Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pensininkė, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 255 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. F. pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai jais pasinaudoti: pažeisdama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2022 m. kovo 4 d. 12.30 val. atliktos kratos name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), veikdama nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindama ginklų saugumo, minėtame name laikė teisėtai turimus šaunamuosius ginklus: kambaryje, sekcijoje dujinį pistoletą IZH 79 8,8 mm Nr. (duomenys neskelbtini), kurio šovinių dėtuvėje buvo 9 vnt. šovinių 8 mm kalibro; virtuvės spintelėje revolverį ME 38 Compact-G Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgne buvo 5 vnt. šovinių .380 Me Gum kalibro; miegamajame spintelėje revolverį Alfa model 620 Cal.6 mm Me-Flobert Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgne buvo 9 vnt. šovinių 6 mm kalibro; revolverį ME 38 .380 Me Gum Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgne buvo 5 vnt. šovinių .380 MeGum kalibro bei dėžutę, kurioje 4 vnt. šovinių .380 MeGum kalibro; lovoje tarp patalinės dėžės ir lovos rėmo senovinį ginklą Pedersoli Remington 1858, .44 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgne buvo 6 kapsulės ir 6 kulkos; senovinį ginklą Civil98,.44 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgne buvo 4 kapsulės ir 6 kulkos.

Šiais savo veiksmais T. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji T. F. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. kovo 4 d. apie 14 val. jai į darbą paskambino tyrėja ir pasakė, kad atvažiuotų namo. Grįžo iš darbo, o ten jau vyko krata. Jos vyras tuo metu su antrankiais sėdėjo garaže. Ji buvo šoke. Jos paklausė, ar turi ginklų, kadangi kratos metu jų nerado, ji atsakė, kad turi C kategorijos ginklų ir leidimą jiems, ginklai yra legalūs. Iš viso ji turėjo 8 vnt. ginklų. Nuvedė pareigūnus į savo kambarį, kuris buvo antrame aukšte, jis visada yra užrakintas, atrakino jį ir iš spintelės ištraukė vieną ginklą. Tada parodė ginklus, kurie buvo viename stalčiuje ir kitame, lovoje, parodė, kur virtuvėje buvo paslėptas ginklas, už sulčiaspaudės, kuria jie nesinaudoja. Parodė, kad kitame kambaryje, kuriame ji meldžiasi ginklas buvo laikomas sekcijoje užrakintas. Po to nuėjo į rūsį, kur stovi vyro seifai, atidarė juos ir pareigūnai paėmė pneumatinį ginklą, dar buvo vienas sulaužytas pistoletas. Kaltinime teisingai nurodyta, kad ji ginklus laikė kambaryje sekcijoje, virtuvės spintelėje, miegamajame spintelėje, lovoje tarp patalynės dėžės ir tarp lovos rėmo. Šoviniai buvo laikomi seife, būgnai buvo užpildyti šoviniais. Kai 2014 m. iš vyro buvo paimtas leidimas ginklams, jis turėjo B kategorijos kovinių ginklų kolekciją ir C kategorijos ginklus. Vyras turėjo visą savo kolekciją priduoti saugojimui į ginklų parduotuvę. Kovinius ginklus vyras pardavė ginklų parduotuvėje, o dujinius ir pneumatinius ginklus paprašė pasilikti. Susitarė su vyru, kad ji gaus leidimą ginklams ir persirašys ginklus sau, o praėjus terminui grąžins ginklus vyrui, sutarė, kad vyras nežinos, kur ginklai bus saugojami. Buvo nuvykę į policiją, jiems paaiškino kaip saugoti ginklus, nurodė, kad seifas C kategorijos ginklams nėra reikalingas, sakė, kad ginklai gali būti užtaisyti. Prieš 8 metus ji paslėpė ginklus, kad jų niekas nerastų, vyras nematė kur jie laikomi. Vyras po stalčius nelandžioja, jis mėgsta, kad ji jam paduotų valgyti. Pas juos namuose yra geros durys, vartai, visur tvora, yra vaizdo kameros. Su kaimynais jie nebendrauja, draugų neturi, su vyru yra uždari žmonės. Jų vaikai gyvena užsienyje, jie su anūkais atvyksta retai, kas 2-3 metus. Jie yra pensininkai, ryte išvažiuoja į cerkvę ir grįžta namo, eina tik į parduotuvę. Jos legaliai laikomais ginklais kiti asmenys niekada nepasinaudojo, nors kliūčių tam nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, kadangi labai išsigando, ją gąsdino, pasakė, kad pasodins į kalėjimą. Advokatas tą dieną į apklausą atvykti negalėjo. Jos mėnesinės pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur, vyro – (duomenys neskelbtini) Eur. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamosios T. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 115-116), T. F. parodė, jog parodymai yra teisingi, ikiteisminio tyrimo metu buvo stipriai išsigandusi, galvojo, kad jei atsiprašys, tai kažką pakeis. Apie ginklų laikymo vietas vyras sužinojo tik tada, kai jie darė ginklų laikymo vietų vaizdo įrašą. Anūkai nematė jos ginklų, dukra ir žentas taip pat. Prašo neskirti jai baudos ir grąžinti ginklus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. F. parodė, kad ginklai yra jo hobis nuo vaikystės, jis yra baigęs ginklų kursus, turi pažymą. Jam ginklai yra kaip santaupos, nusiperka pigiau, parduoda brangiau. Kai iš jo atėmė licenciją, ginklus jam grąžino, nes jie buvo jo nuosavybė ir jis juos atidavė ginklų parduotuvei saugojimui. Po to paprašė žmonos, kad ji perrašytų ginklus savo vardu. Kovinius ginklus pardavė, o dujinius ginklus pasiliko. Policijoje juos su žmona pamokė kaip laikyti C kategorijos ginklus. Jie nuvažiavo į parduotuvę, T. F. parduotuvėje gavo leidimus ir tie ginklai tapo T. F. Kai savo dujinių, C kategorijos ginklų kolekciją perrašė T. F. vardu, per 8 metus kolekcijos nematė, tuo labiau neėmė jos į rankas. Susitarė su savo žmona T. F., kad, kai vėl gaus leidimą, atsiims kolekciją sau, o jei negaus, tada ginklus parduos. Pas juos namie 2022 m. kovo 4 d. buvo atliekama krata, atvyko jo žmona T. F., jos paprašė parodyti ginklus, kadangi jų nerado ir T. F. parodė visas vietas, kur buvo saugojami ginklai. Jis visų vietų nematė. Kratos metu pareigūnai jam neleido susisiekti su advokatu, paėmė iš jo telefoną. Kai pareigūnai paėmė žmonos ginklus, jis paklausė, kodėl ginklai imami, jei jiems yra leidimai, jam atsakė, kad visi C kategorijos dujiniai ginklai yra perdaryti į šaunamuosius kovinius ginklus, jie bus įteikti tikrinti specialistui. T. F. jam parodė visas vietas, kuriose buvo ginklai tik tada, kai jis filmavo vaizdo įrašą. Ginklai buvo laikomi užrakinti slėptuvėse, apie kurias jis net nebuvo pagalvojęs. Ginklai buvo T. F. asmeniniame kambaryje, kitame kambaryje, kuriame ji meldžiasi užrakinti, buvo vienas ginklas virtuvėje, dar vienas paslėptas už kopėčių, kurias reikia ištraukti. Ginklai buvo rasti seife užrakinti, po lovos čiužiniu. Užrakinti ginklai buvo 5, likę buvo nerakinti. Jis į virtuvę neina, pats sau valgyti nesigamina. Jų namuose yra rimta signalizacija, kuri reaguoja į judesius. Signalizacija yra visame name, visose patalpose, išskyrus tualetą. Yra trys kameros, viena lauko, dvi vidinės. Aplink namą yra tvora, o namuose yra dvejos seifinės durys. Šiame name gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Be jo, jų šeimoje daugiau niekas nesidomi ginklais, nei vaikai, nei anūkai. Jis bandė daryti nuotraukas su ginklais, bet gavosi kvailai. Jie turi du anūkus, kurie pas juos lankosi kartą per 2-3 metus.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-13781-21 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas T. F. atžvilgiu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį (šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimas) (1 t., b. l. 1-5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus kratos protokole nurodyta, kad atliekant kratą pas A. F. name, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 14.20 val. į kratą atvyko pastarojo žmona T. F., kuri kratos metu policijos pareigūnams savanoriškai pateikė 8 ginklų pažymėjimus ir leidimą laikyti ginklus. Kratos metu T. F. parodė 2 aukšte, miegamajame prie lovos spintelėje du revolverius su šoviniais bei dėžutę su šoviniais, lovoje po čiužiniu du užtaisytus senovinius revolverius, rūsyje, užrakintame seife, parodė šovinius, sulaužytą pistoletą, šautuvą. Taip pat atliekant kratą, kitame kambaryje sekcijoje ir virtuvės spintelėje buvo rasti ir paimti dar du ginklai, kurie priklauso T. F. (1 t., b. l. 21-78).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektai yra: leidimas, ginklo pažymėjimai ir ginklai, kuriems T. F. turėjo leidimus, kurie buvo paimti 2022 m. kovo 4 d. kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad: neterminuotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. F., pneumatiniam šautuvui Gamo CFX, 5,5 mm, Nr. (duomenys neskelbtini); pneumatinis šautuvas Gamo CFX, 5,5 mm, Made in Ispan, Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu, įdėtas į tamsiai žalios spalvos medžiaginį dėklą su juodos spalvos rankenomis, kuris buvo rastas kratos metu seife, rūsyje; ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. F., dujiniam pistoletui IZH 79 8,8 mm, Nr. (duomenys neskelbtini); pradarius paketą Nr. (duomenys neskelbtini), jame yra rudos spalvos odinis pistoleto dėklas, kurio viduje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, šovinių dėtuvei skirtoje vietoje yra šovinių dėtuvė, kurioje 8 vnt. 9 mm kalibro šovinių ir metalinis strypas ginklui valyti. Taip pat yra dujinis pistoletas, ant kurio jokių užrašų nėra