Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transagma“, atstovaujamos advokato Mindaugo Šimkūno, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1978-887/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transagma“, trečiasis asmuo A. B., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas arbas Biuras) kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė JK Kelių kodekso kelių eismo taisyklių straipsnius, kuriuos pažeidė trečiasis asmuo A. B., ir Biuro Žalų administravimo departamento išvadą, nes jų pateikimo būtinybė kilo atsižvelgiant į apelianto keliamas abejones ir naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bei prašo prijungti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai –JK Kelių kodekso kelių eismo taisyklių straipsniai lemia šalims poreikį įrodinėti, o apeliacinės instancijos teismui nustatyti esmines šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes, Žalų administravimo departamento išvadoje tik dar kartą detalizuojami Biuro pateikti įrodymai, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes atsakovė, trečiasis asmuo su šiais įrodymais yra susipažindinti juos išsiuntus pirmosios instancijos teismui su 2018-01-03 pranešimu, nutarties 11 pastraipoje minėti nauji įrodymai priimami ir vertinami byloje (CPK 314 straipsnis).Atsakovė UAB „Transagma“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, įrodinėtinas aplinkybes, teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti apeliantės vairuotojo A. B. kaltę dėl 2013-08-02 eismo įvykio, Biuras neapteikė įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimų.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės apeliacinį skundą ir ieškovo atsiliepimą į jį bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-439-313/2015 (naujas bylos Nr. 3K-7-338-313/2017) bei Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 15 d. priimtame prejudiciniame sprendime išdėstytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijoje pasiūlyta Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo. Šios rekomendacijos pagrindu įkurta žaliosios kortelės sistema, kuri užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žaliosios kortelės sistemos nariai – nacionaliniai draudikų biurai – tarpusavyje bendradarbiauja žalos administravimo ir atlyginimo klausimais, o nacionalinių draudikų biurų veiklą koordinuoja nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius reglamentuoja Biurų tarybos vidaus nuostatai, priimti Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų 2002 m. gegužės 30 d. susitarimu, pridėtu prie Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimo dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą (2003/564/EB) (toliau – Vidaus nuostatai). Žaliosios kortelės sistema yra papildyta Europos Sąjungos antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ).Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2013-08-02 eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, įvyko Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK) – žaliosios kortelės sistemos valstybėje. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo atsakovės darbuotojas – trečiasis asmuo A. B., ir kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – JK nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURER' BUREAU – UK), vadovaudamasis Vidaus nuostatais, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs žalos atlyginimą, pateikė reikalavimą transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (ieškovui). Ieškovas, vadovaudamasis Vidaus nuostatais, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, JK nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą 7 392,66 GBP (10 131,09 Eur) išmoką ir pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovei. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas atgręžtinį reikalavimą atsakovei reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemos ir ją įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje (nutarties 29 pastraipa) civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 pažymėjo, kad vadovaujantis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti. Net ir atlyginus žalą taikaus proceso atveju, eismo įvykio vietos draudikų biuras išlaiko visas garantijas dėl nukentėjusiesiems išmokėtų sumų susigrąžinimo, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras išlaiko pareigas, susijusias su išmokėtų sumų atlyginimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek Vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDĮ, teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovų, Lietuvos draudikų biuras pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biurų regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 51, 52 pastraipos ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Pirmiau nurodytoje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (kasacinio teismo nutarties 54 pastraipa). Taigi teisinis reglamentavimas ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017) suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Lietuvos draudikų biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (šios nutarties 19 pastraipoje nurodytų sąlygų egzistavimą), bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo (nutarties 20 pastraipa).Vertinant apeliacinio skundo argumentus, tiek dėl atsakovės vilkiko vairuotojo kaltės nebuvimo, tiek dėl pačios nukentėjusiosios pavojingų veiksmų kelyje, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, jog tai, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, patvirtina byloje esantys vairuotojų paaiškinimai, deklaracija. Automobilio „Kia Picanto 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja 2013-08-02 pareiškime nurodė, jog ji, parodžiusi kairįjį posūkį, įsitikino, kad yra pakankamai vietos ir gali persirikiuoti į I juostą užsienio vairuotojo priešakyje; vilkikas atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį tris kartus, <...