Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės SP Corporate Services atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria pareiškėjos, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Benrosa“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Penktas Šansas“ pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Benrosa“ bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Penktas šansas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu pripažinti BUAB „Benrosa“ bankrotą tyčiniu. Pareiškimą bankroto administratorė grindė finansinių ataskaitų nepateikimu juridinių asmenų registro tvarkytojui, aplaidžiu atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu.

II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB SP Corporate Services (bankrutuojančios įmonės kreditorė) ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nenagrinėtu nemokumo administratorės MB „Penktas šansas“ pareiškimas dėl BUAB „Benrosa“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

11. Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 31 d. BUAB „Benrosa“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Penktas šansas“, Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl BUAB „Benrosa“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus ir patikslinti pareiškimą. 2020 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas patikslintas BUAB „Benrosa“ bankroto administratorės prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi buvo priimtas ir išsiųstas suinteresuotiems asmenims atsiliepimams pateikti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi dar kartą nustatė pareiškėjai BUAB „Benrosa“, atstovaujamai bankroto administratorės MB „Penktas šansas“, 20 dienų terminą patikslinti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atsižvelgiant į nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytas aplinkybes. 2020 m. gegužės 6 d. BUAB „Benrosa“ bankroto administratorė pateikė teismui papildomus paaiškinimus dėl BUAB „Benrosa“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Benrosa“ bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu paliko nenagrinėtu. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįvykdė teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų dėl naujų įrodymų pateikimo ir faktinių aplinkybių patikslinimo, teismo nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino ir naujų duomenų nepateikė. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nemokumo administratorė šios nutarties apeliacine tvarka neskundžia, skundą pateikė tik BUAB „Benrosa“ kreditorė UAB SP Corporate Services byloje palaikiusi nemokumo administratorės pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

12. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartį palikti pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu skundžia ne asmuo (nemokumo administratorė), kuris pateikė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų nemokumo administratorės pusėje, į bylą įtraukta BUAB „Benrosa“ kreditorė UAB SP Corporate Services.

13. CPK 296 straipsnyje reglamentuojami pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai. Vienas jų - jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Šiuo pagrindu procesinis dokumentas gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. CPK 298 straipsnyje numatyta, jog dėl teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas.

14. CPK 305 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Esminis dalyvaujančio byloje asmens procesinio statuso ypatumas yra suinteresuotumas bylos baigtimi. Suinteresuotumas yra ne tik teisės paduoti apeliacinį skundą, bet ir teisės kreiptis į teismą sąlyga (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK suinteresuotumo sąvoka nėra apibrėžta (CPK 443 straipsnio 3 dalyje teisinis suinteresuotumas ypatingosios teisenos bylose siejamas su asmens teisėmis ir pareigomis). Suinteresuotumas civiliniame procese yra siejamas su individualiu subjektinės teisės ar teisėto intereso apsaugojimu ir gynimu. Todėl asmuo, paduodantis apeliacinį skundą, siekia ginti savo, o ne kito asmens subjektines teises ir teisėtus interesus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2013).

15. CPK 47 straipsnyje reglamentuojamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, institutas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų turi šalies procesines teisės ir pareigas, tačiau skirtingai nei procesą inicijuojantys asmenys, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neturi teisės disponuoti ginčo dalyku. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai.

16. Minėta, kad tik bankroto administratorius šioje byloje teikė pareiškimą pripažinti BUAB „Benrosa“ bankrotą tyčiniu. Tiek iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje, tiek 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu teismo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Tai reiškia, kad klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu gali kelti tiek bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių kaip visumos interesus, tiek kiekvienas bankrutavusios įmonės kreditorius atskirai.

17. Šiuo atveju, kreditorė UAB SP Corporate Services byloje nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo pripažinti BUAB „Benrosa“ bankrotą tyčiniu, o tik palaikė bankroto administratorės pareiškimą, kuris skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis susijusi išimtinai su procesinių teisių įgyvendinimu, t. y. tinkamu arba netinkamu pareiškimo trūkumų pašalinimu, kuriomis kiekviena iš šalių naudojasi savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis nedaro įtakos apeliantės UAB SB Corporate Service procesinių teisių įgyvendinimui, kadangi, kaip jau minėta, ji byloje nepareiškė savarankiško reikalavimo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Todėl apeliantė neturi teisės skųsti apeliacine tvarka teismo nutartį, kuria paliktas nenagrinėtu kito byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas.

19. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė byloje neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties palikti nenagrinėtą pareiškimą dėl bendrovės BUAB „Benrosa“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Taip pat nemokumo administratorė byloje nėra pateikusi atsiliepimo ar prisidėjimo prie trečiojo asmens UAB SP Corporate Services atskirojo skundo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad nemokumo administratorė nekvestionuota pirmosios instancijos teismo nutarties ir su ja sutinka.

20. Pabrėžtina, kad byloje pakartotinai nustačius nemokumo administratorei terminą pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumams pašalinti, buvo sprendžiamas išimtinai procesinis nemokumo administratorės teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo klausimas ir teismo nurodymas pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus buvo duotas tik nemokumo administratorei, o ne trečiajam asmeniui. Tik procesinį dokumentą teismui pateikęs asmuo sprendžia, ar šalinti teismo nustatytus trūkumus ar ne, taip pat ar sutikti su teismo motyvais, kuriais konstatuojama, kad nustatyti procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti, ar tokį procesinį sprendimą skųsti apeliacine tvarka.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017). Tai reiškia, kad bankroto administratorius pats disponuoja jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę apskųsti teismo procesinį sprendimą, ir pats sprendžia dėl šių teisių įgyvendinimo. Asmuo, pasinaudodamas teise paduoti atskirąjį skundą, gina savo, o ne kito asmens subjektines teises ir teisėtus interesus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis

22. Be to, kaip minėta šios nutarties 17 punkte, bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai neužkerta kelio kreditoriui savarankiškai inicijuoti bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu procesą. Todėl apeliantė, būdama BUAB „Benrosa“ kreditore ir manydama esant pagrindams pripažinti BUAB „Benrosa“ bankrotą tyčiniu, turi teisę pareikšti teismui pareiškimą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu savo iniciatyva.

23. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neturintis teisės jį paduoti asmuo. CPK 315 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

24. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinis procesas pagal apeliantės UAB SP Corporate Services atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties nutraukiamas ir apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 305 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą pradėtą pagal apeliantės UAB SP Corporate Services atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties nutraukti.

Grąžinti apeliantei UAB SP Corporate Services už atskirąjį skundą sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.