien tik bute iki remonto buvusio kambario esančio kambario ((duomenys neskelbtini)) sujungimas su balkonu, pakeitus patalpos dydį, neleidžia vertinti, jog šildymo prietaisų vietos keitimas vykdomas toje pačioje patalpoje dėl ko privalomas statybą leidžiantis dokumentas.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta šios nutarties 18-26 punktuose, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagrįstai 2019 m. lapkričio 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 19 d. – privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovo pareikalavo iki 2020 m. gegužės 18 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio gyvenamosios ((duomenys neskelbtini)) paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: pertvarkytus šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus, radiatorius ir vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“), ir atstatyti šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus, radiatorius ir vonios rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“) į buvusią padėtį iki pertvarkymo, bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, 2019 m. lapkričio 14 d. taip pat surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui nurodė nevykdyti jokių paprastojo remonto darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, todėl šioje byloje ieškovo ieškinyje pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

28. Ieškovas, pateikęs apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo dalies, kuria išspęstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klusimas, nurodo, kad teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikė procesinės teisė normas, reglamentuojančias atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, pateikė advokato padėjėjos V. Š. pinigų priėmimo kvitą, tačiau nepateikė paslaugų sutarties, kurios pagrindu sumokėti pinigai, todėl advokato padėjėjai sumokėti 200 Eur jam nepriteistini, tačiau advokato padėjėja teisines paslaugas ieškovui suteikė ir advokato padėjėjai buvo sumokėta, t. y. egzistuoja būtinos sąlygos tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

29. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas. Už ieškinį ieškovas sumokėjęs 75Eur žyminį mokestį. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies priteisiant 75 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Iš į bylą pateikto 2019 m. gruodžio 9 d. pinigų priėmimo kvito (serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad sutarties Nr. 142 pagrindu ieškovas S. Š. advokato padėjėjai V. Š. už dokumento surašymą sumokėjo 200 Eur, kurių gavimą advokato padėjėja V. Š. patvirtino savo parašu. Dėl ko akivaizdu, kad Ieškovui pateikus pinigų priėmimo kvitą, nesant duomenų apie pateiktą paslaugų sutartį, nors patys duomenys dėl paslaugų sutarties atsispindi ieškovo pateiktame pinigų priėmimo kvite, nėra pagrindas atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies.

30. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas. Ieškinyje ieškovas nurodė, byla nebus vedama per advokatą, iš pateikto 2019 m. gruodžio 9 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) neaišku, už kokio dokumento surašymą ir pagal kokį susitarimą ieškovas sumokėjo advokato padėjėjai 200 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų nelaikė byloje patirtomis ieškovo bylinėjimosi išlaidomis, jų iš ieškovo nepriteisė.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ir kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, panaikina apskųstąjį Alytaus rajono apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti.

32. Atmetus ieškovo ieškinį, iš atsakovės ieškovui jo pairtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

33. Atsakovė byloje pareiškė prašymą priteisti jai 8,17 Eur bylinėjimosi išlaidas – atstovės kelionės į Alytaus apylinkės teisme vykusį posėdį patirtas išlaidas. Šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamos (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 10 p., 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 2886002100) 8,17 Eur (aštuonis eurus ir 17 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Š. K. apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas