- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-422-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31614-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- J. K., S. K., N. F.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei T. S. dėl dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys J. K., S. K., N. F.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S. prašė pripažinti negaliojančia 2004-07-26 sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo dalyje dėl (1/12) nuosavybės teisės į butą ir taikyti restituciją, priteisiant jai (1/12) dalį nuosavybės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji, atsakovė ir tretieji asmenys yra V. K. ir V. K., bendri vaikai. Po V. K. mirties jos palikimą sudarė santuokoje su V. K. įgytas 75,79 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame bute buvusių santuokoje įgytų namų apyvokos reikmenų ½ idealiosios dalys. Teisę paveldėti palikėjos turtą lygiomis dalimis įgijo įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai – mirusios sutuoktinis V. K., ji, ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys. Ieškovė iki V. K. mirties ir daugiau nei 1 metus po jos mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl laikytina įstatymine įpėdine, priėmusia V. K. palikimą, faktiškai valdant butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir jame esančius namų apyvokos reikmenis, todėl jos nuomone po V. K. mirties, 75,79 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tapo V. K. įpėdinių, priėmusių jos palikimą, bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Tokiu būdu po V. K. mirties Ieškovė paveldėjimo pagrindu įgijo (1/2)x(1/6)=(1/12) idealiąją dalį nuosavybėje į butą (duomenys neskelbtini). Po V. K. mirties (2015-02-18), jai priėmus V. K. palikimą, tapo žinoma, jog 2004-07-26 Dovanojimo sutartimi visas 75,79 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įskaitant ir jos (1/12) dydžio dalis, neteisėtai buvo padovanotas atsakovei. Ši sutartis prieštarauja CK 4.93 str. 3 d., kuri nurodo, kad nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu, todėl minėta dovanojimo sutartis dalyje dėl (1/12) dalies pripažintina niekiniu sandoriu. Palikimo priėmimo faktą įrodo tai, kad ji nuo 1979 iki 2005 metų, t.y. prieš V. K. mirtį ir po jos mirties, gyveno ginčo bute, turėdama atskirą kambarį, kaip V. K. palikimą, paėmė kailinius, megztinius, teisiškai dalinti buto neketino, nes visi gyveno draugiškai. Tam tikrą laiko atkarpą po V. K. mirties, veikdama kaip buto savininkė, kad sumažinti mokesčių skolą namo eksploatuojančiai bendrijai, plaudavo namo, kuriame yra ginčo butas, laiptinę, kad kiek galėjo, finansiškai prisidėdavo prie V. K. išlaikant butą iki V. K. mirties ir po jos mirties. Pripažinus, kad po V. K. mirties Ieškovė įgijo nuosavybės teisę į 1/12 ginčo buto, pripažintina, kad Dovanojimo sutartis yra niekinis sandoris dalyje dėl 1/12 ginčo buto dovanojimo. Ji nežinojo apie dovanojimo sandorį, nes dovanojimo sandorio faktas buvo nutylimas. Apie dovanojimą sužinojo tik tuomet, kai kreipėsi į notarą dėl V. K. palikimo priėmimo.
3. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. K. su ieškovės reikalavimais sutiko, patvirtino ieškovės išdėstytas aplinkybes, pareiškė analogiškus savarankiškus reikalavimus. Nurodė, kad iki jų motinos mirties ir daugiau kaip metus po jos mirties ieškovė gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taigi priėmė motinos palikimą, todėl jos nuomone jų tėvas V. K. neteisėtai padovanojo visą butą atsakovei T. S..
Atsiliepimas
4. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko, nes ieškovė ginčija notariškai patvirtintą sandorį - dovanojimo sutartį, kuri pagal LR CPK 197 str. 2 d. laikytina didesnę įrodomąją galią turinčiu oficialiu rašytiniu įrodymu, kas reiškia, kad joje nurodyti duomenys laikomi visiškai įrodytais, kol bus paneigti kitais įrodymais. Ginčijamos dovanojimo sutarties 3 p. yra aiškiai nurodyta, kad dovanojamas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K., todėl ieškovė, ginčydama minėtą sutartį visų pirma privalo paneigti minėtą faktą.
5. Trečiasis asmuo N. F. su ieškovės reikalavimais nesutiko, patvirtino, kad atsakovė T. S. padėjo savo tėvui V. K. tvarkyti butą, po motinos mirties tėvas vienas mokėjo buto išlaikymo išlaidas, atsakovė viena rūpinosi tėvu, kuris visada kartojo kad po mirties butą paliks atsakovei T. S., kuri jį prižiūrėjo ir rūpinosi. Ieškovė S. S. apie buto dovanojimą turėjo žinoti nuo 2007 metų, nes nuo to laiko atsakovė mokėjo buto išlaikymo išlaidas.
6. Trečiasis asmuo notarė L. M. su ieškovės reikalavimais nesutiko. Ieškovė nebuvo padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, nepateikė įrodymų, kad yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie palikimo priėmimą. Ieškovė per 15 metų nuo V. K. mirties nesikreipė į teismą, nesidomėjo apie išduotus paveldėjimo teisės liudijimus. Ginčo butas buvo įregistruotas V. K. vardu, patvirtinant dovanojimo sutartį ji turėjo pagrindą vadovautis LR CK 4.262str. nuostatomis, kad į viešą registrą įrašyti duomenys yra teisingi, be to ieškovė yra praleidusi 10 metų senaties terminą, nenurodo priežasčių ir nereikalauja praleisto termino atstatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės valstybei priteista 25 Eur žyminio mokesčio ir 10,66 Eur pašto išlaidų; iš ieškovės ir trečiojo asmens atsakovei lygiomis dalimis priteista 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais praleido ne tik 1 metų ieškinio senaties terminą dovanojimo sutarties nuginčijimui (CK 6. 472 str. 4 d.), bet ir bendrąjį 10 m. ieškinio senaties terminą. Ieškovė ir trečiasis asmuo J. K. per 15 metų praėjusių nuo jų motinos mirties nesidomėjo motinos palikimu, nustatyta tvarka ir laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, be to nesikreipė į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiniu valdymu priėmė savo motinos palikimą (CPK 444 str. 8p.), todėl ieškovė ir trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės ginčyti buto dovanojimo sutartį, ieškovė ir trečiasis asmuo šiuo metu nėra paveldėjimo teisės dalyvės. Palikimas turi būti priimamas aktyviais veiksmais, kurie turėjo būti atlikti per 6 mėnesius (1964 m. redakcija, CK 587 str. 3 d.) nuo jų motinos V. K. mirties. Ieškovė ir trečiasis asmuo nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, o palikimo priėmimu nelaikytina vien tik tai kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, tačiau neatlieka nustatytų veiksmų paveldėtinam turtui įteisinti įstatymų nustatyta tvarka (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovei ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais nesukuria nuosavybės teisių į paveldimą turtą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
9. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ieškinio dalį, kuria buvo atmesti jos reikalavimai ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė 15 metų nesiėmė jokių veiksmų motinos palikimui priimti. Apeliantė gyveno ginčo bute, mokėjo už komunalines paslaugas, todėl laikytina, kad ji palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog visas ginčo butas priklauso šalių tėvui V. K.. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes trečiasis asmuo apie savo pažeistas teises sužinojo tik po tėvo mirties.
11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovė ieškinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie savo pažeistas teises sužinojo tik kreipusis į notarą dėl tėvo V. K. palikimo. Ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl ji turėjo teisę ginčyti dovanojimo sutartį.
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei teisingas, atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
14. Tretieji asmenys asmuo N. F. ir S. K. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantės savo apeliaciniuose skunduose nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes – nei viena iš apeliančių po motinos mirties neprisidėjo prie ginčo buto išlaikymo, jokių mirusios motinos daiktų neperėmė.
15. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
16. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
18. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
19. Šioje byloje apeliantės iš esmės kelia du klausimus: kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė; apeliantės motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdamos jį valdyti, todėl apeliantės turi teisę ginčyti dovanojimo sutartį, nes dovanojimo sutartimi buvo perduotas ir joms priklausantis turtas. Taigi, nagrinėjant apeliacinius skundus reikės išaiškinti čia nurodytas aplinkybes.
20. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad abi apeliantės nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jos po mamos mirties (2000-11-14) per šešis mėnesius atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdamos valdyti motinos turtą kaip savo ir išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
21. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, taikytino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.CK 587 straipsnio 3 dalis), ko apeliantės nepadarė šios bylos atveju.
22. 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010). Bylos nagrinėjimo metu, apeliantės nurodė, kad buto šeimininku laikė savo tėvą, o tai paneigia faktinio palikimo priėmimo tikimybę.
23. Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu J. K. nurodė, kad tik 2006 m. ji atliko ginčo bute vonios remontą ir 2006 m. mokėjo už butą mokesčius. Faktą, kad J. K. tik 2007 m. du kartus mokėjo už butą mokesčius nurodė ir liudytoja T. P.. Tačiau pažymėtina, kad nei viena iš apeliančių iš viso nepateikė teismui jokių įrodymų dėl mokėjimų už ginčo butą ar apie atliktus remonto darbus. Minėtos aplinkybės taip pat paneigia faktą, kad apeliantės priėmė palikimą faktiniu valdymu, kadangi per 6 mėn. neatliko jokių veiksmų, patvirtinančių jų elgesį kaip paveldėto turto savininkų. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
24. Kadangi apeliantės nesielgė su turtu kaip su savo ir nesijautė jo šeimininkėmis, todėl pasyvus naudojimasis daiktu kito įpėdinio (šiuo atveju tėvo) sutikimu pats savaime nereiškia palikimo priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės po mamos mirties tęsė naudojimąsi ginčo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjos mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisių. Vien minėti veiksmai nepatvirtina įpėdinių valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip savo nuosavybe.
25. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apeliantės po motinos mirties nepriėmė palikimo (ginčo buto) pradėdamos faktiškai jo valdyti, todėl nelaikytinos ginčo buto savininkėmis, o juo laikytinas apeliančių tėvas. Taigi, jis turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti savo turtu, įskaitant ir dovanojimą. Kadangi apeliantės nėra ginčo buto savininkės ir nėra dovanojimo sutarties šalys, jos neturėjo teisės ginčyti dovanojimo sutarties. Todėl vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
26. Nors J. K. skunde teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas neišsamiai motyvuotas ir priimtas atidžiai neišklausius apeliančių argumentų, tačiau teismas 2016-03-17 nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, taigi priešingai nei teigia apeliantė, teismas norėdamas išsamiau išsiaiškinti bylos aplinkybes ir visapusiškai išnagrinėti bylą, papildomai suteikė progą apeliantėms pateikti į bylą naujus įrodymus ir naujus paaiškinimus.
27. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek sutrumpintą 1 m. ieškinio senatį dovanojimo sutarties nuginčijimui, tiek ir bendrąjį 10 m. ieškinio senaties terminą.
28. Nors bylos nagrinėjimo metu apeliantės įrodinėjo teismui, kad apie ginčo dovanojimo sutartį, sudarytą 2004-07-26, jos sužinojo tik 2015 m., kai po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pažymėtina, kad apeliaciniame skunde tiksliai nurodyta data (2004-07-26), kada apeliančių tėvas kreipėsi teisinės konsultacijos į S. V., o tai tik patvirtina aplinkybę, kad apeliantės apie ginčo buto dovanojimo sutartį žinojo anksčiau. Be to, teismui pateikti įrodymai, kad jau 2006 m. atsakovė - kaip buto savininkė, savo vardu mokėjo visus mokesčius už ginčo butą. J. K. teismo nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, jog ji laikotarpyje nuo 2006 iki 2010 m. keletą kartų mokėjo mokesčius už butą, taip pat patvirtina faktą, kad ji tuo laikotarpiu negalėjo nežinoti kas yra buto savininkas, nes visi mokesčiai buvo mokami per sąskaitų knygutę, kurioje kaip savininkė buvo nurodoma atsakovė. Tai, kad apeliantės negalėjo nežinoti apie dovanojimo sutartį po jos sudarymo, patvirtina ir kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimai bei liudytojų - kaimynių parodymai teisme, kad apeliančių tėvas netgi kaimynėms sakė, kad butą padovanojo T. S.. Atsižvelgiant į minėtą, teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinių netenkino.
29. Ieškovės skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, turėjo ginti pažeistą ieškovės teisę yra nepagrįstas. Nei viename ieškinyje nebuvo pareikštas prašymas atnaujinti praleistą terminą, todėl teismas savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo jo atnaujinti, juo labiau, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių svarbias priežastis dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
30. Įvertinęs, tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teisingai taikė palikimo, dovanojimo bei ieškinio senatį reglamentuojančias (ir reglamentavusias) teisės normas ir teismų praktiką, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
31. Atmetus apeliacinį skundą iš apeliančių atsakovei priteisiama po 125 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. S. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. K. atsakovei T. S. po 125 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.