- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- eI2-10333-331/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- I. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 23S79613 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) panaikino pareiškėjai nacionalinę vizą.
1.1. Departamentas 2023 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 23S81436 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. birželio 4 d. iki 2028 m. birželio 3 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pateikė teismui skundą ir prašo: 1) panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2; 2) priteisti visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškina, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę. 2023 m. kovo 14 d. jai buvo išduota Lietuvos nacionalinė D viza. Pareiškėja niekada nėra pažeidusi jokių migracinių Lietuvos ar ES procedūrų, nėra teista, nėra padariusi jokių veiksmų ar turinti kažkokių pažiūrų, kurios galėtų kelti pavojų viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Pareiškėja turėjo šias Šengeno erdvės vizas: Vokietijos vizą 2017 – 2018, 2018 - 2019, 2019 – 2021, Vengrijos vizą 2021 – 2022, Prancūzijos vizą 2022 – 2023. Jai niekada nebuvo atsisakyta išduoti vizą ar leidimą gyventi arba uždrausta atvykti į užsienio valstybę. Pareiškėja nuolat lankėsi ES, bei pas savo giminaičius Lietuvoje. Ji atvykdavo tiek iš kitų ES valstybių per vidines ES sienas, tiek ir tiesiogiai į Lietuvą per išorinę ES sieną, buvo įleidžiama į Lietuvos teritoriją ir niekad problemų nekildavo. Tą įrodo sienų kirtimo antspaudai pase, pvz. 2022 m. rugsėjo 17 d., 2022 m. spalio 1 d., 2023 m. balandžio 24 d. vyko per (duomenys neskelbtini) sienos praėjimo punktą. Pažymėtina, kad per išorinę sieną tiesiogiai į Lietuvą ji atvyko ir be problemų įleista po 2022 m. rugsėjo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys (duomenys neskelbtini) piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu nustatymo“ įsigaliojimo, t. y. 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. balandžio 10 d. (tą įrodo sienų kirtimo antspaudai pase).
2.2. Pažymi, kad skundžiami Sprendimai susiję dėl pareiškėjos siekio gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kaip asmeniui, kuris turi teisę atkurti (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėja visą gyvenimą žinojo, kad jos protėviai susiję su Lietuva, prosenelis ir prosenelė gimė, gyveno ir mirė Lietuvoje. Pareiškėjos senelė I. V. gimė (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) apskr. Visą savo gyvenimą pareiškėjos protėviai gyveno, dirbo, lankė bažnyčią Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) rajone. Pirmo pasaulinio karo ir pokario metu (1918-1921 m.) buvo priversti palikti Lietuvą. 1921 m. grįžo į gimtinę. Jie palaidoti sentikių (duomenys neskelbtini) kapinėse, kur palaidoti ir kiti V. šeimos nariai. Pareiškėjos senelė iki 1953 m. gyveno Lietuvoje, po tėvo ((duomenys neskelbtini) m.) ir motinos ((duomenys neskelbtini) m.) mirties išvažiavo į Rusiją. Rusijoje ji ištekėjo už pareiškėjos senelio. Ten jiems gimė pareiškėjos motina. Prosenelių palikuonys iki šiol gyvena Lietuvoje. Pareiškėjos motina stengėsi palaikyti ryšius su visais giminėmis Lietuvoje, Vokietijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Ji pasakojo pareiškėjai, kad Lietuvoje gyvena daug jos giminių. 2012 m. socialinių tinklų pagalba pareiškėjos motina surado gimines Lietuvoje, ji pradėjo su jais bendrauti, susirašinėti, skambinti. Pareiškėja pirmą kartą Lietuvą aplankė 2019 m. Tais pačiais metais Lietuvą ir gimines, gyvenančius Lietuvoje, aplankė ir jos motina. Ji „gyvai“ pabendravo su giminėmis, suartėjo su jais ir rengėsi toliau aktyviai bendrauti. Pandeminė situacija trumpam bendravimą nutraukė. 2022 m. pareiškėjai pagaliau pasisekė pačiai susipažinti su giminaičiais. Ji pradėjo labai aktyviai ieškoti savo šaknų ir žinių apie protėvius. Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą iki 2028 m. galutinai sugriaus beužsimezgančius ryšius su giminaičiais – antros eilės dėde G. V. bei jo žmona T. V. Jiems po (duomenys neskelbtini) metus. Po 2028 m. jiems jau bus po (duomenys neskelbtini) m. Gali atsitikti taip, kad pareiškėja niekada nebepamatys šių giminių. Taip pat ji labai nori atstatyti protėvių paminklus (antkapius), nes jie labai blogoje būklėje. Tuo tarpu, senyvi giminės jau negali tinkamai jais rūpintis. Šias aplinkybes nurodantys dokumentai pateikti Migracijos departamentui kartu su prašymu dėl leidimo gyventi suteikimo. Jei draudimas atvykti į Lietuvą bus nepanaikintas, aukščiau aprašyti ryšiai su giminėmis gali galutinai nutrūkti, bus sunaikintos paskutinės pareiškėjos sąsajos su jos protėvių žeme. Tai turi ne tik asmeninę – emocinę reikšmę, bet ir teisinę pusę. Sprendžiant apie migracinį asmens statusą, privalomai migracijos pareigūnų vertinami ir pareiškėjo socialiniai – ekonominiai ryšiai su šalimi.
