Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas kreipėsi teismą, prašydamas areštuoti hipotekos lakštu 2007-03-26 įregistruotu Hipotekos skyriuje įkeistą A. M. nuosavybės teise priklausantį 1,6732 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) taip pat hipotekos lakštu 2007-03-30 įregistruotu Hipotekos skyriuje įkeistą A. M. nuosavybės teise priklausantį 0,4914 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) .

Kreditorius nurodė, kad 2007-03-20 Kredito sutartimi A. M. išdavė 1 700 000 Lt kreditą, laikotarpiui iki 2009-03-20. Kredito ir kitų su juo susijusių mokėjimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, 2007-03-26 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje buvo įkeistas A. M. nuosavybės teise priklausantis 1,6732 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., taip pat hipotekos lakštu 2007-03-30 įregistruotu Hipotekos skyriuje buvo įkeistas A. M. nuosavybės teise priklausantis 0,4914 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad nors A. M. įsipareigojo grąžinti visą kreditą vienu mokėjimu paskutinę galutinio kredito termino dieną, tačiau savo įsipareigojimų nesilaikė. Skolininkas A. M. kreditoriui yra skolingas 1 778 673,37 Lt, iš jų – 1633 199,75 Lt negrąžinto kredito, 8 826,99 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 136 616, 63 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 30 Lt laiško siuntimo mokesčio.

1) kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų 4 dalyje nurodytos 0,08 procentų per dieną netesybos šiuo atveju akivaizdžiai prieštarauja LAT praktikai dėl netesybų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo netesybas sumažinti. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal kreditavimo sutarties 4 dalį pareiškėjas už naudojimąsi kreditu reikalauja iš skolininko palūkanų, kurias sudaro 6 mėnesių VILIBOR kintama palūkanų dalis ir 1,7 procento dydžio marža. Šiuo metu tai sudarytų tik 10,84 procento metinių palūkanų. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad ieškovas dėl pavėluoto paskolos grąžinimo daugiausiai gali patirti būtent tokio dydžio nuostolius negautų pajamų forma. Tuo tarpu pareiškėjo reikalaujami delspinigiai prilygsta net 29,2 procento metinių palūkanų ir todėl akivaizdžiai yra neprotingo dydžio;

2) hipotekos sandorių šalių susitarimu 1,6732 ha ploto žemės sklypas buvo įvertintas 2.175 000 00 Lt sumai, t.y. pakankamai viso apelianto įsiskolinimo padengimui. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio pagrindo areštuoti ir kito apeliantui priklausančio žemės sklypo bei įspėti apelianto dėl jo priverstinio pardavimo. Apelianto teigimu, turto arešto suma negali būti didesnė už areštu užtikrinamo reikalavimo sumą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-07-08 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias pagal hipotekos lakštą įkeisto nekilnojamojo daikto areštą, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.

Remiantis CK 4.192 straipsnio 1 dalies nuostata, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama, pagal CPK 558 str. 2 d. pagal hipotekos kreditoriaus pakartotinį pareiškimą hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistas daiktas parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal 2007-03-20 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir A. M. , kredito gavėjui – skolininkui buvo suteiktas 1 700 000 Lt kreditas, kurio grąžinimo terminas nustatytas 2009-03-20 (b.l. 22-24). Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-26 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, A. M. įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 1,6732 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., užtikrindamas iki 2009-03-20 suteiktos paskolos grąžinimą. Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 įregistruotu Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, A. M. įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 0,4914 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., užtikrindamas iki 2009-03-20 suteiktos paskolos grąžinimą.

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina kreditoriaus pareiškime dėl turto arešto nurodytas aplinkybes, jog skolininkas kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų įsipareigojimų nevykdė ir pirmojo kreipimosi į hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolingas 1 778 673,37 Lt (b.l. 19). Priešingų įrodymų, kad įsipareigojimus bankui būtų įvykdęs ar būtų pakeistos hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos, ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, apeliantas į bylą nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 1,6732 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). ir 0,4914 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., t.y. pirmosios instancijos teismas laikėsi Civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog hipotekos sandorių šalių susitarimu 1,6732 ha ploto žemės sklypas buvo įvertintas 2.175 000 00 Lt sumai, t.y. pakankamai viso apelianto įsiskolinimo padengimui. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio pagrindo areštuoti ir kito apeliantui priklausančio žemės sklypo bei įspėti apelianto dėl jo priverstinio pardavimo.

Remiantis CK 4.171 str. hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytinėse. Įstatymai nenumato apribojimų įkeičiamo turto vertei, t.y. įkeičiamas gali būti ir daug didesnės vertės nei hipoteka užtikrinamas reikalavimas turtas. Apeliantas, įkeisdamas turtą, suvokė visas su tuo susijusias pasekmes, t.y. kad neįvykdžius prievolės, įkeistas visas daiktas gali būti parduotas iš varžytinių. Įstatymas nenumato draudimo parduoti visą įkeistą daiktą, net jeigu jo vertė žymiai viršija užtikrintos prievolės dydį. Hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad neįvykdžius hipoteka užtikrinto reikalavimo, išieškojimas gali nukreipiamas į visą įkeistą daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės. Priešingu atveju nebūtų pasiekti minėtomis normomis siekiami tikslai bei paneigta hipotekos teisinių santykių esmė – operatyviai ir veiksmingai ne ginčo tvarka patenkinti kreditoriaus reikalavimą iš hipoteka įkeisto daikto bei iš viso būtų apsunkinta galimybė patenkinti reikalavimą iš hipoteka įkeisto daikto, vertingesnio nei prievolės dydis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipoteka įkeisto daikto vertė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų kreditoriui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą dėl įkeisto turto arešto. Jeigu apelianto įkeisti nekilnojamieji daiktai būtų parduodami iš varžytinių, tai padengus kreditoriaus reikalavimą, likusi pinigų suma būtų grąžinta jam. Be to, apeliantas turi teisę per skundžiama teismo nutartimi nustatytą terminą įvykdyti prievolę kreditoriui ir tokiu būdu išvengti priverstinio jo turto pardavimo iš varžytinių.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmos instancijos nutartyje priskaičiuotų delspinigių suma. Teisėjų kolegija pažymi, jog kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio, šie klausimai byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Taigi, apeliantas nepagrįstai atskiruoju skundu ginčija pirmos instancijos nutartį tuo pagrindu, kad nuspręsta išieškoti iš skolininko 136 616,63 Lt delspinigių. Nesutikdamas su sutartyje nustatytu netesybų dydžiu bei jų skaičiavimo tvarka, skolininkas ginčo teisenos tvarka turi teisę kreiptis į teismą tiek dėl skolos dydžio nustatymo, tiek dėl sutartyje sulygtų netesybų mažinimo, tuo tarpu taikant hipotekinio kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūras, šie klausimai negali būti nagrinėjami, kaip nepatenkantys į reglamentuojamus Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus normomis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o skolininko atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

n utarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.