Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam A. V.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, išsiskyręs, dirbantis suvirintoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, administracine tvarka baustas,

A. V. 2016-06-02 apie 22.00 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo broliu S. V. metu, tyčia geležiniu strypu, po to rankomis sudavė broliui ne mažiau kaip trylika smūgių į galvos sritį, vieną kartą geležiniu strypu per dešinę plaštaką bei nenustatyta skaičių smūgių rankomis ir kojomis S. V. į įvairias kūno dalis, tokiu būdu padarė savo broliui abiejų akių vokų poodines kraujosruvas, galvos muštines žaizdas, pakauškaulio žvyno atvirą įspaustinį, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžius, dešinės plaštakos I-o piršto muštinę žaizdą, dešinės plaštakos I-II-III pirštų pirštakaulių lūžius, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus visame kūne, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – brolio S. V. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-06-02 apie 21.00 val. jis atvažiavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo brolis S. V., kuris laistė daržus. Jis priėjo prie S. ir paklausė, kada jam imti atostogas, kada pjaus malkas, tačiau S. iš karto apipylė jį vandeniu iš laistymo žarnos ir nubėgęs į garažą pradėjo mėtyti bei daužyti A. maišeliuose atvežtus maisto produktus. Tada puolė mušti A., spyrė jam į lytinius organus, po ko iš skausmo A. nukrito ant kelių, o S. tuo metu iš nugaros griebė jam už gerklės ir pradėjo smaugti. Siekdamas išsivaduoti, jis permetė brolį per save ant grindų, ir pastarasis trenkėsi galva į betoną bei susižalojo, nes ant žemės buvo išversta dėžė su metalo laužu. Tuo baigėsi muštynės, jis nuėjo pas save į kambarį miegoti, o S. sutvarkė garažą. Veidrodyje pamatė, kad jis pats visas sumuštas ir mėlynas, pasekmes jautė dar ilgai. Ryte siūlė brolį nuvežti pas gydytoją, tačiau jis atsisakė, nes bijojo, kad ras jo kraujyje promilių. Nieko negirdėjo, kaip buvo atvažiavusi policija, kaip buvo atėjusi kaimynė. Alkoholio nevartojo. Po kelių dienų kreipėsi į medikus, buvo nustatyti jo kūno sužalojimai. Palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. davė iš esmės tokius pačius parodymus, tik detalizavo, kad S. garaže ji mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis, iš viso jam sudavė 30 smūgių - pirmą smūgį sudavė kumščiu į akį, po to abiejų rankų kumščiais didele jėga apie 10 kartų trenkė į galvos sritį bei apie 20 smūgių rankomis ir kojomis į šonus, nugarą, inkstus bei kepenis. Jis brolio nemušė, konfliktą pradėjo brolis (b. l. 111-112, 123-124).

Nukentėjusysis S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-06-02 vakare buvo namuose (duomenys neskelbtini), ir laistė daržą. Apie 22 val. į namus atvažiavo A. V. ir paklausė, ar reikia padėti supjaustyti malkas, pasiūlė išgerti. Brolis buvo jau išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, dėl to S. paprašė jo atsitraukti. Jam neatsitraukus, S. apliejo jį vandeniu iš laistymo žarnos. Kilo žodinis konfliktas. Tada A. nuėjo į garažą ir pradėjo gerti, o S. toliau laistė daržą. Vėliau pamatęs, kad garaže dega šviesa, S. užėjo į garažą, priminė broliui, kad jam neleidžiama ten gerti, ir numetė butelį nuo stalo. Pastebėjo, kad A. kažką traukia iš kišenės, išgirdo spragtelėjimą ir gavo nuo brolio smūgį į kaktą, po ko prarado sąmonę. Koks tiksliai įrankis buvo, nematė. Paskui prisimena tik fragmentus. Kaip patyrė kitus sužalojimus, neprisimena, nes galutinai sąmonę atgavo tik ligoninėje. Apie įvykius po sumušimo iki ligoninės žino iš kaimynės žodžių. Mamai priklausančiame name broliai pasidalinę kambarius ir abu gyvena antrame aukšte, o mama gyvena pirmame. Incidentas įvyko garaže. Garažas buvo tvarkingas, be gelžgalių. Su broliu santykiai konfliktiški dėl brolio ūmaus būdo ir jo elgesio, tačiau muštynės anksčiau nekildavo. Įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus. Broliui A. V. priklausantis metalas garaže buvo sukrautas prie sienos, suvirinimo aparatas padėtas ant stalo. Atsakydamas į gynėjo prašymą paaiškinti, kodėl jo kraujyje buvo aptikta alkoholio, nors jis teigia alkoholio nevartojantis, nurodė, kad kol jis buvo be sąmonės, alkoholį į jo burną galėjo pripilti A.. Paaiškino, kad dėl sužalojimų dažnai skauda galvą, negali susikaupti, negali sulenkti rankos pirštų. Savo neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur, nes dėl sumušimo prarado dantų techniko darbą, įsidarbinti pagal profesiją nebegali, nes sužalota ranka negali atlikti smulkių darbų, dėl ko žlugo ateities planai, reikalingas gydymas. Ikiteisminio tyrimo metu S. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, tik teigė, kad į namus (duomenys neskelbtini), 2016-06-02 grįžo apie 20 val., o ne iš vakaro, be to, detalizavo, kad brolis jį mušė geležiniu pagaliu, daužė į galvą, veido sritį, nuo smūgių sudavimo jis nukrito ant žemės ir rankomis užsidengė galvą, dėl ko buvo sužaloti jo dešinės rankos pirštai (b. l. 17, 19).

