Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. L. laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje-suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. sausio 7 d.

Iš A. L. priteista atlyginti nukentėjusiajam K. L. patirtą 20 000 Eur neturtinę žalą ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai turėtas 3 050,70 Eur nukentėjusiojo K. L. gydymo išlaidas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. birželio 28 d., apie 2.40 val., prie naktinio klubo „Moscow“, esančio Lukiškių g. 5, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, be jokios aiškios priežasties tyčia sudavė smūgį kumščiu K. L. į veidą, po ko šis nuo gauto smūgio nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltuotą dangą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, galvos sumušimą pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje užausinėje srityje, odos nubrozdinimu pakaušio srityje, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamato vidurinę daubą, galvos smegenų sumušimą, galvos smegenų vidurinės arterijos šakos pažeidimu, ūmiu kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo virš dešinių momeninės ir smilkininės skilčių su jų suspaudimu, t. y. A. L. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. L..

A. L. šiuo savo veiksmu padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

A. L. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos nepakankamai motyvuotos išvados dėl jam, pirmą kartą padariusiam nusikaltimą, realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, neadekvačiai didelės neturtinės žalos priteisimo, išskirtinai nukentėjusiajam palankių įrodymų vertinimo, kelia abejonių dėl teismo nešališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendis yra keičiamas, byloje netinkamai išsprendus civilinio ieškinio klausimą dėl nukentėjusiajam K. L. priteistino neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl A. L. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Nuteistasis, apeliaciniame skunde analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nesutinka su teismo išvada, kad jis sunkiai sutrikdė K. L. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia A. L. apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai detalia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Todėl A. L. neteisus konstatuodamas, kad skundžiamame nuosprendyje yra atliktas tik nukentėjusiajam palankių įrodymų vertinimas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, tuo labiau teismo šališkumu.

