- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-161-935/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34070-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- T. F.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo ji buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalį 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. F. buvo uždrausta vienerius metus naudotis teise laikyti ir nešioti ginklus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. F. nuteista už tai, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2022 m. kovo 4 d. 12.30 val. atliktos kratos name Nr. (duomenys neskelbtini), veikdama nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindama ginklų saugumo, minėtame name laikė teisėtai turimus šaunamuosius ginklus: kambaryje, sekcijoje dujinį pistoletą IZH 79 8, 8 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio šovinių dėtuvėje buvo 9 vienetai 8 mm kalibro šovinių; virtuvės spintelėje revolverį ME 38 COMPACT G, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgne buvo 5 vienetai .380 ME GUM kalibro šovinių; miegamajame spintelėje revolverį ALFA 620, 6 mm Flobert, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgne buvo 9 vienetai 6 mm kalibro šovinių; revolverį ME 38 COMPACT G, .380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgne buvo 5 vienetai .380 MeGum kalibro šovinių bei dėžutę, kurioje buvo 4 vienetai .380 MeGum kalibro šovinių; lovoje tarp patalynės dėžės ir lovos rėmo senovinį ginklą PEDERSOLI REMINGTON 1858, .44 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgne buvo 6 kapsulės ir 6 kulkos; senovinį ginklą Civil 98, .44 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būgne buvo 4 kapsulės ir 6 kulkos, tokiu būdu ji pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai jais pasinaudoti. Tokiais savo veiksmais T. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistoji T. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 255 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas pažeidžia šaunamojo ginklo ar šaudmenų laikymo taisykles. Vis tik tokių taisyklių apskritai nėra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35 punktu, kuriame nustatyta, kad C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi taip, jog jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys, nes tai nėra BK 255 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės.
4. Nuteistoji teigia, kad pagal BK 255 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, jeigu dėl teisėtai turimo šaunamojo ginklo ar šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo buvo sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. Šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai reiškiasi šaunamojo ginklo ar šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimu (dažniausiai – neveikimu), kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įgijimu, taip pat priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti. BK 255 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl sprendžiant, kokia veika sudaro šaunamojo ginklo ar šaudmenų laikymo pažeidimą, vadovaujamasi atitinkamais teisės aktais. Asmuo, laikantis šaunamąjį ginklą ar šaudmenis sąlygomis, kurios neatitinka teisės aktuose nustatytų jų laikymo ar saugojimo reikalavimų, numato, kad šiais objektais gali pasinaudoti asmenys, neturintys atitinkamo leidimo, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba nenumato, kad netinkamai laikomu šaunamuoju ginklu ar šaudmenimis gali pasinaudoti kiti asmenys, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir privalo tai numatyti.
5. Nuteistoji pažymi, kad sąlygų kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu sudarymas reiškia, jog tokios sąlygos turi būti ne abstrakčios ir pagrįstos tik ginklo laikymo taisyklų pažeidimu, o realios. Vien teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimas (pavyzdžiui, ginklo nešiojimas, jo demonstravimas apsvaigus nuo alkoholio, ginklo praradimas) nesuponuoja realios galimybės kitiems asmenims neteisėtai juo pasinaudoti egzistavimo. Be to, už ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimą yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Esminis baudžiamosios bei administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus pagal teismų praktiką yra padarinių – realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo – nustatymas.
6. Apeliaciniame skunde yra aiškinama, kad GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Reikalavimai patalpoms, kuriose laikomi ginklai ir šaudmenys, yra įtvirtinti Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35 punkte, kuriame nustatyta, jog ginklai ir šaudmenys turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Taigi tam, kad nuteistajai būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, turėjo būti nustatyta, jog ji ginklus laikė taip, kad jais realiai galėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys.
7. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuteistosios sutuoktinis A. F. anksčiau turėjo leidimus laikyti ginklus, tačiau jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol vyko baudžiamasis procesas, A. F. ginklai buvo priduoti į parduotuvę, vėliau išpirkti. Nuteistajai buvo išduoti leidimai laikyti ginklus. Galimai visus sutuoktinio ginklus ji perrašė savo vardu. Ginklai nuteistajai buvo reikalingi savigynai, nes ji gyvena šalia miško. Tvirtinti, kad nuteistoji leidimą ginklui įgijo fiktyviai, nėra pagrindo.
8. Apeliantės įsitikinimu, ji ginklus laikė tinkamai ir neveikimu nesudarė sąlygų ginklais pasinaudoti nei savo sutuoktiniui, nei kitiems pašaliniams asmenims. Ji ginklus laikė kambaryje sekcijoje, virtuvės spintelėje, miegamajame kambaryje – spintelėje, lovoje tarp patalynės dėžės ir lovos rėmo, šoviniai buvo laikomi seife. Jos sutuoktinis nematė, kur buvo laikomi ginklai, nes tose vietose jis neturi naudojamų daiktų ir nesinaudoja tomis vietomis. Nuteistoji ir jos sutuoktinis visuomet būna namuose. Namuose yra geros durys, vartai, namas yra aptvertas tvora, yra vaizdo kameros. Su kaimynais nuteistoji nebendrauja, draugų neturi, vaikai su anūkais aplankyti atvyksta tik kas dvejus ar trejus metus.
9. Taip pat nuteistoji aiškina, kad ji žino savo sutuoktinio įpročius, žino namų vietas, į kurias jos sutuoktinis neina. Būtent tokiose vietose ji ir paslėpė ginklus, t. y. virtuvės spintelėje, miegamajame kambaryje – spintelėje, lovoje tarp patalynės dėžės ir lovos rėmo. Taigi ji nesudarė sąlygų ir realių galimybių savo sutuoktiniui ir pašaliniams asmenims pasinaudoti ginklais, kurie buvo paslėpti vietose, kur nei sutuoktinis, nei pašaliniai asmenys neprieina ir negali prieiti.
10. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nuteistosios sutuoktinio pokalbiai buvo kontroliuojami, tačiau nėra duomenų, jog sutuoktinis pasinaudojo nuteistosios turimais ginklais, kas patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistąją lankantys vaikai bei anūkai būna atskirame kambaryje, kuriame jokių ginklų nėra, be to, anūkai būna su savo tėvais ir yra nuolat prižiūrimi suaugusiųjų. Jokie kiti pašaliniai asmenys taip pat neturėjo realios galimybės pasinaudoti ginklais dėl name esančios signalizacijos ir tvoros aplink namą.
11. T. F. nurodo, kad aplinkybę, jog pašaliniams asmenims nebuvo jokios realios galimybės pasinaudoti ginklais, patvirtina ir tai, kad krata gyvenamajame name buvo pradėta 12.30 val., pati nuteistoji į kratą atvyko 14.20 val. ir savanoriškai pateikė 8 ginklų pažymėjimus bei leidimą laikyti ginklus. Kratos metu nuteistoji savanoriškai parodė miegamajame prie lovos spintelėje buvusius du revolverius su šoviniais ir dėžutę su šoviniais, lovoje po čiužiniu buvusius du užtaisytus senovinius revolverius, taip pat rūsyje užrakintame seife buvusius šovinius, sulaužytą pistoletą, šautuvą. Aplinkybė, kad ginklai nebuvo rasti kratos metu, o nuteistoji juos parodė savanoriškai, patvirtina, jog ji jokios realios galimybės pasinaudoti ginklais nesudarė.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2009 metais darytoje fotonuotraukoje vaikai yra užfiksuoti su žaisliniais ginklais. Nuteistajai 2009 metais nebuvo išduotas leidimas laikyti ginklus ir ji neturėjo ginklų.
13. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios T. F. apeliacinis skundas atmestinas.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. F. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje. T. F. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma.
15. Pagal BK 255 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. Aptariamos normos dispozicija yra blanketinė, o tai reiškia, kad sprendžiant, kokia veika sudaro šaunamojo ginklo laikymo pažeidimą, vadovaujamasi atitinkamais teisės aktais. GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą. Ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių laikymo sąlygos ir reikalavimai yra nustatyti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintuose Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimuose (toliau – Reikalavimai). Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai remtasi paminėtų Reikalavimų nuostatomis. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde apskritai nėra argumentuojama, kodėl paminėtų Reikalavimų nuostatos, apeliantės manymu, nėra vertintinos kaip taisyklės, kurių nesilaikymas, esant ir kitoms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 255 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, aptariamas apeliantės teiginys prieštarauja ir teismų praktikai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2022, 2K-109/2011).
16. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių ginčų, kad T. F. priklausantys ginklai pagal GŠKĮ 5 straipsnio nuostatas yra priskiriami C kategorijos ginklams (t. 1, b. l. 175). Reikalavimų 35.2 punkte yra nustatyta, kad C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sąvoka „kitas asmuo“, vartojama BK 255 straipsnio 1 dalyje, reiškia bet kurį fizinį asmenį neatsižvelgiant į jo šeimos ar giminystės ryšius su teisės pažeidėju (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2011). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad Reikalavimų 35.2 punkte vartojama sąvoka „pašaliniai asmenys“ turi kitokią reikšmę nei baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka „kitas asmuo“. Teigtina, kad T. F. sutuoktinis, asmenys, kurie lankosi nuteistosios gyvenamojoje vietoje, taip pat ir jos artimieji (vaikai, anūkai), yra vertintini kaip kiti asmenys BK 255 straipsnio 1 dalies prasme, kuriems negali būti sudarytos sąlygos pasinaudoti asmens teisėtai laikomais ginklais. Taigi T. F. privalėjo laikyti teisėtai turimus ginklus taip, kad tame pačiame name gyvenantys ar besilankantys asmenys negalėtų jais pasinaudoti.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, kaip turi būti įgyvendinama pareiga C kategorijos ginklus ir jų šaudmenis, ginklų priedėlius (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) laikyti taip, jog jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys, pasirenka tokių objektų savininkas. Manytina, kad pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą šios pareigos tinkamas įgyvendinimas priklauso nuo objektyvių aplinkybių, t. y. nuo patalpų, kuriuose laikomi ginklai, ypatybių, socialinės aplinkos ypatybių ir pan. Taigi ginklų savininkas, įvertinęs objektyvias aplinkybes, privalo pasirinkti tokį elgesio variantą (ginklų laikymo būdą, vietą ir kt.), kuris užtikrintų anksčiau minėtos pareigos tinkamą vykdymą. Vien ginklų savininko pasitikėjimas kito asmens ar asmenų sąmoningumu, sąžiningumu bei rutininiais įpročiais nepaneigia būtinybės vykdyti teisės aktuose numatytų pareigų.
18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog T. F. ginklus laikė taip, kad jais realiai galėjo pasinaudoti tokios teisės neturintys asmenys (kiti asmenys/pašaliniai asmenys), t. y. nekilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – kito asmens neteisėtas pasinaudojimas ginklais ar realios galimybės pasinaudoti jais įgijimas. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
19. T. F. teigė, kad ginklas, laikytas virtuvės spintelėje, buvo paslėptas už sulčiaspaudės, kurios neišėmus iš spintelės, ginklo nebuvo galima pastebėti. Tokius teiginius paneigia apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų O. D. ir E. B. parodymai. Liudytoja O. D. teigė, kad ginklas, laikytas virtuvės spintelėje, buvo matomas iš karto atidarius spintelę. Ginklas nebuvo „užslėptas“, tam, kad būtų galima išimti ginklą, nereikėjo traukti kažkokių papildomų daiktų, tiesiog atidarius spintelę buvo išimtas ginklas (t. 2, b. l. 67-68). Liudytoja E. B. nurodė, kad ji matė, kaip iš virtuvės spintelės buvo išimtas ginklas. Kiek ji atsimena, tam, kad iš spintelės būtų galima paimti ginklą, nieko iš spintelės prieš tai nereikėjo išimti (t. 2, b. l. 68). Čia pastebėtina ir tai, kad iš vaizdo įrašo VID_20221110_151113 matyti, jog virtuvėje yra valgomasis stalas, sofa, televizorius, taip pat joje yra laiptai, vedantys į antrą namo aukštą. Šie faktai rodo, kad aptariama patalpa yra naudojamasi ne tik maisto gamybai, ši patalpa atlieka virtuvės-svetainės funkciją. Taigi aplinkybė, kad, pasak T. F., jos sutuoktinis maisto gamyba neužsiima, neleidžia daryti išvados, jog jis ar kiti asmenys, besilankantys jų namuose, neturėjo realios galimybės pasinaudoti virtuvės spintelėje laikomu ginklu.