Nukentėjusysis S. V. savo parodymus patvirtino 2016-06-17 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 27-32).

Liudytoja N. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. birželį dirbo Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyriuj skubios pagalbos slaugos specialiste. Kvietimas buvo iš ryto į nuosavą namą dėl sumušimo po muštynių. Atvykusi rado lovoj gulintį sunkiai sužalotą žmogų, šalia kurio sėdėjo kaimynė, kuri ir iškvietė greitąją. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad garaže susimušė su savo broliu, tačiau negalėjo paaiškinti, su kokiu įrankiu jam buvo padaryti sužalojimai. Jo apžiūros metu buvo nustatyta hematoma po akim, sudaužyta kakta, dešinė ranka, bet kraujospūdis buvo geras, žmogus sąmoningas, vyzdžiai lygus, jis netgi nuėjo pats iki automobilio ir jame sėdėjo, nesigulė ant neštuvų. Dėl daugybinio sumušimo buvo įtarta smegenų trauma, todėl žmogus buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę neurochirurgo konsultacijai, nes Trakų ligoninėj nedirba neurochirurgas. Nukentėjusysis aiškino, kad muštynės su broliu įvyko vakare. Kaimynė pasakojo, kad ji policiją kvietė vakare, bet pareigūnai nebuvo įleisti. Nukentėjusiojo blaivumas alkotesteriu nebuvo tikrinamas, bet iš vaizdo ir kvapo buvo galima įtarti, kad jis vakare galėjo vartoti alkoholį. Veidas nukentėjusiojo buvo sudaužytas, bet kraujo lovoje nebuvo. Durys buvo atidarytos, medikus pasitiko kaimynė. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja davė analogiškus parodymus, kuriuos palaikė teismo posėdyje (b. l. 60-61).

Liudytojas A. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. birželį dirbo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate. 2016-06-02 buvo iškvietimas į nuosavą namą, kad vyko muštynės. Pareigūnus pasitiko kaimynė, kuri paaiškino, kad mušėsi du broliai, iš garažo girdėjosi, kaip vienas dejavo, sakė užtenka nebemušk, o kitas liepė tylėti. Tačiau pareigūnams atvykus, triukšmo nebuvo, jokių dejonių nesigirdėjo, jie beldėsi į garažo duris, nes jos buvo užrakintos, į langus, tačiau niekas jiems neatidarė, nors garaže degė šviesa. Neužilgo jie gavo kitą iškvietimą ir išvyko. Garažo langas aukštai, todėl per jį nesimatė, kas buvo viduje. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė analogiškus parodymus, kuriuos palaikė teismo posėdyje (b. l. 56).

Liudytoja A. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra V. šeimos kaimynė, gyvena šalia namo, kuriame viskas įvyko. Jos namo balkonas, iš 2016-06-02 kurio girdėjo muštynių garsus, yra labai arti V. garažo, matosi durys, kurios muštynių metu buvo atidarytos. 2016-06-02 vakare apie 21 val. namuose nutarė atsidaryti langą ir išgirdo, kad pas kaimynus garaže triukšmas, suprato, kad mušasi broliai V. Girdėjo, kad vienas dejavo, o kitas liepė tylėti. Suprato, kad dejavo S., o tylėti liepė A.. Liudytojai pradėjus klausinėti, kas vyksta, užsidarė garažo durys ir triukšmas nutilo. Išėjusi į lauką, ji pastebėjo, kad V. sklype neužsukta laistymo žarna, šiltnamyje iš statinės bėga vanduo, ir vėl pradėjo garsiai klausti, kas vyksta, bet niekas neatsakė, buvo ramu. Atvykusi A. V. draugė paskambino S. V., tačiau abi jos išgirdo, kad jo telefonas buvo paliktas darže. Liudytojai pasidarė neramu, todėl ji iškvietė policiją, bet pareigūnų į vidų niekas neįleido ir jie išvažiavo. Iš ryto pastebėjo, kad šiltnamis vis dar uždarytas, ko niekada anksčiau nebuvo, ir vėl paskambino nukentėjusiajam. Tada jis jau atsiliepė ir pasakė, kad yra sumuštas. S. įleido į namus pro garažą, kuriame matė daug kraujo pėdsakų, bet ant grindų pašalinių daiktų nebuvo, pasirodė, kad garažas buvo tvarkytas. Nukentėjusysis išėjo iš namo atidaryti šiltnamio, bet iki jo nenuėjo, o atsisėdo prie staliuko netoli namo. Tada liudytoja pamatė jį visą labai sumuštą ir iškvietė greitąją pagalbą. Be to ryte iš savo namo balkono matė, kaip kaltinamasis iš ryto kažką nešiojo į mašiną ir apie 10 val. išvažiavo iš namų su savo mašina. Kartu su juo buvo jo draugė, kurios liudytoja pasiteiravo, kaip nukentėjusysis, ir ši atsakė, kad abu broliai sumušti. Pati liudytoja nematė, kad kaltinamasis būtų buvęs sumuštas, nors jį matė iš arti, iš maždaug 10 m atstumo. Nėra mačiusi, kad per paskutinius mėnesius iki įvykio kaltinamasis garaže būtų kažką meistravęs ar dirbęs su metalu. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja davė analogiškus parodymus, kuriuos palaikė teismo posėdyje (b. l. 51).

Liudytoja L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra A. V. draugė. 2016-06-02 buvo kartu su A. prie ežero, o vakare abu grįžo kiekvienas į savo namus. Ji vakare paskambino A., o jis pasakė, kad tuoj perskambins, nes jį ką tik brolis S. apipylė vandeniu ir jam reikia persirengti. Tačiau taip ir neperskambino. Tada ji pati pradėjo skambinti A., o vėliau ir S., tačiau nė vienas nekėlė ragelio. Jai pasidarė neramu ir ji atvyko pas A. į namus, kur sutiko kaimynę ir ši papasakojo, kad kažkas pas juos namuose mušėsi, buvo iškviesta policija, bet pareigūnų neįsileido. Jos taip pat niekas neįsileido į namus ir ji išvyko namo. Iš ryto kitą dieną ji vėl atvažiavo. Duris atidarė S., jis buvo sumuštas ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, prie lovos stovėjo tušti degtinės buteliai. Po to pamatė, kad ir A. sumuštas. Ji pasiūlė S. nuvežti pas gydytoją, tačiau šis atsisakė. Po to abu su A. išvažiavo. Liudytojos nuomone, brolių santykiai nėra geri. Iš A. pasakojimų žino, kad konfliktą iniciavo S., nes kieme apipylė A. vandeniu, o po to garaže sudaužė degtinės butelį, garaže S. griebė A. už gerklės, o A. brolį permetė per save. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja davė analogiškus parodymus, kuriuos palaikė teismo posėdyje (b. l. 53).

Liudytojas G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad atliko įvykio vietos apžiūrą. Prieš tai garaže nebuvo lankęsis. Nurodė, kad netvarkingai besimėtančių ant garažo grindų daiktų nebuvo, jame esantys daiktai, pavyzdžiui, įrankiai, buvo tvarkingai atremti į sienas. Fotografuota buvo ta pačią dieną, kaip ir atlikta apžiūra bei surašytas protokolas. Apžiūros metu buvo ieškoma nusikaltimo įrankio, bet jo nerado. Nebuvo pastebėti ir grumtynių pėdsakai. Ant grindų buvo matyti nuplautas tamsiai rudos spalvos skystis. Apžiūros metu nekilo abejonių, kad tai buvo kraujo dėmės, be to, buvo žinoma, kad buvo sužalotas žmogus, todėl skysčio pavyzdžių nebuvo paimta ištyrimui.

Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. birželio mėnesį dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja ir atliko dalį ikiteisminio tyrimo šioje byloje. Įvykio vietoje buvo du kartus – apžiūrint įvykio vietą ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu. Kadangi nukentėjusysis buvo ligoninėje, tyrėja susitarė su jo nurodytu žmogumi, kad jis įleistų į namus tyrėją apžiūrėti įvykio vietą. Garaže ant grindų jokių daiktų nesimėtė, garaže buvo įprasti daiktai. Fotografuojama buvo tą pačią dieną, kai buvo apžiūrima įvykio vieta. Parodymų patikrinimo vietoje metu jokių butelio šukių nematė.

Specialisto išvadoje Nr. G2124/2016 (01) nurodyta, kad S. V. nustatyti šie sužalojimai: abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, dešinės plaštakos I-o piršto muštinė žaizda, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžiai, galvos muštinės žaizdos, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2016-06-03). Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių pasekoje. Daugybiniės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2016-06-03). Apie trauminių poveikių kiekį, kurias galėjo būti padaryti šie sužalojimai, pasisakyti nėra galimybės, kadangi medicinos dokumentuose nenurodyta šių sužalojimų tiksli lokalizacija bei tikslus jų kiekis. Nustatyti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą dėl pakauškaulio žvyno atviro įspaustinio ir kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos lūžių (b. l. 68-69).

Specialisto išvadoje Nr. G 1712/2016(01) nurodyta, kad A. V. padarytos dešinės akies apatinio voko, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio peties, dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016-06-02); sužalojimai vertinamu nežymiu sveikatos sutrikdymu; A. V. apžiūrėtas 2016-06-09 (b. l. 116-117).

Papildomai pagal pateiktus klausimus ekspertas O. D. paaiškino, kad specialisto išvadoje Nr. G2121/2016 (01) 1.1 ir 1.2 punktuose nustatyti sužalojimai pagal jų aprašymą iš medicinos dokumentų yra padaryti kietu buku daiktu (daiktais), apie kurių individualius požymius spręsti nėra galimybių, kadangi medicinos dokumentuose nebuvo tokių duomenų. Nustatyti sužalojimai, vertinant juos visumoje, nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai yra padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), todėl galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius rankomis, kojomis ar kokiu nors kitu daiktu (pvz. geležiniu pagaliu, kuris paminėtas nukentėjusiojo S. V. apklausos protokole). Sužalojimų lokalizacija nenurodo jų tarpusavio išsidėstymo. Pateiktuose medicinos dokumentuose, pagal kuriuos buvo surašyta specialisto išvada Nr. G2124/2016 (01), nebuvo sužalojimų aprašymų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį. Specialisto išvadoje Nr. G2124/2016 (01) nustatytos abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, galvos muštinės žaizdos, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės plaštakos I-o piršto muštinė žaizda, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžiai, kas galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl pirštakaulių lūžių. Galvos muštinė žaizda, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą dėl pakauškaulio žvyno atviro įspaustinio ir kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos lūžių. Specialisto išvados Nr. G2124/2016 (01) 1.1 punkte nustatyti sužalojimai: abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, dešinės plaštakos I-o piršto muštinė žaizda, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžiai, galvos muštinės žaizdos, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai, kurie buvo padaryti mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių. Iš kurių mažiausiai dvylika - į galvos sritį, padarant galvos muštines žaizdas, pakauškaulio žvyno atvirą įspaustinį, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžius; mažiausiai vienas į veido sritį, padarant abiejų akių vokų poodines kraujosruvas; mažiausiai vienas - į dešinę plaštaką, padarant dešinės plaštakos I-o piršto muštinę žaizdą, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžius. Nustatytos daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne. Apie trauminių poveikių kiekį, kuriais galėjo būti padaryti šie sužalojimai, pasisakyti nėra galimybės, kadangi medicinos dokumentuose nenurodyta šių sužalojimų tiksli lokalizacija bei tikslus jų kiekis. S. V. nustatyti kūno sužalojimai yra išsidėstę įvairiose kūno plokštumose, todėl labai mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti vienmomentiškai jo kūnui kontaktuojant su betoninėmis grindimis, ant kurių tuo metu gulėjo įvairus metalo laužas - įvairūs metaliniai gabaliukai armatūros nuo 8 iki 28 mm diametro, metaliniai kampai, metaliniai vamzdeliai 20-50 mm diametro. Mažai tikėtina, kad galvos muštinė žaizda, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai galėjo būti padaryti šiame klausime nurodytomis aplinkybėmis. Minėtas galvos sužalojimas labiau būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu buku daiktu, galimai ir suduodant smūgį geležiniu pagaliu. A. V. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais į išvadoje minėtas kūno sritis. Kad A. V. 2016-06-02 buvo padaryta virš 30 trauminių poveikių, yra labai mažai tikėtina, kadangi apžiūros metu buvo apžiūrėtas visas jo kūnas, tame tarpe ir lyties organų sritis, tačiau kitų sužalojimų, išskyrus nurodytus išvadoje, nustatyta nebuvo (b. l. 72-75).

Ekspertas O. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad labai mažai tikėtina, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galvos srityje galėjo gautis vienu trauminiu poveikiu, jam griūnant ant grindų ir atsitrenkiant į ant jas buvusius objektus, nes medicininiuose dokumentuose yra gydytojo įrašas, kad S. V. buvo padaryta 12 muštinių kirstinių žaizdų, viena iš jų yra pakaušyje. Taip pat mažai tikėtina, kad vienu kritimu S. V. galėjo pasidaryti ne tik galvos, bet ir pirštų traumas. Taip griūti ant grindų nėra galimybių. Labiausiai tikėtina, kad S. V. rankų pirštų lūžiai atsirado dėl mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu, tokie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Pakauškaulio žvyno atvirasis įspaustinis lūžis galėjo būti padarytas kietu buku daiktu. Dėl A. V. sužalojimų duotos išvados paaiškino, kad sužalojimų padarymo laiko paklaida gali būti kelios dienos. Jam buvo nustatyti mažiausiai 4 trauminiai poveikiai kietu buku daiktu. Atsakydamas į gynėjo klausimą, ar A. V. galėjo taip save sužaloti, ekspertas paaiškino, kad kūno vietos, kuriose nustatyti sužalojimai, yra lengvai pasiekiami, tačiau duomenų apie A. V. nustatytą ligą, kuriai būdingas savęs žalojimas, nėra, todėl pagrindo teigti, kad jis save sužalojo, taip pat nėra.

2016-10-26 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad garso įraše užfiksuota, jog 2016-06-02 22.40 val. A. Č. iškvietė policiją į (duomenys neskelbtini), nes girdėjo, kaip ten mušasi kaimynai broliai (b. l. 77-78).

2016-06-07 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), atvyko 2016-06-03 11.04 val. pagal kaimynės iškvietimą, apžiūrėtas S. V. (b. l. 83).

2016-06-13 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad S. V. buvo hospitalizuotas VšĮ Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje nuo 2016-06-03 iki 2016-06-13, jis buvo operuotas, atliktas pilnas pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas, pakauškaulio impresinio lūžio šalinimas (b. l. 24).

2016-07-08 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad S. V. 2016-07-07 skubos tvarka hospitalizuotas į Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrių pirštų operaciniam gydymui, išrašymo data 2016-07-08 (b. l. 34).

2016-06-10 VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymoje nurodyta, kad A. V. joje negydytas (b. l. 90).

2016-06-13 VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro rašte nurodyta, kad A. V. šio centro stebimų pacientų grupei nepriklauso; 2002 m. kreipėsi psichiatro konsultacijai, dgn.: Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas F60.3. Vėliau nesikreipė ir nesilankė (b. l. 91).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-21 pažymoje nurodytas priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis bei kitos išmokos S. V. laikotarpiu nuo 2015-10 iki 2016-05.

Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriaus 2017-03-09 pažymoje nurodyta, kad S. V. darbo biržoje įregistruotas nuo 2017-03-03.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltininkui atsakomybė kyla dėl sunkaus savo šeimos nario sužalojimo. Šio nusikaltimo būtini objektyvieji požymiai yra pavojinga kito žmogaus sveikatai veika, žalingi padariniai ir priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Tyčia gali būti ir neapibrėžta. Kiekvienu atveju apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir pan.