Analizuojant K. L. ir liudytojų, apklaustų teisiamajame posėdyje, parodymus, nukentėjusysis nepadarė jokių aktyvių veiksmų A. L. apeliaciniame skunde aptariamame konflikte nei prieš nuteistąjį, nei prieš kurį nors kitą asmenį. K. L. parodė, kad jis, stovėdamas šalia konflikto dalyvių, ramino juos žodžiais ir gestikuliavo rankomis, tačiau nukentėjusysis nebandė išskirti susiginčijusių asmenų. K. L. retkarčiais matė A. L., buvusį pakankamai saugiu atstumu nuo jo, tačiau nepastebėjo, kad nuteistasis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo. K. L. buvo suduotas smūgis iš šono ar nugaros pusės (t. 2, b.l. 72-74). Liudytoja J. Š. bylos teisminiame procese analogiškai apibūdino K. L. veiksmus įvykio vietoje. Be to, liudytoja nurodė, kad A. L., greitai priėjęs, sudavė smūgį nukentėjusiajam ties žandikauliu, po ko apeliantas pabėgo. Prieš tai J. Š. nematė, kad tarp abiejų šių asmenų buvo konfliktas (t. 2, b.l. 75). Liudytojai D. Č. ir D. B. taip pat neparodė, kad K. L. padarė kokius nors aktyvius veiksmus, dėl kurių A. L. turėjo objektyvų pagrindą panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį (t. 2, b.l. 74-75, 100). Teisėjų kolegija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti K. L. ir liudytojų parodymais, jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus, todėl laikytini patikimais. Darytina išvada, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog tarp K. L. ir A. L., anksčiau nepažįstamų ir kurių nesiejo jokie santykiai, nebuvo įvykęs joks konfliktas, nukentėjusysis nepadarė apeliantui jokių pavojingų veiksmų, tačiau šis vis tiek panaudojo fizinį smurtą prieš K. L. be jokios svarios priežasties. Įvertinus minėtų asmenų parodymus, A. L. parodymai, kad K. L. bandė suduoti jam smūgį, laikytini kaip nepagrįstas siekis pateisinti savo neteisėtą veiksmą ir sumažinti kaltės laipsnį. Nėra abejonių, kad nuteistojo veiksmas, kai jis panaudojo fizinį smurtą prieš K. L. nesant tam objektyvaus pagrindo, yra įžūlus. Nors byloje nustatyta, kad lauke prie naktinio klubo, kur įvyko nagrinėjamas įvykis, buvo žmonių, tačiau ši aplinkybė nevaržė A. L. nusikalsti. Pritartina apygardos teismui, kad jis tokiu būdu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, kas atitinka chuliganiškų paskatų turinį. Tokią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad po smurto panaudojimo nuteistasis pabėgo iš įvykio vietos, kas rodo, kad jam nebuvo svarbu, kokios pasekmės kilo K. L.. Pasak A. L., byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jo smūgis buvo nukreiptas išskirtinai į nukentėjusįjį, o apelianto elgesys nebuvo atviras iššūkis visuomenei tvarkai, nes jis buvo tik pasekmė kitų asmenų sukeltų muštynių. Dėl kitų asmenų sukelto konflikto A. L. neturėjo teisės nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio normų ir suduoti smūgį be jokios svarios priežasties K. L., nepadariusiam jokių pavojingų veiksmų nė vienam iš įvykio vietoje buvusių asmenų, taip pat nuteistajam. A. L. apeliaciniame skunde akcentuojama, kad jis dėl K. L. mojavimo rankomis galėjo manyti, kad bus puolamas, tačiau nuteistojo subjektyvus, tikrovei prieštaraujantis manymas negali būti pateisinamas panaudoti fizinį smurtą, tuo labiau kad byloje nėra duomenų, kad K. L. buvo arti priėjęs prie A. L. ir darė minėtus veiksmus. Be to, byloje nenustatyta, kad K. L. neva mojavimas rankomis apskritai kėlė kam nors pavojų. Pažymėtina, kad A. L. apeliaciniame skunde iš konteksto cituoja ir savaip interpretuoja atskirus nukentėjusiojo ir liudytojų teiginius, pasakytus teisiamajame posėdyje (apeliacinio skundo 2-3 lapai, t. 2, b.l. 132-133), siekiant neva pagrįsti jo padaryto nusikaltimo kvalifikavimą pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą. K. L. bylos teisminiame procese duoti parodymai, kad A. L. jo gestikuliavimą rankomis raminant asmenis galbūt galėjo suvokti kaip mojavimą (t. 2, b.l. 73), neįrodo, kad nuteistasis padarė inkriminuotą nusikaltimą ne dėl chuliganiškų paskatų. Nukentėjusysis kategoriškai nepatvirtino A. L. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su sužaloto asmens pavojingu elgesiu. K. L. to ir negalėjo patvirtinti, nes jis nepadarė pavojingų veiksmų, o nukentėjusiojo pateiktas vertinimas, kaip apeliantas galėjo suprasti jo veiksmus, yra subjektyvus. Tai, kad liudytojas L. Š. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuteistasis papasakojo, jog jis susimušė su kažkuo (t. 2, b.l. 76), taip pat nereiškia, kad A. L. sudavė smūgį K. L. esant tam tikrai objektyviai priežasčiai. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas patyrė kokius nors sužalojimus, o jų padarymas paprastai yra didelė tikimybė esant muštynėms. Nuteistasis baudžiamajame procese taip pat nenurodė tokios aplinkybės. Neatmestina, kad A. L. tiesiog galėjo pateikti kitam asmeniui savo įvykio versiją nei buvo iš tikrųjų.

Pabrėžtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – yra nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis, t. y. jis parodo tam tikrą kaltininko psichinį santykį su daromu nusikaltimu. Kita vertus, nuteistasis apeliaciniame skunde didelį dėmesį kreipia į tą aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomeninė tvarka ar rimtis, nors tai priskiriama nusikalstamos veikos sudėties objektyviajam požymiui – nusikalstamos veikos padariniams. Akivaizdu, kad šie padariniai nepatenka į chuliganiškų paskatų, kaip subjektyvaus požymio, turinį ir jų tarpusavyje negalima sieti. Todėl kvalifikuojant A. L. padarytą nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nėra būtina nustatyti, kad buvo sutrikdyta visuomeninė tvarka ar rimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariami padariniai patenka į kito nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtį (BK 284 straipsnis), o apeliantui šioje byloje nebuvo inkriminuotas pastarasis baudžiamojo įstatymo straipsnis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl jo veiksmų nesutriko aplinkiniai asmenys, nebuvo nutraukta normali įmonių veikla ar sustabdytas renginys naktiniame klube, neturi reikšmės vertinant apelianto veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti. Dėl tos pačios priežasties sprendžiant A. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, remtis jo cituojamomis liudytojų P. S., D. B. ir D. Č. atskiromis parodymų dalimis, kuriomis grindžiamas visuomeninės tvarkos ar rimties nesutrikdymas (apeliacinio skundo 2-3 lapai, t. 2, b.l. 132-133), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

A. L. padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis sunkiai sutrikdė K. L. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, todėl nuteistojo apeliacinio skundo prašymas švelninti jo teisinę padėtį atmetamas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei yra nustatomi du kriterijai: 1) formalus kriterijus, t. y. asmuo nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 2) materialus kriterijus, t. y. yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju A. L. padarė K. L. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalimi, šis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nes už jo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimo klausimas negali būti svarstomas dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo. Nesant formalaus šio baudžiamosios teisės instituto taikymo kriterijaus, BK 75 straipsnio svarstymo A. L. galimybė yra eliminuota. Tokios išvados nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašė nukentėjusiojo, nori atlyginti jam padarytą žalą. Pastarosios aplinkybės šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo negalimumo.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Apygardos teismas, parinkdamas A. L. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už padarytą labai sunkų nusikaltimą, aptarė BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertino BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio taikymo galimybę (skundžiamo nuosprendžio 4-5 lapai, t. 2, b.l. 123-124). Nenustačius, kad yra pagrindas A. L. skirti švelnesnę bausmę nei numatyta inkriminuoto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nuteistajam parinkta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Dėl K. L. priteistos neturtinės žalos dydžio

A. L. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam K. L. priteistos neturtinės žalos dydžiu teigdamas, kad ji yra pernelyg didelė. Apygardos teismas priteisė iš nuteistojo atlyginti nukentėjusiajam 20 000 Eur neturtinę žalą.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-976/2016).

