- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- B2-2539-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02083-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys paliktas nenagrinėtas.
- Teisėjai
- Asta Pikelienė (pirm.), Tomas Venckus
- Suinteresuotas asmuo
- M. V., D. C., J. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kreditorius
- SP Corporate Services
- Pareiškėjas
- MB "Penktas šansas"
- Atsakovas
- "Benrosa"
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Benrosa“ nemokumo administratoriaus MB „Penktas šansas“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. V., SP Corporate Services UAB, D. C., J. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. BUAB „Benrosa“, į. k. 304386495, bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1438-866/2020) iškelta 2019 m. sausio 8 d., nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 21 d., įmonės administratoriumi paskirtas MB „Penktas šansas“. Civilinėje byloje Nr. eB2-3028-653/2018 teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo nutraukta UAB „Benrosa“ bankroto procedūra ne teismo tvarka, sprendimas įsiteisėjęs 2018 m. spalio 9 d. 2020 m. sausio 29 d. nutartimi paliktas nenagrinėtu nemokumo administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl BUAB „Benrosa“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratoriaus MB „Penktas šansas“ patikslintas pareiškimas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu priimtas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, 2020 m. balandžio 14 d. paskirtas rašytinis teismo posėdis. Patikslintu pareiškimu prašoma pripažinti BUAB „Benrosa“ bankrotą tyčiniu nurodant, jog bankrotas atitinka iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų požymius.
3. Nurodoma, jog bendrovė įsteigta 2016 m. rugsėjį ir vykdė veiklą iki 2017 m. gruodžio mėnesio, veikla susijusi su maitinimo paslaugų teikimu, nuo 2018 m. sausio veiklos nebevykdė ir pradėjo neteisminio bankroto procedūras. Buvęs vadovas M. V. nevykdė prievolės pateikti JAR 2016 m. bei 2017 m. finansinių ataskaitų, ir tai yra tyčinio bankroto požymis. Vadovas administratoriui perdavė tik dalį bendrovės dokumentų, pagal Archyvinių bylų perdavimo – priėmimo aktą, tik du tomus pavadintus „Kasa“, nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. balandžio mėnesio imtinai; neperdavė dalies finansinės atskaitomybės dokumentų, pavyzdžiui, kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderių už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėnesio, taigi jis nevykdo įstatymo ir teismo nustatytų pareigų: todėl negalima neginčijamai nustatyti, kaip vadovas panaudojo grynuosius pinigus. Teismui pateiktas kasos knygos išrašas iki 2017 m. balandžio 30 d., 2-jų segtuvų nuotrauka. Buvęs valdymo organų narys siekia išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir asmeninės atsakomybės. Administratorius rėmėsi perduota Didžiąją knyga, iš kurios nustatyta, kad atskaitingas asmuo M. V. 2017 m. sausio 1 dienai buvo skolingas 102 540,24 Eur, o 2017 m. gruodžio 31 dienai jau 148 611,17 Eur sumą, gautą grynaisiais pinigais pagal avanso apyskaitas, tačiau pinigai nepanaudoti įmonės reikmėms. Šių sumų negrąžinimas įtakojo bendrovės nemokumą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo kryptingai siekiama bankroto. Taip pat neperduotas bendrovės turtas atsargos ir piniginės lėšos, taigi veikla buvo vykdoma taip, kad jokių lėšų neliktų atsiskaitymui su kreditoriais. Yra pagrindas manyti, kad dalis likviduojamos įmonės atsargų/ilgalaikio turto taip pat buvo galbūt neteisėtai užvaldyta: iš Didžiosios knygos įrašų 2-3 eilutėse (1230 sąskaita ir 1237 sąskaita) matyti, jog bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo atsargų/ilgalaikio bent turto 59 920,53 Eur likutinės vertės, ir būtent šis turtas administratoriui neperduotas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo D. C. atsiliepimu prašo pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip neįrodytą, kadangi praktikoje dalies buhalterinių apskaitos dokumentų neperdavimas nepatvirtina aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, aplinkybės dėl vadovo negrąžintų bendrovei 148 611,17 Eur nėra aiškus dėl neperduotų dokumentų bei nenustatytas priežastinis ryšys su finansine situacija įmonėje finansinės ataskaitos už 2016-2017 metus buvo parengti, tačiau jų nepatvirtino kreditorių susirinkimas.
