Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-09 · Civilinė byla Nr. 2S-358-826/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
2S-358-826/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13116-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
V. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-358-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13116-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.12; 3.5.19; 3.5.21.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų suinteresuotiems asmenims V. L., antstoliui A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio A. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/02684, prašydamas: Grąžinti į pareiškėjo sąskaitą 311,50 Eur nuskaičiuotą bedarbio pašalpą. Panaikinti pareiškėjo vardu atidarytų sąskaitų areštą. Panaikinti pareiškėjui priklausančių nekilnojamojo turto objektų areštą. Areštuoti pasiūlytus žemės sklypus ir juos realizuoti varžytynėse. Vertinti pareiškėjo turtą pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą vidutinę rinkos vertę. Panaikinti pareiškėjo sutuoktinės I. B. banko sąskaitų areštą. Grąžinti iš pareiškėjo sutuoktinės I. B. banko sąskaitos nuskaičiuotą 190,00 Eur lėšų sumą. Nurodė, kad nesutinka su antstolio turto arešto aktu Nr. S1a-63630, kuriuo pagal išieškotojo V. L. reikalavimą areštuotas 2,3063 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis sklypas yra infrastruktūrinis, jį sudaro tik keliai, dėl ko niekas varžytynėse jo nepirks. Atsižvelgus į tai, prašė nukreipti išieškojimą į kitus jam priklausančius nurodytus nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypus. Nurodė, kad nesutinka, jog UAB „Inreal“ atliktų turto vertinimą, nes tai tik dar labiau pablogins pareiškėjo finansinę padėtį. Prašė vertinti jo turimą turtą atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre nustatytą vidutinę rinkos vertę, o jei išieškotojas su tuo nesutinka, tai jis savo lėšomis gali atlikti turto vertinimą.Antstolis A. S. 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. S1a-67647 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir skundo dalį dėl nepatenkintų reikalavimų, t. y. panaikinti pareiškėjo vardu atidarytų sąskaitų areštą, panaikinti pareiškėjui priklausančių nekilnojamojo turto objektų areštą, areštuoti pasiūlytus žemės sklypus ir juos realizuoti varžytynėse, vertinti pareiškėjo turtą pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą vidutinę rinkos vertę, persiuntė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui su vykdomąja byla Nr. 0010/16/02684.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismo motyvai:

5.1. Antstolis iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, tai yra grąžino pareiškėjui 311,50 Eur nuskaičiuotą bedarbio pašalpą, panaikino pareiškėjo sutuoktinės I. B. banko sąskaitų areštą ir grąžino pareiškėjo sutuoktinei iš jos banko sąskaitos nuskaičiuotą 190,00 Eur sumą, todėl teismas pasisakė tik dėl tos pareiškėjo skundo dalies, kurios antstolis netenkino.

5.2. Antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl arešto, taikomo jo piniginėms lėšoms, panaikinimo, nes iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skola pagal vykdomąjį dokumentą neišieškota, antstolis vykdė išieškojimą CPK nustatyta tvarka, antstolis yra nustatęs skolininko laisvai disponuojamų kiekvieną mėnesį lėšų sumą.

Šalies argumentai

5.3. Pareiškėjo reikalavimas areštuoti nurodytus žemės sklypus yra nepagrįstas, nes visi šie žemės sklypai jau yra areštuoti 2016 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1a-63630.

5.4. Pareiškėjo reikalavimas nukreipti išieškojimą pirmiausia į jo nurodytus minėtus žemės sklypus nepagrįstas, nes teisę nurodyti antstoliui, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti, pirmiausia turi tik išieškotojas. Skolininkas, naudodamasis vykdymo procese jam suteiktomis teisėmis, gali kreiptis į išieškotoją ir suderinti su juo poziciją dėl turto, iš kurio bus išieškoma pirmiausiai.

5.5. Antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1a-63630 taikytą skolininkui priklausančių nekilnojamojo turto objektų areštą, nes išieškoma 101 357,00 Eur skolos suma yra didelė ir iki šiol nėra žinoma konkreti areštuoto skolininko turto vertė.

5.6. Antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti areštą žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog niekas nepageidaus įsigyti iš varžytynių infrastruktūrinio sklypo.

5.7. Antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl jo areštuoto turto įvertinimo pagal VĮ Registrų centro duomenis motyvuodamas tuo, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad areštuotų žemės sklypų vertės nustatytos masiniu vertinimu 2008 m. liepos 17 d. Nuo šio laikotarpio praėjo 8 metai, todėl turto vertė gali būti pakitusi. Antstolis, norėdamas pašalinti kilusias abejones dėl turto vertės, siekia teisingo skolininkui priklausančio turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas R. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą arba grąžinti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundo motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino arešto jo sąskaitoms, nes jis ir jo sutuoktinė niekur nedirba, gauna tik bedarbio pašalpas ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Antstolio 623,00 Eur paskirtos laisvai disponuoti sumos nepakanka net minimaliems 4 asmenų šeimos poreikiams tenkinti. Be to, turi įsipareigojimų bankui dėl šeimos būsto, turi mokėti mokesčius, pirkti maistą ir kitas pirmo būtinumo prekes.

6.2. Teismo sprendimas neteisėtas, nes antstolis pažeidė nekilnojamojo turto arešto, nekilnojamojo turto įkainojimo ir išieškojimo vykdymo iš skolininko turto tvarką. Įkainoti daiktą teisė ir pareiga yra suteikta antstoliui, kuris daiktą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą. Antstolis turi atsižvelgti į išieškotojo ir skolininko nuomones, jei jie dalyvauja įkainojant daiktą. Vykdymo proceso dalyviams susitarimo nepasiekus, daiktui įkainoti yra skiriama ekspertizė. Šiuo atveju antstolis šiuo eiliškumu nesivadovavo ir nepagrįstai įpareigojo UAB „Inreal“ turtą įvertinti.

6.3. Teismas priimdamas sprendimą neįsigilino į bylos medžiagą dėl turto arešto masto. Antstolis areštuodamas 67 nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vertė gerokai viršija išieškotiną sumą, neadekvačiai suvaržė pareiškėjo teises laisvai disponuoti savo turtu, realizuoti jį ir atsiskaityti su kreditoriumi, pagerinti savo šeimos turtinę padėtį, todėl tokie veiksmai laikytini šališkais ir viršijančiais antstoliui suteiktų įgaliojimų ribas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokia areštuoto turto dalis būtų pakankama išieškomai sumai patenkinti bei vykdymo išlaidoms padengti.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Atliekant išieškojimo veiksmus buvo vadovautasi įstatymo nuostatomis ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs faktines aplinkybes konstatavo, kad buvo laikytasi areštuojamo turto eiliškumo pagal antstoliui tuo metu prieinamus bei žinomus duomenis. Apeliantui pateikus patikslintus duomenis apie lėšų prigimtį, buvo iš karto sureaguota ir grąžintos lėšos, į kurias išieškojimo nukreipimas negalimas. Pats pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kokias lėšas jis gauna ir kokia jų kilmė, todėl buvo nustatyta laisvai disponuojamų pinigų suma – 623,00 Eur. Pateikus patikslintus duomenis būtų galima šią sumą mažinti ar didinti.

