- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-406-449/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26124-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Sigita Bieliauskienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- S. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo A. V. priteista 742,91 Eur turtinės ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. V..
Iš nuteistojo A. V. taip pat priteista 2 261,06 Eur turtinės žalos atlyginimo X teritorinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 2 d., apie 22.00 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo broliu S. V. metu, tyčia geležiniu strypu, po to rankomis sudavė broliui ne mažiau kaip trylika smūgių į galvos sritį, vieną kartą geležiniu strypu per dešinę plaštaką bei nenustatyta skaičių smūgių rankomis ir kojomis S. V. į įvairias kūno dalis, tokiu būdu padarė savo broliui abiejų akių vokų poodines kraujosruvas, galvos muštines žaizdas, pakauškaulio žvyno atvirą įspaustinį, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžius, dešinės plaštakos I-o piršto muštinę žaizdą, dešinės plaštakos I-II-III pirštų pirštakaulių lūžius, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus visame kūne, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – brolio S. V. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir alternatyvų prašymą – pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p. (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) ir, taikant BK 62 str., paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, t. y. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atmesti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir naikintinas. Teismas netinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
2.2. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio dieną 21 val. grįžo į namus. Brolio S. V. paklausus, kada jam imti atostogas tam, kad padėtų pjauti malkas, šis jį, A. V., apipylė vandeniu, o po to nubėgęs į garažą pradėjo mėtyti ir daužyti jo nupirktus maisto produktus. Atėjus į garažą, jam S. V. įspyrė į lytinius organus, o jam parkritus, jis jį griebė iš nugaros ir pradėjo smaugti. Grumtynių metu jis brolį S. V. permetė per save ant grindų, todėl S. V. galva trenkėsi į betonines grindis ir susižalojo, nes ant grindų buvo metalo gabalų. Nuteistasis nurodo, kad prieš jį buvo pavartotas smurtas, todėl ir jis patyrė kūno sužalojimus.
2.3. Nuteistasis pažymi, kad įvykio metu garaže jie buvo tik dviese, todėl teismas, nuteistojo A. V. nuomone, turėjo įvertinti visas aplinkybes, taip pat ir tai, kas įvyko prieš konfliktą, kas buvo konflikto iniciatorius, taip pat turėjo įvertinti dar ir tai, kurio parodymai yra nuoseklūs.
2.3.1. Nuteistojo A. V. nuomone, teismas, nustatydamas reikšmingas bylos aplinkybes, rėmėsi nepatikimais įrodymais – tik S. V. parodymais, nors brolis buvo konflikto iniciatorius, o šiuo metu yra suinteresuotas bylos baigtimi. Nuteistojo nuomone, teismas rėmėsi tik tais įrodymais (ar tokių įrodymų dalimi), kurie patvirtina nukentėjusiojo S. V. pateiktą įvykio versiją, t. y. jo paties parodymais, specialisto išvada Nr. G 2124/2016 (01), o neįvertino tų įrodymų (arba jais rėmėsi tik tam tikra dalimi), kurie paneigia teismo išvadas ar sukelia abejonių dėl jų pagrįstumo, t. y. jo, A. V., parodymų, specialisto išvados Nr. G 1712/2016 (01), liudytojų A. Č. ir L. R. parodymų. Atsižvelgiant į tai, kad nepašalintos abejonės dėl nukentėjusiojo S. V. parodymų patikimumo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog šias abejones teismas įvertino jo, A. V., nenaudai, nuteistojo nuomone, teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir nepriėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį.
2.3.2. Skunde nurodoma, jog ta aplinkybė, kad įvykio metu S. V. buvo išgėręs, įtakojo nukentėjusiojo veiksmus. Tą vakarą S. V. elgėsi provokuojančiai, sąmoningai skatino jį, A. V., pradėti smurtinius veiksmus prieš jį. Šią aplinkybę faktiškai patvirtino ir pats nukentėjusysis S. V.. Kai nukentėjusiajam nepavyko jo išprovokuoti kieme, tai jis savo provokuojančius veiksmus (daužė ir naikino jo nupirktus maisto produktus) tęsė garaže. Nuteistasis A. V. nurodo, kad jis jokio metalinio strypo neturėjo ir negalėjo turėti, nes tą vakarą bendraudamas su broliu S. V. jam nieko blogo nepasakė ir nepadarė. Jis, matydamas, kad nukentėjusysis nusiteikęs konfliktiškai, bandė išvengti konflikto, todėl jokio strypo jam nereikėjo. Be to, toks strypas netilptų į kišenę.
2.4. Apeliaciniame skunde dėstoma galiojanti teisminė praktika dėl būtinosios ginties (BK 28 str.) instituto taikymo. Skunde nuteistasis nurodo, kad aplinkybė, jog S. V. nustatyta daugiau sužalojimų negu jam, nepaneigia jo, A. V., parodymų apie tai, kad S. V. pirmas pradėjo konfliktą ir pirmas jį užpuolė. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad už jį S. V. yra jaunesnis, stambaus kūno sudėjimo ir fiziškai labai stiprus. Kai jis jį puolė, jis, A. V., turėjo gintis, nes kitu atveju jis galėjo stipriai nukentėti, buvo priverstas panaudoti prieš nukentėjusįjį S. V. fizinę jėgą.
2.5. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis S. V. buvo nusiteikęs agresyviai, pirmas jį užpuolė, taip pat ir į tai, jog nukentėjusysis yra fiziškai stipresnis, stambaus kūno sudėjimo, nuteistojo A. V. nuomone, jis buvo priverstas aktyviai gintis ir būtinosios ginties ribų neperžengė. Tuo atveju, jeigu teismas padarytų kitą išvadą, nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė turi būti švelninama remiantis BK 62 str. nuostatomis.
2.6. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas turėjo pripažinti jo, A. V., atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., nes nukentėjusysis S. V. aktyviais veiksmais išprovokavo konfliktą.
2.7. Nuteistasis nesutinka ir su priteistu neturtinės žalos (8 000 Eur) atlyginimu nukentėjusiajam S. V.. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam bei nurodydamas motyvus – S. V. prarado darbą, patyrė didelius skausmus ir išgyvenimus – nenurodė jokių tai patvirtinančių dokumentų, nukentėjusysis jų nepateikė. Be to, nuteistojo A. V. nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad būtent S. V. buvo konflikto kaltininkas, jis pirmas jį užpuolė, nuo jo veiksmų jis patyrė kūno sužalojimus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. V. nuomone, nukentėjusiajam neturi būti priteista neturtinė žala.
3. Teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti, tačiau ištaisyti nuosprendį, iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinti jo dalį apie tai, kad A. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusysis S. V. prašo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl dalies jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant A. V. nusikalstamą veiką, teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. V., suduodamas smūgius geležiniu strypu, rankomis ir kojomis savo broliui S. V., tyčia padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matosi, kad jame iš esmės jau atmestos nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomos versijos apie S. V. sunkų sveikatos sutrikdymą veikiant būtinosios ginties situacijoje ir apie paties nukentėjusiojo S. V. susižalojimą.
