Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2dalies 8 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2015-06-28, apie 2.40 val., prie naktinio klubo „Moscow“, esančio Lukiškių g.5, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, be jokios aiškios priežasties, tyčia sudavė smūgį kumščiu K. L. į veidą, po ko šis nuo gauto smūgio nukrito, atsitrenkdamas galva į asfaltuotą dangą, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, galvos sumušimą pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje užausinėje srityje, odos nubrozdinimu pakaušio srityje, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamato vidurinę daubą, galvos smegenų sumušimą, galvos smegenų vidurinės arterijos šakos pažeidimu, ūmiu kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo virš dešinių momeninės ir smilkininės skilčių su jų suspaudimu, t.y. A. L. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. L..

Apklaustas kaltinamuoju A. L. kaltę pilnumoje pripažino. Paaiškino, kad manydamas, jog K. L. jam suduos, išsigando ir trenkė pirmas. Tai įvyko 2015-06-28, prie naktinio klubo „Moscow“, esančio Lukiškių g. 5., galėjo būti 2.40 val., buvo neblaivus. Jis nukentėjusiojo prieš tai nepažinojo. Buvo girtas, nelabai atsimena, kodėl prie jo priėjo. Jis atsimena, kad nukentėjusįjį sumušė, trenkė į veidą, nepamena, ar trenkė vieną, ar du kartus. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 1, b. l. 168-169) yra teisingi. Jis iš pradžių kaltės nepripažino, nes išsigando. Jis jam vieną kartą sudavė į veidą ir pabėgo. Kas vyko toliau, nesidomėjo. Kaltinamasis, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad neatsimena, ar tarp jo ir nukentėjusiojo buvo koks konfliktas. Jis buvo su dar vienu ar dviem asmenimis, jų nepažįsta, su tais asmenimis susipažino tą pačią naktį. Su nukentėjusiuoju kartu buvo 3 ar 4 asmenys. Kai jis sudavė smūgį pradėjo bėgti, nes išsigando, jokių šauksmų negirdėjo. Jis nespėjo pamatyti, kad nukentėjusysis krenta ant žemės. Jis nukentėjusiojo atsiprašo, nuoširdžiai gailisi. Žalos neatlygino nes neturi pinigų. Jis nesitikėjo, kad nuo vieno smūgio gali kilti tokios pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Šioje byloje esminių prieštaravimų nėra. Remiantis kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų: J. Š., D. B. parodymais nustatyta, kad būtent A. L. suduodamas kumščiu vieną smūgį į veidą K. L. dėl ko pastarasis krito ir atsitrenkė galva į asfaltuotą dangą patyrė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, įvertintus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš 2016-01-26 asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad liudytoja J. Š. atpažino A. L. kaip asmenį, kuris 2015-06-28 prie naktinio klubo „Moscow“ vieną kartą sudavė K. L. (t. 1, b. l. 121-124). Prieš atpažįstant gyvai (2015-11-04) J. Š. atpažino A. L. iš jai pateiktų nuotraukų (t. 1, b. l. 114-118). Ji nurodė, kad asmuo labai panašus į asmenį, kuris 2015-06-28 prie klubo „Moscow“ sudavė vieną kartą kumščiu K. L. į galvą. Netikėti šia liudytoja teismas neturi jokio pagrindo, nes jos parodymus patvirtino D. Č.. Ji taip pat atpažino A. L. kaip asmenį, kuris rankos kumščiu sudavė jos sužadėtiniui K. L. i galvos sritį (t. 1, b. l. 101-103). Liudytoja D. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis trenkė vieną smūgį nukentėjusiajam į pilvą, tačiau pastarosios aplinkybės daugiau niekas iš surinktų įrodymų nepatvirtina, teismas vertina šios liudytojos nurodytą smūgio sudavimą į pilvą kaip apsirikimą. Aplinkybę, kad K. L. sužalojo A. L. trenkdamas į veidą patvirtina ir liudytojas D. B. nurodydamas, kad pamatė, kai vienas trenkė, o kitas nukrito be sąmonės. Smūgis buvo į veido sritį, buvo gal 20 metrų atstumu, pribėgo daug žmonių (t. 2, b. l. 100).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas prašė kvalifikuoti A. L. veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, kad toks prašymas negali būti tenkinamas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Remiantis paties kaltinamojo A. L., liudytojų D. Č., J. Š., D. B. parodymais apie smūgio sudavimo aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nustatytas A. L. veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Jau iš paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad smurtą prieš K. L. jis naudojo be jokios priežasties ar menkavertės dingsties (pasak jo, sudavė nukentėjusiajam, nes galvojo, kad jis jam suduos, nelabai atsimena, kodėl prie nukentėjusiojo priėjo, t. 2, b. l. 72). Remiantis liudytojos J. Š. parodymais, kaltinamasis atėjo ir trenkė vieną smūgį K. į veidą (t. 2, b. l. 75). Teismo vertinimu, kaltinamasis vartodamas smurtą prieš nukentėjusįjį siekė priešpastatyti save aplinkiniams, kurie tuo metu buvo greta taksi automobilio bei prie klubo „Moscow“ įėjimo, jų akivaizdoje pažeminti nukentėjusįjį. Galimai dėl kaltinamojo girtumo, negebėjimo realiai vertinti situacijos sekė kaltinamojo akivaizdžiai neadekvatūs veiksmai, smūgio sudavimas be priežasties į veidą, ko pasėkoje nuo suduoto smūgio iš karto nukentėjusysis krito aukštielninkas ant asfaltuotos dangos. Būtent tai parodo, kad kaltinamasis tokiu veiksmu demonstravo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Paminėtina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje. Surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltininko viešoje vietoje padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo dalykinių, tarnybinių santykių, kurios paneigtų chuliganiškų paskatų buvimą kaltininko veikoje.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo patirta galvos trauma, kuri įvyko dėl kaltinamojo smūgio sudavimo į veidą. Liudytoja J. Š. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad smūgis buvo stiprus, nes nuo šio smūgio K. L. prarado sąmonę ir tiesiog griuvo ant asfalto (t. 1, b. l. 111-113). Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie padariniai buvo tyčinio, stipraus smūgio, nuo kurio net nukrito nukentėjusysis, pasekmė ir šie padariniai buvo dėsningi. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių žalingų pasekmių, būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos sveikatos sutrikdymui. Kaltinamasis būdamas suaugęs žmogus, suvokdamas savo smūgio jėgą, matydamas, kad nukentėjusysis stovi ant asfaltuoto grindinio ir suduodamas smūgį į veidą suvokė, jog kelia pavojų jo sveikatai. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smogdamas nukentėjusiajam suvokė, jog kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kurio iš padarinių atsiradimo. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Tą patvirtina ir tolimesni kaltinamojo veiksmai. Po smūgio sudavimo, pamatęs, kad nukentėjusysis nugriuvo ir galva atsitrenkė į kietą paviršių, A. L. ne tik, kad nepasirūpino nukentėjusiuoju, nekreipė dėmesio į padarytus sužalojimus, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, bet iš karto pabėgo iš įvykio vietos, o vėliau tuometiniams bendradarbiams apie tai papasakojęs išvyko į užsienį (t. 2, b. l. 76).

Taigi neginčytinai nustatyta, kad A. L. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. L.. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Bausmės skyrimas

Teismas pripažįsta A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis nors ir ne iš karto po nusikaltimo, tačiau pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė (BK 59 str. 1 d. 2 p). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šią aplinkybę pripažino jis pats. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (dėl menkos dingsties (jam pasirodė, kad nukentėjusysis ruošiasi jam suduoti) naudojo smurtą). Bylos nagrinėjimo metu teismui panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą ir grąžinus A. L. asmens tapatybės kortelę pastarasis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos skyriuje (t. 2, b. l. 111). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos charakteristikos matyti, kad A. L. nuo 2014-07-22 iki 2015-07-02 dirbo lošimo namuose. Jis apibūdinamas kaip nekonfliktiškas, nuoširdus, atsakingas ir pareigingas darbuotojas (t. 2, b. l. 112). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, buvęs kaltinamojo bendradarbis L. Š. apibūdino jį kaip draugišką, nekonfliktišką, nelinkusį kažkam specialiai kenkti, tačiau „mėgstantį prisidirbti“ (t. 2, b. l. 76). A. L. yra neteistas (t. 2, b. l. 17), Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 29), Iš VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pažymėjimo matyti, kad dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (t. 2, b. l. 31). A. L. nuo 2009 m. iki 2016 m. baustas 11 kartų administracine tvarka iš esmės už tapačius pažeidimus – alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, girto pasirodymą viešoje vietoje (t. 2, b. l. 19-26). Pastaroji aplinkybė rodo, kad A. L. turi polinkį nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad šiuo metu turi draugę, alkoholio nevartoja, nori dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Šiuo metu jis nėra nei nukentėjusiajam, nei Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginęs net mažos dalies padarytos žalos.

