Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau –ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 8VĮ-18-(14.8.2.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-01-13920 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ (toliau – ir 2017 m. sausio 6 d. įsakymas) 2 ir 3 punktus, kuriais pakeistas Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) 3 punktas, jį išdėsčius taip: Atkurti nuosavybės teises į pilietei I. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės, atlyginant šiais būdais: pinigais, indeksuota vertė (koef. 1,6) – 1 570 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt eurų);

2) įpareigoti NŽT atstatyti I. G. (mirusi) į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašą ir vykdyti šios pretendentės atžvilgiu nuosavybės teisės į I. G. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės, atkūrimo procedūras, perduodant žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn natūra, J. S. buvusio žemės sklypo vietoje arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn pasirinktą naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo mama I. G. 1992 m. kovo 19 d. kreipėsi į Kauno miesto valdybą prašydama atstatyti nuosavybės teises natūra (pabraukta) arba ekvivalentine natūra (neišbraukta) į jos motinos J. P.-S. valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą – 2 117,85 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas. Pabrėžė, kad nuo pat 1992 metų pretendentės I. G. suformuota valia buvo adekvati ir nekintanti – atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę natūra arba ekvivalentine natūra. Akcentavo, jog Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki 2003 m. kovo 1 d. būtų įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto reikalavimai, t. y. kad pretendentei I. G. iki 2003 m. kovo 1 d. būtų buvę pranešta, kad jos prašyme nurodytais būdais negalima atkurti nuosavybės teisių. Mano, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – Kauno miesto žemėtvarkos skyrius) 2007 m. vasario 1 d. raštu Nr. S1-512 (1.10) buvo nepagrįstai aiškinta dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste ir tuo pagrindu neteisėtai reikalauta per vieną mėnesį apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę atlyginant vertybiniais popieriais arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. KT19-N12/2015 byloje Nr. 17/2012 pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 345 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ pakeitimo“ tiek, kiek juo nebenustatyta, kad Kauno mieste kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti naujus, nuo 0,12 ha iki 0,2 ha dydžio, žemės sklypus individualiai statybai kitose teritorijose, pagal priėmimo tvarką prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 daliai.

Pastebėjo, kad NŽT vedėjo 2022 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 8VĮ-333-(14.8.2.) patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų mieste sąrašas, kuriame nurodyti 323 žemės sklypai. Tuo pačiu įsakymu patvirtintas ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašas. Jame nurodytas 31 pretendentas, kurių prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datos fiksuotos nuo 1991 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 2 d. Pareiškėjo ir jo atstovo įsitikinimu, pretendentė I. G. nuo 2007 metų gruodžio mėnesio yra nepagrįstai eliminuota dėl nuosavybės į žemę atkūrimo Kauno mieste natūra arba ekvivalentine natūra, perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Mano, kad ginčijamo 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 2 ir 3 punktų nuostatos pažeidžia mirusios pretendentės ir jos turto paveldėtojo pagrįstus interesus, yra neteisėtos, todėl naikintinos. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo nepatenkinti.

Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1992 m. kovo 19 d. I. G. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į motinos J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (2 117, 85 kv. m) (duomenys neskelbtini). Prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra. Mirusios pretendentės I. G. vardu priklausė atkurti nuosavybės teises į savininko turėtos žemės 1/3 dalį – 0,0706 ha. Pažymėjo, jog prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pateikusios ir kitos dvi pretendentės: V. A. (J. S. dukra) ir L. S. (J. S. sūnaus R. S. žmona). Atsižvelgiant į tai, jog J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį faktiškai naudojo jos dukra V. A., Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 02-01-2804 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2070 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. A., J.“ nuosavybės teisės į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0676 ha, V. A. atkurtos natūra. Pastebėjo, kad Kauno apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-80-13 I. G. įrašyta į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti. I. G. numeris eilėje (duomenys neskelbtini), ir ji 2003 m. vasario 20 d. raštu dar kartą patvirtino, jog savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nekeičia, nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį prašo atkurti natūra. Teigė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius (toliau – ir Kauno miesto savivaldybės administracija) 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės Ž. Š.“ informavo, kad „didžioji dalis buv. J. S. iki 1941 m. turėto žemės sklypo užstatyta gyvenamaisiais namais, o kita dalis patenka į valstybės išperkamą žemę (rekreacinė teritorija prie (duomenys neskelbtini)), todėl nėra laisvos žemės palikuonims natūra atstatyti nuosavybės teises“. Taip pat Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 1 d. raštu Nr. S1-512(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ I. G. informuota, jog dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste turi iki 2007 m. kovo 1 d. apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną, bei išaiškinta, jog nustatytais terminais nepasirinkus atlyginimo būdo, nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko sprendimu – atlyginant vertybiniais popieriais. I. G. 2007 m. vasario 13 d. raštu nurodė, jog renkasi „neatlygintinai naujo žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai Kauno mieste perdavimą“. Pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-01-13920 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 02-01-13920) ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) I. G. nuosavybės teisės į motinos J. S. nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0706 ha, atkurtos atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) – 5 422,08 Lt. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Įsakymo Nr. Nr. 02-01-13920 2 punktas pripažintas netekusiu galios, o Sprendimo 3 punktas pakeistas, nurodant, jog nuosavybės teisės I. G. atkuriamos atlyginant pinigais, indeksuota vertė (koef. 1,6) – 1 570 Eur.

Akcentavo, kad 1992 m. kovo 19 d. prašyme I. G. išreiškė valią pabraukdama žodį „natūra“, 2003 m. vasario 20 d. raštu dar kartą patvirtino, jog savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nekeičia, nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį prašo atkurti natūra. Mano, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu I. G. nuosekliai laikėsi pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, valios dėl kitokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo teisės aktų nustatytais terminais (iki 2003 m. balandžio 1 d.) ji nepareiškė. Pabrėžė, jog teisinis reglamentavimas aiškiai numato, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinei žemės tarnybai), bet ir savivaldybių administracijos. Atitinkamai Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Kauno miesto savivaldybės administracijai 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės Ž. Š.“ pateikus informaciją, jog buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų. Teigė, kad apie tai, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra pretendentei nebus galimas, atsakovei tapo žinoma tik 2003 m. spalio 20 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracija raštu Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės Ž. Š.“ informavo, kad „didžioji dalis buv. J. S. iki 1941 m. turėto žemės sklypo užstatyta gyvenamaisiais namais, o kita dalis patenka į valstybės išperkamą žemę (rekreacinė teritorija prie (duomenys neskelbtini)), todėl nėra laisvos žemės palikuonims natūra atstatyti nuosavybės teises.“ Pažymėjo, jog atsakovei negalėjo kilti pareiga iki 2003 m. kovo 1 d. informuoti I. G. apie tai, kad jos prašyme nurodytais būdais negalima atkurti nuosavybės teisių, nes šios aplinkybės paaiškėjo praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkte įtvirtinto termino. Atkreipė dėmesį į tai, jog 1999 m. sausio 18 d. pažymoje Nr. 9650 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ buvo paminėta, kad J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyta žemė (duomenys neskelbtini), yra dalinai užimta, I. G. atstatyti nuosavybės teises į 0,0706 ha dydžio žemės sklypą siūloma suteikiant neatlygintinai jos nuosavybėn naują žemės sklypą individualiam namui statyti. Su minėta pažyma I. G. buvo supažindinta pasirašytinai 1999 m. rugpjūčio 23 d. ir ji su pažymos turiniu sutiko. Tad I. G. buvo žinoma aplinkybė, jog žemė yra dalinai užstatyta, ji galėjo ir turėjo suvokti, kad nuosavybės teisių atkūrimo natūra galimybės yra ribotos. Teigė, kad nors pareiškėjas nesutinka su faktine aplinkybe, jog 2007 m. Kauno mieste trūko laisvo valstybinio fondo žemės, tačiau jis nenurodė jokių argumentų, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo nesutikimą.

Atsakovės atstovės nuomone, net jei teismas ir patenkintų pareiškėjo reikalavimą dėl 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 2 ir 3 punktų panaikinimo, padėtis atkūrimo procese nepasikeistų ir nuosavybės teisės į I. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės – galėtų būti atlyginamos tik pinigine kompensacija (nes atkūrimo būdas – atlyginant vertybiniais popieriais – įstatyme nebenumatytas) arba lygiaverčiu miško plotu (jei pareiškėjas pareikštų tokią valią iki 2023 m. lapkričio 1 d.), t. y. tais pačiais būdais, kuriais pareiškėjas gali pasinaudoti ir šiuo metu, kol dar nėra išspręstas teisminis ginčas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1) NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 8VĮ-18-(14.8.2.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-01-13920 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ 2 ir 3 punktų, kuriais pakeistas Sprendimo 3 punktas, jį išdėsčius taip: Atkurti nuosavybės teises į pilietei I. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės, atlyginant šiais būdais: pinigais, indeksuota vertė (koef.1,6) – 1 570 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt eurų), teisėtumo ir pagrįstumo;

2) įpareigojimo NŽT atstatyti I. G. (mirusi) į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašą ir vykdyti šios pretendentės atžvilgiu nuosavybės teisės į I. G. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės, atkūrimo procedūras perduodant žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn natūra J. S. buvusio žemės sklypo vietoje arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn pasirinktą naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai.

I. G. (mirusi) sūnus V. G., t. y. įpėdinis pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, prašo panaikinti ginčijamo 2017 m. sausio 6 d. įsakymo dalis, nes jos neatitinka I. G. tikrosios valios atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę natūra arba ekvivalentine natūra, be to, I. G. nebuvo pranešta, jog jos prašyme nurodytais būdais negalima atkurti nuosavybės teisių.

Byloje nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriuje yra registruotas Kauno miesto valdybai 1992 m. kovo 19 d. I. G. (mirusi (duomenys neskelbtini)) prašymas atkurti nuosavybės teises į jos motinos J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (2 117,85 kv.) (duomenys neskelbtini). Prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra. Mirusios pretendentės I. G. vardu priklausė atkurti nuosavybės teises į savininko turėtos žemės 1/3 dalį – 0,0706 ha.

Taip pat nustatyta, jog prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pateikusios ir kitos dvi pretendentės: V. A. (J. S. dukra) ir L. S. (J. S. sūnaus R. S. (mirusio (duomenys neskelbtini)) sutuoktinė).

Atsižvelgiant į tai, jog J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį faktiškai naudojo jos dukra V. A., Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 02-01-2804 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2070 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. A., J.“ nuosavybės teisės į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0676 ha, V. A. atkurtos natūra.

Kauno apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-80-13 I. G. buvo įrašyta į eilę (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti.

I. G. 2003 m. vasario 20 d. raštu dar kartą patvirtino, jog savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nekeičia, nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį prašo atkurti natūra.

Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 644 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ I. G. informuota, jog, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, „<...> piliečiams nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilės tvarka. Pirmiausiai nauji žemės sklypai neatlygintinai nuosavybėn perduodami piliečiams jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietoje yra numatyti detaliajame plane (Jūsų Žemė užstatyta) <...>. Naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, eilę tvirtina apskrities viršininkas“. Tuo pačiu raštu išaiškinta, jog I. G. Kauno apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-80-13 įrašyta į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl naujo žemės sklypo skyrimo bus informuota. Be kita ko, I. G. paaiškinta, jog žemės sklypai neatlygintinai nuosavybėn piliečiams perduodami turėtoje vietoje arba piliečio pageidavimu mieste, kuriame jis gyvena, išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Palangą ir K. N. nacionalinio parko teritoriją arba piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas gali būti perduotas kaimo vietovėje.

Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 8 d. raštu Nr. 02-03-1622 „Dėl laisvos žemės sklypo plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydamas išnagrinėti ir, esant galimybei, skubiai parengti išlikusios laisvos (neužstatytos) J. S. (duomenys neskelbtini), turėto 2 118 kv. m žemės sklypo planą (pažymėtoje teritorijoje) grąžinimui natūra nuosavybės teisėms atkurti.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės Ž. Š.“ informavo, jog „didžioji dalis buv. J. S. iki 1941 m. turėto žemės sklypo užstatyta gyvenamaisiais namais, o kita dalis patenka į valstybės išperkamą žemę (rekreacinė teritorija prie (duomenys neskelbtini)), todėl nėra laisvos žemės palikuonims natūra atstatyti nuosavybės teises.“

Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 1 d. raštu Nr. S1-512(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ I. G. informuota, jog dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste, turi iki 2007 m. kovo 1 d. apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną. Tuo pačiu raštu išaiškinta, jog nustatytais terminais nepasirinkus atlyginimo būdo, nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko sprendimu – atlyginant vertybiniais popieriais.

I. G. 2007 m. vasario 13 d. raštu (registracijos Nr. 1-751) nurodė, jog renkasi „neatlygintinai naujo žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai Kauno mieste perdavimą“.

Kauno apskrities viršininko administracijos Raseinių rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Raseinių rajono žemėtvarkos skyrius) 2007 m. lapkričio 12 d. parengė pažymą „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“ I. G. atkurti nuosavybės teises nustatant kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).

Raseinių rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 04-1052 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo“ pakvietė I. G. į nuosavybės teisių atkūrimo pagal jos pateiktą prašymą svarstymą, vyksiantį 2007 m. lapkričio 29 d. 13 val., ir informavo apie parengtą Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo projektą, kuriuo numatoma I. G. nuosavybės teises atkurti atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). Raštu išaiškinta, jog I. G. nedalyvaujant svarstyme, apskrities viršininkas turi teisę priimti sprendimą savo nuožiūra.

2007 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente vykusiame svarstyme I. G. nedalyvavo.

Kauno apskrities viršininko Įsakymu Nr. 02-01-13920 ir Sprendimu I. G. nuosavybės teisės į motinos J. S. nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0706 ha – atkurtos atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) – 5 422,08 Lt.

Įsakymas Nr. 02-01-13920 ir Sprendimas I. G. išsiųsti Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. S1-746(1.10) „Dėl dokumentų persiuntimo“. Tuo pačiu raštu I. G. paaiškinta, jog dėl atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) už valstybės išperkamą žemę turi kreiptis į valstybės įmonę Valstybės turto fondą.

2008 m. kovo 14 d. raštu (registracijos Nr. 1-1112) I. G. grąžino Kauno miesto žemėtvarkos skyriui Įsakymą Nr. 02-01-13920 ir Sprendimą bei nurodė, jog nesutinka su tokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu.

NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. sausio 29 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-715 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo I. G., kad iki 2015 m. kovo 1 d. ji gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

NŽT Kauno miesto skyriuje 2015 m. vasario 18 d. gautas I. G. prašymas bei atsakymas į raštą dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu, kuriuo I. G. išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), D. R. kadastro vietovėje.

NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. kovo 23 d. raštu Nr. 8SD-1534-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ I. G. prašymo nepatenkino, kadangi teisės aktai nenumato galimybės perduoti piliečiui lygiavertį žemės sklypą kaimo teritorijoje už mieste turėtą žemę, kai jau yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitu būdu.

I. G. 2015 m. m. birželio 4 d. raštu nesutiko su Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 23 d. rašte Nr. 8SD-1534-(14.8.94.) išdėstyta pozicija ir pakartotinai prašė nuosavybės teises jai atkurti suteikiant žemės sklypą D. R. kadastro vietovėje.

NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. 8SD-3673-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ I. G. prašymo nepatenkino.

Nacionalinėje žemės tarnyboje 2016 m. rugsėjo 2 d. gautas I. G. skundas-prašymas, kuriuo nurodoma, jog „<...> Kauno miesto skyrius deramai neatliko <...> nuosavybės atkūrimo funkcijos“.

NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 1SS-3352-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, išnagrinėjusi 2016 m. rugsėjo 2 d. I. G. skundą-prašymą, konstatavo, jog sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl jį pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo. Be kita ko, I. G. išaiškinta, kad ji turi teisę Sprendimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tiesiogiai teismui.

NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 8VĮ-18-(14.8.2.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-01-13920 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Įsakymo Nr. 02-01-13920 2 punktas pripažintas netekusiu galios, o Sprendimo 3 punktas pakeistas, nurodant, jog nuosavybės teisės I. G. atkuriamos atlyginant pinigais, indeksuota vertė (koef. 1,6) – 1 570 Eur.

NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 8SD-2210-(14.8.94.) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ pareiškėjas informuotas, jog iki 2023 m. lapkričio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).

Vadovaujantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Iki 2012 m. lapkričio 22 d. galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo nauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimai (2012 m. lapkričio 8 d. Įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, Žin., 2012, Nr. 135-6878), kuri nebenumatė piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Kaip jau nustatyta,1992 m. kovo 19 d. I. G. prašyme atkurti nuosavybės teises į jos motinos J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini), išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra pažymint (pabraukiant) tik šį žodį, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog I. G. nurodė ir kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – ekvivalentine natūra (jis nebuvo pabrauktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje prašymo turinio trūkumų vertinimas yra siejamas ne tik su prašymo forma bei turiniu, bet ir su kitomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis ar paneigiančiomis asmens valios išraišką. Kai prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo neatitinka prašymo turinio ar formos reikalavimų, laikomasi nuostatos, kad tokie piliečių prašymai turi būti vertinami kaip tinkamas valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimas turinio ir formos aspektu, jeigu iš prašymo turinio aišku, kad pilietis tuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausantį ir konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtą nekilnojamąjį turtą (LVAT 2017 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1172-261/2017).

Pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas atkuriant nuosavybės teises į 0,0706 ha žemės plotą nebuvo keičiamas: 1992 m. kovo 19 d. prašyme I. G. išreiškė valią pabraukdama tik žodį „ natūra“, 2003 m. vasario 20 d. raštu dar kartą patvirtino, jog savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nekeičia, nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį prašo atkurti natūra ir valios dėl kitokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo iki 2003 m. balandžio 1 d. I. G. nepareiškė, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijai 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės Ž. Š.“ pateikus duomenis, jog „didžioji dalis buv. J. S. iki 1941 m. turėto žemės sklypo užstatyta gyvenamaisiais namais, o kita dalis patenka į valstybės išperkamą žemę (rekreacinė teritorija prie (duomenys neskelbtini)), todėl nėra laisvos žemės palikuonims natūra atstatyti nuosavybės teises“, Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. Įsakymu Nr. 02-01-13920 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu I. G. nuosavybės teisės į motinos J. S. nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0706 ha, atkurtos atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) – 5 422,08 Lt (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 16 straipsnio 2 dalis, Tvarkos 106 punktas, 106¹ punktas). Šie Įsakymas Nr. 02-01-13920, Sprendimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2003 m. spalio 20 d. raštas Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės Ž. Š.“ teisėti, galiojantys ir pareiškėjas negali jų ginčyti, nes nuo jų priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų (LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016).

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) numatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Nuosavybės teisių atkūrimas pagal Atkūrimo įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto ir gero administravimo principo (žr. LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2755-552/2021).

Nagrinėjamu atveju yra aktualios Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus (žr. LVAT 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-509-492/2020).

