Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2382-415/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-01
Bylos Nr.: A-2382-415/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00060-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: V. S.
Trečiasis asmuo: Palangos miesto savivaldybės administracija
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

18.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
18.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-2382-415/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00060-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 16S-341-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 16S-342-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėja paaiškino jog Sprendimu Nr. 1 nuosavybės teisės atkurtos jos dėdei J. G., o Sprendimu Nr. 2 nuosavybės teisės atkurtos jos tėvui J. G., į jų tėvų (J. ir O. G.) iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nuosavybės teisės atkurtos atlyginant kitu būdu – išmokant piniginę kompensaciją. Pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais, kadangi ir jos tėvas J. G., ir jo palikimo paveldėtojai išreiškė aiškų norą nuosavybės teises į valdytą žemę atkurti natūra (buvusioje vietoje).

3. Pareiškėja pabrėžė, kad už valstybės išperkamą žemę apskaičiuotos piniginės kompensacijos neatitinka žemės vertės, yra neteisingos bei nepagrįstos teisės aktų normomis. Pareiškėjos nuomone, atsakovas už valstybės išperkamą žemę privalėjo pasiūlyti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste, o ne atlyginti pinigais. Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino, jog J. G. yra jos tėvas, o J. bei O. G. yra jos seneliai. Skundžiamame Sprendime Nr. 2 minimas J. G. yra jos dėdė, tačiau pareiškėja nėra J. G. turto paveldėtoja.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. NŽT paaiškino, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius rašytinius duomenis piliečiai O. K., I. S., S. G., J. G. (miręs) ir J. G. (miręs), turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. ir O. G. nuosavybės teisėmis valdytą 0,0473 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Mirus pretendentui J. G., pareiškėja tapo jo turto paveldėtoja ir jos teisėms bei pareigoms yra aktualus Sprendimas Nr. 1. Kadangi pareiškėja nėra J. G. turtinių teisių paveldėtoja, Sprendimas Nr. 2 jai nesukelia jokių teisinių pasekmių.

6. Atsakovas nurodė, kad 0,02194 ha žemės sklypas, į kurį patenka buvusių savininkų valdytas 0,0473 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį buvo išnuomotas pastatus valdančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Via Maris“. Dėl šios nuomos sutarties teisėtumo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kadangi buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėta žemė pagal įstatymus yra užimta nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose pastatams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, nuosavybės teisių atkūrimo klausimas J. G. ir O. G. turto paveldėtojams buvo sprendžiamas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) numatytais būdais.

7. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo būdų – nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Pareiškėjai ir kiti pretendentai bei teisių perėmėjai 2012 m. rugpjūčio 24 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. spalio 3 d., 2017 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. balandžio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. raštais buvo kviečiami atvykti į NŽT Palangos skyrių dėl naujo iki 0,473 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo neatlygintinai nuosavybėn, tačiau ji ir kiti asmenys nepriėmė bendro sprendimo dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo, atsisakymą pateikdami raštu, kuriame taip pat išreiškė pageidavimą susigrąžinti žemę natūra.

8. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių rašytinių dokumentais matyti, jog pareiškėjos tėvas pageidavo susigrąžinti žemę natūra. Kadangi nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nepareikšta valia dėl atlyginimo būdo pakeitimo, pretendentams nepasirinkus naujo žemės sklypo Palangos mieste, nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėja buvo informuota apie galimybę pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu, tačiau nei pareiškėja, nei kiti pretendentai minėta galimybe nepasinaudojo.

9. Dėl žemės vertės nustatymo ir apskaičiavimo NŽT nurodė, kad priimant Sprendimą Nr. 1 žemės vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“. Remiantis šio nutarimo 2 punktu, kompensuojama vidutinė žemės sklypo Palangos mieste vieno aro vidutinė vertė – 111,21 Eur. Sprendimu Nr. 1 J. G. nuosavybės teisės atkurtos į 0,00946 ha ploto žemę, todėl pinginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę yra 105,2 Eur. NŽT teigė, kad ji išnaudojo visas galimybes siekdama atkurti pareiškėjos paveldėtas nuosavybės teises į buvusių savininkų J. ir O. G. nuosavybės teise valdytą žemės sklypo dalį ir Sprendimas Nr. 1 yra galutinis rezultatas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu NŽT atstovas paaiškino, kad pareiškėjai klaidingai buvo adresuotas ir išsiųstas Sprendimas Nr. 2, kuris jai neturėjo būti įteikiamas. NŽT neturi jokių duomenų, kad būtų J. G. turtinių teisių perėmėjas.

