Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. J. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 20 MGL dydžio bauda (753,00 eurai).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje.

S. K. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio Mercedes Benz ML350) ir paskirta 20 MGL dydžio bauda (753,00 eurai); pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio BMW 530D) ir paskirta 15 MGL dydžio bauda (564,00 eurai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 25 MGL dydžio bauda (941,00 eurų).

Iš S. K. priteista išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą 101,33 eurų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje.

T. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti T. K. palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. ir V. J. veikdami bendrininkų grupėje, įgijo didelės vertės turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, turėdami tikslą įgyti ir realizuoti nusikalstamu būdu gautą automobilį, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. V. J., bendraudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sužinojo apie parduodamą pavogtą 38 279,82 eurų vertės automobilį Mercedes – Benz ML 350, susitarė dėl jo kainos ir informaciją apie automobilio kainą, modelį, techninius duomenis, komplektaciją ir kitus duomenis perdavė S. K.. Tęsdami nusikalstamus veiksmus ir bendrą nusikalstamą sumanymą, V. J. ir S. K., 2014 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu nuo 8:00 val. iki 8:40 val., Juragių k., Kauno r., tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir už 10 000 eurų įgijo iš jo 38 279,82 eurų vertės automobilį Mercedes – Benz ML 350, žinodami, kad jis gautas nusikalstamu būdu, t. y. vogtas Vokietijoje. Perėmus minėtą automobilį, S. K. jį nuvairavo ir paslėpė garaže, esančiame A. K. g. 4, (duomenys neskelbtini)r.

Be to, S. K., žinodamas, kad automobilis BMW 530D, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) 16 152,53 eurų vertės, yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pagrobtas Vokietijoje, 2014 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 17 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, Mauručių k., Veiverių sen., Prienų r. jį įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bei laikė garaže, esančiame A. K. g. 4, (duomenys neskelbtini)r. Po to, S. K. ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 17 d. automobilį išardė dalimis ir jį laikė minėtame garaže iki 2014 m. lapkričio 19 d., 13:00 val., kol jį surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį dalyje dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti pagal laidavimą be užstato laiduotojui, jo motinai J. J.. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir tokio sprendimo motyvai yra neįtikinantys bei niekuo neparemti. Teismo išvada, kad motina yra nepajėgi kontroliuoti jo veiksmų ar turėti bent menkiausią galimybę daryti jam teigiamą įtaką vien dėl to, kad jis yra jau suaugęs, yra neteisinga. Atvirkščiai, aplinkybė, kad jis yra jau suaugęs, leidžia jam visu rimtumu suvokti kokią atsakomybę jis jaučia būtent prieš mamą ir kokią skriaudą jis jai padarytų nusikalsdamas pakartotinai. Apeliantui nesuprantama ir tai, ar jo motina nėra tas asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, nes pagal BK 40 str. 3 d. tėvai kaip laiduotojai yra nurodyti pirmu numeriu. Ankstesni administraciniai pažeidimai taip pat negali būti pagrindu netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, veika neatsitiktinė, tačiau sprendžiant atleidimo nuo atsakomybės klausimą tai neturi būti pagrindas tvirtinti, kad pirmą kartą nusikaltęs asmuo darys naujus nusikaltimus ir teismas, nurodydamas, kad apeliantas buvo tarpininkas nusikalstamu būdu įgyto automobilio realizavime, dirbtinai pasunkino jo padėtį. Aplinkybė, kad jis buvo tik tarpininkas nusikalstamu būdu įgyto turto realizavime, galėtų tik lengvinti jo padėtį, bet ne ją sunkinti, nes šis faktas rodo, kad jo indėlis darant nusikaltimą buvo menkesnis. Apelianto nuomone, laidavimas kaip ir bausmė (piniginė bauda) neabejotinai pasiektų baudžiamajame procese numatytus tikslus ir šiuo atveju būtų tinkamas sprendimas, nes jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, atlyginimą gauna tik epizodiškai ir vidutiniškai apie 300 Eur per mėnesį. Padeda mamai, savo nepilnamečiams vaikams, pablogėjo sveikata, kurios gydymui greičiausiai prireiks didelių išlaidų. Laidavimas be užstato padėtų jam išlaikyti anksčiau nurodytus asmenis ir pagal išgales gydytis V. J. diagnozuotą sunkų susirgimą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį: pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 530D) išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą; pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio Mercedes Benz ML350) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu, perduodant jį M. R. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų terminą. Taip pat panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria iš S. K. priteista valstybei proceso išlaidų 101,33 Eurų.

