Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-01 · Civilinė byla Nr. 2S-849-613/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-3925-637/2017Nutartis · 2017-02-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
2S-849-613/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01752-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-849-613/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01752-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-23 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. B. skundas dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, V. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas antstoliui pateikė skundą, juo prašė neišskaityti skolos iš jam mokamo darbo užmokesčio ir išieškojimą nukreipti į kitą jam priklausantį turtą, t. y. žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini).Antstolis Aleksandras Selezniovas 2017-02-01 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-23 nutartimi, nenustatęs antstolio veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog antstolis būtų pažeidęs išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo bei atsižvelgęs į aplinkybę, jog šiuo metu vyksta ginčas dėl žemės sklypų, į kuriuos skolininkas (pareiškėjas) prašo nukreipti išieškojimą, rinkos vertės nustatymo, konstatavo, jog skolininko skundas nepagrįstas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-23 nutarties gautas pareiškėjo R. B. (toliau – ir apeliantas) atskirasis skundas, apeliantas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – apelianto skundą tenkinti, taip pat grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumą, t. y. antstolis nukreipė išieškojimą į mokamą darbo užmokestį, nors pareiškėjas teikė prašymą išieškoti iš jam priklausančio nekilnojamojo turto;Antstolis, areštuodamas 67 nekilnojamojo turto objektus, neadekvačiai suvaržė pareiškėjo teises laisvai disponuoti savo turtu, realizuoti jį ir atsiskaityti su kreditoriumi bei pagerinti savo šeimos turtinę padėtį.Teisme gautas antstolio Aleksandro Selezniovo atsiliepimas į atskirąjį skundą. Su atskiruoju skundu antstolis nesutinka, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Antstolis, vykdydamas išieškojimą, laikosi CPK įtvirtinto išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo;Išieškojimas į apelianto nurodytus žemės sklypus gali būti nukreiptas tik nustačius žemės sklypų rinkos kainą, nes nėra aišku, ar jų vertės pakaks skolos ir vykdymo išlaidų dengimui;Kol nenustatyta pareiškėjui priklausančių žemės sklypų vertė, negalima teigti, jog areštuota per daug turto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, jog apelianto argumentas dėl per daug areštuoto turto nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio argumento nepasisako. Be to pažymėtina, jog šis apelianto argumentas teismų jau buvo išnagrinėtas ir atmestas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-15742-1032/2016, ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-358-826/2017, pareiškėjo skundą atmetė ir paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-15742-1032/2016, nepakeistą.Dėl išieškojimo nukreipimo į apeliantui priklausančius žemės sklypus. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog antstolis pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumą, t. y. antstolis nukreipė išieškojimą į mokamą darbo užmokestį, nors pareiškėjas teikė prašymą išieškoti iš jam priklausančio nekilnojamojo turto. Nesutiktina su šiuo apelianto argumentu.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 664 straipsnyje nurodytas išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumas, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, antrąja – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja – skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti ketvirtąja ir penktąja eile). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis A. Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/02684 Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-09 vykdomojo rašto Nr. 2-620-479/2015 pagrindu vykdo išieškojimą iš skolininko R. B. (apelianto) išieškotojo V. L. naudai dėl 101 357 Eur skolos išieškojimo. Antstolis 2016-09-15 turto arešto aktu Nr. S1a-63630 areštavo 67 nekilnojamojo turto objektus, tarp jų ir žemės sklypus, į kuriuos apeliantas prašo nukreipti išieškojimą, 2017-01-17 patvarkymu Nr. S1b-4706 išieškojimą nukreipė į pirmesnės eilės fizinio asmens turtą, iš kurio turi būti išieškoma pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo eiliškumą, – skolininko gaunamą darbo užmokestį.Nors apeliantas antstolio prašė išieškojimą nukreipti ne į jo gaunamą darbo užmokestį, o į žemės sklypus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog tokio prašymo netenkinęs antstolis elgėsi neteisėtai ar pažeidė išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą vykdymo procese. Pažymėtina, jog CPK 662 straipsnio 4 dalyje nustatyta antstolio teisė, tačiau ne pareiga atsižvelgti į skolininko prašymą dėl išieškojimo eiliškumo pakeitimo, todėl antstolis neturi besąlygiškai vykdyti tokio skolininko prašymo. Antstolis, įvertino, jog žemės sklypai, į kuriuos išieškojimą prašo nukreipti apeliantas (skolininkas), nėra įkainoti, todėl net neaišku, ar jų vertės pakaks visai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vien aplinkybė, jog apeliantas turi išlaikytinių, nesudaro pagrindo neišieškoti iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog jam išlaikant nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitos iš darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios MMA, gali būti mažinamos po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, ką pažymėjo ir antstolis 2017-01-17 priimtame patvarkyme Nr. S1b-4706, tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantas tokia savo teise būtų naudojęsis ir pateikęs antstoliui prašymą dėl iš jo darbo užmokesčio atliekamų išskaitų sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-23 nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaGiedrė Seselskytė