5. Suinteresuotas asmuo, buvusi buhalterė J. M. prašo klausimą nagrinėti teismo nuožiūra, ji bendrovėje atliko apskaitininkės darbo funkcijas ir dirbo su atsargų valdymo buhalterine programa; jokia reikšminga informacija nedisponuoja.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo kreditorius SP Corporate Services, UAB, atsiliepimu prašo pareiškimą tenkinti, bankrotą pripažinti tyčiniu. Bendrovė vykdė maitinimo paslaugų veiklą, valdė kavinę-barą „Wall Street Avenue“, vėliau administracija nusprendė veiklą nutraukti ir neatsiskaityti su kreditoriais. Palaiko pareiškimo argumentus dėl tyčinio bankroto požymių konstatavimo, o taip pat ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vadovui neperdavus administratoriui dalies dokumentų ir viso turto (Didžiojoje knygoje apskaitytas ir administratoriui neperduotas ilgalaikis turtas), nepalankių įmonei sprendimų atsiskaitant aplenkiant banko sąskaitą ir kasą, negalima nustatyti, kur vadovas panaudojo gautus grynus pinigus. Vadovas liko skolingas 148 611,17 Eur. Tuo atveju, jei buvę bendrovės vadovai įrodinės, kad prašymas dėl tyčinio bankroto negali būti tenkintas, bei pateiks papildomų dokumentų – jis prašytų teismo skirti ekspertizę turint tikslą nustatyti, ar nebuvo pasisavinti BUAB „Benrosa“ grynieji pinigai, kurios kaštus jis sutinka apmokėti.
7. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, jog palaiko pareiškimą ir neprieštaraus, jei teismui pakaks įrodymų pripažinti bankrotą tyčiniu.
8. 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir sprendė, jog pareiškimas, koks yra pateiktas bei kaip grindžiamas, negali būti išnagrinėtas, pareiškimo teiginiai nesudaro bendro konteksto ir yra formalūs, pateikti atsietai nuo bendros situacijos pristatymo; tyčinis bankrotas grindžiamas būtent tuo, jog pareiškėjas jokių aplinkybių nenustatė, įmonės veikla visiškai neatskleista. Teismas atkreipė dėmesį į paties pareiškėjo skirtinguose dokumentuose teikiamų duomenų prieštaringumą.
9. Teismas akcentavo, jog bankroto procese ir teikiant nagrinėjamą pareiškimą nebuvo įvertinti ir išanalizuoti 2019 m. sausio 8 d. administratoriui perduoti bendrovės dokumentai pagal Archyvinių bylų perdavimo – priėmimo aktą: sutartys, sąskaitos faktūros, banko dokumentai, kt., visiškai neanalizuojamas lėšų judėjimas sąskaitoje bei santykis su kasos operacijomis, nors pinigų judėjimas tarp banko ir kasos vyko, bei buvo intensyvus. Neatskleistas veiklos organizavimas, nenurodyta kas ir kokiomis lėšomis ją finansavo, apie paskolinius santykius bei atsiskaitymą pagal paskolų sutartis, jokių duomenų apie 2016-2017 gautas pajamas, jų apimtis ir paskirstymą, sudarytų sutarčių ir jų įvykdymo apimties, visus atsiskaitymus, apskritai neįvardijimas joks konkretus bendrovės turėtas turtas, nepateikta jokio pagrindimo teiginiui dėl pinigų nepanaudojimo įmonės reikmėms, buvusio vadovo operacijų su bendrovės lėšomis turinys ir apimtys, kt. Nurodyta, jog pareiškėjas nesusipažino su civiline byla dėl bankroto inicijavimo ne teismo tvarka, siekiant gauti ir išanalizuoti reikšmingus dokumentus ir duomenis (įskaitant turto, buhalterinių dokumentų, paskolinių santykių klausimus ir kitą reikšmingą informaciją); nėra duomenų, patvirtinančių, jog administratorius išnaudojo visas galimybes kreipdamasis ir reikalaudamas iš buvusių buhalterių papildomų duomenų ir/ar paaiškinimų tikrinant bendrovės veiklą ir sandorius bei vadovų veiksmus.
10. Pareiškėjas įpareigotas per nustatytą terminą pateikti patikslintą pareiškimą paremtą atlikta bendrovės veiklos ir pokyčių analize, išdėstyti tyčinio bankroto požymius įrodančius nustatytus faktus, juos grindžiančius įrodymus. Administratorius įpareigotas tinkamai įvykdyti pareigą dėl veiklos ir sandorių patikrinimo – ko nebuvo padaryta bankroto byloje, bei jau buvo konstatuota ankstesnėse teismo nutartyse. Teismas pabrėžė, kad buhalterinių registrų pateikimas teismui jų neišanalizavus, nėra procesinės pareigos įrodyti pareiškimo aplinkybes įvykdymas.
11. Pareiškėjas, nemokumo administratoriaus MB „Penktas šansas“, neįvykdė teismo įpareigojimo pašalinti pareiškimo trūkumus, pagrindžiant nurodytas aplinkybes įrodymais. Apsiribojo pateiktais 2020 m. gegužės 6 d. Papildomais paaiškinimais dėl BUAB „Benrosa“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Papildomai bendrais teiginiais nurodė, kad BUAB „Benrosa“ daugiausia pirko maisto prekes, reikalingas kavinės veikloje, patalpas nuomojosi iš UAB „Daitas“, paskolų pagrindu skolinosi pinigines lėšas, įskaitant iš paties buvusio vadovo – pareiškėjo nuomone, jog su tyčiniu bankrotu paskoliniai santykiai nesusiję, tai ir aplinkybių neatskleisti nereikia. Pareiškėjas pateikė pavienių PVM sąskaitų faktūrų kopijų nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, tokiu būdu, kaip teigia, patvirtindamas ilgalaikio turto įsigijimą.
12. Į teismo pastabas dėl įrodinėjimo pareigos nevykdymo paaiškino, kad iš civilinės bylos Nr. eB2-3028-653/2018 dėl bankroto inicijavimo ne teismo tvarka nagrinėjimo matyti, kad bendrovės administracija buvo nesąžininga. Pareiškėjo nuomone, jis tinkamai grindė pareiškimą dėl tyčinio bankroto nurodydamas į dokumentus, kuriuos jam pačiam perdavė buvęs vadovas (kasa iki 2017 m. balandžio mėnesio), o kasos registras iki 2017 m. lapkričio mėnesio buvo vien tik Nr. eB2-3028-653/2018 byloje. Kartoja, jog M. V. 2017 m. sausio 1 dienai buvo skolingas 102 540,24 Eur, o 2017 m. gruodžio 31 dienai jau 148 611,17 Eur sumą – jo nuomone, dėl to ginčo nėra. Jo nuomone, tyčinio bankroto byloje tikslinga vadovautis ne pateikusių atsiliepimus buvusių buhalterių žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, o apskaitos dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas paliktinas nenagrinėtu
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta: kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014, 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, kt.). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, bei padaryti išvadą, jog buvo kryptingai siekiama bankroto privedusį prie bankroto; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017, kt.).
14. Taigi, teismas turi įvertinti bendrovės finansinės būklės dinamiką, ekonominius veiklos rodiklius, viso turto ir visų įsipareigojimų santykio pasikeitimą, veiklos apimtis konkrečiais laikotarpiais, atsiskaitymo galimybes ir nemokumą nulėmusias priežastis, konkrečius turėjusius įtakos vadovų sprendimus, veiksmus, sudarytus sandorius, ir kt. Įrodinėjant tyčinio bankroto požymius šiuos duomenis privalėjo pateikti pareiškėjas.
15. Susipažinus su pareiškėjo pateiktais papildomais paaiškinimais, teismui pateiktus dokumentus spręstina, kad pareiškėjas neįvykdė (iš esmės ignoravo) teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus dėl įrodymų pateikimo ir faktinių aplinkybių patikslinimo, per teismo nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino ir naujų duomenų nepateikė.
16. Administratorius neįvykdė teismo įpareigojimų (ir įstatyminės pareigos) dėl veiklos ir sandorių patikrinimo, susistemintų bendro pobūdžio išvadų apie bendrovę nėra, apskritai jokio apibendrinimo ir sisteminių duomenų nėra – nors teismas aiškiai nurodęs, jog be to neturi galimybių analizuoti bankroto situacijos atsiradimo aplinkybių ir jos atitikimo tyčinio bankroto tyčinio bankroto kriterijų. Taigi, jokių išvadų apie ekonominius aspektus BUAB „Benrosa“ veikloje, pareikalautų ir išvardintų 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje, nepateikta. Nei pagal perduotus dokumentus, nei pagal gautus iš valstybinių institucijų (pavyzdžiui, VMI gautų ir pateiktų sąskaitų faktūrų registro, kt.) ir iš kitų šaltinių dokumentus administratorius bendrovės veiklos laikotarpio neatskleidė. Kartu su papildomais paaiškinimais nepateikti ir jokie apibendrinti įrodantys dokumentai, nors teismas konstatavo, kad buhalterinių registrų pateikimas jų neišanalizavus, nėra procesinės pareigos įrodyti pareiškimo aplinkybes įvykdymas. Nepašalinti nustatyti trūkumai, jog pareiškimo teiginiai nesudaro bendro konteksto ir yra formalūs, pateikti atsietai nuo bendros situacijos pristatymo, stokoja loginio pagrįstumo. Nepašalinti trūkumai dėl pareiškėjo pateiktų bei byloje esančių prieštaringų bei teismą klaidinančių duomenų.
17. Nepripažintina teismo nustatytų trūkumų pašalinimu ir pateikti papildomi paaiškinimai, jog veikla buvo finansuojama tokiu būdu, kad paskolų pagrindu skolinamos piniginės lėšos, įskaitant iš paties buvusio vadovo bei advokato K. V., tačiau teismui, pareiškėjo požiūriu, paskolų aplinkybių atskleisti nereikia (kreditorių sąraše šių kreditorių nėra). Buvo pareikalauta pateikti visą suvestinę informaciją apie apytiksliai metus laiko dirbusią bendrovę, įskaitant visų sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, pajamų apimtis ir jų paskirstymą, įsipareigojimų vykdymą bei atsiskaitymą su visais kontrahentais, bendrovės skolininkus ir pan. Iki šios nutarties priėmimo dienos liko neatskleistas buvusio vadovo operacijų su bendrovės lėšomis turinys ir apimtys, nepateiktas tokių operacijų sąrašas nuo bendrovės veiklos pradžios ir iki veiklos nutraukimo.