BK 135 straipsnio 2 d. 8 p. numatyta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.) ir šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Teismas, vertindamas griežtos bausmės adekvatumą padarytai nusikalstamai veikai, svarstė BK 62 str., BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo klausimą.

Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo A. L. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, kadangi nenustatyta bent viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, taip pat jo asmenybė bei nusikalstamos veikos pavojingumas neleidžia svarstyti klausimo dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 str. 3 d.).

Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismas vertina, kad šioje byloje A. L. padarytos labai sunkios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes yra kiek mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Paminėtina, kad A. L. sužalojo nukentėjusįjį veikdamas neapibrėžta tyčia, sudavė vieną, vienintelį smūgį, kuris ir buvo lemtingas, tačiau kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (anksčiau įvykdyti administraciniai pažeidimai) neleidžia daryti išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant jam artimą minimaliai laivės atėmimo bausmę, nustatytą BK 135 str. 2 d. 8 p.

Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad A. L. buvo sulaikytas 2015-11-27 10.30 val. (t. 1, b. l. 144). 2015-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. L. skirta kardomoji priemonė suėmimas 10 dienų, nuo 2015-11-29 d. (t. 1, b. l. 177-178). 2015-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. L. pratęstas suėmimas vienam mėnesiui nuo 2015-12-08 (t. 1, b. l. 184-186). Iš suėmimo A. L. paleistas 2016 01 07.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaičiuotinas į bausmės laiką.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. L. – naikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus realiai vykdyti skirtą bausmę.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 3050,70 Eur. civilinį ieškinį patirtai turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo K. L. gydymu (t. 1, b. l. 84-87). Civilinis ieškinys pagrįstas K. L. gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 86-87), todėl tenkintinas pilna apimtimi.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. L. pareiškė 100 000 Eur. ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys grindžiamas sunkiai sutrikdyta K. L. sveikata - buvo lūžusi 3 zonose galva, susidarė kraujo krešulys, praskelta vidinė žando dalis (t. 1, b. l. 65).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. L. paaiškino, kad jį sumušė kaltinamasis penktadienio naktį, o į ligoninę paguldė tik pirmadienį, sąmonę atgavo tik ketvirtadienį. Pradžioje vežė į Žalgirio ligoninę, bet gydytojai nesuprato kas yra, galvojo, kad neblaivus. Kitą dieną nuolat vėmė, prarasdavo sąmonę, tėvai išvežė į Lazdynų ligoninę, kur padarė kompiuterinę tomografiją ir iš karto išvežė į operacinę. Jis tuo metu dirbo, buvo gavęs komercijos vadybininko pareigas (duomenys neskelbtini). Kai grįžo po ligos, tos pareigos jau buvo užimtos, kadangi įmonė negalėjo taip ilgai jo laukti. Iki šiol dirbo šiose pareigose, bet dabar nebegali dirbti, kadangi nepavyksta susitvarkyti su galvos skausmais. Jis naktį nubunda su nepaaiškinamais galvos skausmais. Gydytojai skyrė migdomųjų ir atminčiai gerinti vaistų. Šiuo metu dėl sveikatos visiškai negali dirbti. Gydytojai sakė, kad kaulai gyja neblogai, bet artimiausius 5 metus jis negalės galvoti apie sportą, pasilinksminimus. Jam labai kenkia stresas. Iki patirto sužalojimo jis sportuodavo, bėgiodavo, žaisdavo krepšinį, biatloną.

Jo sužadėtinės D. Č. vertinimu, K. L. sveikata sugadinta visam gyvenimui.

Apklausta gydytoja O. B. nurodė, kad K. L. po traumos gydėsi stacionare iki 2015-07-09. Po to buvo paskirta reabilitacija iki 2015-08-07, ambulatoriškai tęsė gydymą iki 2015-08-21. Vėliau būklė pagerėjo ir nedarbingumas užbaigtas. 2016-02-09 kreipėsi dėl galvos skausmų, buvo nukreiptas pas neurologą, kuris nustatė diagnozę- cifalgija, galvos skausmai, padariniai po galvos smegenų traumos, dėmesio, koncentracijos sutrikimas, atminties pablogėjimas. Nuo 2016-03-08 nukentėjusiajam buvo rekomenduotos akademinės atostogos iki 2017 m. kovo mėn. Jam nerekomenduojamas darbas, susijęs su fizine ir protine įtampa, nes tai gali provokuoti galvos skausmus. Dažniausiai po tokių traumų kartojasi galvos skausmai.