6. Kad A. V. tyčia geležiniu strypu, rankomis ir kojomis sužalojo savo brolį S. V. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina nukentėjusiojo S. V., liudytojų A. Č., A. Z., N. R., J. K., G. K. L. R. parodymai, eksperto paaiškinimai, taip pat specialisto išvada Nr. G 2124/2016(01) ir kiti rašytiniai įrodymai.
7. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis A. V. savo kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. V. parodė, kad brolio S. V. paklausė kada jam pasiimti atostogas, o nukentėjusysis nieko neatsakęs jį apipylė vandeniu, po to nuėjęs į garažą pradėjo viską naikinti. Tada nukentėjusysis S. V. pradėjo jį mušti, nežino, kiek smūgių sudavė, o po to įspyrė jam į lytinius organus, o jam parkritus ant kelių, tuo metu už nugaros stovėjęs S. V. jį griebė už gerklės ir pradėjo smaugti. Siekė ištrūkti iš nukentėjusiojo, o nukentėjusysis nuo jo nukrito žemyn galva ant betoninių grindų. Tuo metu jis praradinėjo sąmonę, todėl nežino, kaip S. V. nukrito. Tą dieną garaže viskas buvo išvartyta ant grindų, o konfliktas buvo toje vietoje, kurioje buvo vamzdžiai, garažo gale. Jis nukentėjusiajam S. V. nesudavė nė vieno smūgio. Po to atgavęs kvapą pamatė ant grindų gulintį S. V., prie jo buvo kraujas. S. V. nukrito ties ta vieta, kurioje stovi plastikinė kėdė, arčiau įėjimo į namo patalpas, užfiksuota įvykio apžiūros protokolo fotonuotraukoje. Jis nuėjo miegoti, o nukentėjusysis tvarkė garažą, viską išplovė. Tą dieną garaže viskas buvo išmėtyta ant grindų. Kažkas viską išnešė iš garažo. Nuteistasis parodė, kad dirba šaltkalviu, garažas buvo jo darbo vieta, tačiau maždaug savaitę iki įvykio jis dirbo garaže, tačiau negali pasakyti kokį paskutinį užsakymą darė šiame garaže. Parodė ir tai, kad paskutinis darbas buvo, kai mokėsi plieno lakštuose suvirinti siūles, 10-15 cm. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nuteistojo A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad atvažiavęs daržus laistančio brolio paklausė, kada jam imti atostogas, kada jis ims atostogas ir pjaus malkas, tačiau S. V. aplaistė jį vandeniu iš laistymo žarnos. Po to, kai jį S. V. aplaistė vandeniu, jis brolio paklausė, kodėl šis taip elgiasi, o nukentėjusysis atsakė, jog jeigu nėra motinos, tai jis negali atvažiuoti. Tarp jų įvyko žodis konfliktas. Po to jis nupirktus produktus nunešė į garažą. Atbėgęs S. V. išmėtė jo nupirktus produktus ir sudaužė degtinės butelį. Tada S. V. jam sudavė ne mažiau 10 smūgių į veidą, kūną, o po to įspyrė į lytinius organus. Po šio smūgio jis pritūpė ant kelio, o S. V. jį sugriebė už nugaros ir pradėjo smaugti. O jis, A. V., sugriebė S. V. už rankos ir kojos bei staigiai atsikėlęs jį permetė per save. S. V. nukrito ant betoninių grindų, ant kurių buvo įvairių geležinių vamzdžių ir kitų geležinių daiktų (1 t., 111-112 b.l.). Kitos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nuteistasis A. V. iš esmės parodė apie tokias pačias įvykio aplinkybes, tačiau tos apklausos metu nuteistasis parodė, kad pirmą smūgį S. V. jam sudavė į akį, po to ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, taip pat rankomis ir kojomis jam sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas – į šonus, nugarą, inkstus, kepenis. Po šių smūgių S. V. jam įspyrė į lytinius organus ir jam suklupus S. V. užšoko ant nugaros, o jis, bandydamas nuo nugaros numesti S. V., sukinėjosi į visas puses ir staiga pasilenkė į priekį, ir tada nuo jo nuslydo nukentėjusysis. Atgavęs kvapą pamatė, kad S. V. guli ant grindų, aplink jį daug kraujo, o jo galva ant metalo laužo, kuris buvo išmėtytas iki konflikto. Jis nuėjo į vonią, o grįžęs į garažą pamatė, kad S. V. tvarko, plauna garažą (1 t., 123-124 b.l.).
Nuteistojo parodymus apie jo konflikto su broliu S. V. pradžią, jo eigą ir S. V. sužalojimo aplinkybes paneigia kiti teisme išnagrinėti įrodymai.
Liudytoja A. Č. teisme parodė, kad gyvena kaimynystėje namo, kuriame įvyko įvykis. Tą įvykio vakarą, apie 21 val., atsidariusi langą suprato, kad mušasi broliai V.. Išėjusi į balkoną išgirdo, kad vienas iš jų dejavo, o kitas liepė tylėti. Ji suprato, kad dejavo S. V., o tylėti liepė – A. V.. Jos balkonas ir kaimynų garažas yra maždaug 100 metru atstumu. Jai pradėjus klausinėti, kas vyksta, užsidarė garažo durys ir triukšmas nutilo. Išėjusi į lauką, ji pastebėjo, kad V. sklype neužsukta laistymo žarna, šiltnamyje iš statinės bėga vanduo, ir vėl pradėjo garsiai klausti, kas vyksta, bet niekas neatsakė, buvo tylu, ramu. Jai pasidarė neramu ir iškvietė policiją, tačiau pareigūnų į vidų niekas neįsileido ir jie išvažiavo. Tiksliai neatsimena, ar dar būnant policijos pareigūnams, ar jiems išvažiavus, atvažiavo A. V. draugė. Ir ji, ir A. V. draugė skambino S. V., bet išgirdo, kad jo mobilusis telefonas padėtas ant stalo darže. Ryte pamatė, kad kaimynų šiltnamis uždarytas, nors anksčiau to niekada nebuvo, todėl ir vėl skambino nukentėjusiajam S. V.. Atsiliepęs nukentėjusysis pasakė, kad jis yra sumuštas ir negali išeiti. Kai S. V. išėjo, tai pamatė, kad jis yra stipriai sumuštas, pats nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė brolis. Ji iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Jai S. V. atidarė garažo duris, pro kurias ji įėjo į namą. Garaže buvo daug kraujo pėdsakų, ant grindų pašalinių daiktų nebuvo. Liudytojos nuomone, garažas buvo tvarkytas, plautas, nes matė šluotą. Ryte iš maždaug 10 metrų atstumo matė ir A. V., tačiau nepastebėjo, kad jis būtų sužalotas. Jis kažką nešiojo į automobilį ir išvažiavo. Nėra mačiusi, kad per paskutinius mėnesius iki įvykio A. V. garaže būtų kažką meistravęs ar dirbęs su metalu.