7.2. Antstolis pasitelkė UAB „Inreal“ areštuoto turto vertei nustatyti, nes buvo siekiama nustatyti tikrą turto vertę, kad nebūtų pažeisti jo, kaip skolininko, interesai. Jei pareiškėjo netenkins antstolio nustatyta areštuoto turto kaina, bus galima jam pareikšti prieštaravimus ir jau tada bus galima spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. VĮ Registrų centro išrašuose nurodyta areštuoto nekilnojamojo turto vertė neatitinka realios situacijos, todėl gali būti pažeisti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesai.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/16/02684, pradėtą pagal 2016 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-620-479/2015 dėl 101 357,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo V. L. naudai. Antstolis 2016 m. rugsėjo 15 d. surašė turto arešto aktą Nr. S1a-63630, kuriuo areštavo skolininkui R. B. priklausančius 67 nekilnojamojo turto objektus, nurodytus turto arešto akte (eilės Nr. 1–67), ir ginklą (eilės Nr. 68). Turto vertė nenurodyta. 2016 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktais Nr. S1a-63656, Nr. S1a-63661 ir Nr. S1a-63663 antstolis areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – skolininko sutuoktinės I. B. pinigines lėšas, esančias ir (ar) patenkančias į jos vardu atidarytas atitinkamas banko sąskaitas. 2016 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-10-9890 antstolis nurodė Piniginių lėšų apribojimų sistemai (toliau – PLAIS) nurašyti nuo skolininko turimų sąskaitų 105 948,38 Eur sumą, nenustatydamas lėšų sumos, kuria skolininkas galėtų laisvai disponuoti, o 2016 m. spalio 3 d. patvarkymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-10-10550 nustatė 623,00 Eur sumą, kuria skolininkas gali disponuoti kiekvieną mėnesį. 2016 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S1a-63796 antstolis pavedė atlikti skolininkui priklausančio turto – žemės sklypų, esančių Peskojų k., Klaipėdos r. sav., unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertinimą UAB „Inreal“. 2016 m. spalio 3 d. patvarkymais dėl turto arešto panaikinimo Nr. S1a-67865, Nr. S1a-67887 ir Nr. S1a-67902 antstolis panaikino areštą skolininko sutuoktinės I. B. piniginėms lėšoms, esančioms ir (ar) patenkančioms į jos vardu atidarytas nurodytas banko sąskaitas.Atskirąjį skundą apeliantas grindžia argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo. Pareiškėjas nurodė, kad vykdymo proceso metu buvo pažeistos CPK 664 straipsnio nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo, areštuoto turto įvertinimo.CPK 664 straipsnyje reglamentuojama išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Šioje teisės normoje numatoma, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Tad minėtu teisiniu reglamentavimu nustatyta, kad iš kilnojamojo turto išieškoma antrąja eile, o iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto – trečiąją eile (išskyrus CPK 664 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus). CPK 662 straipsnio 4 dalis numato, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti arešto jo piniginėms lėšoms. Paaiškino, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ir jo sutuoktinė niekur nedirba, gauna tik bedarbio pašalpas ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Antstolio 623,00 Eur paskirtos laisvai disponuoti sumos nepakanka net minimaliems 4 asmenų šeimos poreikiams tenkinti. Be to, turi įsipareigojimų bankui dėl šeimos būsto, turi mokėti mokesčius, pirkti maistą ir kitas pirmo būtinumo prekes. Nesutiktina su šiais atskirojo skundo motyvais. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis nustatė, jog skolininkas R. B. neturi pirmąja eile išieškomo turto, t. y. hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Todėl jis 2016 m. rugsėjo 15 d. areštavo apelianto pinigines lėšas. Iš VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešimo Nr. TA2-16-104717 „Apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre“ matyti, kad buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), neviršijant 105 948,38 Eur sumos. Iš VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešimo Nr. TA2-16-104772 „Apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre“ matyti, jog buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios Nordea Bank, AB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), neviršijant 105 948,38 Eur sumos. Iš VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 16 d. pranešimo Nr. TA2-16-104983 „Apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre“ matyti, kad buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neviršijant 105 948,38 Eur sumos. Apeliantas nurodė, kad antstolis pažeisdamas įstatymų reikalavimus areštavo šias sąskaitas ir vykdė išieškojimą iš piniginių lėšų, į kurias pagal CPK nuostatas negali būti nukreiptas išieškojimas. Nesutiktina su šiuo atskirojo skundo argumentu. CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1–93.6 punktai). Nagrinėjamu atveju antstolis prieš areštuodamas lėšas 2016 m. rugsėjo 13 d. užklausė Socialinės paramos šeimai informacinės sistemą duomenų apie fiziniams asmenims paskirtas socialines išmokas ir nustatė, kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė jokių išmokų negauna. Kitokių duomenų, kuriais remiantis antstolis neturėjo teisės areštuoti prieš tai išvardytose sąskaitose esančių lėšų, antstolis 2016 m. rugsėjo 15 d. neturėjo (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjui pateikus patikslintus duomenis apie piniginių lėšų prigimtį ar jų priklausymą ne skolininkui, o jo sutuoktinei, antstolis 2016 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. S1a-67865 „Dėl turto arešto panaikinimo“ nurodė panaikinti areštą skolininko ir jo sutuoktinės I. B. piniginėms lėšoms, esančioms I. B. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke, ir grąžino iš šios sąskaitos nurašytas lėšas. 2016 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. S1a-67887 „Dėl turto arešto panaikinimo“ nurodė panaikinti areštą skolininko ir jo sutuoktinės I. B. piniginėms lėšoms, esančioms I. B. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, ir grąžino iš šių sąskaitų nurašytas lėšas. 2016 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. S1a-67902 „Dėl turto arešto panaikinimo“ nurodė panaikinti areštą skolininko ir jo sutuoktinės I. B. piniginėms lėšoms, esančioms I. B. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriuje, ir grąžino iš šių sąskaitų nurašytas lėšas. Taip pat antstolis 2016 m. spalio 3 d. nurodymu Nr. S-16-10-10550 „Priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ nurodė, kad skolininkas gali laisvai disponuoti 623,00 Eur lėšų suma. Nors apeliantas nurodė, kad ši suma yra nepagrįsta ir neatitinkanti jo šeimos poreikių, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog pats skolininkas į antstolį su prašymu dėl šios sumos sumažinimo ar padidinimo nesikreipė (CPK 178 straipsnis, 689 straipsnio 2 dalis). Tad apeliacinės instancijos teismas šį skolininko skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis areštuodamas šias pinigines lėšas vadovavosi CPK nuostatomis ir jo veiksmus pripažinti neteisėtais nėra pagrindo. Be to, pagrindo panaikinti taikytą areštą skolininko piniginėms lėšoms nėra iki šiol, nes iki šiol 101 357,00 Eur skola pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-620-479/2015 nėra išieškota.