2.3. Departamento Sprendimuose yra neva nustatyta kažkokia pareiškėjos keliama grėsmė, nors tiesiog nebuvo įmanoma nustatyti jokios jos asmeniniu elgesiu sukeltos grėsmės, nes tokio pareiškėjos elgesio, kuris duotų pagrindą kažkokiai grėsmei nustatyti, tiesiog niekada nebuvo ir nėra. Šiuo metu pareiškėja tiesiog nesupranta, kokios yra skundžiamų Migracijos departamento Sprendimų ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 18-4977 (toliau – ir Raštas) priėmimo priežastys, nes sprendimuose nurodytos priežastys (kiek tai prieinama pareiškėjai) neatitinka realybės. Pažymėtina, kad pareiškėja pildydama Migracijos departamento jai pateiktą klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, į 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) atsakė - Ne. Į 11 anketos klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) nurodė, kad Ukrainai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog užsieniečiui išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti neišduotas ar panaikintas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, jei minėta grėsmė yra reali, t. y. pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), asmens konkrečiu elgesiu, tokio elgesio neigiamu pobūdžiu, o ne tariama ar spėjama. Be to, grėsmės turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas.
2.4. Pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad VSD nurodo, pareiškėja dirba AO „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra „(duomenys neskelbtini)“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai „(duomenys neskelbtini)“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys, kuriems taikomos ES sankcijos. Tačiau sankcijos taikomos fiziniams asmenims, bendrovių akcininkams, bet ne pačioms bendrovėms. Pareiškėja su nurodytais sankcionuotais asmenimis (akcininkais) nėra niekaip susijusi, su jais nebendravo ir nebendrauja. Pareiškėja pati atskleidė savo darbo vietą, pildydama Migracijos departamento jai pateiktą anketą. Ji nenuslėpė jokių faktų, nemelavo valstybės pareigūnams, veikė kaip akivaizdžiai sąžiningas asmuo, kuris skaidriai atskleidė visą jos paprašytą informaciją, vykdydama Migracijos departamento reikalavimus. Taigi, duomenis, kuriuos atsakovas bei VSD panaudojo prieš užsienietę, ir kurie buvo pagrindas skundžiamiems sprendimams priimti, - pateikė pati pareiškėja. Pareiškėja jokių atsakingų pareigų AO „(duomenys neskelbtini)“ neužėmė ir neužima. Pradėjo savo darbą (duomenys neskelbtini) užimdama pardavimų specialisto pareigas, o nuo (duomenys neskelbtini) dirba įmonių kreditavimo departamento vadovaujančia vadybininke kredito sandorių aptarnavimo valdybos žemės ūkio pramonės, prekybos, IT sektoriaus įmonių aptarnavimo skyriuje. Nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar pareiškėja dirbo tik specialistės ir vadybininkėms pareigose. Iš aukščiau aprašytų darbo pareigų, akivaizdu jog užsienietės darbo funkcijos buvo išimtinai techninės – specialiosios. Ji neturėjo jokių vadovaujančių pareigų. Negalėjo dalyvauti planuojant ar vykdant įmonės politiką, nepriklausė ne tik valdymo organams ar veiklos organizavimo struktūroms, bet atliko tik žemiausios pakopos techninį darbą. Kaip matyti iš Migracijos departamento pateiktų duomenų bei aukščiau pateiktų paaiškinimų, pareiškėjos ryšiai su Lietuva nuolatos stiprėjo, buvo atstatyti šeiminiai ryšiai su giminaičiais, jos yra siekiama susieti savo ateitį su Lietuva.
