Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės UAB „Transagma“ atstovui advokatui M. Š., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Transagma“, trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 9 695,26 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Jungtinėje Karalystėje 2013 m. rugpjūčio 2 d. dėl A. B., vairavusio transporto priemonę „DAF FT XF105.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žala. Pažymėjo, kad A. B. buvo atsakovės samdomas darbuotojas ir eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Atsakovė eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės „DAF FT XF l05.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo.

Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „DAF FT XF 105.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Tuo atveju, kai eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU - UK) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1 0131,09 Eur sumai ieškovui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui 10 131,09 Eur. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą. Atsakovė sumokėjo dalį reikalaujamos sumos - 435,83 Eur ir liko skolinga ieškovui 9 695,26 Eur.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir pateiktus prašymus.

Atsakovės atstovas advokatas M. Š. teismo posėdyje palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Atsakovė pripažįsta faktą, kad automobilis „DAF FT XF105.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Papildomai paaiškino, kad nenustatyta trečiojo asmens kaltė dėl eismo įvykio, priešingai, iš pateiktų dokumentų matyti, kad pati nukentėjusioji galimai kalta dėl įvykio. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad per vėlai pastebėjo nukentėjusiosios automobilį ir įvyko susidūrimas, tačiau tai neįrodo jo kaltės. Nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių žalą, taip pat duomenų apie žalos išmokėjimą nukentėjusiai. Ieškovas, visiškai nesigilindamas į žalos dydį ir kas ją sudaro, sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, todėl pats turi prisiimti atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis „DAF FT XF105.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens A. B., ir automobilis „Kia Picanto 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio dieną atsakovė, buvo atsakinga už transporto priemonės „DAF FT XF105.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „DAF FT XF105.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Jungtinės Karalytsės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Nacionalinių draudikų biurų Bendradarbiavimo nuostatų bei Jungtinės Karalystės teisės aktų nuostatomis, administravo žalą, o nustatęs atsakingą subjektą, t. y. neapdrausto vilkiko vairuotoją, išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajai bei pateikė Biurui, kaip atsakingam subjektui už Lietuvos Respublikoje registruotomis ir neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą, reikalavimą apmokėti 10 131,09 Eur nuostolių. Ieškovas, atlyginęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo turėtas 10 131,09 Eur išlaidas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į atsakovę, kuri neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį, reikalaudamas grąžinti Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą. Atsakovė sumokėjo dalį sumos 435,83 Eur ir liko skolingas Biurui 9 695,26 Eur.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad vilkikas eismo įvykio dieną nebuvo apdraustas privalomuoju draudimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, nėra. Minimu atveju, atsakovas ginčija atsakomybės už autoįvykį klausimą, taip pat ir Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui išmokėtos išmokos pagrįstumą ir dydį.

Kasacinis teismas pagal jam įstatymu nustatytą kompetenciją formuodamas vienodą teismų praktiką yra pasisakęs dėl nagrinėjamoje byloje aktualių klausimų. Draudikų biurų santykių pobūdis atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Seesam Insurance AS v. A. P., bylos Nr. 3K-3-499/2012, kurioje konstatuota, kad motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimu siekiama užtikrinti nukentėjusio asmens interesus nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra apdrausta transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, bei kur – nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitoje valstybėje – įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis. Šioje nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras v. UAB „Beljana“, bylos Nr. 3K-3-24/2014, pasisakyta dėl nagrinėjamos bylos atveju aktualios žaliosios kortelės sistemos funkcionavimo bei nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygų, kurias nustato Biurų tarybos vidaus nuostatai (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai). Pastarojoje byloje kolegija išaiškino, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu įgyvendintos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Įstatymu Biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 str. 6 d. 2 p.). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat teisėjų kolegija išaiškino, kad Bendradarbiavimo nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, tai įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalyje, kur nurodyta, kad Bendradarbiavimo nuostatai yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Atsižvelgiant į tai, Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams. Teisėjų kolegija pirmiau nurodytoje nutartyje akcentavo, kad nei TPVCAPDĮ, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, Biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo. Tokios teisės nesukuria ir tai, kad Biuras negali daryti įtakos kito nacionalinio biuro atliekamam tyrimui. Iš Bendradarbiavimo nuostatų, taikomų nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams, matyti, kad dėl žalos atlyginimo sprendžiantis biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, vienvaldiškai sprendžia visus reikalus, susijusius su žalos sureguliavimu ir, tuo atveju, kai žala padaryta neapdrausta transporto priemone, informuoja Biurą, o ne už žalos atsiradimą atsakingą asmenį. Tik esant aiškiam Biuro ar draudiko pageidavimui, prieš priimdamas sprendimą žalos sureguliavimo klausimą sprendžiantis nacionalinis draudikų biuras informuoja draudiką arba Biurą. Kadangi atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, tai teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame Biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal Bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus. Teisė į teisminę gynybą, garantuota tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), turi būti užtikrinta ne tik ieškovui, bet ir atsakovui, suteikiant jam efektyvią galimybę gintis nuo pareikšto reikalavimo. Taigi iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų išplaukiantis draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio Biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras v. UAB „Beljana“, bylos Nr. 3K-3-24/2014). Taigi pagal formuojamą praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose, kada ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po eismo įvykio vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją (t 1, b. l. 61). Iš byloje esančio automobilio „Kia Picanto 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos pareiškimo matyti, kad nukentėjusi vairuotoja nurodė, kad vilkikas atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį tris kartus (t. 1, b. l. 54). Šio fakto neginčijo ir vilkiko vairuotojas, kuris nurodė, kad per vėlai pastebėjo persirikiuojantį automobilį ir į jį atsitrenkė (t. 2, b. l. 135). TPVCAPD 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja įvykus eismo įvykiui, su juo susijusį transporto priemonės valdytoją, apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Eismo įvykio deklaracija pildoma tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.), todėl nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepripažindamas kaltės dėl eismo įvykio, privalėjo tai nurodyti į eismo įvykį atvykusiam pareigūnui. Pagal byloje esančią medžiagą trečiasis asmuo to nepadarė, todėl jam kaip šaliai, nepasirinkusiai tinkamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.

Atsakovė, kaip atsakingas už neapdraustą transporto priemone padarytą žalą asmuo, privalėjo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas sprendžiamas jam nedalyvaujant (TPVCAPD įstatymo 12 str. 3 d.). Nėra duomenų, kad atsakovė šią pareigą būtų įvykdžiusi, todėl pagrįstai žalos administravimo klausimai spręsti, jai nedalyvaujant.

Eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje, todėl žalą Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras administravo savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims. Pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 straipsnį. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Kaip jau minėta Biurui suteikta teisė spręsti klausimus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu, todėl dėl Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro padarytų išvadų dėl eismo įvykio aplinkybių ir kaltininko teismui abejonių nekyla. Fiksuoti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Kia Picanto 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai (t. 1, b. l. 27–53) atitinka nustatytą eismo įvykio mechanizmą, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad trečiasis asmuo nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį. Juolab, kad ir pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių KET 132 punkto reikalavimus vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Teismas pateiktų įrodymų pagrindu konstatuoja, jog trečiasis asmuo, vairuodamas neapdraustą automobilį „DAF FT XF 105.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė pareigos vairuoti saugiai, kad autoįvykis kilo dėl trečiojo asmens A. B. kaltės. Nors apkaltinamasis teisinis aktas dėl trečiojo asmens kaltės priimtas nebuvo, tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad autoįvykis kilo dėl trečiojo asmens kaltės. Eismo įvykio metu buvo atsiradusi atsakovės civilinė atsakomybė, ieškovas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką (TPVCAPD įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 5 str.).

Byloje esančia medžiaga ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta kad dėl 2013 m. rugpjūčio 2 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė atsakovei nuosavybės teise įregistruotas, privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdraustas automobilis „DAF FT XF 105.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kito asmens vairuojamas automobilis „Kia Picanto 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala. Teismas pastebi, kad dėl to atsiranda asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, o žalą padarius ją atlyginti (CK 6.263 str.).