Šioje byloje kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamojo kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-02 vakare apie 21.30 val. darže prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiojo S. V. kilo žodinis konfliktas - kaltinamajam A. V. paklausius daržą laistančio brolio S. V., kada imti atostogas malkoms pjauti, broliai susipyko ir S. kaltinamąjį apipylė vandeniu. Neužilgo apie 22 val. S. V. užėjo į garažą, išmėtė ten kaltinamojo padėtus maisto produktus, po ko tarp brolių kilo konfliktas, kurio metu S. V. padaryti sužalojimai (abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, dešinės plaštakos I-o piršto muštinė žaizda, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžiai, galvos muštinės žaizdos, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai) vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. A. V. ir S. V. yra broliai, jų santykiai konfliktiški. Įvykio metu daugiau garaže jokių žmonių nebuvo. Tokios aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo, nukentėjusiojo ir byloje apklaustų asmenų parodymus, specialisto išvadą, kitus įrodymus ir byloje iš esmės nėra ginčijamos.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl sunkaus savo brolio sveikatos sutrikdymo neigė, teigdamas, kad brolio garaže nemušė, nes būtent nukentėjusysis S. V. garaže mušė kaltinamąjį, 30 kartų smūgiuodamas į įvairias kūno vietas, spyrė jam į lytinius organus, po ko iš skausmo kaltinamasis nukrito ant kelių, o S. tuo metu iš nugaros griebė jam už gerklės ir pradėjo smaugti; kaltinamasis, siekdamas išsivaduoti, atsistojo ir permetė brolį per save ant grindų, šis trenkėsi galva į betoną ir taip susižalojo, nes ant garažo grindų mėtėsi įvairaus metalo laužo. Šią kaltinamojo versiją teismas, atmeta, kadangi ją paneigia byloje surinkti duomenys – nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, eksperto paaiškinimai, liudytojos A. Č. parodymai ir kiti duomenys.

Nukentėjusysis S. V. nuosekliai tvirtino, kad brolis jį sumušė geležiniu daiktu, strypu, tačiau kokiu konkrečiai daiktu, pasakyti negalėjo, nes jo neįsidėmėjo- jau po pirmų smūgių jis nugriuvo ant žemės ir jam aptemo sąmonė. Nors ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimo įrankis nebuvo rastas, specialisto išvada Nr. G2124/2016 (01) bei eksperto O. D. paaiškinimai iš esmės patvirtina tokius nukentėjusiojo parodymus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai S. V. padaryti kietu buku daiktu mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Papildomai pagal pateiktus klausimus ekspertas O. D. paaiškino, kad nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), todėl galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius rankomis, kojomis ar kokiu nors kitu daiktu, pavyzdžiui, geležiniu pagaliu, kuris paminėtas S. V. apklausos protokole; mažiausiai dvylika trauminių poveikių padaryta į galvos sritį, padarant galvos muštines žaizdas, pakauškaulio žvyno atvirą įspaustinį, kaukolės pamato kaulų užpakalinės ir kairio momenkaulio lūžius; mažiausiai vienas į veido sritį, padarant abiejų akių vokų poodines kraujosrūvas; mažiausiai vienas į dešinę plaštaką, padarant dešinės plaštakos I-o piršto muštinę žaizdą, dešinės plaštakos I-II-II-0 pirštų pirštakaulių lūžius. Ekspertas taip pat nurodė, kad S. V. nustatyti kūno sužalojimai yra išsidėstę įvairiose kūno plokštumose, todėl labai mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti vienmomentiškai jo kūnui kontaktuojant su betoninėmis grindimis, ant kurių tuo metu gulėjo įvairus metalo laužas. Mažai tikėtina, kad galvos muštinė žaizda, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam savo kūnu atsitrenkiant į garaže buvusius daiktus, tuo metu, kai jis buvo ant kaltinamojo nugaros, o pastarasis muistėsi ir sukinėjosi į visas puses, norėdamas jį numesti nuo nugaros. Minėtas galvos sužalojimas labiau būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu buku daiktu, galimai ir suduodant smūgį geležiniu pagaliu. Taigi šie įrodymai ne tik patvirtina, kad sužalojimai S. V. padaryti kietu buku daiktu, galimai geležiniu strypu, bet taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti arba jam nuslydus nuo kaltinamojo nugaros ant betoninių garažo grindų, kur tuo metu gulėjo įvairus metalo laužas, arba atsitrenkus į garaže buvusius daiktus.