tik Nr. (duomenys neskelbtini). Į pistoletą įstatyta šovinių dėtuvė, kurioje 9 vnt. dujinių šovinių 8 mm kalibro. Minėtas pistoletas buvo rastas kambaryje, sekcijoje; ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. F., mažos galios revolveriui ME 38 Compact G, .380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini); pradarius paketą Nr. (duomenys neskelbtini), jame yra revolveris ME 38 Compact-G, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas virtuvės spintelėje. Taip pat pakete yra penki šoviniai, .380MeGum kalibro, kurie iš revolverio būgno išimti kratos metu; ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. F., mažos galios revolveriui Alfa 620, 6 mm Flobert, Nr. (duomenys neskelbtini); pradarius paketą Nr. (duomenys neskelbtini), jame yra revolveriui Alfa model 620, Cal.6 mm Me-Flobert, Nr. (duomenys neskelbtini), 7,5 J, kuris buvo rastas kratos metu miegamajame, spintelėje prie lovos. Taip pat pakete yra 9 vnt. šovinių be užrašų, kurie kratos metu buvo išimti iš minėto revolverio būgno; ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. F., mažos galios revolveriui ME 38 Compact G .380 Me Gum, Nr. (duomenys neskelbtini); pradarius paketą Nr. (duomenys neskelbtini), jame yra revolveriui ME 38 Compact-G .380 Me Gum, Nr. (duomenys neskelbtini), 2014, Ruger inc USA, Cal 38-18R, kuris buvo rastas kratos metu miegamajame, spintelėje prie lovos. Taip pat pakete yra 5 vnt. šovinių su užrašu .380MeGum, kurie kratos metu buvo išimti iš minėto revolverio būgno. Taip pat minėtame pakete yra plastikinė dėžutė su užrašu „Unitra Fonica“, kuri apsukta raudonos spalvos lipnia juosta, kurioje yra 4 vnt. šovinių su užrašu380MeGum; ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. F., senoviniam ginklui Remington 1858, .44, Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. F., senoviniam ginklui CIVIL 98, .44, Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. F., dujiniam pistoletui IZH, 8 mm, Nr. (duomenys neskelbtini); pradarius paketą Nr. (duomenys neskelbtini), jame yra senovinis ginklas Remington 1858, Max 25 GN., pn 1.2GR-1.3 GR, CAL 44, New Model Army, PD 2971, kuris buvo rastas 2 aukšte lovoje, tarp patalynės dėžės ir lovos rėmo, po čiužiniu. Taip pat pakete yra minėto ginklo būgnas, kuriame 6 kapsulės ir 6 kulkos, kurios iš būgno išimti nėra galimybės. Būgnas kratos metu buvo išimtas iš minėto ginklo. Taip pat minėtame pakete yra senovinis ginklas Nr. (duomenys neskelbtini), OLT PAT, 25 GN, CAL 44, US 1850, Dragoon Colt, Max 2 GR, kuris buvo rastas 2 aukšte lovoje, tarp patalynės dėžės ir lovos rėmo, po čiužiniu. Taip pat pakete yra minėto ginklo būgnas, kuriame 4 kapsulės ir 6 kulkos, kurios iš būgno išimti nėra galimybės. Būgnas kratos metu buvo išimtas iš minėto ginklo. Minėtame pakete yra sulaužytas dujinis pistoletas IŽ-76 Cal.8 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), su tuščia šovinių dėtuve, kuris buvo rastas rūsyje, seife (1 t., b. l. 79-96).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad T. F. vardu registruoti ginklai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsniu priskiriami C kategorijos ginklams. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų „Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų“ 35.2 punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje duomenų, kad T. F., adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsirengusi seifą ir buvo atliktas ginklų laikymo patikrinimas, taip pat ar laikėsi ginklų laikymo reikalavimų, nėra (1 t., b. l. 175).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimu; kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įgijimu; priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti. Šio baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia neatsargumu. Asmuo, laikantis šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogstamąsias medžiagas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktais nustatytų jų laikymo ar saugojimo reikalavimų, numato, kad šiais objektais gali pasinaudoti asmenys, neturintys atitinkamo leidimo, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba nenumato, kad netinkamai laikomu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali pasinaudoti kiti asmenys, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir privalo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-1073/2020). BK 255 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl sprendžiant, kokia veika sudaro šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo pažeidimą, vadovaujamasi atitinkamais teisės aktais.

Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Reikalavimai patalpoms, kuriose laikomi ginklai ir šaudmenys, yra įtvirtinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35 punkte, kuriame nustatyta, kad C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, D kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys.

Nors kaltinamoji T. F. neprisipažino, kad padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog T. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvadą teismas daro ištyręs ir įvertinęs visų bylos aplinkybių visumą.

Štai teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji T. F. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodydama, kad ginklus ji laikė kambaryje sekcijoje, virtuvės spintelėje, miegamajame spintelėje, lovoje tarp patalynės dėžės ir tarp lovos rėmo, o šoviniai buvo laikomi seife, būgnai buvo užpildyti šoviniais. Vyras nematė, kur ginklai buvo laikomi, jis po stalčius nelandžioja. Paaiškino, kad namuose yra geros durys, vartai, visur tvora, vaizdo kameros. Su kaimynais nebendrauja, draugų neturi, vaikai su anūkais atvyksta kas 2-3 metus. Taigi, iš byloje esančių T. F. parodymų, be to, teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo A. F. parodymų matyti, kad kartu su T. F. name gyvena jos sutuoktinis, be to, nors ir retai, tačiau atvyksta vaikai su anūkais, kurie būna namo patalpose. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji T. F., laikydama šaunamuosius ginklus kambaryje, sekcijoje, virtuvės spintelėje, miegamajame spintelėje, lovoje tarp patalinės dėžės ir lovos rėmo, pažeidė GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi ginklai galėjo būti lengvai prieinami tiek sutuoktiniui, tiek kitiems asmenis, kurie lankėsi pas ją namuose, taigi kaltinamoji sudarė realias sąlygas jiems neteisėtai pasinaudoti minėtais ginklais.

Pastebėtina ir tai, kad veikos baudžiamumui neturi reikšmės T. F. argumentai, jog sutuoktinis po stalčius nelandžioja, nes į visas anksčiau paminėtas vietas, kuriose buvo laikomi ginklai, lengvai galėjo patekti ne vien pati kaltinamoji, bet ir jos sutuoktinis ir kiti asmenys, todėl tokie kaltinamosios teiginiai vertinami kaip nepagrįsta gynybinė versija. Tiek kaltinamosios parodymai, tiek byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad kaltinamosios psichinis santykis su veika ir kilusiais padariniais pasireiškė kaip nusikalstamas nerūpestingumas, tarp ginklų laikymo taisyklių pažeidimo ir kitų asmenų realios galimybės juos panaudoti yra priežastinis ryšys. Pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo metu T. F. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad negali pasakyti, nuo kada ginklai gulėjo ne pagal taisykles (1 t., b. l. 115), tačiau teisiamojo posėdžio metu jau parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo stipriai išsigandusi. Teismas atkreipia dėmesį, kad, nors T. F. ir pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandusi, tačiau neneigė savo anksčiau duotų parodymų teisingumo.