Liudytoja L. R. teisme parodė, kad ji yra A. V. draugė. Įvykio dieną kartu su A. V. buvo prie ežero, o vakare kiekvienas grįžo į savo namus. Vakare ji paskambino A. V., kuris pasakė, kad negali kalbėti, nes jį brolis S. V. apipylė vandeniu, sakė persirengs ir perskambins. Nesulaukusi skambučio iš A. V., ji pati skambino ir A. V., ir S. V., tačiau nė vienas neatsiliepė. Tada ji nuvažiavo į A. V. namus ir sutiko kaimynę, kuri pasakė, kad girdėjo, jog garaže jie mušasi. Kaimynė pasakė ir tai, kad ji kvietė policiją, tačiau policijos pareigūnų niekas neįsileido į namus. Jos taip pat neįsileido į namus, todėl ji išvažiavo į savo namus. Kitą rytą ji vėl nuvažiavo ir duris atidarė S. V., jis buvo sumuštas. Po to pamatė, kad ir A. V. sumuštas. Ji siūlė S. V. nuvežti pas gydytoją, tačiau jis atsisakė. Po to ji su A. V. išvažiavo. Liudytoja parodė ir tai, kad jai A. V. pasakojo, jog jis S. V. pasiūlė pavakaroti, išgerti, tačiau S. V. pasakė, kad namuose nėra motinos, todėl ir jis neturi teisės įeiti į namą ir jį apipylė vandeniu, o po to garaže S. V., pamatęs, jog A. V. turi degtinės butelį, sudaužė tą butelį. Tada S. V. paėmė už gerklės A. V. ir pastarasis brolį permetė per save. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos L. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad jai A. V. pasakė, jog jį brolis S. V. apipylė vandeniu, A. V. pasiūlė S. V. kartu išgerti, bet S. V., nuėjęs į garažą ir paėmęs degtinės butelį, jį sudaužė, o kitą degtinės butelį A. V. atėmė ir jis, A. V., pirmas sudavė smūgį S. V. į akį. Po to jie susimušė. A. V. sakė ir tai, kad jį S. V. buvo paėmęs už kaklo, o jis kažkaip apvertė S. V. ir jį numetė ant betoninių grindų (1 t., 53 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų liudytoja teisme parodė, kad nors šiuo metu nelabai prisimena, tačiau kaip buvo, taip ir sakė.
Liudytojas A. Z. teisme parodė, kad dirba tyrėju ir 2016 m. birželio 2 d. gavo iškvietimą į namą, kuriame vyko muštynės. Jam su kolega nuvykus į vietą, juos pasitiko kaimynė, kuri pasakė, kad susimušė du broliai, iš garažo girdėjo, jog vienas dejavo, prašė nemušti, o kitas liepė tylėti. Tačiau pareigūnams atvykus, triukšmo nebuvo, jokių dejonių nesigirdėjo, jie beldėsi į garažo duris, nes jos buvo užrakintos, į langus, tačiau niekas jiems neatidarė, nors garaže degė šviesa. Neužilgo jie gavo kitą iškvietimą ir išvyko.
Liudytoja N. R. teisme parodė, kad dirbo greitosios medicinos pagalbos specialiste ir gavo iškvietimą į nuosavą namą, kuriame buvo nukentėjusysis dėl sumušimo po muštynių. Atvykę pamatė sunkiai sužalotą nukentėjusįjį, o šalia jo buvo kaimynė, kuri ir iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, pasakė, kad garaže vakar vakare susimušė su broliu. Apžiūros metu nukentėjusiajam buvo nustatyti daugybiniai sumušimai, jo veidas buvo sumuštas, žaizda galvoje, hematoma, viena akis buvo mėlyna, sumušta kakta, dešinė ranka, bet jis buvo sąmoningas, jo kraujospūdis buvo geras, jis netgi pats nuėjo iki greitosios medicinos pagalbos automobilio.
Iš apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėta įvykio vieta – garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad ant garažo betoninių grindų yra tamsiai rudos spalvos nutekėjimai, prie išėjimo iš garažo į namus durų ant betoninių grindų taip pat yra tamsiai rudos spalvos nutekėjimai (1 t., 9-10, 11-14 b.l.).
Liudytoja J. K. teisme parodė, kad dirba tyrėja ir įvykio vietoje buvo du kartus. Su specialistu, kai atliko įvykio vietos apžiūrą, taip pat buvo ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu. Įvykio vietos apžiūrą atliko ne tą pačią įvykio dieną, o vėliau. Įvykio apžiūros metu ant garažo grindų jokių daiktų nesimėtė, jame buvo įprasti daiktai. Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo metu jokių butelio šukių nematė.
Liudytojas G. K. (G. K.) teisme parodė, kad atliko įvykio vietos apžiūrą kaip specialistas kartu su tyrėja. Įvykio vietą su kolege apžiūrėjo praėjus kelioms dienoms po įvykio. Apžiūros metu ieškojo nusikaltimo įrankio, tačiau jo nerado. Garažas buvo tvarkingas, nepastebėjo grumtynių pėdsakų. Garaže netvarkingai niekas nesimėtė, jame esantys daiktai, pavyzdžiui, įrankiai buvo tvarkingai atremti į sieną, ant spintelių taip pat tvarkingai stovėjo daiktai. Ant garažo grindų buvo nuplautas tamsiai rudos spalvos skystis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo žinoma, jog sužalotas žmogus, todėl nekilo abejonių, jog tai kraujo dėmės, todėl nebuvo paimta to skysčio pavyzdžių tyrimui.
Specialisto išvadoje Nr. G 2124/2016(01) nurodyta, kad S. V. nustatyti sužalojimai – abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, dešinės plaštakos I-o piršto muštinė žaizda, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžiai, galvos muštinės žaizdos, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki apžiūros VšĮ Respublikinėje X universitetinėje ligoninėje (2016 m. birželio 3 d.). Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių pasekoje. S. V. nustatyti ir šie sužalojimai – daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki apžiūros VšĮ Respublikinėje X universitetinėje ligoninėje (2016 m. birželio 3 d.). Apie trauminių poveikių kiekį, kuriais galėjo būti padaryti šie sužalojimai, pasisakyti nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nenurodyta šių sužalojimų tiksli lokalizacija bei tikslus jų kiekis. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą nustatyti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl pakauškaulio žvyno atviro įspaustinio ir kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos lūžių (1 t., 68-69 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 1712/2016(01) nurodyta, kad A. V. padarytos dešinės akies apatinio voko, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio peties, dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku – 2016 m. birželio 2 d. Sužalojimai vertinamu nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 116-117 b.l.).
