- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 2YT-3925-637/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01752-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Gaižutienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis Aleksandras Selezniovas, V. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas R. B. kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su 2017 m. sausio 30 d. skundu, kuriuo nesutinka su 2017 m. sausio 17 d. antstolio patvarkymu išskaityti skolą iš darbo užmokesčio. Teigia, kad gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, žmona nedirba. Prašo neišskaityti skolos iš jam mokamo darbo užmokesčio ir išieškojimą nukreipti į kitą jam priklausantį turtą, t.y. žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini).
Antstolis Aleksandras Selezniovas 2016 m. vasario 1 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalimi, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimu nurodo, kad skolininkas vilkina vykdymo procesą, kadangi vietoj prašymo vykdyti išieškojimą iš kito skolininkui priklausančio turto ar prašymo sumažinti atliekamų išskaitų dydį iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio, teikia skundą dėl antstolio veiksmų. Prašo skundą atmesti bei už proceso pažeidimus skolininkui skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/02684 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-620-479/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojui V. L. (vykd. b. 1 t. l. 4). 2016 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1a-63630 areštuoti šešiasdešimt septyni nekilnojamojo turto objektai, tarp kurių ir žemės sklypai į kuriuos pareiškėjas prašo nukreipti išieškojimą (vykd. b. 1 t. l. 202-208). 2017 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S1b-4706 išieškojimas nukreiptas į skolininkui R. B. (duomenys neskelbtini) mokamą darbo užmokestį, reikalaujant iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios minimalaus mėnesio atlyginimo.
Antstolis, vykdymo procese, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisėti interesai ( Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje nustatytas išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumas, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, antrąja – išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja – skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstoliui nustačius, kad skolininkas dirba, išieškojimas buvo nukreiptas į pirmesnės eilės turtą, t.y. darbo užmokestį, kaip to reikalauja įstatymas, todėl pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas išieškojimo eiliškumas iš skolininko turto nėra. Pažymėtina, kad įvertinus antstolio 2016 m. vasario 1 d. patvarkymą galima daryti išvadą, kad antstolis neprieštarauja dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko nurodytus žemės sklypus, tačiau nurodo, kad iki nukreipiant išieškojimą į žemės sklypus turi būti nustatyta jų rinkos kaina, o iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad dėl to yra kilęs ginčas, kurio nagrinėjimas teisme nėra pasibaigęs (dėl 2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-15742-1032/2016 R. B. kreipėsi su atskiruoju skundu, kuris Klaipėdos apygardos teisme dar nėra išnagrinėtas – civilinė byla Nr. 2S-358-826/2017).
Pažymėtina, kad vadovaujantis išieškojimo iš skolininko turto bendrosiomis taisyklėmis, išieškotojas, bet taip pat vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Iš vykdomojoje esančių duomenų nenustatyta, kad išieškotojas tokį nurodymą antstoliui būtų pateikęs (Civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 1, 2 dalys). Iš išieškotojo pateikto atsiliepimo nagrinėjamoje byloje matyti, kad išieškotojas neprieštarauja šiuo metu išieškojimo nukreipimui į skolininko darbo užmokestį.
Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnis). Jeigu kuri nors iš vykdymo proceso šalių pažeidžia šiuos reikalavimus, ji pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Įvertinus visus teismui pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas R. B., būdamas skolininku vykdomojoje byloje, žinodamas apie savo pareigą įvykdyti teismo sprendimą, privalo pats imtis aktyvesnių veiksmų, kurie padėtų nukreipti išieškojimą į jo siūlomą turtą.
Dėl antstolio padėjėjo 2017 m. sausio 17 d. patvarkymo Nr. S1b-4706.
Civilinio proceso kodekso LI skyriuje reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalį iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Įstatymas nedraudžia vykdyti išieškojimo iš skolininko pajamų dalies neviršijančio Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo, tačiau siekiant apsaugoti skolininko interesus nustato ribojimus. Iš skolininko pajamų dalies, neviršijančio Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo, išskaitoma dvidešimt procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas), o jeigu vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Nagrinėjamu atveju įvertinus antstolio padėjėjo 2017 m. sausio 17 d. patvarkymą Nr. S1b-4706 nenustatyta, kad nukreipiant išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir nustatant išieškotinų sumų dydį būtų pažeistos minėtos įstatymo nuostatos reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius nesudaro pagrindo nevykdyti išieškojimo iš pajamų viršijančių ar neviršijančių Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis), tačiau įstatymas suteikia teisę skolininkui pateikti antstoliui prašymą dėl atliekamų išskaitų mažinimo (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl suinteresuoto asmens V. L. prašymo skirti baudą R. B..
Įstatymas suteikia skolininkui teisę skųsti antstolio procesinius veiksmus (Civilinio proceso kodekso 510, 512 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu nesutiko su 2017 m. sausio 17 d. patvarkymu. Įvertinus vykdomosios bylos duomenis nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju skolininkas piktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis, būtų įvykdęs proceso pažeidimus. Pažymėtina, kad nors įstatymas nustato, kad skolininkas siekdamas nukreipti išieškojimą į paskesnės eilės turtą turi pateiti antstoliui rašytinį prašymą (Civilinio proceso 664 straipsnio 4 dalis), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tokio prašymo suformulavimas skunde dėl antstolio veiksmų, negali būti laikomas vykdomojo dokumento vykdymo proceso normų pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad negalima daryti išvados, kad pareiškėjo prašymo dėl išieškojimo nukreipimo į kitą turtą nagrinėjimas užvilkino vykdomojo dokumento vykdymo procesą, kadangi antstolis pateiktą prašymą išnagrinėjo kartu su skundu dėl antstolio veiksmų. Esant išdėstytoms aplinkybės suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo skolininkui dėl proceso normų pažeidimo kaip nepagrįstas, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmesti.
Suinteresuoto asmens V. L. prašymo dėl baudos skyrimo R. B. netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/16/02684 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.