Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-56-544/2014;

Arvydas Jasonas Proceso Nr. 2-08-3-05789-2013-8;

2014 m. sausio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-25 nutarties procesinio dokumento priėmimo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-7001-827/2013 pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą dėl ginčų, susijusių nuo nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atskirasis skundas atmestinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentams ir motyvams, todėl visų jų nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose, CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį (pareiškimą), netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Kaip matyti iš patikslinto pareiškėjos prašymo (trūkumų pašalinimas) „Dėl nuosavybės į K. ir V. M. žemę išnagrinėjimo išsamiai“ (b. l. 72-77), pareiškėja Z. V. prašo panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000-06-23 sprendimą Nr. 67491-542, 2005-06-14 sprendimus Nr. 101014-1688, Nr. 101013-1687, Nr. 101015-1689, panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-165-589/2008, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011- sprendimą Nr. 235 dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo. Iš teismų sistemos Liteko duomenų ir iš šios bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-165-589/2008 atmetė ieškovės Z. V. ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, J. G. M., S. D. G., trečiajam asmeniui – notarei V. P., dėl 2003-10-23 pasirašyto susitarimo atkurti nuosavybės teises į senelių iki nacionalizacijos valdytą žemę lygiomis dalimis po 6,74 ha pripažinimo negaliojančiais, dėl 2005-06-14 Panevėžio apskrities viršininko sprendimų Nr. 101014-1688, Nr. 101015-1689, Nr. 101013-1687 1 ir 7 dalių panaikinimo, dėl 2000-06-23 Panevėžio apskrities sprendimo Nr. 67491-542 7 dalies panaikinimo ir nustatymo, jog ieškovei Z. V. tenkanti dalis, į kurią turi būti atkurta nuosavybės teisė pagal „LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo" įstatymo 2 str. 4 dalį į K. M. priklausiusią 20,22 ha žemę (duomenys neskelbtini), yra 10,11 ha, dėl įpareigojimo Panevėžio apskrities viršininką per mėnesį laiko nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti ieškovei nuosavybės teises į priklausančias žemės sklypų dalis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, dėl termino administraciniam aktui ginčyti atnaujinimo dėl svarbių priežasčių, jei šis terminas praleistas. Panevėžio apygardos teismo 2008-08-21 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-21 sprendimas buvo paliktas nepakeistu ir įsiteisėjo.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Todėl tai, kad apeliantė įsiteisėjusį teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu, nereiškia, jos minėti teismų procesiniai sprendimai neįsiteisėjo. Įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-05-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-589/2008, kaip ir kitų šioje byloje minimų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, patys teismai negali nei panaikinti, nei pakeisti. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad šioje dalyje yra pagrindas atsisakyti priimti dokumentą CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 str. 4 d.).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesnės instancijos teismų veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 374 str. prasme prašymas atnaujinti procesą yra laikomas pakartotiniu, kai jis grindžiamas tuo pačiu pagrindu, kuriuo teismas buvo išnagrinėjęs CPK 370 str. 3 d. nustatyta tvarka pagal ankstesnį pareiškėjo prašymą. Iš teismų sistemos Liteko duomenų ir šioje byloje esančių dokumentų matyti bei įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad apeliantė jau du kartus buvo pateikusi prašymus atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-165-589/2008 remdamasi tuo pačiu pagrindu ir tomis pačiomis aplinkybėms kaip kad jie nurodomi ir šioje byloje pateiktuose prašymuose. Būtent, minėti prašymai buvo grindžiami aiškia teisės normos taikymo klaida ir naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis - 1954-03-12 senelės V. M. testamentu, kurio pagrindu pareiškėjai turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į visą senelio turėtą žemę. Išnagrinėjus pareiškėjos 2010 metų prašymą dėl CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-09-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-5611-837/2010 ir Panevėžio apygardos teismas 2010-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-754-280/2010 konstatavo, kad aplinkybė dėl testamento buvo žinoma ir aptarta nagrinėjant bylą iš esmės, o dėl CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindo nurodė, kad šis punktas netaikomas, nes nėra padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, o sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja tuo pačiu testamentu, kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-165-589/2008, grindė ir prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-1666-739/2011. Minėtoje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismas 2011-03-24 nutartyje konstatavo, jog prašymas pateiktas pakartotinai, o kitų CPK 366 str. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, negu jie jau buvo pareikšti ir išnagrinėti virš minėtose byloje, nenurodyta. Nurodytais LR CK 1.81, 1.90, 1.91 straipsniais pareiškėja jau rėmėsi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-165-589/2008 ir apie juos Panevėžio miesto apylinkės teismas pasisakė priimdamas 2008-05-21 sprendimą ir Panevėžio apygardos teismas, priimdamas 2008-08-21 nutartį. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja prašyme remiasi virš minėtais tais pačiais aptartose bylose išnagrinėtais pagrindais ir aplinkybėmis, kas sudaro pagrindą išvadai, jog žinomas ir nustatytas aplinkybes pareiškėja įrodinėja iš naujo teikdama pakartotinius prašymus atnaujinti procesą CPK 374 str. pagrindu. Šioje byloje nagrinėjame prašyme apeliantė nurodo tam tikrų asmenų konkrečiai neįvardintas nusikalstamas veikas, bet joks konkretus įsiteisėjęs teismo nuosprendis dokumente nenurodytas ir prie dokumentų priedų nepridėtas. CPK 366 str. 1 d. 3 ar 4 p. nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą galima įrodyti ne bet kokiais įrodymais, o tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 177 str. 3 d.). Todėl CPK 137 str. 2 d. 4 p., 366 str., 374 str. nuostatas pirmosios instancijos teismas taikė ir aiškino tinkamai.

Be to, ką nurodė pirmosios instancijos teismas, ir ką pavyko suprasti iš pateiktų duomenų, galima daryti prielaidą, kad pareiškėjos reikalavimas „panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei Z. V. 2011 m. mėn. d. Nr.235 - panaikinti tą dalį, kur norima atkurti man nuosavybę į 6,7400“, galimai nėra priimtinas (b. l. 58), pareiškėja nepateikė nustatyta tvarka patvirtintos jos kopijos, nors daug kartų teikė paaiškinimus raštu ir dokumentus. Dėl nepriimto ir realiai neegzistuojančio sprendimo ginčas teisme nenagrinėjamas CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Jeigu minėtas sprendimas yra priimtas, tai ginčai dėl įgaliotos institucijos sprendimo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisėtumo ir pagrįstumo pagal rūšinį teismingumą yra teismingi administraciniam teismui, nes ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK 137 str. 2 d. 2 p. kaip neteismingą tam teismui.

CPK 336 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Kadangi byloje yra eilė iki pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio apeliantės teikiamų paaiškinimų raštu (CPK 42 str. 1 d.), pripažintina, kad apeliantė yra tinkamai išklausyta ir kad visos aplinkybės, kurias ji laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu.

Apeliantės argumentai dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių ir materialines teisės normų pažeidimų yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo atskirojo skundo tenkinimui. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.