2.5. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad VSD Rašte nurodė, kad AO „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nuo (duomenys neskelbtini) m. atsakingas pareigas eina pareiškėja, yra „(duomenys neskelbtini)“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai „(duomenys neskelbtini)“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Iki (duomenys neskelbtini) mėn. daugiau nei 80 proc. AO „(duomenys neskelbtini)“ akcijų valdė Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A. Dėl ryšių su Kremliaus režimu jiems nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos, nustatytos ES Tarybos reglamentu Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“. ES įvedus jiems sankcijas, G. C. ir A. K. savo valdytus aktyvus perleido (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K., o M. F. ir P. A. išlaikė savo aktyvų kontrolę. M. F. yra „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso Rusijos „(duomenys neskelbtini)“, steigėjas ir vienas pagrindinių akcininkų. Jis turi ryšių su (duomenys neskelbtini) prezidentu V. P. ir jo aplinka, yra vertinamas kaip vienas svarbiausių Rusijos finansininkų, užtikrinančių paramą V. P. artimiems asmenims. V. P. už „(duomenys neskelbtini)“ lojalumą Rusijos valdžios institucijoms teikė politinę paramą „(duomenys neskelbtini)“ investuojant užsienyje. P. A. – V. P. ir jo aplinkai artimas oligarchas. Jis yra vienas iš (duomenys neskelbtini) verslininkų, turinčių galimybę reguliariai susitikti su V. P. Kremliuje. Remiantis viešųjų šaltinių informacija, jis palaiko ryšius su Rusijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Kremliuje įtakingu I. S. M. F. bendradarbiaudamas su P. A. teikė finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, ir gavo iš jų naudos, rėmė veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, ginkluotosiose pajėgose, strateginės reikšmės valstybinėse ir privačiose įmonėse sistema.
Motyvuojamoji dalis
3.1. Atsižvelgiant į išdėstytą informacija ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD konstatavo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Pažymi, kad priimdamas ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas nuo (duomenys neskelbtini) m. AO „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra lojalus Rusijos Federacijos valdžios institucijoms ir susijęs su finansine parama Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją) surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Ginčijami Sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimai priimti įvertinus pareiškėjos veiksmus (pareiškėjos darbą AO „(duomenys neskelbtini)), iš atliktų veiksmų (pareiškėjos darbo AO „(duomenys neskelbtini)) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika. Ginčijamuose Sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o nacionalinės vizos panaikinimas, ir uždraudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijami Sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismo posėdyje Departamento atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad skundžiami Departamento Sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD pateikė vertinimą, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, įvertinęs visą turimą informaciją, bei atsižvelgė į griežtinamą ES ir Lietuvos teisinį reguliavimą dėl Rusijos Federacijos piliečių patekimo į ES teritoriją. VSD Rašte nurodė, kad pareiškėja užima atsakingas pareigas AO ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri yra ,, (duomenys neskelbtini)“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai ,, (duomenys neskelbtini)“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Iki (duomenys neskelbtini) mėn. daugiau nei 80 proc. AO ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų valdė Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A. Dėl ryšių su Kremliaus režimu jiems nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos Europos Sąjungos sankcijos. ES įvedus jiems sankcijas, G. C. ir A. K. savo valdytus aktyvus perleido (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K., o M. F. ir P. A. išlaikė savo aktyvų kontrolę.
4.1. Paaiškino, kad M. F. yra ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso Rusijos ,, (duomenys neskelbtini)“, steigėjas ir vienas pagrindinių akcininkų. Jis turi ryšių su (duomenys neskelbtini) prezidentu V. P. ir jo aplinka, yra vertinamas kaip vienas svarbiausių Rusijos finansininkų, užtikrinančių paramą V. P. artimiems asmenims. V. P. už ,,(duomenys neskelbtini)“ lojalumą Rusijos valdžios institucijoms teikė politinę paramą ,,(duomenys neskelbtini)“ investuojant užsienyje. P. A. – V. P. ir jo aplinkai artimas oligarchas. Jis yra vienas iš Rusijos verslininkų, turinčių galimybę reguliariai susitikti su V. P. Kremliuje. Remiantis viešųjų šaltinių informacija, jis palaiko ryšius su Rusijos bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Kremliuje įtakingu I. S. M. F. bendradarbiaudamas su P. A. teikė finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, ir gavo iš jų naudos, rėmė veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismo posėdyje VSD atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo numatytu būdu.
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjai panaikinta nacionalinė viza, bei Sprendimo Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. birželio 4 d. iki 2028 m. birželio 3 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
6.1. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę.
6.2. Pareiškėja 2023 m. sausio 3 d. Departamento pateiktame klausimyne 10 klausime (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo atsakymo variantą ,,Ne“. Šio klausimyno 11 klausime (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: Ukrainai / Rusijos Federacijai) pareiškėja pažymėjo, kad ,,Ukrainai“. Be kita ko, pareiškėja pateiktame klausimyne nurodė savo darbovietę.
6.3. VSD Rašte nurodė, kad pareiškėja, pildydama Departamento klausimyną, nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba vyriausiąja vadybininke AO „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja užima atsakingas pareigas AO „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra „(duomenys neskelbtini)“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai „(duomenys neskelbtini)“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Iki (duomenys neskelbtini) mėn. daugiau nei 80 proc. AO „(duomenys neskelbtini)“ akcijų valdė Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A. Dėl ryšių su Kremliaus režimu jiems nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos, nustatytos ES Tarybos reglamentu Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“. ES įvedus jiems sankcijas, G. C. ir A. K. savo valdytus aktyvus perleido (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K., o M. F. ir P. A. išlaikė savo aktyvų kontrolę. M. F. yra „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso Rusijos „(duomenys neskelbtini)“, steigėjas ir vienas pagrindinių akcininkų. Jis turi ryšių su (duomenys neskelbtini) prezidentu V. P. ir jo aplinka, yra vertinamas kaip vienas svarbiausių Rusijos finansininkų, užtikrinančių paramą V. P. artimiems asmenims. V. P. už „(duomenys neskelbtini)“ lojalumą Rusijos valdžios institucijoms teikė politinę paramą „(duomenys neskelbtini)“ investuojant užsienyje. P. A. – V. P. ir jo aplinkai artimas oligarchas. Jis yra vienas iš Rusijos verslininkų, turinčių galimybę reguliariai susitikti su V. P. Kremliuje. Remiantis viešųjų šaltinių informacija, jis palaiko ryšius su Rusijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Kremliuje įtakingu I. S. M. F. bendradarbiaudamas su P. A. teikė finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, ir gavo iš jų naudos, rėmė veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir prašo neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
6.4. Departamentas Sprendimu Nr. 1 nusprendė panaikinti nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog VSD vertinimu, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
6.5. Departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 2 nurodytos analogiškos aplinkybės kaip VSD Rašte. Taip pat pažymėta, jog Departamentas 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S77534 atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taip pat pažymėta, jog buvo priimtas Sprendimas Nr. 1. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad anksčiau leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje jai išduoti nebuvo, 2023 m. kovo 15 d. pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 pagrindą jai buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d. Įdarbinta Lietuvoje pareiškėja nebuvo. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje lankėsi retai, trumpalaikiams vizitams. Tai reiškia, jog pareiškėjos ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja. Departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Pareiškėja prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi pažymėjo, kad yra susituokusi, nurodė sutuoktinio, (duomenys neskelbtini) piliečio, asmens duomenis, nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėja prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi pažymėjo Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis, su kuriais turi ryšių - antros eilės dėdę ir tetą. Pareiškėja prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad ji turi teisę atkurti (duomenys neskelbtini) pilietybę, grindžia savo prosenelio K. V., g. (duomenys neskelbtini) m., dokumentais. Pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas laikyti, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Dėl nurodtų aplinkybių pareiškėjai nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas), Kriterijų vertinimo tvarkos, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) nuostatos.
7.1. UTPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
7.2. UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
7.3. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (UTPĮ 133 straipsnio 7 dalis).
7.4. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Lietuvos Respublika Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (UTPĮ 133 straipsnio 8 dalis).
7.5. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
7.6. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta 38 punkte nustatyti terminai.
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje klausimus, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023).
8.1. LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.
8.2. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
9. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekanti plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
10. Pareiškėjos teigimu, Departamento nustatyta pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui ir tuo pagrindu priimti ginčijami Sprendimai nėra pagrįsti realia keliama grėsme, nes pareiškėja turi teisę atkurti pilietybę, Lietuvoje gyvena jos giminaičiai, ji turėjo tiek Lietuvos, tiek kitų šalių nacionalines vizas, o jos darbas AO „(duomenys neskelbtini)“ nėra susijęs su vadovaujančiomis pareigomis, ji neplanavo ir nevykdė įmonės politikos, nepriklausė valdymo organams ar veiklos organizavimo struktūroms.
