Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-03-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-3548-1032/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
2YT-3548-1032/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01154-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
A. J., Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3548-1032/2018Proceso Nr. 2-06-3-01154-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2; 3.4.5.11; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. (buvusi pavardė L.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. J., Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė vykdant išieškojimą iš skolininko banko sąskaitos, esančios pataisos namuose, išieškojimą nukreipti tik į pareiškėjo banko sąskaitoje esančias lėšas, viršijančias 1 minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA). Nurodė, jog antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, tokiu būdu apribojo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pažymėjo, kad išieškojimą vykdo ir kiti antstoliai, kurie leido disponuoti 380 Eur suma. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. 3.5.-3109 atsisakė priimti skundą ir grąžino jį skolininkui, nurodydama, jog pareiškėjas jau buvo pateikęs analogišką skundą dėl antstolio veiksmų.

Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė skundą, juo prašė panaikinti 2017 m. rugpjūčio 7 d. antstolės patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjo skundą, ir įpareigoti antstolę, vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą nukreipti tik į sumas, viršijančias Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, jo pareiškėjas į antstolę kreipėsi dėl to paties dalyko, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismas jau buvo išnagrinėjęs civilinėje byloje Nr. 2YT-1339-1032/2017 bei konstatavo, jog antstolė teisėtai bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-85-777/2018 Klaipėdos apygardos teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir antstolės L. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą Nr. 3.5.-3109 bei įpareigojo antstolę L. P. išnagrinėti pareiškėjo K. K. 2017 m. rugpjūčio 1 d. skundą iš esmės.

Antstolė 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. 3.5.-547 panaikino 2015 m. birželio 10 d. patvarkymą Nr.3.5.-8055 bei 2017 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. 3.5.-916 bei 2018 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą Nr. 3.5.515 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios 1 MMA (v.b. Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 45, 46).

Antstolė 2018 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. 3.5. – 531 netenkino pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d. skundo, ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, kad atsižvelgdama į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojamą praktiką 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. 3.5.-547 panaikino 2015 m. birželio 10 d. patvarkymą Nr.3.5.-8055 bei 2017 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. 3.5.-916 ir 2018 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą Nr. 3.5.515 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Kadangi nėra areštuojamas pareiškėjui priklausantis turtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu, pareiškėjo atveju nėra taikomas ir apribojimas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytą apribojimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, neviršijančias 1 MMA (b.l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, t. y. 2017 m. vasario 27 d. patvarkymo Nr. 3.5.916, patikslinančio 2015 m. birželio 10 d. patvarkymą Nr. 3.5.-8055 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 77) 2017 m. rugpjūčio 1 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 10). Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria antstolė buvo įpareigota išnagrinėti apelianto pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d. skundą iš esmės, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundas nagrinėtinas teisme.

Byloje nustatytos aplinkybės

Antstolė L. P. pareiškėjo K. K. (L.) atžvilgiu vykdo tris vykdomąsias bylas:1) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-987-897/2014 dėl 3387,84 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko K. L. (K.), trečios eilės išieškotojui A. J.; 2) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 8099 dėl 579,24 Eur baudos išieškojimo; 3) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-831-265/2009 dėl 0,96 Eur išieškojimo iš pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. 2017 m. vasario 27 d. atsižvelgdama į 2017 m. sausio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1339-1032/2017 antstolė priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-916, kuriuo nustatė, iš pareiškėjui priklausančių lėšų išskaityti ir pervesti į antstolės sąskaitą 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 77).

Dėl pareiškėjo reikalavimo išieškojimą nukreipti tik į pareiškėjo banko sąskaitoje esančias lėšas, viršijančias 1 MMA

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.

Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis iš 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, gali būti mažinama po 20 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.

Kasacinis teismas, aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Susipažinus su vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga bei vykdomo proceso metu antstolės priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad antstolė atlikdama vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu laikėsi CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei naujausios kasacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad antstolė gavusi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-85-777/2018 atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. priėmus nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuotą praktiką, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas, antstolė 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. 3.5.-547 panaikino 2015 m. birželio 10 d. patvarkymą Nr.3.5.-8055 bei 2017 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. 3.5.-916 ir 2018 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą Nr. 3.5.515 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios 1 MMA.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos duomenis, darytina išvada, jog antstolės priimti patvarkymai dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo K. K. (L.) skundą dėl antstolės L. P. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei L. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja Rūta Zubrickaitė