Byloje nustatyta, kad A. L. sudavė vieną smūgį kumščiu K. L. į veidą, po ko šis nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltuotą dangą, kas sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Apygardos teismas atkreipė dėmesį į K. L. sukeltas pasekmes dėl A. L. nusikalstamo veiksmo. Nuteistasis, nesutikdamas su jam priteistu atlyginti neturtinės žalos dydžiu, nepagrįstai skiria dėmesį tik į nukentėjusiojo patiriamus galvos skausmus. Visų pirma, iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusysis 2015 m. birželio 29 d., t. y. kitą dieną po patirto sužalojimo, buvo operuotas ir pašalinta galvoje susiformavusi hematoma, sustabdytas kraujavimas (t. 1, b.l. 77). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus medicinos ekspertas, susipažinęs su jam pateiktais medicinos dokumentais, nustatė, kad K. L. po operacijos išrašytas iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos 2015 m. liepos 9 d. (t. 1, b.l. 74). Remiantis liudytojos gydytojos O. B. parodymais, nukentėjusiajam buvo paskirta reabilitacija iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. (t. 2, b.l. 98). Nagrinėjamu atveju negalima ignoruoti to, kad K. L. patyrė sunkius galvos sužalojimus, dėl ko turėjo būti skubiai operuojamas, jis buvo hospitalizuotas ligoninėje daugiau nei 10 dienų, taip pat jam paskirta reabilitacija truko beveik 1 mėnesį. Akivaizdu, kad dėl A. L. veiksmo sukeltų pasekmių nukentėjusysis pakankamai ilgą laiką buvo atitrauktas nuo įprasto gyvenimo ritmo. Tai turi įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Be to, liudytoja O. B. nurodė, kad K. L. 2016 m. vasario 9 d. kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl galvos skausmų, neurologas nustatė cefalgiją (galvos skausmus), potrauminį sindromą. Kiti specialistai konstatavo nukentėjusiajam dėmesio ir koncentracijos sutrikimus, atminties pablogėjimą. K. L. rekomenduotos akademinės atostogos, patarta atsisakyti dirbti darbą, susijusį su fizine ar protine įtampa, nes tai gali provokuoti galvos skausmus. Nukentėjusiajam neuždrausta lengvai sportuoti. Pasak liudytojos, dažniausiai po tokių traumų kartojasi galvos skausmai – priklauso nuo oro, įtampos, kiekvienam asmeniui individualiai (t. 2, b.l. 98-99). Liudytojos O. B. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys medicinos dokumentai (t. 2, b.l. 89, 95-96). K. L. bylos teisminiame procese paaiškino, kad jis dėl patiriamų galvos skausmų, suprastėjusios atminties nebegalėjo eiti komercijos vadybininko ar žemesnių pareigų bendrovėje, pasiėmė akademines atostogas. Nukentėjusysis negali dirbti fizinio ar didelį stresą sukeliančio darbo (t. 2, b.l. 72-74). Byloje esantis 2016 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų išrašas įrodo, kad po K. L. atliktos galvos kompiuterinės tomografijos ligonio skundai, susiję su galvos skausmais, laikytini patirtos galvos smegenų traumos liekamaisiais reiškiniais (t. 2, b.l. 107). Visi šie įrodymai kategoriškai paneigia A. L. apeliacinio skundo teiginį, kad K. L. patiriami galvos skausmai nėra patvirtinti jokiais dokumentais. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl jam sukeltų neigiamo pobūdžio pasekmių sveikatai, kurias nustatė jį tyrę medicinos darbuotojai.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. L. padarytas nusikaltimas iki šiol turi įtakos K. L. darbinėje ir akademinėje sferoje, jam kilo tam tikro laipsnio nepatogumai kasdieniniame gyvenime, be to, K. L. patyrė didelį stresą, emocinį šoką ir fizines kančias, taip pat nerimą dėl sveikatos ateityje, tačiau konstatuotina, kad iš nuteistojo priteistas atlyginti nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis yra per didelis. Apygardos teismas tinkamai neįvertino to, kad apelianto panaudotas fizinis smurtas buvo vienkartinio pobūdžio. Po vienintelio suduoto smūgio A. L. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bandydamas dar labiau sutrikdyti K. L. sveikatą. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis konkrečiai nesiekė, kad nukentėjusiajam būtų sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip minėta, K. L. nustatyti tam tikri liekamieji reiškiniai po patirtos galvos smegenų traumos (galvos skausmai, atminties pablogėjimas, dėmesio ir koncentracijos sutrikimai), kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad valstybės įgaliota institucija pripažino, jog jis tapo visiškai ar iš dalies nedarbingas. Kokių nors kitų žymių nukentėjusiajam atsiradusių liekamųjų reiškinių nėra. K. L. iš tiesų nebedirba iki nagrinėjamo įvykio buvusioje darbovietėje, jis taip pat padarė vienerių metų pertrauką studijose, tačiau nenustatyta, kad nukentėjusysis ateityje apskritai nebegalės vykdyti tokių veiklų. Nors K. L. rekomenduotas mažesnio intensyvumo darbinės veiklos pobūdis, bet jam visiškai neatimta galimybė dirbti. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad K. L. negali gyventi ir leisti laisvalaikį, sportuoti taip, kaip iki patirtos traumos. Byloje nepateikta duomenų, kad nukentėjusiojo gyvenimo kokybė dėl nagrinėjamo įvykio sukeltų padarinių kardinaliai pasikeitė. K. L. bendravimo galimybės su šeimos nariais ir draugais žymiai nepablogėjo. Remiantis liudytojos O. B. parodymais, nukentėjusiajam nevisiškai uždrausta sportuoti, todėl jis gali užsiimti kitomis sporto šakomis siekiant palaikyti fizinę formą. Byloje nenustatyta, kad K. L. ateityje turės būti atliekamos intervencijos ar daromas kitoks jo kūnui poveikis siekiant pašalinti neigiamas pasekmes (pavyzdžiui, operacijos, specialios procedūros ir kt.). Apygardos teismas, priteisdamas K. L. neturtinės žalos dydį, nurodė, kad nukentėjusysis išgyveno tik dėl atsitiktinumo ir medicinos darbuotojams suteikus kvalifikuotą pagalbą. Toks skundžiamame nuosprendyje pateiktas neturtinės žalos dydžio individualizavimo argumentavimas nėra tinkamas, nes vienas iš neturtinės žalos kriterijų yra pasekmės. Būtent nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, kas įvyko realiai, kokie kilo konkretūs padariniai K. L. sveikatai, o ne daromos prielaidos, kas būtų įvykę, jei nukentėjusysis laiku nesikreiptų į medicinos darbuotojus ir jie nesuteiktų tinkamos pagalbos. Atsiradus sunkesnio pobūdžio padariniams (pavyzdžiui, asmeniui mirus), neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas būtų sprendžiamas vertinant kitus reikšmingus aspektus.

Pripažįstant, kad K. L. buvo priteista pernelyg didelė neturtinė žala, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo, bylose. Pavyzdžiui, iš kaltininko, kuris sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis nukrito galva atsitrenkdamas į asfaltą ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteista atlyginti 8 688,60 Eur neturtinę žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2014). Nukentėjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvos ir veido sritis, kas lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą, priteista 17 377,20 Eur neturtinės žalos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407-489/2015). Nukentėjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko jis tapo neįgalus, priteista 12 598,47 Eur neturtinės žalos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-507/2016). Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas, tačiau pažymėtina, kad paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas savo pobūdžiu yra žalingesnis, susijęs su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. Pavyzdžiui, nukentėjusiajam, kuriam nustatytas kairės akies visiškas aklumas ir 30 procentų darbingumas, buvo priteista 20 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).

Įvertinus K. L. sukeltas pasekmes sveikatai, kurios anksčiau aptartos, A. L. kaltę (vienu veiksmu konkrečiai nesiekė sukelti nukentėjusiojo sveikatai sunkių padarinių), apelianto turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis yra mažinamas iki 10 000 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendis atitinkamai keičiamas.

Kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, kaltininko turtinė padėtis nėra esminis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, be to, nors A. L. neturi turto ar didesnių pajamų, pasak apelianto, jis iš dalies išlaikomas užsienyje gyvenančių šeimos narių, tačiau nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantas negalėtų visiškai atlyginti K. L. neturtinę žalą. Dar labiau mažinti A. L. turtinę prievolę nesudaro pagrindo tai, kad K. L. nebuvo padaryta turtinė žala. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo teiginių, kad ne jis pradėjo muštynes, o sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam manydamas, kad buvo puolamas, buvo pasisakyta aptariant baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padaryto nusikaltimo kvalifikavimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. A. L. apeliaciniame skunde cituoja teismų praktiką sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose atsietai nuo visų šioje byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos dydžiai yra orientacinio pobūdžio. Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, todėl šio klausimo išsprendimas – individualus. Atsižvelgiant į tai, vien cituojamos teismų praktikos pagrindu iš A. L. priteisiant atlyginti nukentėjusiajam 2 000 Eur neturtinę žalą, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, būtų nesilaikyta CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, kas lemtų neteisingą civilinio ieškinio išsprendimą. A. L. šios apeliacinio skundo dalies visiškas tenkinamas nėra galimas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų byloje

A. L. apeliaciniame skunde kelia teismo šališkumo klausimą pateikdamas tik savo subjektyvią nuomonę dėl jam skundžiamame nuosprendyje nepalankiai atlikto įrodymų vertinimo ir padarytų nenaudingų išvadų. Vien nuteistojo nesutikimas su apygardos teismo išdėstytais argumentais negali būti pripažintas teismo šališkumo įrodymu. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies turinys atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija įvertino nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltas versijas dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių ir daro išvadą, kad apygardos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendį:

Sumažinti iš A. L. priteistą neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam K. L. iki 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų).

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.