Skunde nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo, o tai yra esminis BPK pažeidimas. Byloje ištirtos aplinkybės, rašytiniai ir daiktiniai įrodymai iš esmės nepatvirtina, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 530D). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik kaltinamojo prisipažinimu, kai jo nepatvirtina kiti įrodymai, o vien S. K. prisipažinimo nepakanka tam, kad būtų galima padaryti neginčijamą išvadą apie jo kaltumą. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, save apkalbėjo, jo prisipažinimas klaidingas suvokimas apie jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei išgautas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pažeidžiant pastarojo asmens konstitucinę teisę neduoti parodymų prieš save. Akcentuoja ir tai, kad ir paties S. K. parodymai, neginčijamai jo kaltės, dėl automobilio BMW 530D nepatvirtina, kadangi jis automobilio BMW 530D neįsigijo, už jį nemokėjo, jo nenaudojo bei nerealizavo. Automobilį paėmė išardymui ir būtent už automobilio ardymo darbus būtų gavęs iš D. 300 Eur. D. daugumą išardyto automobilio detalių išsivežė, už darbą nuteistajam nebuvo sumokėjęs. Pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, nepašalinus abejonių, neatitinka BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio nustatytų reikalavimų ir pripažintinas esminiu BPK pažeidimu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Išteisinus S. K. pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 530D), pripažintina, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio Mercedes Benz ML350), todėl yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas bei sąlygos. Apeliantas savo kaltę, pagal BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio Mercedes Benz ML350) pripažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, apie šį epizodą padėjo teisėsaugos institucijoms atskleisti nusikaltimo aplinkybes, byloje civilinio ieškinio nėra, S. K. motina M. R. visiškai atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus, ji turi visas galimybes daryti savo sūnui teigiamą įtaką, nes gyvena kartu, todėl ji būtų pajėgi kontroliuoti sūnaus kasdieninį elgesį. Kadangi motina nėra nutolusi nuo sūnaus asmeninio gyvenimo ir yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Vertina tai, kad S. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, nusikalto pirmą kartą, kas apibūdina jį kaip asmenį nelinkusį nusikalsti, yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat yra pagrindas manyti, kad S. K. nedarys naujų nusikaltimų. Po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, yra praėję pakankamai daug laiko, šiuo periodu jis nenusikalto, nepadarė administracinės teisės pažeidimų, todėl teigtina, kad jis padarė tinkamas išvadas ir daugiau nusikaltimų nedarys.

Dėl proceso išlaidų priteisimo valstybei argumentų nurodo BPK 106 str. nuostatas, kuriose numatyta, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šiuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisė iš nuteistojo S. K..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. J. ir jo gynėjas prašė V. J. apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, nuteistojo S. K. gynėja prašė nuteistojo S. K. apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo T. K. advokatas prašė abu apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti.

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl nuteistojo V. J. skundo argumentų.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu sprendimu, iš esmės neginčija įrodymų vertinimo, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 str. 2 d. įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 str. 2 d., bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 str. 1 bei 3 d. esančias sąlygas.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Išanalizuotos ir įvertintos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamojoje byloje yra gautas nuteistojo motinos J. J. prašymas taikyti BK 40 str. 3 d. bei perduoti teisiamąjį V. J. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Taigi, sąlygos taikyti BK 40 str. 1 d. yra.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog nėra visų sąlygų taikyti nuteistajam BK 40 str. nuostatas, tačiau su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kaip minėta, pirmoji iš būtinų, numatytų BK 40 str. 2 d., asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Byloje nustatyta, kad V. J. pirmą kartą padarė vieną nusikalstamą veiką, anksčiau jis nebuvo teistas, taigi, šiuo atveju BK 40 str. 2 d. nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra. Taip pat nuteistasis kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, o tai vertinama, kad yra ir antroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 str. 2 d. 3 p., – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų asmenų nenustatyta, civilinių ieškinių nepareikšta, todėl vertinama, kad žala nebuvo padaryta. Tam, kad būtų pagrindas asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės be šių minėtų trijų išvardytų ir išanalizuotų sąlygų, svarbu ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta, V. J. teisiamas pirmą kartą už apysunkio nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, nusikalstamais veiksmais žalos nepadarė. Kaltinamasis yra dirbantis asmuo, byloje yra pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos charakterizuojančios V. J. teigiamai. Be to iš gautų pajamų jis padeda mamai, išlaiko devynmetę savo dukrą bei reguliariai pagal išgales prisideda prie dar dviejų sūnų ((duomenys neskelbtini)) išlaikymo. Taip pat nurodo, jog turi rimtų sveikatos problemų. Nuteistasis nors ir baustas administracine tvarka, tačiau padaryti teisės pažeidimai nėra susiję su inkriminuota veika. Darytina išvada, jog nuteistasis turi įsipareigojimų, kuriuos siekia įgyvendinti prisidedant prie vaikų išlaikymo, neabejingas ir mamai, kuriai padeda, todėl teismo nuomone, nurodytos ir nepaneigtos V. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kolegijos nuomone, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkui neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje tinkamai rinktis kokia veikla užsiimti.

Pagal BK 40 str. 3 d., laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007; Nr. 2K-239/2008; Nr. 2K-160/2010).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad J. J. prašyme nurodė, jog su sūnumi palaiko artimus ryšius, jis rūpinasi ja, yra pareigingas, darbštus, gyvena kartu su motina, todėl daug bendrauja ir turi bendrus interesus kartu rūpintis nuteistojo nepilnamečiu vaiku. Taip pat nurodė, jog V. J. pažadėjo motinai, kad ateityje nepažeidinės LR įstatymų, o ji dės pastangas aiškinti jam įstatymų pažeidimo pasekmes ir jų įtaką jo pilnaverčiam gyvenimui bei jo pareigas visuomenės gerovės įgyvendinimui. J. J. dirba Kauno sporto mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ sarge, charakterizuojama darbdavio teigiamai, t. y. pareiginga ir sąžininga, punktuali ir nepriekaištingai atlieka darbą. Be to, ji yra gerbiama ir mėgstama visų mokyklos darbuotojų.

Laiduotoja norinti būti J. J. nėra teista, nebausta administracine tvarka ir pasižadėjo teismui teigiamai įtakoti V. J. pilietinę pareigą laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į J. J. charakterizuojančią medžiagą, įvertinus jos asmenines savybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad J. J. gali daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui V. J., todėl, kolegijos nuomone, J. J. atitinka laiduotojai keliamus reikalavimus, yra verta teismo pasitikėjimo bei skirtina V. J. laiduotoja.

Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, V. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos J. J. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Esant šioms aplinkybėms nuosprendis panaikinamas ir byla nutrauktina, kadangi yra BPK 40 str. numatyti visi pagrindai atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.).

Dėl nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė jam inkriminuotą BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 530D) nusikaltimą. Teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma S. K. apeliaciniame skunde.

Analizuojamos baudžiamosios bylos šios dalies kontekste nustatyta, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas kaltu S. K. dėl BK 189 str. 2 d. inkriminavimo, tinkamai taikė įstatymą ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką dėl automobilio BMW 530D. Nors nuteistasis tvirtina, kad teismas neįrodė jo kaltės, kadangi nuosprendis grindžiamas tik jo prisipažinimu, o byloje ištirtos aplinkybės, rašytiniai ir daiktiniai įrodymai iš esmės nepatvirtina, kad S. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau su tokia nuteistojo argumentacija nesutiktina. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad nusikaltimas dėl kurio S. K. yra nuteistas, įrodytas jo paties prisipažinimu, bylos rašytine medžiaga, t. y. liudytojo T. Ž. parodymais, kuriais liudytojas patvirtino, jog kratos metu buvo rastas Vokietijoje pavogtas ir išardytas BMW, dėl kurio S. K. nurodė, kad jį įgijo iš baltarusio ir ardė dalimis. Taip pat 2014 m. lapkričio 19 d. kratos protokolu, kurio duomenys patvirtina, kad I. J. N. nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose patalpose, esančiuose garažuose buvo rasti ir paimti ten laikomi du automobiliai, t. y. Mercedes – Benz ML 350 (VIN: (duomenys neskelbtini)) ir BMW 530D (VIN: (duomenys neskelbtini)). Liudytojo B. R. parodymais, kuriais teigiama, kad S. K. yra jo sugyventinės I. J. N. anūkas, kuris pas savo močiutę iš tvartų pasidarė garažą ir remontuoja automobilius. 2015 m. sausio 16 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu, kurio duomenimis nustatyta, kad automobilis BMW 530, VIN: (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas 2014 m. spalio 29 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val. Vokietijoje. 2015 m. sausio 21 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad automobilio (jo kėbulo) BMW 530D, be valstybinių numerių, VIN: (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas. Taip pat S. K. kaltė teismo buvo grindžiama 2014 m. lapkričio 19 d. kratos protokolu, kuriuo buvo paimtas jo mobilusis telefonas ir 2014 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas paimtas S. K. mobilusis telefonas. Iš 2015 m. balandžio 30 d. Klaipėdos teritorinės muitinės rašto matyti, kad automobilio BMW 530D muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 16152,53 Eur.