Iš specialisto paaiškinimų protokolo matosi, kad ekspertas O. D., atsakydamas į pateiktus klausimus, paaiškino, jog S. V. nustatyti sužalojimai – abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, dešinės plaštakos I-o piršto muštinė žaizda, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžiai, galvos muštinės žaizdos, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai, taip pat ir daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne – pagal jų aprašymą medicininiuose dokumentuose yra padaryti kietu buku daiktu (daiktais), apie kurių individualius požymius spręsti nėra galimybių, nes medicininiuose dokumentuose tokių duomenų nebuvo. Nustatyti sužalojimai yra padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), todėl galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius rankomis, kojomis ar kokiu nors kitu daiktu (pavyzdžiui, geležiniu pagaliu, kuris paminėtas nukentėjusiojo S. V. apklausos protokole). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo sužalojimų aprašymų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį. Šie sužalojimai, vertinant juos visumoje, nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Sužalojimų lokalizacija nenurodo nukentėjusiojo S. V. ir A. V. tarpusavio išsidėstymo. S. V. nustatytos abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, galvos muštinės žaizdos, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai visame kūne vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės plaštakos I-o piršto muštinė žaizda, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžiai, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl pirštakaulių lūžių. Galvos muštinė žaizda, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą dėl pakauškaulio žvyno atviro įspaustinio ir kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos lūžių. Nukentėjusiajam S. V. nustatyti sužalojimai – abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, dešinės plaštakos I-o piršto muštinė žaizda, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžiai, galvos muštinės žaizdos, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai – padaryti mažiausiai keturiolikos trauminių poveikių. Iš jų mažiausiai dvylika – į galvos sritį, padarant galvos muštines žaizdas, pakauškaulio žvyno atvirą įspaustinį, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžius; mažiausiai vienas į veido sritį, padarant abiejų akių vokų poodines kraujosruvas; mažiausiai vienas – į dešinę plaštaką, padarant dešinės plaštakos I-o piršto muštinę žaizdą, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžius. Apie trauminių poveikių kiekį, kuriais galėjo būti padaryti daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, pasisakyti nėra galimybės, nes medicinos dokumentuose nenurodyta šių sužalojimų tiksli lokalizacija bei tikslus jų kiekis. S. V. nustatyti kūno sužalojimai yra išsidėstę įvairiose kūno plokštumose, todėl labai mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti vienmomentiškai jo kūnui kontaktuojant su betoninėmis grindimis, ant kurių tuo metu gulėjo įvairus metalo laužas – įvairūs metaliniai gabaliukai armatūros nuo 8 iki 28 mm diametro, metaliniai kampai, metaliniai vamzdeliai 20-50 mm diametro. Mažai tikėtina, kad galvos muštinė žaizda, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam S. V. nuslydus (nukritus) nuo A. V. nugaros ant betono grindų, ant kurių buvo įvairus metalo laužas. Minėtas galvos sužalojimas labiau būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu buku daiktu, galimai ir suduodant smūgį geležiniu pagaliu. A. V. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Kad 2016 m. birželio 2 d. A. V. buvo padaryti virš 30 trauminių poveikių yra labai mažai tikėtina, nes apžiūros metu buvo apžiūrėtas visas jo kūnas, tame tarpe ir lyties organų sritis, tačiau kitų sužalojimų, išskyrus nurodytus išvadoje, nustatyta nebuvo (1 t., 72-75 b.l.).
Ekspertas O. D. (O. D.) teisme paaiškino, jog labai mažai tikėtina, kad nukentėjusiajam S. V. nustatyti sužalojimai galvos srityje galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, jam griūnant ant grindų ir atsitrenkiant į ant jų buvusius objektus, nes medicininiuose dokumentuose yra gydytojo įrašas, kad S. V. buvo padaryta 12 muštinių kirstinių žaizdų, viena iš jų yra pakaušyje. Mažai tikėtina ir tai, kad S. V. vienu kritimu galėjo pasidaryti ne tik galvos, bet ir pirštų traumas. Taip griūti ant grindų nėra galimybių. Labiausiai tikėtina, kad S. V. rankų pirštų lūžiai atsirado dėl mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu, tokie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Kaukolės pamato lūžis galėjo būti padarytas kietu buku daiktu. Ekspertas paaiškino ir dėl A. V. sužalojimų ir nurodė, kad jo sužalojimų padarymo laiko paklaida gali būti kelios dienos. A. V. nustatyti mažiausiai 4 trauminiai poveikiai kietu buku daiktu. Ekspertas paaiškino dar ir tai, kad kūno vietos, kuriose nustatyti A. V. padaryti sužalojimai, yra lengvai pasiekiamos, tačiau duomenų apie A. V. nustatytą ligą, kuriai būdingas savęs žalojimas, nėra, todėl pagrindo teigti, kad jis save sužalojo, taip pat nėra.
8. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai, nei nurodoma nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išskyrus tai, kad tą veiką A. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai ir teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė tokias faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes – 2016 m. birželio 2 d. vakare, apie 21.30 val., darže prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiojo S. V. kilo žodinis konfliktas – kaltinamajam A. V. paklausius daržą laistančio brolio S. V., kada imti atostogas malkoms pjauti, broliai susipyko ir S. V. kaltinamąjį apipylė vandeniu. Neužilgo, apie 22 val., S. V. užėjo į garažą, išmėtė ten kaltinamojo padėtus maisto produktus, taip pat ir degtinės butelį, po ko tarp brolių kilo konfliktas, kurio metu S. V. padaryti sužalojimai (abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, dešinės plaštakos I-o piršto muštinė žaizda, dešinės plaštakos I-II-III-o pirštų pirštakaulių lūžiai, galvos muštinės žaizdos, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai) vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dalies šių teismo nustatytų aplinkybių, įvykusių iki įvykių garaže, apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis A. V.. Tačiau nuteistasis skunde nurodo apie kitokias aplinkybes, įvykusias jau garaže. Jis nurodo, kad garaže nukentėjusysis S. V. įspyrė jam, A. V., į lytinius organus, o jam parkritus S. V. pradėjo jį smaugti. Šių grumtynių metu A. V. permetė nukentėjusįjį per save ant grindų, todėl S. V. galva trenkėsi į betonines grindis, ant kurių buvo metalo gabalų, ir tokiu būdu nukentėjusysis susižalojo.
10. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, ištyręs ir įvertinęs visus bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo aplinkybes. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai atmetė ir nuteistojo A. V. versiją apie paties nukentėjusiojo S. V. smurtą prieš nuteistąjį ir paties nukentėjusiojo susižalojimą.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas vadovavosi nepatikimais, suinteresuoto bylos baigtimi nukentėjusiojo S. V. parodymais ir neįvertino specialisto išvados Nr. G 17412/2016 (01), liudytojų A. Č. ir L. R. parodymų. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino ne tik įrodymus atskirai, tačiau ir jų visumą, taip pat ir paties nuteistojo A. V. parodymus bei jo keliamas versijas.
12. Nuteistasis A. V. parodė, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodo, kad po konflikto kieme, atėjęs į garažą nukentėjusysis S. V. išmėtė jo nupirktus maisto produktus ir pradėjo jį, A. V., mušti, įspyrė jam į lytinius organus, iš nugaros sugriebė už kaklo ir jį smaugė. Jis siekė ištrūkti iš S. V. ir tuo metu nuo jo nukentėjusysis nukrito galva žemyn ant betoninių grindų. Jis nukentėjusiajam nesudavė nė vieno smūgio. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. V. parodė apie kiek kitokias įvykio aplinkybes, įvykusias garaže. Jis parodė, kad po to, kai S. V. jį pradėjo smaugti, jis nukentėjusįjį sugriebė už rankos ir kojos bei staigiai atsikėlęs permetė jį per save ir nukentėjusysis nukrito ant betoninių grindų, ant kurių buvo įvairių geležinių vamzdžių, kitų daiktų. Kitos apklausos metu nuteistasis parodė, kad bandydamas nuo nugaros numesti S. V., jis sukinėjosi ir staigiai pasilenkė į priekį, o tuo metu nukentėjusysis nuo jo nuslydo. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. taip pat nurodo, kad garaže S. V. išmėtė jo nupirktus maisto produktus, įspyrė jam į lytinius organus ir jam priklaupus griebė iš nugaros bei pradėjo jį smaugti. Šių grumtynių metu jis permetė S. V. per save, todėl S. V. galva atsitrenkė į betonines grindis, ant kurių buvo metalo gabalai. Nuteistojo A. V. draugė liudytoja L. R. taip pat parodė, kad jai A. V. pasakojo, jog užpultas nukentėjusiojo jis jį permetė per save. O ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė dar ir tai, kad po to, kai garaže S. V. sudaužė degtinės butelį, A. V. pirmas sudavė nukentėjusiajam smūgį į akies sritį. Tačiau šiuos išdėstytus nuteistojo parodymus ir jo nurodomas S. V. susižalojimo versijas paneigia bylos įrodymai, pirmiausia paties nukentėjusiojo S. V. parodymai.
13. Nors nuteistasis nurodo, kad S. V. parodymai nepatikimi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad S. V. yra A. V. brolis ir būtent jam sunkiai sutrikdyta sveikata bei jis pripažintas nukentėjusiuoju, nėra pakankamas pagrindas abejoti jo parodymų patikimumu. Priešingai, nei nuteistojo A. V., nukentėjusiojo S. V. parodymus patvirtina kiti įrodymai. Iš bylos matosi, kad nukentėjusiojo parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu iš esmės vienodi. Nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad jį sužalojo jo brolis A. V.. Iš nukentėjusiojo S. V. parodymų matosi, kad dar kieme tarp jo ir A. V. įvyko žodinis konfliktas, o konfliktui pasibaigus A. V. nuėjo į garažą. Po kurio laiko į garažą nuėjo ir nukentėjusysis bei pamatęs, kad nuteistasis vartoja alkoholinius gėrimus, jam pasakė, jog šiuose namuose gerti negalima ir numetė degtinės butelį. Tuo metu išgirdo spragtelėjimą ir atsisukęs į brolį S. V. pamatė, kad A. V. iš kišenės išsitraukė kažkokį daiktą ir tuo daiktu sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvos, kaktos sritį. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo metu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos kaimynės A. Č. parodymai. A. Č. įvykio vakarą girdėjo, kad garaže broliai V. susimušė, ji girdėjo, jog vienas iš jų dejavo, o kitas liepė tylėti. Jos nuomone, dejavo S. V., o jį tildė – A. V.. Apie tai kaimynė papasakojo ir tą vakarą atvykusiam policijos pareigūnui liudytojui A. Z.. Kitą dieną A. Č. pats nukentėjusysis S. V. pasakė, kad jį sumušė brolis A. V.. Apie tai, kad jį sumušė brolis, nukentėjusysis pasakė ne tik kaimynei A. Č., bet ir greitosios medicinos darbuotojai liudytojai N. R.. Specialisto išvada Nr. G 2124/2016(01) patvirtina nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį ir galimą įrankį, kuriuo padaryti šie sužalojimai, o tai paneigia nuteistojo parodymus ir jo keliamas versijas apie tai, kad grumtynių metu pats nukentėjusysis arba nuslydo nuo jo nugaros, arba jis nukentėjusįjį permetė per save, o šis atsitrenkė į betonines grindis, ant kurių buvo metalo gabalai. Nukentėjusysis tiksliai įvardinti daiktą, su kuriuo gavo pirmąjį smūgį, negalėjo, parodė, kad tai buvo kažkokia trumpa geležis. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir nusikaltimo įrankis nerastas, tačiau nukentėjusiojo parodymus apie daiktą, kuriuo sudavus smūgius, ir buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, patvirtina kiti įrodymai ir tuo pačiu paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad jis jokio metalinio strypo neturėjo. Specialisto išvadoje Nr. G 2124/2016(01) nurodyta, taip pat ir šią išvadą pateikęs ekspertas O. D. paaiškino, kad S. V. nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Iš specialisto (eksperto O. D.) paaiškinimų protokolo matosi, kad ekspertas išsamiau paaiškino apie S. V. sužalojimų įrankį. Jis paaiškino, kad nukentėjusiajam S. V. nustatyti sužalojimai yra padaryti kietu buku daiktu (daiktais), tai galėjo būti suduodant smūgius rankomis, kojomis ar kokiu nors kitu daiktu, pavyzdžiui, geležiniu pagaliu. Nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai yra išsidėstę įvairiose kūno plokštumose, todėl labai mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti vienmomentiškai jo kūnui kontaktuojant su betoninėmis grindimis, ant kurių buvo įvairūs metalo gabalai. Be to, mažai tikėtina ir tai, kad galvos muštinė žaizda, pakauškaulio žvyno atviras įspaustinis, kaukolės pamato kaulų užpakalinės daubos ir kairio momenkaulio lūžiai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam S. V. nuslydus (nukritus) nuo A. V. nugaros ant betono grindų, ant kurių buvo įvairus metalo laužas. Šis galvos sužalojimas labiau būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu buku daiktu, galimai ir suduodant smūgį geležiniu pagaliu. Nuteistojo parodymus apie tai, kad S. V. susižalojo nukritęs ant metalo gabalų, buvusių ant grindų, taip pat paneigia ir kiti bylos įrodymai. Iš nukentėjusiojo S. V. parodymų matosi, kad nors garaže buvo metalo, tačiau metalas buvo pastatytas prie sienos, ant grindų gelžgalių nebuvo. Po įvykio garažo niekas netvarkė, garažas įvykio metu buvo toks pats kaip ir įvykio apžiūros metu. Kitą rytą vienintelė kaimynė liudytoja A. Č. buvo garaže, tačiau ir ji jokių metalo gabalų, gelžgalių ar panašių daiktų, neva buvusių ant garažo grindų, taip pat nematė. Ji matė tik kraujo pėdsakus. Tokius nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus patvirtina ir garažo apžiūros protokolas, prie jo pridėtos fotonuotraukos bei įvykio vietos apžiūrą atlikusių pareigūnų liudytojų J. K. ir G. K. parodymai. Šie įrodymai paneigia nuteistojo A. V. parodymus apie tai, kad įvykio metu ant garažo grindų mėtėsi metalo gabalai, o po įvykio nukentėjusysis pats sutvarkė, išplovė garažą. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad iš bylos duomenų matosi, jog nukentėjusysis po įvykio nebuvo pajėgus surinkti smulkų metalo laužą ir jį iš garažo išnešti bei paslėpti dėl savo sveiktos būklės. Liudytoja A. Č. teigė, kad S. V. kitą rytą po įvykio net nepajėgė nueiti atidaryti šiltnamio. Nors kaltinamasis teigia, kad garažas, kuriame įvyko nusikaltimas, yra jo darbo vieta, ten jis laiko suvirinimo techniką, metalo laužą, atlieka užsakymus, nes yra suvirintojas, tačiau šių jo teiginių nepatvirtina foto lentelė prie 2016 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kurios matosi, kad garažo aplinka iš esmės yra tvarkinga, joje sudėti įprasti daiktai, nei suvirinimo technikos, nei metalo, nei pradėtų, bet nebaigtų, ar baigtų metalo suvirinimo dirbinių nėra. Kaltinamasis ir pats teismui negalėjo nurodyti, kokį paskutinį užsakymą iki įvykio darė, o kaimynė A. Č. teigė negirdėjusi ir nemačiusi, kad A. V. būtų dirbęs garaže pastaruoju metu iki 2016 m. birželio 2 d. įvykio. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė nuteistojo A. V. parodymus ir versiją, kad metalo laužą po įvykio iš garažo išnešė pats nukentėjusysis, o įvertinęs liudytojos A. Č. parodymus, kad kitą rytą garažas atrodė lyg tvarkytas, garažo aplinka yra tokia pati kaip ir įvykio apžiūros protokolo nuotraukose, dar ir į tai, jog ji kitą rytą po įvykio matė, kad A. V. kažką nešiojo į automobilį ir išvažiavo, taip pat ir tai, jog iki garažo apžiūros niekas negalėjo įeiti, išskyrus patį nuteistąjį, įvertinęs įvykio vietos apžiūros protokolą, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolą, padarė išvadą, kad iš karto po įvykio garažą sutvarkė A. V., o ne S. V., kuris ir nebuvo pajėgus tai padaryti dėl patirtų sužalojimų. Nuteistojo parodymai apie tai, kad ne jis nukentėjusįjį sužalojo, o būtent nukentėjusysis jį sužalojo, taip pat ir tai, jog specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai padaryti būtent 2016 m. birželio 2 d. ir šiuos sužalojimus padarė būtent nukentėjusysis S. V., irgi paneigti bylos įrodymais. Pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė apie daug didesnį jam neva S. V. suduotų smūgių skaičių. Jis parodė, kad nukentėjusysis jam sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, taip pat rankomis ir kojomis jam sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas – į šonus, nugarą, inkstus, kepenis. Nuteistojo draugė liudytoja L. R. taip pat parodė, kad ne tik S. V., bet ir A. V. buvo sumuštas. Tačiau iš specialisto išvados matosi, kad nuteistajam A. V. nustatytas žymiai mažesnis trauminių poveikių skaičius, taip pat specialisto išvadoje nustatyta, jog šie sužalojimai tik galimai padaryti įvykio dieną. Be to, nors nuteistasis teigia, kad jam nukentėjusysis įspyrė į lytinius organus, tačiau šioje srityje jokių sužalojimų nerasta. Nenustatyta ir jokių sužalojimų, kurie A. V. galėjo būti padaryti, kaip jis nurodo, jį broliui smaugiant. Specialisto išvadoje Nr. G 1712/2016(01) nurodyta, kad A. V. nustatyti sužalojimai – dešinės akies apatinio voko, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio peties, dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos – padaryti kietu buku daiktu (daiktais), šie sužalojimai galimai padaryti 2016 m. birželio 2 d. Iš specialisto (eksperto O. D.) paaiškinimų protokolo ir paties eksperto paaiškinimų teisme matosi, kad apžiūros metu buvo apžiūrėtas visas A. V. kūnas, taip pat ir lyties organų sritis, tačiau kitų sužalojimų, išskyrus nurodytus išvadoje, nenustatyta. A. V. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais ir šių sužalojimų padarymo paklaida gali būti kelios dienos. Iš bylos matosi ir tai pripažįsta pats nuteistasis A. V., kad jis apžiūrėtas praėjus keletui dienų po įvykio, t. y. praėjus 7 dienoms po įvykio – tik 2016 m. birželio 9 d. Kitą dieną po įvykio garaže nuteistojo ir nukentėjusiojo kaimynė matė abu brolius V., tačiau to, kad A. V. būtų sumuštas, sužalotas, ji nepastabėjo, nors jį matė iš 10 metrų atstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie įrodymai paneigia nuteistojo A. V. parodymus ir jo apeliacinio skundo argumentus, kad būtent jis buvo sužalotas nukentėjusiojo S. V. ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog po pirmo A. V. suduoto smūgio jis prarado sąmonę ir nespėjo pasipriešinti nuteistajam. Atsižvelgęs į šiuos įrodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog paneigti nuteistojo A. V. teiginiai, kad garaže jis buvo sumuštas S. V., nuo kurio jis tik gynėsi.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent A. V. teismo nustatytomis aplinkybėmis sužalojo S. V.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo A. V. parodymų, kad jis nukentėjusiajam nesudavė nė vieno smūgio, o būtent jis, A. V., buvo sužalotas paties nukentėjusiojo, nepatvirtina jokie įrodymai, o priešingai išnagrinėtų įrodymų visuma šiuos jo parodymus ir iškeltas versijas paneigia. Tuo tarpu išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina nukentėjusiojo S. V. parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo nukentėjusiojo parodymais. Paneigti nuteistojo A. V. parodymai apie tai, kad ne jis, o jį nukentėjusysis sumušė, sudavė keliasdešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat įspyrė ir į lytinius organus. Taip pat paneigtos A. V. versijos apie tai, kad nuo jo nugaros nuslydęs ar permestas nukentėjusysis pats susižalojo atsitrenkdamas į betonines grindis, ant kurių buvo metalo gabalai. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu ant garažo betoninių grindų buvo metalo gabalų. Įrodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, išsidėstę įvairiose kūno vietose, padaryti ne vieną kartą jam nuslydus nuo nuteistojo nugaros ar permestam per nuteistąjį, o šie sužalojimai padaryti A. V. suduodant tiesioginius smūgius geležiniu strypu, rankomis ir kojomis.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad būtent A. V. veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta S. V. sveikata. Tarp nuteistojo pavojingos veikos (smūgių geležiniu strypu, rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvos sritį ir kitas įvairias kūno vietas) ir kilusių padarinių (sunkaus S. V. sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. A. V., suduodamas geležiniu strypu, o po to rankomis savo broliui S. V. ne mažiau kaip 13 smūgių į galvos sritį, geležiniu strypu per dešinę plaštaką ir nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, suprato, kad jis kėsinasi į S. V. sveikatą, numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir to norėjo. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo metaliniu daiktu ir daugiausiai smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį – net 13 kartų iš 14. Smūgiai buvo suduoti būtent dėl tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju, pasirinkta konkreti kūno vieta – galva, taigi kaltinamasis aiškiai siekė sukelti nukentėjusiajam skausmą, pademonstruoti savo jėgą ir pranašumą. Visuotinai suvokiama, kad galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis. A. V., būdamas normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suvokė, kad smūgiuodamas geležiniu strypu į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), kelia pavojų kito asmens sveikatai. Tai suprasdamas, jis numatė, jog gali padaryti pavojingus kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, ir, atsižvelgiant į smurto intensyvumą ir pobūdį, jų norėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad A. V. sunkiai sutrikdė S. V. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia.
16. Nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad jis veikė būtinosios ginties situacijoje (BK 28 str.), teisėjų kolegija irgi atmeta.
17. BK 28 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 str. 3 d. nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
18. Pagal baudžiamąją teisę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-497/2007, Nr. 2K-7-428/2010 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.
19. Įvertinusi visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, daryti išvados, kad dėl S. V. veiksmų nuteistojo sveikatai ar gyvybei grėsė pavojus, pagrindo nėra ir tai turėjo suprasti pats nuteistasis A. V.. Nenustatytas joks S. V. pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, dėl kurio A. V. būtų turėjęs ir galėjęs gintis, juo labiau, panaudoti gynybai geležinį strypą, nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad dar kieme tarp brolių tikrai kilo konfliktas, nustatyta ir tai, jog S. V. vandeniu aplaistė A. V., tačiau iš bylos matosi, kad šis konfliktas tuo ir pasibaigė. Tik po tam tikro laiko į garažą nuėjęs S. V. neleido A. V. vartoti alkoholio, jis numetė degtinės butelį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie nukentėjusiojo S. V. veiksmai negali būti vertinami pavojingu kėsinimusi, keliančiu A. V. pavojų jo gyvybei arba sveikatai. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nurodo, kad aplinkybė, jog S. V. nustatyta daugiau sužalojimų negu jam, nepaneigia jo parodymų apie tai, jog pirmas konfliktą pradėjo S. V. ir tai, jog būtent nukentėjusysis pirmas jį ir užpuolė. Tačiau nuteistojo A. V. parodymų apie tai, kad S. V. pirmas jį pradėjo mušti, įspyrė jam į lytinius organus, po to jį ir smaugė, nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Priešingai, kiti įrodymai juos paneigia. Specialisto išvadoje Nr. G 1712/2016(01) iš tikrųjų nurodyti A. V. nustatyti sužalojimai, tačiau jokių sužalojimų nei lytinių organų, nei kaklo srityse nenustatyta. Tik pats nuteistasis A. V. parodė, kad smūgį pirmas sudavė S. V.. Nors teisme apie tai, kad S. V. sumušė A. V., parodė ir jo draugė liudytoja L. R., tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir ši liudytoja parodė, kad pirmą smūgį sudavė būtent A. V. po to, kai nukentėjusysis garaže sudaužė degtinės butelį. Jokie kiti bylos įrodymai nepatvirtina to, kad pirmą smūgį sudavė S. V., priešingai, išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad pirmą smūgį sudavė A. V.. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nurodo ir tai, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog už jį S. V. yra jaunesnis, stambaus kūno sudėjimo ir fiziškai labai stiprus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo subjektyviu požiūriu nurodytos S. V. savybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad įvykio metu A. V. dėl minėtų S. V. savybių tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ar gyvybę. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, jog bylos duomenims nustatyta, kad tarp brolių kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. V. aplaistė kaltinamąjį vandeniu iš laistymo žarnos, ir tai, jog netrukus po to garaže nukentėjusysis neleido kaltinamajam girtauti, bet aplinkybių, kad S. V. kokiu nors būdu puolė kaltinamąjį, nuo ko šis turėjo gintis geležiniu strypu trylika kartų trenkdamas nukentėjusiajam į galvą ir vieną kartą į plaštaką, byloje nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tokie nuteistojo veiksmai nukentėjusiojo, aplaisčiusio kaltinamąjį vandeniu ar jam neleidus garaže girtauti, atžvilgiu neatitinka būtinosios ginties situacijos. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo veikimo būtinosios ginties situacijoje ar peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 28 str.) atmetami. Visuma išnagrinėtų ir aptartų įrodymų neabejotinai patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis A. V. tyčia sudavė smūgius geležiniu strypu, rankomis ir kojomis savo broliui S. V. į galvos sritį, dešinę plaštaką ir kitas kūno vietas ir tokiu būdu sunkiai sužalojo savo brolį. Todėl teismas pagrįstai ir teisingai nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.
20. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. pripažino kaltu dėl S. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir šią nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.
21. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. V. bausmę vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė nuteistojo A. V. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis S. V., įtakotas alkoholio, įvykio vakarą elgėsi provokuojančiai, aktyviais veiksmais išprovokavo konfliktą ir sąmoningai skatino jį pradėti smurtinius veiksmus prieš jį. Todėl prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p.
22. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).
23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors baudžiamojoje byloje nustatyta, jog žodinio konflikto tarp brolių metu nukentėjusysis apipylė kaltinamąjį vandeniu, po to garaže išmėtė jo maisto produktus, tačiau toks elgesys, nors nepriimtinas bei nemalonus kaltinamajam, negali būti vertinamas kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisėjų kolegijos nuomone, nors iš tikrųjų S. V. elgesys ir nebuvo priimtinas nuteistajam A. V., tačiau toks jo elgesys ir negali būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas. S. V. veiksmai nebuvo itin įžeidžiantys A. V., tuo labiau jo veiksmai nebuvo smurtiniai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nenustatė A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 6 p. Kadangi teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versiją dėl veikimo būtinosios ginties situacijoje, pagrįstai nenustatyta ir kita, BK 59 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
24. Šioje nutartyje jau buvo atmesti apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad savo brolį A. V. sužalojo tik būtinosios ginties situacijoje, o geležinį strypą panaudojo tik savigynai. Nustatyta, kad A. V. sunkiai sutrikdė savo brolio S. V. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia, o šiuo atveju pasirinktas įrankis – geležinis strypas – parodo padidintą nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. A. V. padarė labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Dėl A. V. veiksmų S. V. buvo hospitalizuotas, du kartus operuotas, paties nukentėjusiojo teigimu, jam yra pažeista dešinės rankos pirštų smulkioji motorika, taip pat ir dėl galvos traumos jam sunku susikaupti sunkiems dantų techniko darbams, jis prarado darbą. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo A. V. asmenybę. A. V. du kartus baustas administracine tvarka, neteistas, dirba UAB „A“. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismui buvo pateikta A. V. charakteristika, iš kurios matosi, kad UAB „A“ jis charakterizuojamas teigiamai.
