- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-506-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01608-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Suinteresuotas asmuo
- D. L., A. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. L., A. L., antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkei D. L. priklauso 1/2 dalis transporto priemonės BMW 530I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), leidžiant antstoliui transporto priemonę realizuoti, skolininkės sutuoktiniui A. L. pervedant pusę lėšų, gautų realizavus transporto priemonę; nustatyti, kad skolininkei D. L. priklauso 1/2 dalis transporto priemonės HONDA VT1100C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), leidžiant antstoliui transporto priemonę realizuoti, skolininkės sutuoktiniui A. L. pervedant pusę lėšų, gautų realizavus transporto priemonę; nustatyti, kad skolininkei D. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – 1/2 dalis nuolatinės išmokos, kuri buvo išskaityta iš skolininkės sutuoktinio A. L. ir sukaupta vykdant 2021 m. gruodžio 27 d. turto arešto akto reikalavimus iki vedybų sutarties sudarymo dienos 2022 m. kovo 3 d. Nurodo, kad skolininkė neturi kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto savo prievolėms įvykdyti iš asmeninio turto, dėl to yra būtina nukreipti išieškojimą į turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolių kontorai buvo pateikta 2022 m. kovo 3 d. sudaryta povedybinė sutartis, iš kurios buvo nustatyta, jog visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas bei turtinės teisės, kurie bus įgyti kiekvieno sutuoktinio vardu nuo sutarties įsigaliojimo dienos, bus šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Remiantis tuo skolininkės turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro automobilis BMW 530I, automobilis HONDA VT1100C, nuolatinės išmokos, mokamos sutuoktiniui. Teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad yra būtinybė dalijant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skolininkės ir sutuoktinio bendro turto dalys yra lygios. Teigia, kad potencialiam pirkėjui transporto priemonė yra patraukli tik parduodant ją kaip vientisą objektą, todėl nustatytina, kad leidžiama realizuoti transporto priemonę, skolininkės sutuoktiniui pervedant pusę lėšų, gautų realizavus transporto priemonę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė teismui procesinį dokumentą, jame nurodo, kad su sutuoktine yra sudaręs povedybinę sutartį, kuria pasidalijo turtą. Bendrų skolų ir turto neturi, prašo pareiškėjos prašymo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, nustatė, kad D. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. L. priklauso 1/2 (viena antroji) dalis turto: 1) transporto priemonės BMW 530I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2) transporto priemonės HONDA VT1100C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) išmokos, kuri buvo mokama sutuoktiniui A. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje iki 2022 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/09/07493, kurioje vykdomas išieškojimas iš D. L. išieškotojos (pareiškėjos) naudai. Antstolio 2021 m. gruodžio 27 d. turto arešto aktais areštuotas skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – transporto priemonės BMW 530I ir HONDA VT1100C, taip pat jos sutuoktiniui mokama išmoka. Antstolės padėjėja siūlė skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo, tačiau, skolininkei nepateikus sutikimo, antstolio padėjėja 2022 m. sausio 20 d. pateikė pasiūlymą pareiškėjai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo iki 2022 m. balandžio 1 d.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl turto dalies nustatymo nurodė, kad skolininkė ir A. L. yra sudarę santuoką nuo 2017 m. spalio 14 d. Šalys 2022 m. kovo 3 d. sudarė povedybinę sutartį. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis povedybinės sutarties 1.1 punktu, šalys susitarė tik dėl to turto, kuris bus įgytas ateityje, nuosavybės formos. Teismas atsižvelgdamas į santuokos sudarymo momentą, į tai, kad povedybinė sutartis sudaryta vėliau, nei yra įgytos transporto priemonės, ir į tai, jog povedybine sutartimi susitarta tik turto, kuris bus įsigytas ateityje, nutarė, kad tik turtas, įgytas po povedybinės sutarties pasirašymo, laikytinas asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl iš ginčo turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo, išieškojimas yra galimas. Nurodė, kad šiuo atveju duomenų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, nėra, todėl nustatė, kad ginčo transporto priemonės ir skolininkės sutuoktiniui mokama išmoka iki 2022 m. kovo 3 d. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 dalis šio turto priklauso skolininkei.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl turto realizavimo nurodė, kad pareiškėja taip pat prašo leisti antstoliui realizuoti ginčo transporto priemones, skolininkės sutuoktiniui pervedant pusę lėšų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į lygių dalių principą, leidimas realizuoti transporto priemones, kurių dalis priklauso skolininkės sutuoktiniui, pažeistų jo interesus, būtų apribota jo teisė laisvai savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudotis savo nuosavybe. Pažymėjo, kad turto dalies nustatymu iš esmės tik individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto vykdomas įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais, vadovaujantis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, išieškojimo iš areštuoto skolininkui priklausančio turto tvarką ir realizavimo būdus nustato išieškojimą vykdantis antstolis, todėl pareiškėjos prašymo dalies dėl leidimo realizuoti transporto priemones nutarė netenkinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl turto realizavimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti antstoliui realizuoti transporto priemones: BMW 530I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), HONDA VT1100C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), skolininkės sutuoktiniui A. L. pervedant pusę lėšų, gautų realizavus transporto priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas visa apimtimi tenkinti apeliantės reikalavimus, netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir tinkamai nemotyvavo skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti prašymo dalį dėl nedalomo turto realizavimo, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai nurodė, kad turto realizavimas pažeistų skolininko sutuoktinio interesus, tačiau kaip konkrečiai būtu pažeista sutuoktinio teisė jam pervedant jo turto daliai tenkančias pinigines lėšas, teismas nenurodė. Taip pat teismas nevertino to, kad skolininkė turi teisę pasiūlyti kaip pirkėją sutuoktinį, taip užtikrindama jo teisę įsigyti jai tenkančią turto dalį ir įvykdant teismo sprendimą, kuris priverstine tvarka vykdomas jau nuo 2009 metų.
4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas lakoniškai nurodydamas, kad skolininkei priklausančio turto realizavimo tvarką ir būdus nustato išieškojimą vykdantis antstolis, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi realizavimui reikalingo leidimo, prašymas kurį išduoti netenkintas nutartimi, turi teisę prašyti kreditorius, ne tik išieškojimą vykdantis antstolis. Mano, kad teismo nutartimi vilkinamas procesas bei neužtikrinamas sprendimo privalomumo principo įgyvendinimas. Teigia, kad transporto priemonės 1/2 dalis negali būti realizuojama, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, nustatytina, kad leidžiama realizuoti transporto priemonę, skolininkės sutuoktiniui pervedant pusę lėšų, gautų realizavus transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
6. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutarties dalimi, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl leidimo realizuoti skolininkės ir jo sutuoktinio turtą, iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, tinkamai nemotyvavo nutarties motyvų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai nurodė, kad leidžiant nukreipti išieškojimą bus pažeisti skolininko sutuoktinio interesai. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi vilkinamas procesas, neužtikrinamas sprendimo privalomumo įgyvendinimas, kadangi nustatyta turto dalis – 1/2 transporto priemonės – gali būti realizuota, skolininko sutuoktiniui pervedant pusę gautų lėšų, realizavus turtą.
7. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 6 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutardamas atmesti apeliantės prašymo dalį dėl leidimo realizuoti skolininkei ir jo sutuoktiniui priklausantį turtą, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas.
8. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. L. priklauso 1/2 (viena antroji) dalis turto: 1) transporto priemonės BMW 530I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2) transporto priemonės HONDA VT1100C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) išmokos, kuri buvo mokama sutuoktiniui A. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje iki 2022 m. kovo 3 d. Dėl nustatyto turto dalių ginčo nėra, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmesti reikalavimai leisti nukreipti išieškojimą ir į skolininkės sutuoktinio turto dalį, tai yra leisti realizuoti automobilius, kurių 1/2 dalis priklauso A. L., pusę gautų lėšų perduodant skolininko sutuoktiniui.
10. CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra sudėtinė CPK dalis. Visos vykdymo proceso normos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į civilinio proceso principus ir tikslus. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Taigi vykdymo procese nekeliamas tikslas nubausti skolininką, o tuo labiau nėra tikslo nubausti jo šeimos narius ar kitus asmenis. Tiesioginis vykdymo proceso tikslas – CPK nustatyta tvarka įvykdyti teismo sprendimą.
11. CPK 586 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnis). Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, vykdo teismo valią. Pats antstolis niekaip negali keisti teismo sprendimo, jo plečiamai ar siaurinančiai aiškinti. Antstolis, kaip pareigūnas, atlikdamas pareigas turi neviršyti savo kompetencijos ribų ir, priešingai nei šalys, civiliniuose santykiuose turi laikytis principo – leidžiama daryti tai, kas tiesiogiai nurodyta įstatymu.
12. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Toks reguliavimas savaime nustato, kad vykdymo procese teismo sprendimas negali būti vykdomas kitaip, kaip tai pažodžiui nustatyta sprendime. Vykdomajame rašte taip pat nurodoma, kas yra skolininkas (CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vykdymo procese vykdant teismo sprendimą nenumatyta išieškojimo galimybė ne iš skolininko turto (tam tikra prasme galima išimtis – išieškojimas iš įkaito davėjo turto).
13. Kaip minėta (nutarties 12 punktas), vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą. Tačiau tai nereiškia, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise. Procesinė teisės norma, leidžianti nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, yra CPK 666 straipsnis. Pagal šį straipsnį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
14. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas būtent į skolininko turto dalį, todėl, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dalies, kuria prašoma leisti nukreipti išieškojimą į skolininkės sutuoktinio turtą, be kita ko, pažymint, jog skundžiama nutartimi taip pat pripažinta, jog skolininkei D. L. priklauso 1/2 dalis išmokų, kurios buvo mokamos sutuoktiniui A. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje iki 2022 m. kovo 3 d., todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju pirmiausia nukreipus išieškojimą į skolininkės sutuoktinio turto dalį – transporto priemones, būtų neišnaudotos visos galimybės išieškojimą nukreipti į gautas išmokas, siekiant neapsunkinti ir nesuvaržyti skolininkės sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, valdant jam bendrosios jungtinės sutuoktinių teise (1/2 dalis) priklausantį kilnojamąjį turtą – transporto priemones BMW 530I ir HONDA VT1100C.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai, motyvuotai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu pagrįstai priėmė nutarties dalį, kuria atmetė apeliantės reikalavimus leisti nukreipti išieškojimą į skolininkės sutuoktinio turto dalį, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes nutariama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė CPK nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. Esant nustatytoms nutarties 6–15 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.