Atsiliepimas

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo dėl nagrinėjimo ginčo.

II.

12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13. Teismas nurodė, kad skundžiamais sprendimais nutarta atkurti nuosavybės teises tik į buvusių savininkų išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. šiais aktais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos J. ir O. G. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone.

14. Vertindamas pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nustatė, kad juo nutarta J. G. atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,00946 ha žemės, atlyginant pinigais, iš viso 105,20 Eur, NŽT atsiliepime nurodytais duomenimis, pareiškėja nėra J. G. turtinių teisių paveldėtoja. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje Nr. 57 esantys dokumentai patvirtino, kad 1993 m. balandžio 19 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-201/93 m. buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kuriuo nuspręsta V. G., V. S., R. P., E. G., S. G., J. G., I. S. ir O. K. pripažinti nuosavybės teisę į J. ir O. G. žemę – 4,73 arų, esančią (duomenys neskelbtini) (atkūrimo bylos 2–3 lapai), minėto sprendimo turinys taip pat parvirtino, kad pareiškėja ir J. G. buvo pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusiems savininkams iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę.

15. Pažymėjęs, kad J. G. yra pareiškėjos dėdė, kuris jau yra miręs, o pareiškėja nėra jo turtinių ir neturtinių teisių paveldėtoja, pareiškėja nurodė, kad buvo suklaidinta aplinkybės, jog jai buvo atsiųstas Sprendimas Nr. 2 kartu su sprendimu Nr. 1 (NŽT taip pat patvirtino, kad pareiškėjai Sprendimas Nr. 2 išsiųstas dėl apsirikimo), teismas darė išvadą, kad pareiškėja neturi jokių subjektinių teisių į J. G. priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, tačiau ji buvo suklaidinta to fakto, jog atsakovas jai išsiuntė sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės J. G..

16. Įvertinęs minėtas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kurioje išaiškinta, kad teismas turi nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), teismas konstatavo, jog asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtu apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kadangi Pareiškėja nebuvo J. G. turto paveldėtoja, teismas sprendė, kad Sprendimas Nr. 2 jai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir ji neturi teisinio suinteresuotumo dėl jo panaikinimo, todėl skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Sprendimą Nr. 2 atmetė.

17. Spręsdamas dėl Sprendimo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nustatė, kad J. G. Palangos miesto valdybai 1991 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvams J. ir O. G. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini. 1991 m. lapkričio 26 d. Palangos miesto merui adresuotame rašte J. G. nurodė, kad pageidauja susigrąžinti minėtą žemės sklypą turėtoje vietoje. Teismas konstatavo, kad pirminiame prašyme J. G. pareiškė valią, jog siekia, kad nuosavybės teisės į buvusių savininkų išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos natūra, Palangos miesto apylinkės teismo 1993 m. balandžio 19 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. G. yra vienas iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į 0,0473 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).

18. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje Nr. 57 esantys dokumentai patvirtino, jog J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėja paveldėjo J. G. turtą bei turtines teises, t. y. pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į jos tėvui J. G. tekusią jo tėvų J. ir O. G. išlikusio nekilnojamojo turto dalį. NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius 2020 m. sausio 30 d. J. G. turto paveldėtojams (ir pareiškėjai), išsiuntė raštą Nr. 16SD-(14.16.104.)-181 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“, kuriuo informavo asmenis, kad atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo pakeitimus, jie turi teisę nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir prašyti, jog už valstybės išperkamą žemę būtu atlyginta pinigais. Pareiškėja kartu su kitais asmenimis 2012 m. liepos 27 d. NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ iš kurio turinio akivaizdu, kad pareiškėja pageidauja, jog nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą būtų atkurtos natūra (buvusioje vietoje).

19. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punktu.

20. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad J. G. pirminiame prašyme atkurti nuosavybės teises išreiškė valią, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, o pareiškėja priėmusi palikimą J. G. išreikštos valios nepakeitė. Teismas pažymėjo, kad nei pretendentas, nei jo teisių perėmėja nenurodė ir neišreiškė valios dėl jokio kito nuosavybės teisų atkūrimo būdo, numatyto tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje ir konstatavo, kad pareiškėja nebuvo pasirinkusi jokio kitokio nei natūra atkūrimo būdo ir nebuvo nurodžiusi atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę.

21. Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog atkuriant nuosavybės teisę natūra yra grąžinama laisva (neužstatyta) žemė savininko turėtoje vietoje. Bylos duomenys patvirtino, kad NŽT Palangos skyrius 2012 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.45.)-11 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją bei kitus pretendentus, jog 0,2194 žemės sklypas, į kurį patenka buvusių savininkų valdytas 0,0473 ha žemės sklypas, 2004 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi iki 2095 m. gruodžio 13 d. išnuomotas pastatus žemės sklype nuosavybės teise valdančiai UAB „Via Maris“. Teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas toks žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei.

22. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. 16SD-123-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo informuota, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo pakeitimais, piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad NŽT Palangos skyrius 2012 m. rugpjūčio 24 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2016 m. birželio 29 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. spalio 3 d., 2017 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. balandžio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. pranešimais pareiškėja bei kiti J. G. turtinių teisių paveldėtojai buvo kviečiami atvykti į NŽT Palangos skyrių dėl naujo iki 0,0473 ha žemės sklypo pasirinkimo bendrosios nuosavybės teise neatlygintinai. Teismo vertinimu, byloje nebuvo jokių duomenų, jog pareiškėja kartu su kitais pretendentais priėmė bendrą sprendimą ir pasirinko žemės sklypą kuris būtų neatlygintinai perduotas nuosavybėn.

23. Teismas analizavo Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Tvarkos 106 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir pažymėjo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2004 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi iki 2095 m. gruodžio 13 d. išnuomotas pastatus žemės sklype nuosavybės teise valdančiai UAB „Via Maris“. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016, turinį, teismas sprendė, kad buvusiems savininkams J. ir O. G. nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas yra užimtas detaliojo plano sprendiniais suprojektuotu žemės sklypu, kuris yra reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti, taigi žemė yra priskiriama valstybės išperkamai ir nėra galimybės atkurti nuosavybės teises pareiškėjos pageidaujamu būdu.

24. Teismas pabrėžė, kad piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d. ir aptarė, kaip keitėsi šią teisę ir jos įgyvendinimo terminus įtvirtinusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatos. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą dėl Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatų taikymo, teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymas ir Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

25. Atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyti atvejai, kada naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais, įvertinęs 1991 m. gruodžio 17 d. pretendento J. G. prašymo turinį ir aplinkybę, jog pareiškėja Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais nepakeitė pretendento išreikštos valios, taip pat kad nebuvo duomenų, jog pareiškėja kartu su kitais J. G. turtinių teisių paveldėtojais pasirinko naują iki 0,0473 ha ploto žemės sklypą, kuris būtu buvęs jiems neatlygintinai perduotas nuosavybėn, teismas priėjo prie išvados, kad pretendento ir jos teisių paveldėtojos prašyme išreikšta valia nebuvo keičiama, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai atkurti nuosavybės teises kitu būdu kaip priimti sprendimą atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises atkuriant atlyginant pinigais.

26. Pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją, kad teisė į restituciją – nuosavybės teisių atkūrimą – taip pat nėra absoliuti, teismas sprendė, kad prašomas panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 16S-341-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“, kuriuo buvo nuspręsta J. G. atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. ir O. G. išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant pinigais, yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Dėl pareiškėjos netenkinusios piniginės kompensacijos dydžio teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Ši įstatymo nuostata įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1234 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ (toliau – ir Metodika). Pažymėjęs, kad atsižvelgiant į valstybės galimybes gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai, teismas nurodė, jog nenustatė pažeidimų, kurie būtų padaryti NŽT taikant Metodikos nuostatas.

28. Įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs NŽT Palangos skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 16S-341-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“ bei 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 16S-342-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“ neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III.

29. Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

30. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

31. Pareiškėja nurodo, kad gavo iš NŽT skundžiamus sprendimus dėl J. G. ir J. G., šie asmenys buvo mirę, o laiškai adresuoti pareiškėjai. Minėti Sprendimai klaidinantys ir neaiškūs, pareiškėja manė, kad jie susiję su negrąžinta žemės dalimi (duomenys neskelbtini) kaime. J. G. buvo pareiškėjos dėdė, jo įpėdinių nėra, todėl jo atžvilgiu priimtas Sprendimas Nr. 2 sukuria pareiškėjai teisines pasekmes – pagal Atkūrimo įstatymą ta dalis, kuri lieka neatkuriama pretendentui, jeigu jis mirė, yra padalinama tarp visų kitų likusių pretendentų lygiomis dalimis. Pagal šias faktines aplinkybes Sprendimas Nr. 2 naikintinas, kadangi šiame sprendime nurodyta kitiems pretendentams grąžintina dalis. Tai turi išspręsti NŽT, kuri atsakinga už nuosavybės atkūrimo procesą.

32. Dėl Sprendimo Nr. 1 pareiškėja nurodo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), jos senelių turėta nuosavybė, į kurią pretendavo jų vaikai. Šis sklypas atkūrimo pradžioje buvo tuščias, visi pretendentai turėjo teisėtą lūkestį, kad nuosavybės teisės bus atkurtos natūra turėtoje vietoje. Prasidėjus teisminiam procesui (reikėjo pripažinti teises į šį sklypą, kadangi trūko dokumentų), sklype prasidėjo statybos, kurios, pareiškėjos nuomone, neteisėtos, o daugelį metų statyba buvo tik imituojama. Visi veiksmai po teismo sprendimo (sklypo nuoma, pernuomavimas, sklypo sujungimas, kt.) yra neteisėti, kadangi teismas 1993 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėją ir kitus pretendentus pripažino teisėtais savininkais ir jų teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sklype pastatytas daugiabutis. Pareiškėjos teigimu, tikrieji šeimininkai jokių teisių į senelių valdytą žemę neturi, kiti asmenys pasistato daugiabutį namą tame sklype, o pareiškėjai už žemę Palangos miesto centre sumokama 105 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas neapsisakė dėl pareiškėjos skundo esmės – ar teisinga ir teisėta, kai už žemę Palangos centre pareiškėjos žodžiais atlyginama keliasdešimt eurų, nors sąlygos grąžinti neužstatytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo. Pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta jokių argumentų, kad NŽT turėjo teisę apskaičiuoti itin mažą kompensaciją už žemę, kurios vertė nepalyginamai didesnė. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad skundžiami NŽT sprendimai yra neteisingi ir naikintini.

Šalies argumentai

34. Pareiškėja mano, kad yra pagrindas šioje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl NŽT taikomos Metodikos, kai apskaičiuojama itin maža išmoka už ženkliai vertingesnę žemę Palangos centre. Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1234 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių principo.

Atsiliepimas

35. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliantės argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti šį sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinto Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos nuostatų atitiktį Atkūrimo įstatymui ir Konstitucijai. Taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažinta, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 16S-341-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. G.“

37. Byloje nustatyta, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paveldėjo J. G. turtą bei turtines teises, t. y. pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į jos tėvui J. G. tekusią jo tėvų J. ir O. G. išlikusio nekilnojamojo turto dalį. NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius 2020 m. sausio 30 d. J. G. įpėdiniams (tarp jų ir pareiškėjai) išsiuntė raštą, kuriuo informavo, kad jie turi teisę nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir prašyti, jog už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta pinigais. Pareiškėja kartu su kitais įpėdiniais NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui 2012 m. liepos 27 d. pateikė prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, kurio turinys liudija, kad pareiškėja pageidauja, jog nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą būtų atkurtos natūra (buvusioje vietoje).

38. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2004 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi iki 2095 m. gruodžio 13 d. išnuomotas pastatus žemės sklype nuosavybės teise valdančiai UAB „Via Maris“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016, nurodė, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), iki 1995 m. birželio 1 d. buvo Palangos miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje ir jis patenka į patvirtiną ir galiojantį Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą. Ginčo sklype yra UAB „Via Maris“ nuosavybės teise priklausantys trys nebaigti statyti statiniai, o Nekilnojamojo turto registre nustatyta žemės sklypo paskirtis atitinka sklypo dydį, t. y. jis nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas mažaaukštei gyvenamajai statybai. Taigi, buvusiems savininkams J. ir O. G. nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas yra užimtas detaliojo plano sprendiniais suprojektuotu žemės sklypu, kuris yra reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti, todėl ši žemė yra priskiriama valstybės išperkamai, o vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

39. Pirmosios instancijos teismas, išdėstęs visų Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo, aktualias nuostatas, padarė teisingą išvadą, kad pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai tam tikrais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu. Įstatyme nustatytas terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis.

40. Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

41. Kadangi pretendento ir pareiškėjos (jo teisių perėmėjos) prašyme išreikšta valia buvo nuosavybės teisės atkūrimas į žemę natūra, Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais pareiškėjos valia dėl būdo, kuriuo atkuriama nuosavybės teisė (taip pat ir dėl atlyginimo būdo), nebuvo pakeista, atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą atlyginant už nekilnojamąjį turtą pinigais.

Dėl piniginės kompensacijos dydžio ir prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

42. Valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1234 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ nuostatomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju apskaičiuojant pareiškėjai atsakovo sprendimu nustatytą kompensacijos dydį buvo pažeistos Metodikos nuostatos.

43. Pareiškėja mano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl NŽT taikomos Metodikos, kai apskaičiuojama itin maža išmoka už ženkliai vertingesnę žemę Palangos centre. Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1234 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių principo.

44. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną dėl kompensacijoms už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą taikomų teisingo atlyginimo kriterijų ir juos lemiančių teisinių veiksnių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimas).

45. Šiuo atveju kompensacija apskaičiuota už žemės plotą, nesiekiantį vieno aro. Tokio ploto žemės sklypas neturi turtiniam vienetui, kaip savarankiškas daiktui, būdingų savybių. Tuo pačiu negali prilygti arba būti panašus į savarankiško daikto vertinę išraišką, todėl šios bylos kontekste nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apskaičiuotoji kompensacija yra aiškiai neteisinga ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1243 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ 2 punkto nuostatų (2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1261 redakcija), kurių pagrindu apskaičiuota kompensacija atsakovo ginčo sprendimu, atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai ir 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylančiam teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvui.

Dėl NŽT 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 16S-342-(14.16.3.)

46. NŽT 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 16S-342-(14.16.3.) J. G. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,00946 ha žemės, atlyginant pinigais, iš viso 105,20 Eur.

47. Pareiškėja nėra J. G. įpėdinė, taigi neturi teisinio pagrindo ginčyti NŽT 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 16S-342-(14.16.3.) sprendimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.).

48. Palangos miesto apylinkės teismo 1993 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-201/93 m. buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kuriuo nuspręsta V. G., V. S., R. P., E. G., S. G., J. G., I. S. ir O. K. pripažinti nuosavybės teises į J. ir O. G. žemę – 4,73 arų, esančią (duomenys neskelbtini).

49. Tai suponuoja, kad kiekvienas iš sprendime nurodytų asmenų įgijo teisę į lygias dalis J. ir O. G. nuosavybės teisėmis valdytos nacionalizuotos žemės. Todėl tik J. G., o po jo mirties – įpėdiniai, įgijo turtinę teisę ir jos pagrindu – teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė.

50. Pareiškėja tokios teisės neturi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos skundą atmetė pripažinęs, kad ji neturi teisės ginčyti NŽT 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 16S-342-(14.16.3.)

Dėl procesinės bylos baigties

51. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą atmeta, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusDainius Raižys