Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovės S. S. ieškinį dėl dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovė T. S., tretieji asmenys J. K., S. K., N. F.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. K. prašė pripažinti negaliojančia 2004-07-26 sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo dalyje dėl (1/12) nuosavybės teisės į butą ir taikyti restituciją, priteisiant jai (1/12) dalį nuosavybės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ji, atsakovė ir tretieji asmenys yra V. K. ir V. K., mirė 2000-11-14) bendri vaikai.

Po V. K. mirties jos palikimą sudarė santuokoje su V. K. įgytas 75,79 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame bute buvusių santuokoje įgytų namų apyvokos reikmenų ½ idealiosios dalys.

Teisę paveldėti palikėjos turtą lygiomis dalimis įgijo įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai – mirusios sutuoktinis V. K., ji, ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys.

Ji iki V. K. mirties ir daugiau nei 1 metus po jos mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl laikytina įstatymine įpėdine, priėmusia V. K. palikimą, faktiškai valdant butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jame esančius namų apyvokos reikmenis, todėl jos nuomone po V. K. mirties, 75,79 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), tapo V. K. įpėdinių, priėmusių jos palikimą, bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Tokiu būdu po V. K. mirties Ieškovė paveldėjimo pagrindu įgijo (1/2)x(1/6)=(1/12) idealiąją dalį nuosavybėje į butą (duomenys neskelbtini) (ieškovės dalis apskaičiuota remiantis ta aplinkybe, kad V. K. mirties dieną buvo šeši įstatyminiai įpėdiniai).

Po V. K. mirties (2015-02-18), jai priėmus V. K. palikimą, tapo žinoma, jog 2004-07-26 Dovanojimo sutartimi visas 75,79 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir jos (1/12) dydžio dalis, neteisėtai buvo padovanotas atsakovei. Ši sutartis prieštarauja CK 4.93 str. 3 d., kuri nurodo, kad nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu, todėl minėta dovanojimo sutartis dalyje dėl (1/12) dalies pripažintina niekiniu sandoriu

Palikimo priėmimo faktą įrodo tai, kad ji nuo 1979 iki 2005 metų, t.y. prieš V. K. mirtį ir po jos mirties, gyveno ginčo bute, turėdama atskirą kambarį, kaip V. K. palikimą, paėmė kailinius, megztinius, teisiškai dalinti buto neketino, nes visi gyveno draugiškai. Tam tikrą laiko atkarpą po V. K. mirties, veikdama kaip buto savininkė, kad sumažinti mokesčių skolą namo eksploatuojančiai bendrijai, plaudavo namo, kuriame yra ginčo butas, laiptinę, kad kiek galėjo, finansiškai prisidėdavo prie V. K. išlaikant butą iki V. K. mirties ir po jos mirties. Pripažinus, kad po V. K. mirties Ieškovė įgijo nuosavybės teisę į 1/12 ginčo buto, pripažintina, kad Dovanojimo sutartis yra niekinis sandoris dalyje dėl 1/12 ginčo buto dovanojimo Ji nežinojo apie dovanojimo sandorį; tai, kad dovanojimo sandorio faktas buvo nutylimas. Apie dovanojimą sužinojo tik tuomet, kai kreipėsi į notarą dėl V. K. palikimo priėmimo. (b.l.2-4; 76-79).

Trečiasis asmuo J. K. su ieškovės reikalavimais sutiko, patvirtino ieškovės išdėstytas aplinkybes, pareiškė analogiškus savarankiškus reikalavimus. Nurodė, kad iki jų motinos mirties ir daugiau kaip metus po jos mirties ieškovė gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taigi priėmė motinos palikimą, todėl jos nuomone jų tėvas V. K. neteisėtai padovanojo visą butą atsakovei T. S. (b.l.96-97).

Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimo nepateikė į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai. (b.l.37).