25. BK 135 str. 2 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. Pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. bausmę nuteistajam A. V. teismas paskyrė atsižvelgęs į BK 41 str. nuostatas apie bausmės paskirtį, taip pat į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir A. V. paskyrė bausmę, artimą sankcijos minimumui. Teisėjų kolegijos nuomone, skirti A. V. dar švelnesnę bausmę nebuvo ir nėra pagrindo. Skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę vadovaujantis BK 62 str. nėra galimybės, nes nenustatyta visų būtinų nei šio BK straipsnio 1 dalyje, nei 2 dalyje numatytų aplinkybių ir sąlygų. BK 62 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties BK straipsnio 2 d. 5 p. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad nėra visų šių aplinkybių ir sąlygų. A. V. savo noru neatvyko ir nepranešė apie nusikaltimą, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nesigailėjo, nepadėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, taip pat nėra duomenų apie tai, kad A. V. būtų atlyginęs visą ar iš dalies turtinę žalą. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o argumentai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būtinosios ginties situacijoje, jau buvo aptarti ir atmesti. Tuo tarpu skirti švelnesnę bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas taip pat nėra pagrindo, nes irgi nėra nustatyta jokių išimtinių nei padarytos nusikalstamos veikos, nei nuteistojo A. V. asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Įvertinus visas jau aptartas aplinkybes, nuteistajam A. V. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. paskirta artima sankcijos minimumui bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją dar labiau švelninti pagrindo nėra.
26. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. V.. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde neginčija turtinės žalos atlyginimo, o nesutinka tik su neturtinės žalos atlyginimu. Skunde nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimas S. V. iš viso neturi būti priteistas, nes būtent S. V. buvo konflikto iniciatorius, jis pirmas jį užpuolė, o nuo jo veiksmų jis patyrė kūno sužalojimus. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad šioje nutartyje jau buvo atmesti apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog savo brolį A. V. sužalojo tik būtinosios ginties situacijoje ir įrodyta, kad A. V. tyčia sunkiai sutrikdė savo brolio S. V. sveikatą, pirmasis panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį. Teismas pagrįstai A. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.
27. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.). Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (CK 6.249 str.) taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
28. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad nukentėjusysis S. V. buvo pareiškęs 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., 2, 3-4 b.l.). Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
29. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog šioje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. V. sveikata – jis patyrė stiprų galvos sužalojimą, taip pat jam sužalota plaštaka, sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 88-89 b.l.), jis buvo operuotas du kartus (1 t., 24, 34 b.l.), gydėsi ligoninėje nuo 2016-06-03 iki 2016-06-13 (1 t., 24 b.l.). Nukentėjusiojo žodžiais, dėl sužeistos dešinės rankos jis negali dirbti dantų techniko darbo, nes pažeista dešinės rankos pirštų smulkioji motorika, o dėl galvos traumos sunku susikaupti smukiems dantų techniko darbams. Dėl šių priežasčių S. V. turėjo išeiti iš darbo. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų patyrė didelį stresą, emocinį šoką, dideles fizines kančias, kančią ne tik nuo fizinio skausmo, bet ir nerimą dėl sveikatos ateityje, dėl galimybių dirbti dantų techniko darbą, patirtos traumos padarinius jaučia iki šiol, t. y. dėl kaltinamojo nusikaltimo nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kurią atlyginti privalo kaltinamasis.
30. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nurodo, kad teismas, nurodydamas, jog S. V. prarado darbą, patyrė didelius skausmus ir išgyvenimus, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Tačiau iš nuosprendžio matosi, kad teismas būtent ir įvertino tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad S. V. neteko darbo dėl A. V. padarytos nusikalstamos veikos ir jos pasekmių, taip pat įvertino ir tai, jog nėra duomenų apie šiuo metu nukentėjusiojo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį, pasveikimo galimybes ir pan. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad šiuo atveju teismui nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią šiuo metu esamą nukentėjusiojo sveikatą, darbingumo lygį, apie jo pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius, ar pažeista rankos motorika atsistatys, ar ne ir pan., todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad pasekmės po S. V. patirto sunkus sveikatos sutrikdymo yra ilgalaikės, lemiančios jo darbingumo pagal profesiją ar apskritai darbingumo netekimą ir esmingai įtakojančios jo gyvenimo kokybę. Teiginiai, kad nukentėjusysis atleistas iš darbų dėl jo sveikatos būklės, yra niekuo nepagrįsti.
31. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir nėra duomenų apie šiuo metu S. V. sveikatos būklę, apie jo pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius, tačiau nėra abejonių, kad nukentėjusiajam S. V. buvo padaryta neturtinė žala. Įrodyta, kad būtent A. V. sunkiai sutrikdė savo brolio S. V. sveikatą, nuteistasis geležiniu strypu ir rankomis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių į galvos sritį, metaliniu strypu vieną kartą per dešinę plaštaką, taip pat rankomis ir kojomis nenustatyta skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Dėl šių nuteistojo A. V. smurtinių veiksmų nukentėjusysis S. V. buvo operuotas du kartus, gydėsi ligoninėje, išėjo iš darbo ir įstojo į darbo biržą, todėl akivaizdu, kad S. V. patyrė ne tik fizinius skausmus, tačiau ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas pagrįstai iš nuteistojo A. V. priteisė neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. V., o priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis (8 000 Eur) atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei galiojančią teisminę praktiką.
32. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, visi jame dėstomi argumentai jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant nuosprendį, nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė ir priteisto neturinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam S. V. taip pat yra teisingi.
33. Vis dėlto, teisėjų kolegija apeliacinį skundą iš dalies tenkina, nes dalis nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų bylos aplinkybių neatitinka (BPK 328 str. 3 p.). Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 9 l.) pats teismas padarė motyvuotą išvadą, jog kaltinimo dalies apie nusikalstamos veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, bylos duomenys nepatvirtina. Teismas pats pažymėjo, kad šią aplinkybę iš kaltinimo šalina, po to nenustatė ir šios nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 9 p. Tačiau skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, aprašant nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas vis tiek nurodė, kad nusikalstamą veiką A. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai yra akivaizdus teismo išvadų tarpusavio prieštaravimas. Galima spėti, kad pašalinęs iš kaltinimo jau nurodytą jo aplinkybę, teismas padarė tik techninę klaidą nurodęs tą aplinkybę nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nepaisant to, šis nuosprendžio trūkumas turi būti pašalintas ir tai daroma keičiant nuosprendį BPK 328 str. 3 p. numatytu pagrindu. Tačiau kolegija pažymi, kad pašalinant iš nuosprendžio nustatomosios dalies kaltinimo dalį dėl nusikalstamos veikos padarymo apsvaigus nuo alkoholio, kitos nuosprendžio dalies, taip pat ir A. V. paskirtos bausmės keisti pagrindo nėra. Jau buvo aptarta, kad teismas vėliau pats padarė motyvuotą išvadą, jog kaltinimo dalis dėl nusikaltimo padarymo apsvaigus nuo alkoholio nepagrįsta, šią kaltinimo dalį pašalino, nenustatė jokių A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei paskyrė jam teisingą ir ne per griežtą bausmę. Dar labiau ją švelninti pagrindo nėra ir tai taip pat jau buvo aptarta šioje nutartyje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti.
Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį dėl to, kad nuteistasis A. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.