18. Pareiškėjas nenurodė kuo grindžia teiginius dėl vadovo pinigų nepanaudojimo įmonės reikmėms, taip pat liko nepaaiškinta, ko remiantis teigiama, jog aplinkybė, kad buvęs vadovas liko skolingas 148 611,17 Eur yra įrodyta bei dėl to nėra jokio ginčo. Pareiškėjas, pateikdamas duomenis apie vadovo operacijas su pinigais teigia, kad nurodydamas, 2017 m. sausio 1 d. vadovas jau buvo skolingas 102 540,24 Eur, tačiau šiems teiginiams būtinas sisteminis situacijos pristatymas vien jau todėl, kad kavinė-baras „Wall Street Avenue“ buvo atidarytas tik 2016 m. gruodį, nesant duomenų apie bendrovės pajamas, nėra paaiškinta apie gautas atskaitingo asmens 102 540,24 Eur lėšų šaltinį veiklos pradžioje ir kt. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nėra duomenų apie inicijuotas skolos atgavimo procedūras, jokių ieškinių dėl skolos ar žalos priteisimo iš buvusio vadovo bendrovės naudai, išskyrus Vilniaus m. apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-30797-820/2019 iš buvusio vadovo priteistos administravimo išlaidų sumos bankroto byloje ieškovo administratoriaus MB „Penktas šansas“ naudai; nuo 2020 sausio 20 d. antstolis vykdo priverstinį priteistos 2 785,00 Eur sumos išieškojimą.
19. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog 2020 m. balandžio 14 d. nutarties argumentai dėl duomenų gavimo iš eB2-3028-653/2018 byloje bei bendradarbiavimas su buvusiais bendrovės finansininkais ar kitais atsakingais asmenimis susiję su paties administratoriaus pareiga ir galimybe nustatyti ir išanalizuoti bendrovės veikla bei sandorius ar operacijas iki bankroto bylos iškėlimo (bet ne teismui renkant įrodymus dėl tyčinio bankroto), kadangi pareiškėjo pareiga yra atskleisti bendrovės veiklos aspektus visais jam prieinamais būdais, palyginus ir apibendrinus duomenis, tame tarpe ir grindžiant tyčinio bankroto kriterijus. Primintina, jog pareiškimu dėl tyčinio bankroto įrodinėtina iki bankroto buvusi situacija bendrovėje bei prie bankroto privedusi.
20. Kaip minėta anksčiau, reikalavimai bankroto (nemokumo) administravimo veiklai įpareigoja administratorių profesionalioje veikloje turėti pakankamai teisinių bei ekonominių žinių, bei esant poreikiui kreiptis į specialistus. Papildomais paaiškinimais su teiginiais apie bendrovės įgytą bet neperduotą ilgalaikį turtą nurodoma, kad tai yra toks turtas, kuris naudojamas ilgiau kaip vienerius metus bei kartu pateiktos pavienės PVM sąskaitos faktūros dėl įsigijimo skirtingų prekių ir paslaugų: kompiuterių, baldų, taip pat butelio su kamščio, keptuvių, servetėlių, rašyklių, mentelių, lempučių ir pan., taip pat atliktų darbų aktą dėl montavimo darbų pagal rangos sutartį, baro su betoninėmis kolonomis gamybą ar metalinį stulpą. Jokių bendrų sumų, atsiskaitymų ir sutarčių nėra. Kokių norminių aktų pagrindu visos pateiktos faktūros grindžia ilgalaikio turto įsigijimą, nepaaiškinta. Kaip ir kada buvo atsiskaitoma už restorano veiklai pirktas prekes ir darbus, nežinoma. Manytina, jog dalis įrangos buvo sumontuota kavinės patalpose, tačiau nėra jokių duomenų apie sudarytus aktus atlaisvinant bei perduodant patalpas, įrangos perleidimą. Šiuo aspektu, aiškintis dėl įsigyto bendrovės turto likimo, teismo vertinimu, reikėtų būtent su buvusiais finansininkais.
21. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 2 dalį, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumų nepašalino, teismo įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdė ir patikslinto pareiškimo nepateikė, nenurodė priežasčių dėl kurių negalėjo būti įvykdyti teismo nutarties reikalavimai, nepateikė prašymo dėl termino pratęsimo, todėl teismas pareiškimą dėl bankrutavusios BUAB „Benrosa“ bankroto pripažinimo tyčiniu palieka nenagrinėtu.
22. Pareiškėjui išaiškintina, kad tai neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtu (CPK 297 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 2 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo, bankrutavusios BUAB „Benrosa“ nemokumo administratoriaus MB „Penktas Šansas“ pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nenagrinėtu.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.