20. T. F. tvirtino, kad niekas negalėjo pasinaudoti ginklu, kuris buvo laikomas rakinamoje sekcijoje, esančioje kambaryje pirmajame namo aukšte. Vis tik nuteistosios teiginius, kad sekcija buvo rakinama, paneigia liudytojos O. D. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, iš kurių matyti, jog kambariai name nebuvo rakinami, kratos metu T. F. nei kambarių, nei spintų nerakino, ji neturėjo su savimi raktų (t. 2, b. l. 68). Liudytojas A. F. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nei sekcija, kurioje buvo rastas T. F. priklausantis ginklas, nei kambarys, kuriame buvo ši sekcija, nebuvo rakinami (t. 2, b. l. 69). Be to, ir pati T. F. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad sekcijos atlenkiamų durų kratos metu nereikėjo laužti, nes raktas buvo sekcijos duryse (t. 2, b. l. 59). Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad patekimas į kambarį, kuriame buvo sekcija, kurioje buvo laikomas ir T. F. priklausantis ginklas, name esantiems asmenims buvo visiškai laisvas, taip pat laisvai buvo galima prieiti ir prie sekcijoje laikomo ginklo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju nekyla jokių abejonių, jog kambariu, kuriame buvo sekcija, kurioje buvo rastas ginklas, bei pačia sekcija naudojosi ir A. F., kurio hobis yra domėjimasis ginklais (t. 1, b. l. 193). Tokią išvadą patvirtina kratos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad kambaryje buvo rastas ne tik sekcijoje laikomas T. F. priklausantis dujinis pistoletas IZH 79 8, 8 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir kiti ginklai (sekcijoje buvo laikomi dar du pistoletai), jų dalys, žurnalai apie ginklus, peiliai ir pan. (t. 1, b. l. 26) Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš A. F. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog T. F. ginklais nesidomi, ji bijo ginklų (t. 1, b. l. 194-195).
21. T. F. teigia, kad niekas negalėjo pasinaudoti ginklais, kurie buvo rasti miegamajame buvusioje spintelėje bei lovoje tarp patalynės dėžės ir lovos rėmo. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad miegamuoju, kuriame buvo rasti ginklai, naudojasi tik nuteistoji, šis miegamasis yra rakinamas. Vis tik iš kratos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad kratos metu nuteistoji nurodė, jog kambarys, kuriame buvo rasti ginklai, yra bendras miegamasis (t. 1, b. l. 27). Iš liudytojos O. D. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad T. F. kratos metu paaiškino, jog ginklai laikomi bendrame miegamajame (t. 2, b. l. 67). Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu nuteistoji ir jos sutuoktinis naudojasi skirtingais miegamaisiais, nėra pagrindo tvirtinti, jog galimybė neteisėtai pasinaudoti turimais ginklais kitiems asmenims buvo apribota, nes, kaip jau minėta anksčiau, šio kambario durys, kaip ir kitos patalpos namo viduje, nebuvo rakinamos.
22. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuteistoji bei jos sutuoktinis su kaimynais nebendrauja, todėl pašaliniai asmenys jų namuose nesilanko. Vis tik tokį teiginį paneigia pačios nuteistosios vaizdo VID_20221110_151113 įraše užfiksuoti duomenys. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad filmavimo metu tiek namo teritorijoje, tiek pačiame name buvo ir nuteistosios kaimynė, kuri filmavimo metu laisvai judėjo namo viduje ir nebuvo visą laiką kontroliuojama namo šeimininkų, kurį laiką ji viena buvo virtuvėje-svetainėje. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad T. F. bei jos sutuoktinį bent su viena kaimyne sieja draugiški santykiai, abipusis pasitikėjimas. Faktą, kad bent jau T. F. ir aptariamame vaizdo įraše užfiksuotą kaimynę sieja draugiški, abipusio pasitikėjimo santykiai, patvirtina pačios nuteistosios paaiškinimai, jog kaimynė pas ją į namus filmavimo dieną atėjo, nes atnešė sėklas, kurias jos ruošėsi pasėti (t. 2, b. l. 59). Taigi aptartas elgesys su kaimyne leidžia daryti išvadą, kad nuteistosios namuose lankosi pašaliniai asmenys, kuriais nuteistoji pasitiki ir nevengia juos palikti vienus.
23. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuteistoji visuomet kartu su sutuoktiniu būna namuose, todėl nei sutuoktinis, nei kiti asmenys jų gyvenamojoje vietoje laikomais ginklais negalėjo pasinaudoti. Vis tik tokį teiginį akivaizdžiai paneigia faktas, kad tą dieną, kai buvo atliekama krata T. F. bei jos sutuoktinio gyvenamojoje vietoje, nuteistosios namuose nebuvo, ji buvo išvykusi į darbą, krata buvo pradėta 12.30 val., o nuteistoji po to, kai buvo informuota apie kratos atlikimą, į namus grįžo 14.20 val. (t. 1, b. l. 21-23) Taigi akivaizdu, kad tuo metu, kai namuose nebuvo T. F., jos sutuoktinis, kuris domisi ginklais, galėjo pasinaudoti laisvai prieinamose vietose teisėtai laikomais nuteistosios ginklais, kurie anksčiau priklausė jam ir kuriuos jis ketino susigrąžinti po to, kai vėl turės teisę laikyti ginklus (t. 1, b. l. 193-194). Kita vertus, nekyla jokių abejonių, kad net ir T. F. būnant namuose, ji ne visuomet būna tose pačiose patalpose (kambariuose ir pan.) kaip jos sutuoktinis ar jų namuose besilankantys asmenys.
24. Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog T. F. sutuoktinis A. F. ar koks nors kitas asmuo pasinaudojo nuteistosios ginklais, nešalina jos atsakomybės pagal BK 255 straipsnio 1 dalį. Atsakomybei pagal minėtą normą kilti pakanka nustatyti, kad buvo sudarytos realios sąlygos kitam asmeniui pasinaudoti ginklais, tačiau nebūtina nustatyti, jog ginklais ar ginklu buvo realiai pasinaudota, t. y. ginklo panaudojimas nėra BK 255 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties būtinasis požymis.
25. Apeliaciniame skunde visiškai teisingai nurodoma, kad už ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimus yra numatyta ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnis). ANK 229 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus yra padarinių – realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo – nustatymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2012, 2K-14-1073/2020). Šioje byloje nustatyta, kad T. F. neužtikrino turimų ginklų saugumo ir taip sudarė sąlygas šiais ginklais pasinaudoti kitiems asmenims, todėl tvirtinti, jog jos veiksmai turėjo būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, nėra pagrindo.
26. Skunde nurodoma, kad aplinkybė, jog ginklai nebuvo rasti kratos metu, o nuteistoji juos parodė savanoriškai, patvirtina, jog ji jokios realios galimybės pasinaudoti ginklais nesudarė. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Iš kratos protokolo turinio matyti, kad T. F. kratos metu nurodė, jog ginklus (reikšmingus šiai baudžiamajai bylai) laiko miegamajame, kiti ginklai buvo rasti kratą atlikusių pareigūnų. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu T. F. pati nurodė, kad ginklus laiko ir virtuvėje esančioje spintelėje bei kambario sekcijoje, įvertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, nebūtų pagrindo tvirtinti, jog šie ginklai buvo laikomi vietose, kuriose nesilanko kiti asmenys, jiems laisvai neprieinamose vietose, ginklų suradimui būtų reikėję didesnių pastangų.
27. Pažymėtina, kad T. F. už jos padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė, t. y. bauda. Nuteistajai paskirtos baudos dydis yra artimas minimaliam šios bausmės dydžiui, kurį galima skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Taigi T. F. paskirtoji bausmė nevertintina kaip per griežta.
28. Atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta anksčiau, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas savarankiškai taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. Dėl šių priežasčių nuteistosios apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios T. F. apeliacinį skundą atmesti.