Teismas sutinka su gynybos nurodytais argumentais, kad už ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimą nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Esminis BK 255 straipsnio 1 dalyje ir ANK 229 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakomybių atribojimo kriterijus yra padarinių – realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo – nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2012).

Ištyręs, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir palyginęs juos tarpusavyje, teismas nustatė, jog vertinti kaltinamosios T. F. veiksmus kaip administracinį nusižengimą nėra teisinio pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji tinkamai nepasirūpino teisėtai laikomų ginklų su šoviniais saugojimu. Teismas nustatė, kad iš kratos protokolo matyti, jog kaltinamoji T. F. šaunamuosius ginklus laikė kambaryje, sekcijoje, virtuvės spintelėje, miegamajame spintelėje, lovoje tarp patalinės dėžės ir lovos rėmo. Teismo nuomone, tarp T. F. veikos ir atsiradusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, nes iš anksto buvo galima numatyti, jog netinkamai saugant ginklus ir šaudmenis anksčiau nurodytose vietose bus sudaryta galimybė kitiems asmenims pasinaudoti šaunamaisiais ginklais. Kaltinamosios T. F. nurodytos aplinkybės, kad jos vyras į virtuvę neina, jų namuose yra signalizacija, kameros, aplink namą yra tvora, namuose dvejos seifinės durys, nepaneigia tos aplinkybės, kad dėl kaltinamosios neatsargumo buvo sudarytos visos sąlygos ginklais su šoviniais pasinaudoti kitiems asmenims, kuriems priskiriamas ir kaltinamosios sutuoktinis. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji teigė, kad jos legaliai laikomais ginklais kiti asmenys niekada nepasinaudojo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog šaunamuoju ginklu būtų pasinaudota pagal paskirtį, t. y., kad iš ginklo būtų iššauta, ar, kad ginklas realiai atsidurtų kitų asmenų rankose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-614/2006).

Taigi, esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad T. F. veikė nusikalstamai nerūpestingai, t. y. ji nenumatė, jog dėl jos nepakankamo rūpestingumo saugant ginklus ir šovinius ji sudaro galimybę jais neteisėtai pasinaudoti kitiems asmenims, tačiau pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. T. F. turėjo leidimą laikyti ginklus, o tai reiškia, kad ji turėjo žinoti savo kaip teisėtos ginklų savininkės pareigą saugoti šaunamuosius ginklus. Nors pati kaltinamoji nurodė, kad susitarė su vyru, kad ji gaus leidimą ginklams tik iki to laiko, kol grąžins ginklus vyrui, tačiau šiame kontekste teismas pažymi, kad T. F. kaip teisėta ginklų savininkė privalo žinoti savo teises ir pareigas, o visuotinai žinomas principas yra tai, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia asmens nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 2 straipsnio 2 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji T. F. ir jos gynėjas pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad ji užfiksavo vietas, kuriose buvo surasti ginklai, taigi pateiktu vaizdo įrašu kaltinamoji įrodinėja, kad ginklų slėpimo vietos buvo saugios. Teismas pažymi, kad pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina, kad buvo laikytasi GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje numatytos ginklų saugojimo pareigos. Atvirkščiai, vaizdo įrašas patvirtina, kad visos ginklų laikymo vietos buvo lengvai prieinamos tiek kaltinamosios sutuoktiniui, tiek kitiems asmenis. Be to, pažymėtina, kad vaizdo įraše kai kurios patalpos jau buvo užrakintos, nors kratos protokole tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Taigi, kaltinamoji T. F. pateiktu vaizdo įrašu bando išvengti baudžiamosios atsakomybės, modeliuodama kitokias faktines veikos aplinkybes negu buvo nustatyta kratos atlikimo metu. Atsižvelgiant į vaizdo įrašo medžiagą darytina išvada, kad T. F. sudarė realias sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti ginklais, t. y. šiuo atveju neginčijamai nustatyti nusikalstamo nerūpestingumo padariniai. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginklų laikymo vietos yra užfiksuotos ir aprašytos kratos protokole, kurį pasirašė ir pati kaltinamoji T. F. Prie kratos protokolo yra pridėta fotolentelė, iš kurios aiškiai matyti, kuriose gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vietose buvo laikyti ginklai ir šaudmenys. Aiškiai matyti, kad buvo laikomi taip, kad pašaliniai asmenys jais galėjo lengvai pasinaudoti.