Iš 2016-04-21medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad nustatytas potrauminis dėmesio ir koncentracijos sutrikimas, potrauminė hidrocefalija. Šio pobūdžio galvos trauma priskiriama prie sunkių pasekmių (t. 2, b. l. 107).

Kaltinamasis sutinka, kad padarė neturtinę žalą, tačiau nurodo, kad prašomas jos dydis yra per didelis.

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Priteisiant neturtinę žalą būtina atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Vadovaujantis teismų praktika, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala vertinant su panašiose bylose priteistos neturtinės žalos dydžiu yra per didelė, kadangi vidutiniškai priteisiama 15000 Eur. Teismai didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti priteisia tik esant žymiai sunkesnėms sveikatos sužalojimo pasekmėms, t. y. netekus darbingumo.

Šioje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų A. L. veiksmų – panaudoto smurto, sutrikdyta K. L. sveikata – jis patyrė sužalojimus, kuriuos teismo medicinos ekspertas įvertino sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 73-74), buvo operuotas, gydėsi ligoninėje, vėliau sanatorijoje, dėl suprastėjusios koncentracijos ir atminties sutrikimo neturi galimybės tęsti mokslų, prarado darbą darbdaviai nelaukė, kol pasveiks, priėmė kitą žmogų, nuolat jaučia stiprius galvos skausmus, negali gyventi ir leisti laisvalaikį, sportuoti taip, kaip iki patirtos traumos. Nukentėjusysis dėl kaltininko A. L. veiksmų patyrė didelį stresą, emocinį šoką, dideles fizines kančias, kančią ne tik nuo fizinio skausmo, bet ir nerimą dėl sveikatos ateityje, patirtos traumos padarinius jaučia lig šiolei – kartojasi galvos skausmai, sutrikusi koncentracija ir atmintis, jis neteko darbo, negali tęsti mokslų, nėra garantijos, kad nukentėjusysis visiškai pasveiks ateityje. Priteisiant iš kaltinamojo neturtinę žalą, būtina įvertinti aplinkybę, kad nukentėjusysis tik atsitiktinumo dėka ir medikams suteikus kvalifikuotą pagalbą išgyveno. Nors teismas turi pareigą įvertinti kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau tai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą. Šiuo metu kaltinamojo A. L. turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto ar didesnių pajamų (neseniai pradėjo dirbti, neturi išsilavinimo, kuris suteiktų galimybę gauti aukštesnes pajamas), tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, sveikas, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia, kad 20000 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinka kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei teismų praktiką.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-03-21 su prašymu kreipėsi į teismą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato Ramūno Vanago darbo užmokestis – 115,80 EUR (t. 2, b. l. 65). IŠ patikslintos pažymos matyti, kad prašoma iš kaltinamojo priteisti 138, 96 Eur. (t. 2, b. l. 93).

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

2016-03-03 Vilniaus apygardos teismo nutartyje perduoti baudžiamąją bylą į teisiamąjį posėdį konstatuota, kad nagrinėjant bylą teisme yra privalomas gynėjo dalyvavimas, nes be gynėjo pagalbos A. L. teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami (t. 2, b. l. 55). Atsižvelgiant į tai, kad A. L. neteikė prašymo skirti gynėją, o tai buvo padaryta teismo iniciatyva, siekiant tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir užtikrinti kaltinamojo interesus, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti 2 (du) metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimu.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką A. L. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2015-11-27 iki 2016-01-07.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis ir bus realiai pradėta vykdyti skirta bausmė.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. L. 3050, 70 Eur. (tris tūkstančius penkiasdešimt eurų 70 eurocentų) patirtos žalos, dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimui.

Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti K. L. iš A. L. 20000 (dvidešimt tūkstančių) Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

K. L. Asmens sveiktos istoriją (esančią 2 t. pabaigoje) paskelbus nuosprendį grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės VĮ Šeškinės poliklinikai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.