BK 189 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Subjektyvioji nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą ir pan. (2009 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217/2010). Be to įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui.

Vertinant paduoto S. K. apeliacinio skundo argumentus dėl BK 189 str. 2 d., teisėjų kolegija, padarė faktinę ir teisinę byloje ištirtų ir išanalizuotų rašytinių ir daiktinių įrodymų analizę bei nustatė, kad pirmos instancijos teismas BPK įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepadarė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, kad visi byloje esantys duomenys turi vienodą įrodomąją reikšmę, jeigu tik jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus – yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, galimi patikrinti BPK numatytais veiksmais bei yra patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymai yra vertinami teisėjų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartą ištyrė ir patikrino teismo nuosprendį dėl ginčijamos S. K. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 530D) ir vertinti kitaip įrodymus nei įvertino pirmos instancijos teismas neturi pagrindo. Nuteistojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu bet ir kitais aptartais ir teismo išvardintais įrodymais.

Aptartų duomenų kontekste kritiškai vertintinos apeliacinio skundo aplinkybės, kad nuteistasis prisipažindamas klaidingai suvokė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Prisipažinimas išgautas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pažeidžiant jo konstitucinę teisę neduoti prieš save parodymų. Teismo nuomone, šiuo nagrinėjamu aspektu, nuteistojo S. K. konstitucinė teisė neduoti prieš save parodymų nebuvo pažeista, ikiteisminio tyrimo metu prieš pradedant apklausą, S. K. buvo išaiškintos jo teisės, taip pat ir teisė neduoti parodymų, be to, vienoje iš apklausų gynėjo buvo atsisakyta, kitoje apklausoje dalyvavo jo gynėjas, o nagrinėjant bylą teisme tokie pažeidimai nebuvo išreikšti, teisiamojo posėdžio metu nuteistasis kaltę pripažino, todėl sutikti su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo.

Teiginiai, kad S. K. automobilio BMW 530D neįsigijo, nes už jį nemokėjo, jo nenaudojo bei nerealizavo iš dalies nėra pagrįsti. S. K. buvo kaltinamas ir nuteistas už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimas ir realizavimas nuteistajam nebuvo inkriminuotas. Todėl tokie argumentai vertinami kaip neatitinkantys bylos faktinių aplinkybių. Aukščiau paminėti nusikaltimo būtinieji kvalifikuojantys požymiai šioje byloje nuteistojo atžvilgiu įrodyti, todėl ir skundo teiginiai nėra pagrįsti ir dar kartą dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apibendrinus visa kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir naikinti pagrindo nėra.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo S. K. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bausmės paskirtį bei bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Dėl BK 40 str. nuostatų taikymo S. K. atžvilgiu.

Kaip jau buvo aptarta aukščiau tam, kad būtų taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas, be BK 40 str. 1 ir 3 d. turi būti nustatyta ir BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma. Pirmoji sąlyga numato, kad asmuo padarė pirmą kartą nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. K. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijai nustačius, jog nagrinėjamoje byloje nėra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, nepasisako ir jų plačiau neanalizuoja.

Dėl proceso išlaidų.

Pirmos instancijos teismui nusprendus priteisti iš S. K. išlaidas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, nuteistasis nurodo, jog toks teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva ir paskyrimo pagrindas yra BPK 51 str. 1 d. 4 p.

Sutinkamai su šiuo apeliacinio skundo motyvu, Kauno apygardos teismas sprendžia, kad šioje dalyje Prienų rajono apylinkės teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, priteisdamas iš nuteistojo S. K. išlaidas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dėl gynėjo paskyrimo S. K., vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 4 p. (t.4, b. l. 87-88). BPK 51 str. 1 d. numato atvejus, kada būtinas gynėjo dalyvavimas.

BPK 106 str. reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą ir 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys ir į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d.

Įvertinus BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju S. K. gynėjos dalyvavimas buvo būtinas, jis nepriklausė nuo nuteistojo valios, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš nuteistojo 101,33 Eur išlaidų. Dėl nurodytų motyvų skundžiamas nuosprendis pakeičiamas, panaikinant jo dalį dėl proceso išlaidų priteisimo iš S. K. (BPK 328 str. 4 p.). Tuo šio nuteistojo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. J., išlaidas sudaro 17,37 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti V. J. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Laiduotoja paskirti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą V. J. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti V. J., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. J. panaikinti.

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš S. K. priteista 101,33 eurų išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.