Atsakovės atstovo teigimu nėra konkrečių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį bei žalos išmokėjimą. Tokius atsakovo atstovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Byloje pateikta automobilio „Kia Picanto 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išsami ataskaita (t. 1, b. l. 26–53), kiti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (t. 1, b. l. 69, 64–65). Šie pateikti įrodymai patvirtina, jog buvo atliekamas automobilio „Kia Picanto 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas dėl 2013 m. rugpjūčio 2 d. eismo įvykio metu padarytų sugadinimų, išsamioje ataskaitoje nurodyti sugadinimai atitinka eismo įvykio mechanizmą, nurodytas remontuotinas dalis. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žala buvo administruojama kitos šalies, t. y. Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro, todėl padarytos žalos dydis nustatomas pagal tos šalies, šiuo atveju, Jungtinės Karalystės teisę ir ten esančius remonto darbų įkainius.

Iš pridedamo mokėjimo prašymo matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į medicinos ekspertą. (t. 1, b. l. 62-63). Sužalojimų gydymo klinikos pateiktas sąskaitų išrašas (t. 1 b. l. 70–71) patvirtina, kad nukentėjusioji tuoj pat po eismo įvykio, t. y. 2013 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi dėl medikų pagalbos, išrašyta pirmoji sąskaita faktūra už gydymą. Tai, kad gydymas buvo tęsiamas, matyti iš tos pačios klinikos sąskaitos faktūros, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiai suteiktos reabilitacijos paslaugos (t. 1, b. l. 66–67). Atsakovė duomenų, kad nukentėjusiosios interesus neteisėtai atstovavo „Admiral Law“ nepateikė, todėl netikėti „Admiral Law“ pateiktais dokumentais apie suteiktą gydymą nėra pagrindo. Atsakovo atstovo bei trečiojo asmens teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji po autoįvykio sveikata nesiskundė, nepaneigia nukentėjusios sveikatos problemų buvimo fakto.

Kaip jau minėta, Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė 2015 m. liepos 29 d. prašymą per nustatytą terminą sumokėti 10 131,09 Eur (t. 1, b. l. 8–9). Iš teismui pateikto rašytinio įrodymo ieškovo 2019 m. rugsėjo 25 d. kompensacijos detalizavimo matyti, kad ieškovas 2015 m. rugsėjo 24 d. pervedė reikalaujamą sumą į Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro atstovo nurodytą sąskaitą (t. 1, b. l. 10–11). Pridedami mokėjimus gavėjams patvirtinantys dokumentai (t. 1, b. l. 15–25) nekelia abejonių, jog MOTOR INSURERS' BUREAU - UK teisėtai atstovavo Jungtinės Karalystės nacionalinį draudikų biurą ir ieškovas žalą sumokėjo tinkamam gavėjui.

CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tiek išmokos dydį, ties atsakovo darbuotojo A. B., sukėlusio eismo įvykį, kaltę, jo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, jokių duomenų, kurie juos paneigtų, byloje nėra. Kadangi atsakovės darbuotojas vairavo automobilį, kuris neturėjo draudimo apsaugos, kaip to reikalauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis, atsakovė atsako už transporto priemonės eismo įvykio metu padarytą žalą. Todėl vadovaujantis pirmiau nurodyta teismų praktika bei motyvais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atlygino tik dalį nuostolių 435,83 Eur, ieškovui iš atsakovės priteisiama likusi neatlyginta dalis - 9 695,26 Eur suma (CK 6.280 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovės priteistinos ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 291,00 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 105), už vertimo paslaugas 248,78 Eur ir 45,28 Eur (t. 1 b. l. 100, 101, t. 2 b. l. 142, 143), iš viso 585,06 Eur.

Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 21,41 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transagma“, į. k. 302500612, 9 695,26 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 585,06 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 12709291.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transagma“, į. k. 302500612, 21,41 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.