Šią kaltinamojo versiją paneigia ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Liudytoja A. Č., kuri garaže buvo pati pirmoji kitą dieną po įvykio (2016-06-03 ryte), parodė, kad įėjusi į garažą, ant grindų jokio metalo laužo ar kitų daiktų, kurie kliūtų už kojų, nepastebėjo, nors kraujo dėmes ši liudytoja matė. Metalo laužo ant garažo grindų nematė bei jo neužfiksavo ir įvykio vietą 2016-06-07 apžiūrėję pareigūnai. Kaltinamojo versija, kad metalo laužą po įvykio iš garažo išnešė pats nukentėjusysis, atmestina, nes iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis po įvykio nebuvo pajėgus surinkti smulkų metalo laužą ir jį iš garažo išnešti bei paslėpti dėl savo sveiktos būklės. Liudytoja A. Č. teigė, kad S. V. kitą rytą po įvykio net nepajėgė nueiti atidaryti šiltnamio. Nors kaltinamasis teigia, kad garažas, kuriame įvyko nusikaltimas, yra jo darbo vieta, ten jis laiko suvirinimo techniką, metalo laužą, atlieka užsakymus, nes yra suvirintojas, tačiau šių jo teiginių nepatvirtina fotolentelė prie 2016-06-07 įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kurios matyti, kad garažo aplinka iš esmės yra tvarkinga, joje sudėti įprasti daiktai, nei suvirinimo technikos, nei metalo, nei pradėtų, bet nebaigtų, ar baigtų metalo suvirinimo dirbinių nėra. Kaltinamasis ir pats teismui negalėjo nurodyti, kokį paskutinį užsakymą iki įvykio darė, o kaimynė A. Č. teigė negirdėjusi ir nemačiusi, kad A. V. būtų dirbęs garaže pastaruoju metu iki 2016-06-02 įvykio. Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad nukentėjusysis S. V. apie tai, kad jį sumušė brolis, nuo pat pradžių tvirtino ir kaimynei A. Č., ir jos iškviestiems greitosios pagalbos medikams, ir pirmą kartą apklausiamas liudytoju. Jis niekam neminėjo, kad susižalojo pats, jokių užuominų apie garaže buvusį metalo laužą, į kurį griūdamas jis susižalojo, jo paaiškinimuose apie įvykį nebuvo.

Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad garažą po 2016-06-02 įvykio sutvarkė pats kaltinamasis A. V.. Po įvykio pati pirmoji 2016-06-03 ryte garaže buvo kaimynė A. Č., kuriai tuo metu pasirodė, kad garažas buvo tvarkytas, be to, ši liudytoja teisme patvirtino, kad garažo aplinka pagal baudžiamojoje byloje esančias fotonuotraukas, darytas 2016-06-07, yra tokia pati, kaip ji matė 2016-04-03. Taip pat ši liudytoja tvirtino mačiusi, kad A. V. 2016-06-03 ryte, prieš išvažiuojant iš namų, kažką nešiojo į mašiną. Iki garažo apžiūros 2016-06-07 į garažą niekas negalėjo užeiti, išskyrus patį kaltinamąjį, nes jis turėjo nuo namų raktus. Nukentėjusysis S. V. gulėjo ligoninėje (iki 2016-06-13), o name gyvenanti V. motina buvo išvykusi į užsienį. Iš fotolentelės prie 2016-06-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad garažo aplinka tvarkinga, joje nesimato jokių išmėtytų daiktų, sudaužytų butelių ar kitų grumtynių požymių, nusikaltimo įrankis nebuvo rastas, taip pat užfiksuotos rudos spalvos skysčio dėmės. Ši dėmė yra būtent toje vietoje, kurioje buvo sužaloto ir ant grindų gulinčio S. V. galva pagal jo parodymų patikrinimo vietos fotolentelę. Taigi visi šie duomenys teismui sudaro pagrindą spręsti, kad garažą sutvarkė A. V. iš karto po įvykio, o ne S. V., kuris ir nebuvo pajėgus tai padaryti dėl patirtų sužalojimų.

Kaltinamojo parodymai, kad būtent jis buvo sumuštas garaže S. V., jam smūgiuojant į įvairias kaltinamojo kūno vietas 30 kartų, taip pat spiriant į lytinius organus, yra paneigti baudžiamosios bylos duomenimis. Ekspertas O. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad specialisto išvadoje Nr. G1712/2016 nustatyti A. V. sužalojimai (dešinės akies apatinio voko, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio peties, dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos) padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais; apžiūros metu buvo apžiūrėtas visas A. V. kūnas, taip pat ir lyties organų sritis, tačiau kitų sužalojimų, išskyrus nurodytus išvadoje, nustatyta nebuvo. Be to, iš specialisto išvados matyti, kad A. V. kūnas buvo apžiūrėtas tik 2016-06-09, t. y. praėjus 7 dienoms po įvykio. Ekspertas paaiškino, kad kaltinamojo kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir vėliau, nei 2016-06-02. Be to, liudytoja A. Č. parodė, kad A. V. matė 2016-06-03 ryte iš maždaug 10 m atstumo, tačiau nepastebėjo, kad kaltinamasis būtų buvęs sužalotas, to nebuvo matyti ir iš jo elgesio. Pagaliau ir pats nukentėjusysis teigė, kad jis nespėjo fiziškai pasipriešinti kaltinamajam. Taigi šie duomenys paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis buvo sumuštas garaže S. V..

Teismo vertinimu, įvykio metu nebuvo ir būtinosios ginties situacijos. Pagal teismų praktiką, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014). Jokie nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys, išskyrus paties kaltinamojo parodymus, neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusysis realiai ir pavojingai kėsinosi į kaltinamojo gyvybę ar sveikatą ir šis kėsinimasis buvo toks pavojingas ir intensyvus, kad nukentėjusiajam padaryti galvos ir rankos sužalojimai atitiko šio kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Bylos duomenims nustatyta, kad tarp brolių kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. V. aplaistė kaltinamąjį vandeniu iš laistymo žarnos, bei kad netrukus po to, garaže nukentėjusysis neleido kaltinamajam girtauti, bet aplinkybių, kad S. V. kokiu nors būdu puolė kaltinamąjį, nuo ko šis turėjo gintis geležiniu strypu trylika kartų trenkdamas nukentėjusiajam į galvą ir vieną kartą į plaštaką, byloje nustatyta nebuvo. Teisme vertinimu, tokie neteisėti veiksmai nukentėjusiojo, aplaisčiusio kaltinamąjį vandeniu ar jam neleidus garaže girtauti, atžvilgiu neatitinka būtinosios ginties situacijos.

