Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas: konfiskuotas pistoletas „Makarov“ PM Nr. KB2636 ir vienas šovinys, kurie perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu V. M. apeliacinis skundas patenkintas – Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. M. pagal BK 255 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagal BK 255 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas neblaivus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, pasiėmė iš savo namų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Makarov“ PM Nr. KB2636, kurį laikyti ir nešioti jam (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotas leidimas (duomenys neskelbtini), nusinešė šį ginklą į sandėliuką, esantį prie namo Kaune, (duomenys neskelbtini), rodė kitiems asmenims, vartojo alkoholinius gėrimus ir nenustatytomis aplinkybėmis šį šaunamąjį ginklą prarado.

Byloje abiejų instancijų teismai nustatė, kad V. M. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią ginklų ir šaudmenų savininkus užtikrinti šių daiktų saugojimą, būtent: V. M., būdamas neblaivus, iš namų pasiėmęs teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą, nusinešė jį į sandėliuką, kur vartojo alkoholinius gėrimus, rodė ginklą kitiems asmenims. Prokuroro nuomone, vien šiais veiksmais V. M. sudarė sąlygas kitiems asmenims (V. R. ir R. K.), su kuriais kartu vartojo alkoholį, pasinaudoti jo ginklu. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir toliau kartu su kitais asmenimis vartodamas alkoholinius gėrimus apleistame sandėliuke, šiems be jokio pagrindo akivaizdžiai demonstravo šaunamąjį ginklą, be to, iš ginklo be jokio pagrindo iššovė. Tai rodo, kad įvykio metu V. M. buvo tokios būsenos, jog nebūtų tinkamai apsaugojęs ginklo, jei V. R. ir R. K. būtų norėję juo pasinaudoti, o jie tokią galimybę turėjo. Tai, kad šie asmenys nepasinaudojo jiems rodomu šaunamuoju ginklu, nešalina V. M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, nes nusikalstama veika yra baigta nuo sąlygų pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 255 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.

BK 255 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai reiškiasi: 1) veika – šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimu; 2) padariniais – kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įgijimu; 3) priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti.

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad V. M. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 15 d. redakcija), nustatančios, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą, reikalavimų. Prokuroro kasaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl BK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyto objektyviojo požymio – sąlygų kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti kaltininko teisėtai turimu šaunamuoju ginklu sudarymo – nustatymo, teigiant, kad V. M. veiksmuose yra visi BK 255 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, priimti sprendžiant V. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, yra skirtingi: pirmosios instancijos teismas V. M. nuteisė pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas – išteisino, nenustatęs jo veikoje visų BK 255 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių, būtent, kad dėl V. M. padarytų teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo būtų sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti jo ginklu. Pirmosios instancijos teismas sąlygų kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu sudarymą motyvavo V. M. padarytais teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimais, t. y. kad jis, būdamas neblaivus ir turėdamas su savimi šaunamąjį ginklą – pistoletą „Makarov“, pas kitus asmenis sandėliuke toliau kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus, rodė ginklą kitiems asmenims, o vėliau jį nenustatytomis aplinkybėmis prarado. Taigi, remdamasis teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, teismas preziumavo BK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytą kitą objektyvųjį veikos požymį – sąlygų kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti ginklu sudarymą, tačiau konkrečiais byloje ištirtais duomenimis šio požymio motyvuotai nepagrindė (neįrodė) (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje aprašydamas V. M. padarytą nusikalstamą veiką teismas nenurodė, kad dėl teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo jis sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl skunde ginčijamojo požymio buvimo V. M. veikoje pateikė išsamias ir motyvuotas išvadas, su kuriomis nėra pagrindo nesutikti.

Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pritarti prokuroro kasacinio skundo argumentams, kad savo neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, V. M. sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, todėl padarė BK 255 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog neblaivus atėjęs pas kitus asmenis (V. R. ir R. K) į apleistą sandėliuką bei toliau kartu su jais vartodamas alkoholinius gėrimus, rodydamas jiems šaunamąjį ginklą, V. M. sudarė realias sąlygas šiems asmenims neteisėtai pasinaudoti jo ginklu, t. y. byloje nenustatyta, jog V. M. davė ginklą kitiems asmenims į rankas, padėjo jį kitiems matomoje vietoje, nelaikė jo prie savęs ir pan. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad ir dėl ginklo praradimo V. M. sudarė sąlygas kitiems asmenis neteisėtai pasinaudoti juo. Bylos proceso metu paaiškėjo, kad V. M. prarastas ginklas iš tiesų buvo paliktas (arba pamestas) jo namų valdos teritorijoje – šuns voljere ir žiemą prisnigus tapo sunkiai pastebimas, tačiau vėliau sniegui nutirpus V. M. jį rado pats. Byloje nėra duomenų, kad į šuns voljerą galėjo laisvai patekti kiti asmenys, tarp jų ir jo sutuoktinė, vienintelė kartu gyvenusi su V. M., ir kad ginklas buvo akivaizdžiai matomas kitiems asmenims.

Pažymėtina tai, kad sąlygų kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu sudarymas reiškia, jog sudaromos sąlygos turi būti ne abstrakčios ir pagrįstos tik ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, o pagal bylos aplinkybes realios. Taigi vien teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimas (ginklo nešiojimas, jo demonstravimas apsvaigus nuo alkoholio, ginklo praradimas) nesuponuoja realios galimybės kitiems asmenims neteisėtai juo pasinaudoti buvimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnyje „Ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas“ taip pat yra nustatyta atsakomybė už teisėtai įgyto ginklo laikymo taisyklių pažeidimą. Taigi už ginklo laikymo taisyklių pažeidimą nustatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė, o jų esminis atribojimo kriterijus yra padarinių – realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo – nustatymas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nepadarė esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, o išteisindamas V. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nenustačius, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisingai taikė BK 255 straipsnio 1 dalies normą. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai pripažino, kad V. M. veikoje nėra visų nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 255 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą.