Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S pareiškimus dėl priverstinio skolininko E. M. skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimais dėl turto arešto ir dėl įspėjimo įteikimo, kurių pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-06-16 nutartimi areštavo kreditoriui įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 0,7500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį skolininkui E. M. ir N. O. M.; 0,5000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. M.; 87,91 kv.m ploto administracines patalpas su rūsiu, esančias V. K. g. 9-35 / M. V. g. 6-35, Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias skolininkui E. M. ir N. O. M.; svečių namus-renginių centrą, klėtį-svečių namus ir kluoną-svečių namus - žemės sklypo unikalus Nr.4132-0100-0207 priklausinius, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius skolininkui E. M. ir N. O. M., taip pat įspėjo skolininką bei įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos, t.y. 597 958,16 EUR negrąžinto kredito, 37 217,17 EUR palūkanų, 104 567,68 EUR delspinigių, iš viso: 739 743,01 EUR, 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 20 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su 2012-06-07 pareiškimais dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių ir dėl teisės perdavimo išieškotojui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka ir sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto daikto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-103/2008).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, apeliantui nevykdant skolinio įsipareigojimo pagal kredito sutartį ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-06-16 nutartimi areštavo kreditoriui įkeistus nekilnojamuosius daiktus, uždraudė įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, taip pat įspėjo apeliantą bei įkeistų daiktų savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Apeliantui negrąžinus skolos, kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su 2012-06-07 pareiškimais dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurie teisme buvo gauti 2012-06-11. Šių pareiškimų pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-06-13 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus naudai iš apelianto skolą, nukreipiant išieškojimą į kreditoriui įkeistą nekilnojamą ir kilnojamą turtą.

Apeliantas teigia, kad kreditorius su pareiškimais dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi praleidęs CPK 558 str. 3 d. nustatytą dviejų mėnesių terminą pareiškimui dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikti, kuris skaičiuojamas nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos. Pasak apelianto, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-05 nutartimi sustabdė išieškojimą vykdymo procese iki sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2640-599/2011 priėmimo, o ne iki įsiteisėjimo, terminas pareiškimui dėl priverstinio skolos išieškojimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2011-05-24, kai buvo paskelbtas sprendimas.

Su tokia apelianto argumentacija nėra pagrindo sutikti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-05 nutartimi sustabdė išieškojimą vykdymo procese iki bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr.2-2640-599/2011. CPK 18 str. nustatyta, jog tik įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas (CPK 279 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Taigi įstatymas teisinių pasekmių atsiradimą sieja su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl terminas pareiškimui dėl priverstinio skolos išieškojimo paduoti skaičiuojamas nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2640-599/2011 įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2012-05-28.

Todėl kreditoriaus 2012-06-07 pareiškimai dėl privesrtinio skolos išieškojimo buvo paduoti nepraleidus CPK 558 str. 3 d. nustatyto 2 mėnesių termino.

Apeliantas nurodo, kad kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo turinys neatitinka pirminio pareiškimo turinio, kadangi skiriasi prašomos išieškoti sumos. Pasak apelianto, tokiu atveju kreditorius turėjo iš naujo pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą, pateikdamas pirminį pareiškimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 m. konstatavo, jog tik po pakartotinio prašymo išieškoti skolą padavimo pradedami veiksmai, nukreipti tiesiogiai į skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas pakartotiniu kreipimusi. Vadovaujantis minėtoje nutartyje pateiktu teisės normų aiškinimu darytina išvada, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo teisinių santykių bylos iškėlimo momentas sutampa su hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo, pateikiamo CPK 558 str. 2 d. numatyta tvarka, priėmimo momentu. Dėl to kreditorius tiksliai užfiksuoja skolą ir prašo ją išieškoti būtent pakartotiniame pareiškime. Kreditorius paaiškino, kad apeliantui įnešus į savo sąskaitą banke 369 040,09 EUR, t.y. padengus dalį skolos, apelianto skola buvo perskaičiuota ir pareiškimuose dėl priverstinio skolos išieškojimo patikslinos skolos ir delspinigių sumos.

Apeliantas teigia, kad kreditoriaus reikalaujama 394 667,04 EUR delspinigių suma, lyginant su negrąžinto kredito 228 918,07 EUR suma, yra aiškiai neprotinga ir neproporcinga negrąžinto kredito sumai, todėl prašo delspinigių sumą sumažinti.

Pagal CK 6.71 str. 1 d. netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai).

Hipotekos bylų nagrinėjimo tvarka pasižymi tokia specifika, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekai įregistruoti, įkeisti, priverstinai išieškoti iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar prašyme nurodomą procedūrą priklauso jam atlikti ar ne, ar pateikti šiai procedūrai vykdyti būtini dokumentai. Prašomas atlikti veiksmas yra atliekamas tuo atveju, kai pateikti dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus; priešingu atveju prašomą atlikti procedūrą atlikti atsisakoma. Vis dėlto šios nuostatos negali būti suprantamos taip, kad hipotekos teisėjo vaidmuo apsiriboja tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylas nagrinėjantis teisėjas, kaip ir bet kuris kitas teisėjas, veikdamas teismo vardu, įgyvendina konstitucinį imperatyvą, kad teismas vykdo teisingumą. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o kai to reikalauja viešasis interesas, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kad šį interesą apsaugotų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypatingosios teisenos bendrosios nuostatos teismo veiklą nukreipia ta linkme, pagal kurią CPK XXV skyriuje nurodytas bylas (inter alia bylas dėl hipotekos teisinių santykių) teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.). Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad hipotekos teisėjas hipotekos bylos nagrinėjimo metu, veikdamas tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti netesybų dydžio atitikties įstatymo reikalavimams klausimą tais atvejais, kai jos yra neprotingai didelės ir (ar) lupikiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-392/2012).

Jei netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas po įspėjimo apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą grąžino didžiąją dalį kredito (sumokėjo 369 040,09 EUR), delspinigių dydis (394 667,04 EUR), atsižvelgiant į negrąžinto kredito dydį (228 918,07 EUR) laikytinas aiškiai per dideliu, taip pat atsižvelgiama į didelį skolos pradelsimo terminą, todėl delspinigiai mažintini iki 200 000 EUR.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, nustatančių teismo teisę sumažinti netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės, nutarties dalis, kuria nuspręsta kreditoriaus naudai iš apelianto išieškoti 394 667,04 EUR delspinigius, keistina, sumažinant išieškomų delspinigių dydį iki 200 000 EUR (CPK 337 str. 1 d. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria nutarta išieškoti iš skolininko E. M. kreditoriaus Danske Bank A/S naudai 394 667,04 EUR nesumokėtų delspinigių, pakeisti, išieškomų delspinigių dydį sumažinti iki 200 000 EUR.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.