Taigi remdamasis pirmiau paminėtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad 2016-06-02 vakare garaže, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu būtent kaltinamasis A. V. sumušė savo brolį S. V., tai padarydamas, geležiniu strypu, po to rankomis suduodamas S. V. ne mažiau kaip 13 smūgių į galvos sritį, vieną kartą geležiniu strypu per dešinę plaštaką bei nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis S. V. į įvairias kūno dalis. Teismas konstatuoja, kad šie kaltinamojo veiksmai yra vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis patyrė jam nustatytus galvos ir plaštakos sužalojimus. Taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą nukentėjusiajam S. V. nustatyti sužalojimai - galvos muštinė žaizda, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi neteisėti A. V. veiksmai sukėlė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo metaliniu daiktu ir daugiausiai smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį – net 13 kartų iš 14. Smūgiai buvo suduoti būtent dėl tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju, pasirinkta konkreti kūno vieta – galva, taigi kaltinamasis aiškiai siekė sukelti nukentėjusiajam skausmą, pademonstruoti savo jėgą ir pranašumą. Visuotinai suvokiama, kad galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis. A. V., būdamas normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suvokė, kad smūgiuodamas geležiniu strypu į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), kelia pavojų kito asmens sveikatai. Tai suprasdamas, jis numatė, jog gali padaryti pavojingus kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, ir, atsižvelgiant į smurto intensyvumą ir pobūdį, jų norėjo. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad A. V. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamajam taip pat inkriminuojama aplinkybė, kad jis veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, teismo vertinimu, šiai aplinkybei konstatuoti byloje nėra pakankamai duomenų. Byloje nustatyta, kad 2016-06-02 vakare apie 21.30 val. namo kaltinamasis grįžo, vairuodamas savo automobilį, ir ši aplinkybė teismui leidžia daryti išvadą, kad tuo metu jis buvo blaivas. Nusikaltimas įvykdytas apie 22 val. Namuose šiuo periodu daugiau nieko nebuvo, tik kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, byloje tvirtino tik nukentėjusysis, tačiau jo teiginių teismui nepakanka konstatuoti, kad kaltinamasis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytoja L. R. 2016-06-02 vakare nebuvo įvykio vietoje ir negalėjo matyti, ar kaltinamasis tą vakarą grįžęs namo girtavo, ar buvo apsvaigęs, todėl jos teiginiai 2016-06-17 liudytojo apklausos protokole, kad A. V. įvykio metu buvo neblaivus, vertintini kaip šios liudytojos prielaida, bet ne aplinkybę patvirtinantys duomenys. Šių savo teiginiu teisiamajame posėdyje ši liudytoja nebepatvirtino. Dėl to aplinkybė, kad veiką A. V. padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, iš kaltinimo šalinama.

Taigi byloje išnagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad A. V. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki dvylikos metų (BK 11 str. 6 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumą, bet ir į konkrečius šio nusikaltimo padarinius, o būtent į tai, kad dėl A. V. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis S. V. buvo hospitalizuotas, du kartus operuotas (2016-06-03 ir 2016-07-07), nukentėjusiojo teigimu, jam yra pažeista dešinės rankos pirštų smulkioji motorika bei dėl galvos traumos jam sunku susikaupti sunkiems dantų techniko darbams, jis prarado darbą.

Teismas atsižvelgia į A. V. charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad jis du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – 2007 m. pagal ATPK 124 (1) straipsnio 2 dalį ir 2015 m. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. (b. l. 88). Neteistas. A. V. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 90-91). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors baudžiamojoje byloje nustatyta, kad žodinio konflikto tarp brolių metu nukentėjusysis apipylė kaltinamąjį vandeniu, po to garaže, išmėtė jo maisto produktus, tačiau toks elgesys, nors nepriimtinas bei nemalonus kaltinamajam, tačiau, negali būti vertinamas kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti atsakomybė. Dėl to, kad nėra pagrindo konstatuoti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – būtinosios ginties ribų peržengimo, teismo jau aptarta anksčiau.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nenustatyta. Teismo vertinimu, nėra pagrindo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui – kas teismo buvo aptarta anksčiau. Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. V. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Skirti A. V. švelnesnę bausmę, negu numato įstatymo sankcija, nėra pagrindo, nes nėra BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalyje numatytų būtinų sąlygų ir aplinkybių.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 2 490 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ilgai gydėsi. Būdamas 6 mėnesius nedarbingas, jis prarado apie 2 090 Eur atlyginimą iš savo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis visą mėnesį neturėjo darbo, dėl ko prarado dar apie 400 Eur negautų pajamų. Taigi nukentėjusysis savo prašomą priteisti turtinę žalą nurodo kaip 2 490 Eur negautų pajamų už 6 mėnesius. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo veiksmais sužalotos sveikatos nukentėjusysis buvo nedarbingas, dėl ko patyrė nuostolių negautų pajamų forma, ir šiuos nuostolius kaltinamasis – atsakingas už žalą asmuo, privalo nukentėjusiajam atlyginti. Tačiau viso prašomos priteisti turtinės žalos dydžio nukentėjusysis, teismo vertinimu, neįrodė.

CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Iš nukentėjusiojo kartu su ieškiniu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis buvo 225,40 Eur. Iš SODRA duomenų bazės duomenų apie asmens įdarbinimus matyti, kad šioje įmonėje nukentėjusysis dirbo iki 2016-10-31, po to darbo santykiai nutrūko, o nuo 2016-11-01 iki 2016-12-02 S. V. nedirbo. Iš SODRA duomenų bazės teismo gautos Pažymos apie 2016-04 – 2017-04 priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas matyti, kad S. V. nuo 2016-06-05 iki 2016-10-27 gavo ligos išmoką, viso 609,49 Eur. Taigi per 6 mėnesius, kurių metu dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo, jis būtų uždirbęs 1 352,40 Eur (6 x 225,40 Eur), tačiau ligos išmokos gavo tik 609,49 Eur. Vadinasi S. V. per laikotarpį nuo 2016-02-06 iki 2016-12-02 negavo 742,91 Eur pajamų ir šį nuostolį privalo jam atlyginti kaltinamasis, nes yra dėl jo atsakingas. Likusios reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalies nukentėjusysis neįrodė. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis teigė, kad 2 490 Eur turtinės žalos dydį nurodė, atsižvelgęs į jo spėjamą klientų kiekį vasarą. Tačiau tokie paaiškinimai tėra prielaidos ir spėjimai, nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl jais negali būti vadovaujamasi, sprendžiant dėl patirtos turtinės žalos dydžio. Be to, S. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-10-05 iki įvykio 2016-06-02, vasaros metu nedirbo, todėl dar ir dėl šios priežasties jo teiginiai dėl turinės žalos dydžio, kurią jis neva būtų gavęs vasarą, negali būti pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam iš kaltinamojo priteisiama 742,91 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis ieškinyje nurodo, jog dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo buvo stipriai sukrėstas, patyrė ne tik ilgai trunkančius fizinius skausmus, bet ir neigiamus išgyvenimus. Dėl prarasto darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimo jaučiasi pažemintas, yra emociškai sukrėstas, iki šiol yra bedarbis. Šioje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. V. sveikata – jis patyrė stiprų galvos sužalojimą, taip pat jam sužalota plaštaka, sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 88-89), jis buvo operuotas du kartus (b. l. 24, 34), gydėsi ligoninėje nuo 2016-06-03 iki 2016-06-13 (b. l. 24). Nukentėjusiojo žodžiais, dėl sužeistos dešinės rankos jis negali dirbti dantų techniko darbo, nes pažeista dešinės rankos pirštų smulkioji motorika, o dėl galvos traumos sunku susikaupti smukiems dantų techniko darbams. Dėl šių priežasčių S. V. turėjo išeiti iš darbo. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų patyrė didelį stresą, emocinį šoką, dideles fizines kančias, kančią ne tik nuo fizinio skausmo, bet ir nerimą dėl sveikatos ateityje, dėl galimybių dirbti dantų techniko darbą, patirtos traumos padarinius jaučia iki šiol, t. y. dėl kaltinamojo nusikaltimo nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kurią atlyginti privalo kaltinamasis.

Priteisiant neturtinę žalą būtina atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismų praktika panašaus pobūdžio, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo, bylose yra tokia: iš kaltininko, kuris sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis nukrito galva atsitrenkdamas į asfaltą ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteista atlyginti 8 688,60 Eur neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2014); nukentėjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvos ir veido sritis, kas lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą, priteista 17 377,20 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407-489/2015); nukentėjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko jis tapo neįgalus, priteista 12 598,47 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-507/2016); nukentėjusiajam, kuriam nustatytas kairės akies visiškas aklumas ir 30 procentų darbingumas, buvo priteista 20 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015); nukentėjusiajam, kuris nuo suduoto smūgio nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltą patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Vilniaus apygardos teismas 2016-05-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-212-870/2016 priteisė 20 000 Eur, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patirtą neturtinę žalą sumažino iki 10 000 Eur baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-150/2016).

Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas, tačiau paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas savo pobūdžiu yra žalingesnis, susijęs su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. Šiuo atveju teismui nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią šiuo metu esamą nukentėjusiojo sveikatą, darbingumo lygį, apie jo pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius, ar pažeista rankos motorika atsistatys, ar ne ir pan., todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad pasekmės po S. V. patirto sunkus sveikatos sutrikdymo yra ilgalaikės, lemiančios jo darbingumo pagal profesiją ar apskritai darbingumo netekimą ir esmingai įtakojančios jo gyvenimo kokybę. Teiginiai, kad nukentėjusysis atleistas iš darbų dėl jo sveikatos būklės, yra niekuo nepagrįsti. Tačiau įvertinus sukeltas pasekmes nukentėjusiojo emocinei būklei, sveikatai, patirtus išgyvenimus, kurie aptarti anksčiau, kaltinamojo A. V. kaltę (tyčia sudavė 13 smūgių savo broliui į galvą ir vieną smūgį į ranką), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis nustatomas 8 000 Eur.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa taip pat pareiškė ieškinį dėl 2 261,06 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam S. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 37-38). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma jau nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį smurtavo, tuo padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog nuteistojo veiksmai neabejotinai padarė Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 261,06 Eur turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (b. l. 39), ir žala iki šiol nėra atlyginta. Teismas pripažįsta, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu jo patirtomis traumomis, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.

Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135), jos taikymas aktualus ir prasmingas tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl vėliau naikintinas.

A. V. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. ir skirti laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. V. nukentėjusiojo S. V. naudai 742,91 Eur turtinei žalai atlyginti bei 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. V. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 261,06 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.