Be to, jeigu būtų nuginčyta dovanojimo sutartis, ieškovė turėtų įrodyti faktą, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl dar ir dėl šios priežasties ieškinys tikslintinas pareiškiant reikalavimą pripažinti tokį faktą. Tokiam juridiniam faktui nusistatyti ieškovė turėjo 15 metų, tačiau per visą minėtą laikotarpį nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji po mamos mirties per šešis mėnesius atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdama valdyti motinos turtą kaip savo ir išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, ką privalėjo padaryti, todėl jos ieškinys atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog po mamos mirties šešių mėnesių laikotarpyje ji gyveno tėvų bute. Vien tik gyvenamosios vietos deklaravimo faktas minėtame bute pats savaime nepatvirtina aplinkybės, kad jos faktinė gyvenamoji vieta tuo metu ir buvo ginčo objekte. Minėtas abejones sustiprina ir ta aplinkybė, kad šiuo metu jos deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra ginčo objekte, nors faktiškai ji jau daug metų gyvena kitu – ieškinyje nurodytu adresu. Ieškovė kurį tai laiką gyveno tėvų bute, nes jai ten leido gyventi tėvas – V. K., kuris beje po motinos mirties vienas iš savo asmeninių lėšų išlaikė visą butą. Šį faktą įrodo teismui pateikta bendrijos pažyma bei sąskaitų kvitai, kuriuose kaip buto savininkas nurodytas būtent mūsų tėvas V. K.. Ieškovė prie ginčo buto išlaikymo niekaip neprisidėjo (b.l.46-49).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys yra V. K., mirusio 2015-02-18 ir V. K. (asm.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2000-11-14 vaikai (b.l.5-8). Po V. K. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo sudaryta (b.l.9). Jos palikimą sudarė santuokoje su V. K. įgytas 75,79 kv.m. ploto butas, esantis Darbininkų g.16-43, Vilniuje. Po V. K. mirties jo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą lygiomis teisėmis paveldėjo ieškovė S. S. ir trečiasis asmuo J. K., paveldimą turtą sudarė konpenuojamoji senatvės pensijos suma (b.l.10). V. K. 2004-07-26 padovanojo atsakovei T. S. butą Darbininkų g. 16-43, Vilniuje (b.l. 11-12t),. Šis butas nuo 1992-05-28 buvo registruotas V. K. vardu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l.16-17). Pagal 1991-12-13 susitarimą butas buvo privatizuotas V. K. vardu (b.l.80-83).

Atsakovė pateikė duomenis, kad už buto komunalines paslaugas mokėjo ji arba V. K. asmeniškai (b. l. 50-59).

Motyvai ir teisiniai argumentai.

Ieškovė pagrįstai nurodė, kad teisę paveldėti palikėjos V. K. turtą lygiomis dalimis įgijo įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai – mirusios sutuoktinis V. K., ji, ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys, tačiau ieškovė ir tretieji asmenys nuo jų motinos V. K. mirties, praėjusios 15 metų nesiėmė jokių veiksmų, tam kad nustatyta tvarka priimti jų motinos palikimą.

Ieškovė ir trečiasis asmuo niekuo negalėjo paaiškinti, kodėl per tokį ilgą laiką jos neatliko jokių veiksmų palikimui priimti, todėl atsakovės reikalavimas taikyti senaties terminą šioje byloje yra tenkintinas.

Buto, kuris priklausė V. K. dalį po jos mirties faktiškai valdė šalių tėvas -V. K. ir laikė save buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu turto savininku.

Ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais praleido ne tik 1 metų ieškinio senaties terminą dovanojimo sutarties nuginčijimui (LR CK 6. 472 str. 4 d.), bet ir bendrąjį 10 m. ieškinio senaties terminą, o atsakovė prašo taikyti senatį ir vien tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Ieškovė ir trečiasis asmuo J. K. per 15 metų praėjusių nuo jų motinos mirties nesidomėjo motinos palikimu, nustatyta tvarka ir laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, be to nesikreipė į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiniu valdymu priėmė savo motinos palikimą (LR CPK 444str.8p.), todėl ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais neturi reikalavimo teisės ginčyti buto dovanojimo sutartį, ieškovė ir trečiasis asmuo šiuo metu nėra paveldėjimo teisės dalyvės.

Palikimas turi būti priimamas aktyviais veiksmais, kurie turėjo būti atlikti per 6 mėnesius (1964m. redakcija, LR CK 587str.3d.) nuo jų motinos V. K. mirties. Ieškovė ir trečiasis asmuo nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, o palikimo priėmimu nelaikytina vien tik tai kadi įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, tačiau neatlieka nustatytų veiksmų paveldėtinam turtui įteisinti įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 5.50str.2d., 5.51str.1d.). Nagrinėjamu atveju ieškovei ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais nesukuria nuosavybės teisių į paveldimą turtą.

Dėl išvardintų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai negali būti patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., ieškovo reikalavimus atmetus, atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais J. K. suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 44).

I. S. S. atidėtas žyminio mokesčio dalies (25 Eur) mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 26).

Atsakovės bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas sudaro 700 Eur (b. l. 122-123).

LR CPK 93 str.1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš ieškovės priteistina dalis (50 proc). 10,66 Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-268, 270, 307 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės S. S. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. K. reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 10,66 Eur (dešimt eurų 66 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.