- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-293-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- D. T.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01105-2011-5
NUTARTIS
2012 m. gegužės 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-674/2012 pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui D. T., institucija teikianti išvadą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo skolos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. T. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo D. T. materialinį išlaikymą jų nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, priteisti 14400,00 Lt išlaikymo skolos už praeitus tris metus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos skolos, skaičiuojant nuo pareiškimo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2-4 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos dukters K. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Dukra gyvena su ieškove gyvena (duomenys neskelbtini), be K. ji augina dar tris vaikus-V. V., D. J., B. J.. Dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, artimiausius tris metus, iki mokyklos baigimo, ypač reikalinga materialinė parama. Neskaitant mokyklos užsiėmimų, reikalingi papildomi užsiėmimai, korepetitoriai. Mėnesinės išlaidos, skirtos jos poreikiams užtikrinti, sudaro apie 1680 Lt: maistui - 200 Lt, drabužiams, avalynei - 200 Lt, mokymosi priemonėms - 50 Lt, higienos priemonėms – 50 Lt, pramogoms ir poilsiui (įskaitant atostogas, gimtadienių šventimą ir pan.) - 200 Lt, kultūriniam ugdymui - 80 Lt, būstui, komunaliniams mokesčiams - 500 Lt, vaiko sveikatai - 200 Lt, kitoms išlaidoms – 200 Lt. Ieškovė prašė teismo priteisti 400 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, nes tai sudaro pusę minimalios mėnesinės algos, kuri yra minimali išlaikymo suma, siekiant užtikrinti vaiko socialinį, protinį, fizinį bei dorovinį vystymąsi. Kadangi atsakovas jau kurį laiką neteikia dukrai materialinio išlaikymo, daugiau nei tris metus, prašė priteisti įsiskolinimą už dukters išlaikymą už tris paskutinius metus po 400 Lt kas mėnesį, iš viso 14400 Lt.
Atsakovas D. T. su ieškiniu sutiko iš dalies (17-18 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad teikė dukros išlaikymui materialinę paramą. Ieškovei išvykus gyventi į užsienį su dukra, jis negalėjo teikti išlaikymo dukrai, nes ieškovė nepateikė jam savo gyvenamosios vietos adreso ir nenurodė sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigus dukros išlaikymui. Tačiau dukra tris kartus per metus grįžta pas jį atostogų ir tuo metu jis dukrą išlaiko, duoda pinigų. Už paskutinius 3 metus dukrai suteikė materialinę paramą apie 5850 Lt. 2008 m. žiemos atostogų metu dukrai davė grynais pinigais 400 Lt, maistui - 100 Lt, smulkioms išlaidoms -150 Lt. 2009 m. pavasario, vasaros ir žiemos atostogų metu suteikė dukrai gimtadienio proga 150 Lt, maistui - 300 Lt, grynais pinigais - 1200 Lt, smulkioms išlaidoms - 300 Lt. 2010 m. pavasario, vasaros ir žiemos atostogų metų teikė paramą gimtadienio proga 150 Lt, maistui – 300 Lt, grynais pinigais – 1200 Lt, smulkioms išlaidoms – 300 Lt. 2011 m. pavasario ir vasaros metu teikė paramą gimtadieniui 150 Lt, maistui – 200 Lt, smulkioms išlaidoms – 300 Lt, sveikatos patikrinimui ir gydymui - 150 Lt, grynais pinigais – 600 Lt. Todėl jokio įsiskolinimo dukros išlaikymui už paskutinius 3 metus neturi. Prašė teismo 14400 Lt ieškinį skolos atmesti. Jis šiuo metu neturi galimybės teikti dukrai išlaikymą po 400 Lt, nes jo gaunamas mėnesinis atlyginimas yra 847 Lt, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. T., gim. (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo metu dukros K. išlaikymui gali skirti per mėnesį tik po 250 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš D. T. išlaikymą jo nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2011-09-26 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedė vaiko motinai E. T.. Į sumokėtą išlaikymą įskaitė D. T. sumokėtas išlaikymui skirtas sumas pagal 2011-11-07 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Nurodė, kad šios sprendimo dalies vykdymas skubus.
Priteisė iš D. T. 3150,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą jo nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) už praeitus tris metus skaičiuojant nuo 2008-09-24 iki 2011-09-25.
Priteisė iš D. T. 5 procentų dydžio metines palūkanas jo nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuo priteistos skolos nuo pareiškimo teismo įsakymui išduoti padavimo dienos (2011-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinto 2011-11-07 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1177-674/2011 dėl laikino išlaikymo priteisimo iš D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini) , po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-07.
Priteisė iš atsakovo D. T. ieškovės E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 504,00 litus jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovo D. T. 14,64 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, 184,00 Lt. žyminio mokesčio, įmokant į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sutinkamai su LR CPK 83 str.1d.2p. grąžino ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį 432,00 litus (79-83 b. l.).
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad nepilnametė K. T. gyvena su ieškove, kuri ją išlaiko. Atsakovas yra sukūręs kitą šeimą ir augina dar du nepilnamečius vaikus. Atsakovo materialinė padėtis nėra gera, nes jis uždirba 847,00 Lt per mėnesį ir turi išlaikyti tris vaikus. Teismas laikė, kad atsakovas teikė dukrai K. išlaikymą, teikė jį ir per paskutinius trejus metus.
Teismas sprendė, kad išlaikymo dukrai K. T. priteisimas po 400,00 Lt kas mėnesį, bei tokio pat dydžio įsiskolinimo priteisimas kas mėnesį už praeitus tris metus, būtų neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, todėl nukentėtų kitų dviejų atsakovo nepilnamečių vaikų materialinė padėtis, būtų pažeistas vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties proporcingumo principas.
Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė paskaičiavimus, kad ji vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia apie 1680 litų. Teismas manė, kad ne visi ieškovės paskaičiavimai pagrįsti, nes kiekvieną mėnesį išleidžiant dukrai po 200 litų drabužiams, avalynei, po 200 litų pramogoms ir poilsiui, po 500 Lt būstui, komunaliniams mokesčiams, po 200 Lt kitoms išlaidoms, paskaičiavime viršijami būtiniausi minėti vaiko poreikiai. Teismui laikė, kad ieškovė nepateikė teismui savo turtinę padėtį įrodančių dokumentų, savo šeimos gaunamų pajamų, todėl nurodė, kad nėra aišku, iš kokių lėšų ji pati pragyvena, išlaiko kitus tris vaikus.
Teismas sprendė, kad minimalius vaiko poreikius galima patenkinti priteisiant išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2011-09-26 iki vaiko pilnametystės.
Iš atsakovo teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už praeitus tris metus, skaičiuojant nuo 2008-09-24 iki 2011-09-25. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad už praeitą 3 metų laikotarpį D. T. suteikė 5850,00 Lt sumą savo dukros išlaikymui, todėl šią sumą teismas išskaičiavo iš įsiskolinimo (9000Lt -5850 Lt) ir likusią įsiskolinimo sumą 3150,00 Lt priteisė iš atsakovo.
LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo teismas priteisė penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos nuo pareiškimo teismo įsakymui išduoti padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui teismas priteisė jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, į valstybės biudžetą priteisė žyminį mokestį ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.
Teismas ieškovei grąžino sumokėtą žyminį mokestį, kadangi ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė E. T. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą tenkinant ieškinį visa apimtimi (90-94 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas dėl išlaikymo dydžio priteisimo nurodo, kad teismas priteisdamas 250 Lt išlaikymo dydį per mėnesį, nepagrįstai atsižvelgė tik į atsakovo oficialiai gaunamas pajamas. Teigiama, kad atsakovo veiksmai byloja apie galimai mokamą didesnį atlyginimą atsakovui nei yra deklaruojama byloje. Teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į aplinkybes dėl atsakovo pastangų ir galimybės uždirbti, sveikatą bei amžių. Teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktas įrodymais apie savo turtinę padėtį, atsižvelgė tik į jo pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus ir neatsižvelgė į tai, kad dukters K. poreikiai yra išaugę ir jie, pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), yra didesni. Teismas visiškai nepasisakė dėl vaiko poreikių, klaidingai nurodė, kad atsakovas visada rūpinosi savo dukters materialine gerove.
2. Teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą pažeidė įrodinėjimo taisykles. Nes rėmėsi tik atsakovo, jo žmonos ir jo mamos parodymais. Teigiama, kad per paskutinių trejų metų laikotarpį joks tėvo išlaikymas dukrai nebuvo teikiamas ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių teiktą išlaikymą. Teismas sumažindamas įsiskolinimą už išlaikymą rėmėsi tik paties atsakovo pateiktais parodymais dėl teikto išlaikymo, kuris nėra pagrįstas rašytiniais parodymais ar kitais objektyviais duomenimis. Teismo sprendimas dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo yra neargumentuotas, nepagrįstas ir pažeidžiantis vaiko interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. T. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą (101-102 b. l).
Teismas priteisdamas po 250 Lt išlaikymo dydį per mėnesį dukrai K. T. pagrįstai atsižvelgė ne tik į atsakovo gaunamas pajamas, turtinę padėtį, pareigą dar išlaikyti du vaikus, bet ir į tai, kad per nugyventą laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į atsakovo esamą turtinę padėtį, tačiau ieškovė šiuo metu gyvendama užsienyje teismui dėl nežinomų priežasčių nepateikė savo pajamų ir nenurodė savo materialinės turtinės padėties. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas teikė materialinę paramą pastoviai dukros išlaikymui, nes pateikti dokumentai su ieškovės parašais, iš kurių matyti, kad ši parama buvo pastoviai teikiama. Šį faktą paliudijo teismo posėdžio metu liudytojos J. T. ir D. G.. Ieškovė nenurodė, kodėl pakeitė priteistino išlaikymo dydžius ir kokiu pagrindu pakeitė išlaikymo dydį pareikšdama ieškinį. Gyvendama užsienyje ieškovė turėjo galimybes tėvui pranešti, kad dukrai reikalinga papildoma parama jos išlaikymui. Tačiau ieškovė papildomos paramos neprašė ir nenurodė savo gyvenamosios vietos užsienyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl priteisto išlaikymo dydžio vertinimo
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas D. T. ir ieškovė E. T. yra dukros K. T., , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Dėl gaunamų pajamų ir turimo turto vertinimo
Apeliantės argumentas, kad atsakovo veiksmai byloja apie galimai mokamą didesnį atlyginimą nei yra deklaruojama byloje, todėl teismas priteisdamas 250 Lt išlaikymo dydį per mėnesį, nepagrįstai atsižvelgė tik į atsakovo oficialiai gaunamas pajamas, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Apeliantė šiam argumentui pagrįsti byloje nepateikė jokių kitų įrodymų paneigiančių atsakovo oficialiai gaunamas pajamas. Vien deklaratyvus apeliantės teiginys, apie galimai atsakovui mokamą didesnį atlyginimą ar kitas gaunamas pajamas, negali paneigti byloje esančių įrodymų patvirtinančių atsakovo gaunamas realias pajamas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal tėvų gaunamas pajamas, bet ir pagal turimą turtą. Todėl svarbia aplinkybe teismas laiko ta, kad ieškovė byloje nėra pateikusi duomenų apie savo ir savo šeimos gaunamas pajamas ir turtą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje ieškovė neįrodė iš kokių lėšų pragyvena ir išlaiko vaikus, laikytina pagrįsta. Ši svarbi aplinkybė teisėjų kolegijos vertintina kaip ieškovės vengimas atskleisti realią turtinę padėtį, dėl ko teismas neturi galimybės vertinti vieno iš tėvų gaunamų pajamų ir turimo turto. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktas įrodymais apie savo turtinę padėtį, atsižvelgė tik į jo pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė išlaiko kitus savo mažamečius vaikus, nesudaro pagrindo atleisti tėvus nuo pareigos teikti išlaikymą dukrai.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad atsakovo materialinė padėtis nėra gera, nes jis uždirba 847,00 Lt per mėnesį ir turi išlaikyti tris vaikus. Pirmosios instancijos išvada, kad išlaikymo dukrai K. T. priteisimas po 400,00 Lt kas mėnesį bei tokio paties dydžio įsiskolinimo priteisimas kas mėnesį už praeitus tris metus būtų neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nukentėtų kitų dviejų atsakovo nepilnamečių dukterų materialinė padėtis, būtų pažeistas vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties proporcingumo principas, laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl pastangų ir galimybės teikti išlaikymą
Pažymėtina kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į aplinkybes dėl atsakovo pastangų ir galimybės uždirbti, sveikatą bei amžių, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu darbui susirasti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių įvertinti abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą dukrai Kornelijai objektyvius veiksnius, todėl atskirai šios priežastys nevertintinos. Atsižvelgiant į subjektyvius veiksnius pažymėtina, kad atsakovas yra darbingas ir dirbantis asmuo, nėra registruotas darbo biržoje, socialinių išmokų negauna, todėl atsakovo pastangos ir galimybės yra panaudotos.
Dėl poreikių pagrindimo
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas visiškai nepasisakė dėl vaiko poreikių, neatsižvelgė į tai, kad dukters K. poreikiai yra išaugę ir jie, pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), yra didesni.
Dukters K. T. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindė byloje pateiktu paskaičiavimu, kuriame nurodoma 1680 Lt išlaidų suma per mėnesį. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovės pateiktas 1680 Lt išlaikymo dydis dukrai per mėnesį nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų leidžiančių spręsti apie ieškovės galimybę (gaunamas pajamas ir turtą) teikti 1680 Lt sumą dukters poreikiams tenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ne visi ieškovės paskaičiavimai yra pagrįsti, nes kiekvieną mėnesį išleidžiant dukrai po 200 litų drabužiams, avalynei, po 200 litų pramogoms ir poilsiui, po 500 Lt būstui, komunaliniams mokesčiams, po 200 Lt kitoms išlaidoms, paskaičiavime viršijami būtiniausi minėti vaiko poreikiai. Be to, byloje esanti pažyma iš Jungtinės Karalystės Mokesčių inspekcijos vaikų pašalpų skyriaus, patvirtina, kad už K. T. yra mokama 20,30 svarų sterlingų per savaitę, tai yra apie 360 Lt per mėnesį (57-58).
Paprastai pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažįstama teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad kiekvienu konkrečiu atveju nėra būtina orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, o byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu spręsti, kokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas. Todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad mokėtinas išlaikymo dydis kas mėnesį neturėtų būti mažesnis kaip 400 Lt.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių K. T. specialių ar ypatingų poreikių būtinybės, kurie sąlygotų didesnes išlaidas jos išlaikymui.
Be to, teisėjų kolegija vertina aplinkybę dėl ieškovės ir dukters gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) esantį skirtingą pragyvenimo lygį, nelaiko tai esminiu tėvų pareigos pažeidimu teikiant išlaikymą.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija tenkindama sprendžia, kad mergaitės amžiaus grupė ((duomenys neskelbtini)metų) tokia, kai vaikui neturint specialių poreikių, jos išlaikymui per mėnesį, gaunant 360 Lt pašalpą, galima apsiriboti 250 litų būtina minimalia suma skirtina atsakovo. Ši suma laikytina minimalia, tokia, iš kurios gali būti patenkinti minimalūs tokio amžiaus vaiko poreikiai, todėl teisėjų kolegija laiko, kad minėtos sumos priteisimas vaikui nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai nėra begaliniai, jam augant poreikiai gali keistis, todėl abiejų tėvų skiriamas išlaikymo dydis gali būti persvarstomas iš naujo.
Remdamasi aptartais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, tinkamai vertino surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu priėmė pagrįstas išvadas.
Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo ir vertinimo
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes rėmėsi tik atsakovo, jo žmonos ir jo mamos parodymais laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Kaip jau buvo minėta, aplinkybės, susijusios su išlaikymo reikalingumu ir galimybę ją teikti yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo, jo žmonos ir mamos parodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiškai nepagrįstus.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad per paskutinių trejų metų laikotarpį joks tėvo išlaikymas dukrai nebuvo teikiamas ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių teiktą išlaikymą. Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko ta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas gera valia, dar prieš santuokos nutraukimą, nuo 2000 m. iki 2007 m. rugpjūčio mėn., teikė išlaikymą savo dukrai K. ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (19-22 b. l.). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris esant byloje įrodymams, tinkamai vykdė tėvo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, jo elgesio standartai, liudytojų parodymai, teisėjų kolegijai leidžia nesuabejoti dėl tėvo suteiktos 5850 Lt paramos dukrai grįžtant trejus metus į Lietuvą atostogų. Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina ir tai, kad apeliantė nepaneigė liudytojų parodymų, atsakovo nurodomos aplinkybės, kad per paskutinius 3 metus išlaikymas dukrai buvo teiktas jai grįžtant atostogų į Lietuvą.
Pirmosios instancijos teismas sumažindamas įsiskolinimą už išlaikymą, pagrįstai rėmėsi tik paties atsakovo pateiktais parodymais dėl teikto išlaikymo, kadangi ieškovė jokių kitų įrodymų ar argumentų nepateikė. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo yra neargumentuotas, nepagrįstas ir pažeidžiantis vaiko interesus.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, 5850 Lt išlaikymo įsiskolinimą sumažino teisėtai ir pagrįstai.
Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atmestini.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Šalys nepateikė duomenų apie priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje dydį, todėl jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.