Kai pretendento prašyme išreikšta valia buvo nuosavybės teisės atkūrimas į žemę natūra, Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais jo valia dėl būdo, kuriuo atkuriama nuosavybės teisė (taip pat ir dėl atlyginimo būdo), nebuvo pakeista, NŽT turi teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės šiam asmeniui atkūrimo atlyginant pinigais (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2382-415/2021).

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 2 punktą, kuriuo buvo pakeistas Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 punktas ir jis išdėstytas taip: Atkurti nuosavybės teises į pilietei I. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0706 ha žemės, atlyginant šiais būdais: pinigais, indeksuota vertė (koef. 1,6) – 1 570 Eur ir 3 punktą, kuriuo nustatyta, kad šis įsakymas yra neatskiriamoji 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)dalis.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo sąlygas ir tvarką, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojusi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies redakcija su vėlesniais pakeitimais nebenumato galimybės už valstybės išperkamą žemę atlyginti vertybiniais popieriais (akcijomis). Siekiant, jog už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta ne vertybiniais popieriais, o kitu būdu, pilietis iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai turėjo teisę pateikti iki 2013 m liepos 1 d. (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau nustatyta, NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. sausio 29 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-715 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo I. G., jog iki 2015 m. kovo 1 d. ji gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu, tačiau I. G. šia teise nepasinaudojo.

Pareiškėja prašymo dėl priimto Sprendimo pakeitimo iki 2013 m. liepos 1 d. nepateikė, iki 2015 m. kovo 1 d. nepakeitė savo valios dėl atlyginimo būdo, todėl NŽT nustačiusi, jog pagal VĮ Valstybės turto fondą pateiktą informaciją pretendentei valstybei nuosavybės teise priklausantys popieriai (akcijos) nebuvo perduoti, pagrįstai 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 1 punktu Įsakymo Nr. 02-01-13920 2 punktą (nustatau I. G. už 0,0706 ha žemės (indeksuota vertė (koef. 1.6) – 5 422,08 Lt) kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) pripažino netekusiu galios ir 2 punktu Sprendimo 3 punktą (atkurti nuosavybės teises į I. G. tenkančią dalį - 0,0706 ha, atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) - 5 422,08 Lt) pakeitė ir išdėstė taip: Atkurti nuosavybės teises į pilietei I. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0706 ha žemės, atlyginant šiais būdais: pinigais, indeksuota vertė (koef. 1,6) - 1 570 Eur), o 3 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriamoji 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos argumentu, net jei teismas ir patenkintų pareiškėjo reikalavimą dėl 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 2 ir 3 punktų panaikinimo, pareiškėjo padėtis atkūrimo procese nepasikeistų, nes galiotų Įsakymas Nr. 02-01-13920 ir Sprendimas, nuo kurių priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų, ir kurių ABTĮ nebeleidžia apskųsti teismui, ir nuosavybės teisės į I. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0706 ha žemės, galėtų būti atlyginamos tik pinigine kompensacija (nes atkūrimo būdas – atlyginant vertybiniais popieriais – įstatyme nebenumatytas) arba lygiaverčiu miško plotu (jei pareiškėjas būtų pareiškęs tokią valią iki 2023 m. lapkričio 1 d.).

Teismas, ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus, patikrinęs NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 8VĮ-18-(14.8.2.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr.02-01-13920 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ atitikimą Atkūrimo įstatymo nuostatams, konstatuoja, kad šis administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ginčijamas administracinio akto dalis ir įpareigoti atsakovę atstatyti I. G. (mirusi) į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašą ir vykdyti šios pretendentės atžvilgiu nuosavybės teisės į I. G. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės, atkūrimo procedūras perduodant žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn natūra J. S. buvusio žemės sklypo vietoje arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn pasirinktą naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 straipsnis)

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra tokio reikšmingumo ir svarbos sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš atsakovės priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.