10.1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal darbo pažymą, pareiškėja AO „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja perkelta dirbti įmonių kreditavimo departamento vadovaujančia vadybininke į kredito sandorių aptarnavimo valdybos žemės ūkio pramonės, prekybos, IT sektoriaus įmonių aptarnavimo skyrių. Iki tol, pareiškėja dirbo kaip vyriausioji specialistė arba vadybininkė. VSD ir Departamento vertinimu, pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui yra susijusi su jos darbu AO „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ši bendrovė susijusi su asmenimis, kurie teikia paramą (duomenys neskelbtini) prezidentui V. P., bei asmenims, kurie atsakingi už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, taip pat rėmė veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Šią išvadą VSD atliko įvertinusi pareiškėjos darbą minėtoje bendrovėje. Iš į bylą pateikto klausimyno matyti, jog pareiškėja nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, pripažįsta, jog Krymas priklauso Ukrainai.
10.2. VSD Rašte yra nurodoma šiandieninė geopolitinė situacija, aptariamos galimos grėsmės valstybės saugumui, nurodoma, kad pareiškėja klausimyne nurodė savo darbą AO „(duomenys neskelbtini)“, vertinama tikimybė būti išnaudotai Rusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. Departamentas, atlikęs individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, bei vadovaudamasis VSD Rašte pateikta informacija dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, priėmė ginčijamus Sprendimus. Nors pareiškėja skunde teigia, kad ji turi teisę atkurti pilietybę, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokių duomenų nepateikė. Be to, pareiškėja taip pat nepateikė teismui duomenų, kad ji yra pradėjusi pilietybės atkūrimo procesą, todėl šie teiginiai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Aplinkybė, jog pareiškėja turėjo kitų šalių nacionalines vizas nesudaro pagrindo išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą, nes nacionalinės vizos išdavimas vertintinas šių dienų kontekste.
10.3. Kaip minėta, Departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, o galutinius Sprendimus priėmė įvertinęs VSD Rašte pateiktą informaciją, pareiškėjos ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius. Pareiškėjos darbas AO „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkai turi ryšių su V. P. artimais asmenimis bei asmenimis, atsakingais už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 2 nustatyta, kad pareiškėjai anksčiau leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti nebuvo, įdarbinta Lietuvoje nebuvo, pareiškėjos ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja, taip pat pareiškėja neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Dėl nurodytų aplinkybių, Departamentas darė išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas sutinka su Departamento Sprendimuose padarytomis išvadomis, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Nors pareiškėja bendrovėje dirba vadybininke, tačiau nereiškia, jog jos darbo pobūdis ar atliekamos darbo funkcijos galėtų nekelti grėsmės nacionaliniams saugumui, nustačius, kad bendrovė susijusi su asmenimis, turinčiais ryšių su karo nusikaltimus vykdančiais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji nėra susijusi su asmenimis, kurie remia karo nusikaltimus Ukrainoje. Taip pat pareiškėja nepateikė duomenų, jog jos darbo funkcijos nėra susijusios su minėtais asmenimis. Šiuo atveju pareiškėjos keliama grėsmė yra reali, todėl yra pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą nacionalinę vizą bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
10.4. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
10.5. Nustačius, jog bendrovė, kurioje dirba pareiškėja, priklauso „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje, o pagrindiniai „(duomenys neskelbtini)“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys, darytina išvada, kad pareiškėjos keliama grėsmė nėra laikytina tariama. Nagrinėjamu atveju įvertinus minėtas aplinkybes, surinkti duomenys apie pareiškėją leidžia daryti išvadą, jog ji galėtų kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos keliamos grėsmės realumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutinka su Departamento Sprendimuose padarytomis išvadomis, todėl neturi pagrindo jų panaikinti.
11. Atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
11.1. Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinėse bylose Nr. A556-336/2011; Nr. A56-997/2014). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (LVAT administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (LVAT administracinėse bylose Nr. A520-2294/2012, Nr. A398- 442/2015).
11.2. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad Departamentas ginčijamuose Sprendimuose atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, priimant Sprendimus buvo atsižvelgta ir į VSD Rašte pateiktą informaciją, ir įvertinus šiandieninę geopolitinę situaciją. Be to, buvo vertinti pareiškėjos ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai. Sprendimai pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, yra motyvuoti, todėl atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Departamento Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra teisėti bei pagrįsti, naikinti jų pareiškėjos skunde nurodomais, ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
12. Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
13. Teismui konstatavus, kad ginčijami atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. F. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.