> vairuotojas netaisyklinga anglų kalba pasakė, kad jis lengvojo automobilio nematė; 2013-08-09 paaiškinime atsakovei vilkiko vairuotojas nurodė, kad jis per vėlai pastebėjo priekyje iš dešinės pusės persirikiuojantį lengvąjį automobilį, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie paaiškinimai leidžia vertinti, kad vairuotojai sutiko dėl įvykio aplinkybių ir po eismo įvykio užpildė eismo įvykio deklaraciją. Nors iš esmės apeliantė teisingai nurodo, kad deklaracijoje vilkiko vairuotojas nenurodė, jog pripažįsta savo kaltę, nes deklaracijos nurodomos tik eismo įvykio aplinkybės. Tai pažymėta pačioje deklaracijoje. Šalys neginčija fakto, kad deklaracija pildoma tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (nacionalinio teisės akto - TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). Lengvojo automobilio vairuotojos ir vilkiko viruotojo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, kurį ieškovė pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą, leidžia spręsti, kad atsakovės vilkiko vairuotojas pažeidė JK Kelių kodekso saugaus atstumo taisyklę 126 ir atidumo taisyklę 147. Vilkiko vairuotojo paaiškinimai 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje, jog Anglijoje eismas vyksta kita puse, jo vairas kairėje, o vilkikas aukštas, ji (transporto priemonė „Kia Picanto 2“) atsidūrė (vilkiko vairuotojo) aklojoje zonoje, savaime neįrodo vilkiko vairuotojo kaltės nebuvo dėl eismo įvykio, o tik dar kartą patvirtina, kad jis (vilkiko vairuotojas) nebuvo atidus kelyje (147 taisyklė). Audatex (JK) versijos admirev/2 išsamioje ataskaitoje nurodytos lengvojo automobilio, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo nuo smūgio vietos – dešinė galo pusė, vidurinė galo pusė, kairė galo pusė, leidžia vertinti, kad transporto priemonių kontakto metu lengvasis automobilis jau buvo persirikiavęs į I–ą eismo juostą. Pagal bylos duomenis, 2013-08-09 pateikdamas paaiškinimą raštu, trečiasis asmuo informavo atsakovę apie eismo įvykį, o šio paaiškinimo turinys pagrįstai leidžia spręsti, kad atsakovė turėjo pakankamai duomenų ir galėjo domėtis bei dalyvauti JK atliktame eismo įvykio tyrime, tačiau to nepadarė. Atsakovei nebuvo apribotos galimybės teikti JK kelių eismo įstatymo nuostatas, JK motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įstatymo nuostatas, JK atsakomybės už žalą įstatymo nuostatas, JK teisės doktriną, kuriomis remiantis eismo įvykio vietos draudikų biuras išmokėjo draudimo išmoką dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui ir nagrinėjant bylą teisme. Pastebėtina ir tai, kad el. susirašinėjimo tarp draudikų biurų turinys rodo (2014-05-15 L. D. el. laiškas E. O.), jog Anglijos teisė yra paremta paprotinės teisės principais, susiklosčiusiais remiantis įstatymais ir teisminiu precedentu, ir į kai kuriuos klausimus ji negali atsakyti, pateikdama konkrečią teisės normą, nes ji neegzistuoja. Atsakovės aiškinimas, kad į eismo įvykio vietą atvykusi policija trečiajam asmeniui pranešė, jog jis dėl eismo įvykio nekaltas, nėra pagrįstas kitais įrodymais ir nepaneigia trečiojo asmens kaltės dėl eismo įvykio, nes šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad savo kaltės dėl eismo įvykio niekada nepripažino, tačiau atlikusi 2016-01-27 bankinį pavedimą 435,83 Eur (318,08 GBP) sumai, atlygino išlaidas dėl transporto priemonės remonto, laikydama kad jos pakankamos, atsižvelgiant į pastūmimo lengvumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog 2013-08-02 JK įvykęs eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens A. B. kaltės. Kita dalis esminių apeliacinio skundo argumentų yra susiję su priteistos žalos dydžiu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusios lengvojo automobilio vairuotojos patirtų sužalojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės išdėstyti argumentai nepaneigia byloje nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo bei regresinio reikalavimo pagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, įrodinėdamas aplinkybes, jog atsakovei kilo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio ir išmoka nukentėjusiajai buvo išmokėta pagrįstai, pateikė teismui ne tik įrodymus, patvirtinančius faktiškai atlygintos žalos dydį, bet ir nukentėjusios A. D. asmens žalą (turtinę ir neturtinę) patvirtinančius dokumentus: JK biuro mokėjimo nurodymus už transporto priemonės „Kia Picanto 2“ žalą 2015-03-04 – 8,02 GBP ir 2015-0527 – 310,00 GBP; teisininkų kontoros Admiral Law Limited 2014-11-19 el. laišką įvykio vietos draudikų biurui, su kuriuo buvo siunčiama jų klientės (nukentėjusiosios) medicininė Dr. Z. M. ataskaita; gydymo įstaigos The injury care elinies limitid TICCS 2013-09-17 sąskaitą faktūrą Nr. 6618904 už fizioterapinį gydymą bei tos pačios gydymo įstaigos sąskaitų faktūrų (nurodomos trys, kurių bendra suma 450,00 GBP) už nukentėjusiai suteiktas fizioterapinio gydymo paslaugas suvestinę; JK biuro 2015-05-27 mokėjimo nurodymą už neturtinę asmens žalą ir specialiąsias išlaidas – 3 775,00 GBP; JK biuro 2015-06-26 mokėjimo nurodymą už specialiąsias išlaidas (priemoka) 125 GBP; JK 2015-12-23 el. laišką apie A. D. eismo įvykio metu patirtus kūno sužalojimus; kuro išlaidas į/iš gydymo įstaigos, kelionių, susijusių su fizioterapiniu gydymu, išlaidas, kelionės į automobilio remonto įmonę išlaidas (35 GBP), kitas kelionės išlaidas (15 GBP), o taip pat JK biuro 2016-04-25 raštą apie šių išlaidų būtinumą bei pagrįstumą; teisininkų kontoros Admiral Law Ltd 2013-06-08 raštą dėl nukentėjusiosios fizioterapinio gydymo paslaugų apmokėjimo patikslinimo; gydymo įstaigos Capita Medical reporting Ltd dokumentą dėl išlaidų apmokėjimo už teismo medicinos eksperto ataskaitą (270,00 GPB); minėtos teisininkų kontoros raštą dėl honoraro apskaičiavimo 2 210,40 GPB sumai bei JB biuro 2015-06-26 mokėjimo nurodymą paminėtai sumai. Byloje yra ir JK biuro pateikta Civilinio proceso taisyklių ir nurodymų dėl praktikos ištrauka – Bendrieji reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principai – Anglija ir Velsas – Reikalavimai atlyginti žalą pagal žaliosios kortelės sistema. Joje nurodyta, kad ieškovas, teigiantis, jog aplaidus kelių eismo dalyvis jam sukėlė asmens sužalojimus ar padarė žalos nuosavybei, turi įrodyti 3 dalykus: 1) atsakovui privalomos rūpestingumo pareigos ieškovo atžvilgiu egzistavimą, 2) tos rūpestingumo pareigos pažeidimą dėl įstatymų reikalaujamų standartų nevykdžiusio atsakovo veiksmo bei neveikimo, ir 3) žalą, tiesiogiai padarytą atsakovo, jam nesilaikius pareigos, kuri nėra pernelyg nutolusi nuo nuostolių ir kurią įstatymai pripažįsta kaip sudarančią pagrindą atsakomybei. Taip pat pateikta Teisėjų kolegijos gairių (ang. JC Guidelines) ištrauka iš 12-to leidimo 7 skyriaus dėl judamojo aparato sužalojimų, kurioje nurodyta, kokia pinigine išraiška įvertinama kaklo ir pečių trauma, atsižvelgiant į traumos sunkumo mastą (esant JK biuro korespondencijoje nurodytiems nukentėjusiosios sužalojimams, jai išmokėta 3 400,00 GBP suma neturtinei žalai atlyginti atitinka Teisėjų kolegijos gairių nuostatas). Pateikta 1971 m. Nr. 792 įstatyminė priemonė Kelių eismas; 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklės, pagal kurias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas (šio Akto 143 skyrius) ir draudikas privalo atlyginti trečiųjų šalių patirtą žalą, išskyrus esant šio Akto 152 skyriuje numatytoms išimtims, tačiau nagrinėjamo ginčo atvejis į nurodytas išimtis nepatenka. JK biuro pateikta informacija dėl teisininkų honoraro apskaičiavimo ir išlaidų atlyginimo pagal jau minėtą dokumentą - Civilinio proceso taisyklių ir nurodymų dėl praktikos ištrauką - Teisminės išlaidos p. 5-6, ir Civilinio proceso taisyklių 45 dalis, II skirsnis „Kelių eismo įvykiai – fiksuotos kompensuojamosios išlaidos“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 22 -26 pastraipose nurodyti įrodymai, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti teisingai, nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), kaip pagrindžiantys atsakovės – vilkiko valdytojos – civilinės atsakomybės kilimą pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę. Pirmiau nurodytų ieškovo pateiktų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog dėl 2013-08-02 JK įvykusio eismo įvykio kilo atsakovės civilinė atsakomybė, yra įrodyta, todėl ieškovo regresinis reikalavimas pagrįstai patenkintas. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija savo civilinę atsakomybę bei teigia, kad jos vairuotojas nėra kaltas dėl eismo įvykio, kad dėl lengvo stiprumo smūgio žala nukentėjusiosios sveikatai net ir negalėjo kilti, tačiau tokie jos subjektyvaus pobūdžio teiginiai nėra pagrįsti nei JK teisės turiniu, nei objektyviais įrodymais. Atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonių dėl ieškovo įrodinėjamo teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus. Vien aplinkybė, kad nukentėjusioji A. D. iš karto po eismo įvykio, atsakovės teigimu, patvirtino, kad yra sveika, savaime nereiškia, kad ji nepatyrė JK biuro įvertintos traumos, dėl kurios buvo taikytas fizioterapinis gydymas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti kompetentingo JK biuro pateikta informacija. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino ieškinyje nurodytas aplinkybes, faktinį reikalavimą pagrindžiančius ieškovo kartu su ieškiniu bei nagrinėjant bylą teisme pateiktus įrodymus, pati atsakovė savo tvirtinamos aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su jos apeliacinio skundo argumentais, pareikštais šiuo aspektu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).Teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš atsakovės valstybei priteistina 4,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transagma“, j. a. k. 302500612, valstybei 4,43 (keturis eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.