Tiek kaltinamoji, tiek liudytojas A. F. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ginklus perrašė T. F. vardu, kol praeis terminas A. F. gauti leidimą ginklams, o jam praėjus ginklai bus grąžinti A. F. Iš to darytina išvada, kad ginklų perrašymas buvo fiktyvus veiksmas, T. F. leidimą ginklams įgijo tik dėl susitarimo su A. F. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. F. žinojo apie namuose saugomų ginklų kiekį, kurie anksčiau priklausė jam pačiam. Be to, teismas nustatė, kad iš kratos protokole užfiksuotų ginklų laikymo vietų, tokių kaip: kambaryje sekcijoje, virtuvės spintelėje, miegamajame spintelėje, lovoje tarp patalynės dėžės ir tarp lovos rėmo, matyti, kad sutuoktinis laisvai galėjo pasinaudoti ginklais, tai galėjo padaryti ir pašaliniai name besilankantys asmenys. Kaip jau minėta anksčiau, T. F. nurodė, kad nors ir retai, tačiau pas juos namuose lankosi vaikai ir anūkai. Taigi, namo patalpose lankosi ne tik T. F. ir A. F., tačiau ir kiti asmenys. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad T. F., laikydama ginklus ir šovinius kaltinime nurodytose vietose neužtikrino, kad jie būtų saugomi. Šiame kontekste teismas pastebi, kad iš byloje esančių A. F. ir T. F. anūkų nuotraukų su ginklais darytina išvada, kad šeimoje yra palaikoma tam tikra ginklų laikymo, naudojimo kultūra.

Visos anksčiau aptartos nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog T. F. tinkamai nepasirūpino teisėtai turimų ginklų su šaudmenimis saugojimu, taip pažeisdama GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios T. F. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 255 straipsnio 1 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

IV. Bausmės skyrimas

BK 255 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamosios T. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu ginklais, šaudmenimis, į kaltinamosios asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pensininkė (2 t., b. l. 28-31), anksčiau neteista (1 t., b. l. 125-126), nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 123-124), duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, šios bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą, už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo 15 MGL iki 5000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, 20 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė, pagal kaltinamosios asmenybę ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl turto konfiskavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-744/2017). Šiuo atveju kaltinamoji T. F. padarė baudžiamąjį nusižengimą dėl neatsargumo, todėl nėra teisinio pagrindo konfiskuoti šaunamuosius ginklus, šovinius. Be to, teismo vertinimu, turto konfiskavimas nebūtų proporcingas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ir teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise laikyti ir nešioti ginklus, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Šiuo atveju vertintinas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas – padarytas neatsargus baudžiamasis nusižengimas, kuris nors ir nesukėlė neigiamų padarinių, tačiau praktiškai sudarė sąlygas ginklais gan ilgą laiką naudotis kitam asmeniui – sutuoktiniui, kuris faktiškai žinojo, kad namuose yra laikomi paslėpti ginklai, o kaltinamoji neužtikrino saugaus ginklų laikymo. Atsižvelgtina į tai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti T. F. 1 metams teisę laikyti ir nešioti ginklus.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratos metu, namuose pas T. F., esančiuose (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas šautuvas Gamo CFX, Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į tamsiai žalios spalvos medžiaginį dėklą), dėžutė su 23 vnt. kulkų 5,5 mm kalibro pneumatiniam ginklams, skirti šaudyti iš 5,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo „Gamo CFX“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. F., dujinis pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), su dėklu, metaliniu strypu ginklui valyti, šovinių dėtuvės, kurioje 9 vnt. šovinių 8 mm kalibro ir šovinių dėtuvės, kurioje 9 vnt. šovinių 8 mm kalibro (paketas Nr. 515886), revolveris ME 38 Compact-G, Nr. (duomenys neskelbtini) ir penki šoviniai (paketas Nr. 434564), revolveris Alfa model 620, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu ir 9 šoviniais (paketas Nr. 515893), revolveris ME 38 Compact-G .380 Me Gum, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu ir 5 šoviniais ir plastikinės dėžutės su užrašu „Unitra Fonica“, kurioje yra 4 vnt. šovinių (paketas Nr. 515892), senovinis ginklas Remington 1858 su būgnu, kuriame 6 kapsulės ir 6 kulkos, dėklė, senovinis ginklas Nr. (duomenys neskelbtini) su būgnu, kuriame 4 kapsulės ir 6 kulkos, dėklė ir sulaužyto dujinio pistoleto IŽ-76 Cal.8 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), su tuščia šovinių dėtuve, dėklė (paketas Nr. 466984), 4 dėžutės (10,10,14,21 vnt. šovinių), kurių viduje 55 vnt. šovinių yra 8 mm kalibro šaudmenys (dujiniai ir imitaciniai) skirti šaudyti iš dviejų dujinių pistoletų „IZH 79 8“ ir „IZH“, dvi dėžutės (10,10 vnt. šovinių) ir be dėžučių 14 vnt. šovinių, viso 34 vnt. šovinių (yra 9 mm kalibro revolveriniai šaudmenys (dujiniai, imitaciniai ir su gumine kulka) skirtų šaudyti iš mažos galios revolverio „ME 38 COMPACT G“, vienoje dėžutėje 115 vnt. šovinių yra 6 mm kalibro šaudmenys (imitaciniai ir šoviniai su kulka skirti šaudyti iš mažos galios revolverio „Alfa 620“, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus saugojimo kamerą, esančią Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16, bei 8 vnt. ginklo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) T. F. vardu, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK VTV licencijavimo skyrių, esantį Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti iki T. F. Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka įgys/turės teisę ir leidimą laikyti ir (nešiotis) ginklą (b. l. 97-106).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.

Paskirti T. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams uždrausti jai naudotis teise laikyti ir nešioti ginklus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratos metu, namuose pas T. F., (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą šautuvą Gamo CFX, Nr. (duomenys neskelbtini), dėžutę su 23 vnt. kulkų 5,5 mm kalibro pneumatiniam ginklams, skirtus šaudyti iš 5,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo „Gamo CFX“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. F., dujinį pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), su dėklu, metaliniu strypu ginklui valyti, šovinių dėtuves, kurioje 9 vnt. šovinių 8 mm kalibro ir šovinių dėtuvės, kurioje 9 vnt. šovinių 8 mm kalibro (paketas Nr. 515886), revolverį ME 38 Compact-G, Nr. (duomenys neskelbtini) ir penkis šovinius (paketas Nr. 434564), revolverį Alfa model 620, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu ir 9 šoviniais (paketas Nr. 515893), revolverį ME 38 Compact-G .380 Me Gum, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu ir 5 šoviniais ir plastikines dėžutes su užrašu „Unitra Fonica“, kurioje yra 4 vnt. šovinių (paketas Nr. 515892), senovinį ginklą Remington 1858 su būgnu, kuriame 6 kapsulės ir 6 kulkos, dėklė, senovinį ginklą Nr. (duomenys neskelbtini) su būgnu, kuriame 4 kapsulės ir 6 kulkos, dėklė ir sulaužyto dujinio pistoleto IŽ-76 Cal.8 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), su tuščia šovinių dėtuve, dėklė (paketas Nr. 466984), 4 dėžutes (10,10,14,21 vnt. šovinių), kurių viduje 55 vnt. šovinių yra 8 mm kalibro šaudmenys (dujiniai ir imitaciniai) skirti šaudyti iš dviejų dujinių pistoletų „IZH 79 8“ ir „IZH“, dvi dėžutes (10,10 vnt. šovinių) ir be dėžučių 14 vnt. šovinių, viso 34 vnt. šovinių (yra 9 mm kalibro revolveriniai šaudmenys (dujiniai, imitaciniai ir su gumine kulka) skirtų šaudyti iš mažos galios revolverio „ME 38 COMPACT G“, vienoje dėžutėje 115 vnt. šovinių yra 6 mm kalibro šaudmenys (imitaciniai ir šoviniai su kulka skirti šaudyti iš mažos galios revolverio „Alfa 620“, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus saugojimo kamerą, esančią Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16, bei 8 vnt. ginklo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) T. F. vardu, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK VTV licencijavimo skyrių, esantį Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti iki T. F. Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka įgys/turės teisę ir leidimą laikyti ir (nešiotis) ginklą.

1. Paskirta bauda per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.