Dėl nekilnojamojo turto areštavimo ir jo įvertinimo

Trečiąja eile yra išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 3 dalis). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkas R. B. neturi piniginių lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, todėl buvo pakankamas pagrindas taikyti kito skolininkui priklausančio turto areštą, siekiant užtikrinti tinkamą sprendimo įvykdymą, o kartu ir išieškotojo interesus. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą dėl turto arešto masto. Antstolis areštuodamas 67 nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vertė gerokai viršija išieškotiną sumą, neadekvačiai suvaržė pareiškėjo teises laisvai disponuoti savo turtu, realizuoti jį ir atsiskaityti su kreditoriumi, pagerinti savo šeimos turtinę padėtį, todėl tokie veiksmai laikytini šališkais ir viršijančiais antstoliui suteiktų įgaliojimų ribas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokia areštuoto turto dalis būtų pakankama išieškomai sumai patenkinti bei vykdymo išlaidoms padengti. Nesutiktina su šiais atskirojo skundo argumentais. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą. Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas.Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) teisių apsauga. Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.Nagrinėjamu atveju antstolis 2016 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1a-63630 areštavo skolininkui priklausančius 67 nekilnojamojo turto objektus, nurodytus turto arešto akte (eilės Nr. 1–67), ir ginklą (eilės Nr. 68). Antstolis šio turto neįkainojo. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis pažeidė areštuoto turto įkainojimo tvarką, atmestinas kaip nepagrįstas. Vykdymo proceso stadijoje, kuomet dar tik areštuojamas skolininko turtas užtikrinant sprendimo įvykdymą, turi būti užtikrinti ir kreditoriaus interesai, kad tuo metu, kol bus nustatoma skolininko turto vertė, apskritai liktų areštuotino turto. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju antstolis pagrįstai areštuotą skolininko turtą įvertinti pavedė UAB „Inreal“, kad kuo operatyviau ir tiksliau būtų nustatyta areštuoto turto vertė.Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2016 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu Nr. S1a-63796 „Dėl areštuoto turto įvertinimo“ pavedė atlikti skolininkui priklausančio turto – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertinimą UAB „Inreal“. Apeliantas su tokiu antstolio veiksmu nesutiko motyvuodamas tuo, jog turtas turėjo būti įvertintas rinkos kainomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindo įvertinti turtą pagal VĮ Registrų centro duomenis nėra, nes turto vertinimas atliktas 2008 m. liepos 17 d. masinio vertinimo būdu, o tai neatitinka tikrosios turto vertės. Apeliantui išaiškintina, kad UAB „Inreal“ pateiktas turto vertinimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pagal pateiktą įvertinimą antstolis ne tik įkainos areštuotą turtą, bet turės galimybę spręsti, ar nėra per daug areštuoto turto ir taip nėra pažeidžiami skolininko interesai. Skolininkui nesutikus su antstolio nurodyta areštuoto turto verte, jis turės teisę pareikšti prieštaravimus ir tada pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį bus galima spręsti dėl ekspertizės skyrimo.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad šiuo atveju antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/02684 nepažeidė nekilnojamojo turto arešto, nekilnojamojo turto įkainojimo ir išieškojimo vykdymo iš skolininko turto tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dalies, kurios antstolis netenkino. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. B. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis