Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-47-875-2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26690-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5., 1.1.8.7.9., 1.2.3.1.1., 2.1.9., 2.15.3.3.2.; 2.1.16.1.2.1.8., 2.3.6.5.4.1., 2.3.6.8.

2023 m. liepos 4 d.

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta iki suėmimo – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, Lietuva, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbo pagal verslo liudijimą ir registravosi Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas :

1) 1995 m. sausio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 112 straipsnio 1 dalį pataisos darbais 2 metams, išskaičiuojant 15 procentų uždarbio,

2) 1995 m. balandžio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams,

3) 1997 m. spalio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui,

4) 2003 m. sausio 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 112 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams,

5) 2005 m. rugpjūčio 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams,

6) 2006 m. vasario 15 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, 2006 m. gruodžio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi bausmę subendrinus su 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams,

7) 2010 m. liepos 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams,

8) 2011 m. kovo 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, nuosprendis pakeistas 2011 m. gegužės 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams,

9) 2015 m. spalio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

10) 2016 m. sausio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams,

11) 2016 m. balandžio 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę subendrinus su 2016 m. sausio 26 d. teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių,

12) 2016 m. gegužės 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę subendrinus su 2016 m. sausio 26 d. teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. 2016 m. liepos 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, bausmės, paskirtos 2016 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendžiais, subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, 2018 m. kovo 2 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikęs visą bausmę, teistumas neišnykęs,

13) 2019-04-16 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64( ) straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams,

14) 2019-05-17 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 233 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, 2019-10-17 nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019-04-16 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu (už BK 281 str. 7 d.) ir paskirta galutinė bausmė - 3 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. A. K. nužudė žmogų, o būtent, kad jis 2022 m. liepos 17 d. apie 09 val. 30 min., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, dėl asmeninių priežasčių, tai yra konflikto su P. S. dėl jo palaidų šunų metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam P. S.vieną smūgį ranka į dešinę veido pusę, bei rankomis kontaktuodamas į tiksliai nenustatytą P. S. kūno vietą jį tyčia pastūmė, nuo ko P. S.krito aukštielninkas ant betoninių kambario grindų ir dešinio momens - pakaušio sritimi atsitrenkė į betoninę grindų dangą, taip padarė P. S.poodinę kraujosruvą dešiniame žande, intraodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimą dešinio momens - pakaušio srityje, kraujosruvą pakaušio - momens minkštuosiuose audiniuose, pakauškaulio, abiejų momenkaulių, abiejų smilkinkaulių, kaktikaulio lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo pakaušio srityje, galvos smegenų sumušimą, kairės pakaušio skilties, kairės kaktinės skilties, kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje, kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės kaktinės skilties pamatiniame sferiniame paviršiuose, kraujosruvą dešiniame smegenėlių pusrutulyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kas komplikavosi smegenų paburkimu ir suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, ko pasekoje nuo patirto galvos sumušimo P. S. iki 2022 m. liepos 18 d. 10.02 val. įvykio vietoje mirė.

II. Įrodymai

2. Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sudavė vieną smūgį ranka P. S. į galvą ir jį pastūmė, nuo pastumimo jis griuvo ant šono. Pripažįsta, jog po pastūmimo P. S. galėjo trenkiantis galva į grindis ir atsirasti mirtį sukėlę sužalojimai. Kelia versiją, jog P. S. galėjo mirti ir kitomis aplinkybėmis ar nuo kito asmens, nes jį paliko kambaryje gulinti kitoje vietoje nei rastos įvykio vietoje, be to kiti asmenys matė ji dar gyvą po jo išėjimo. Parodė, kad 2022-07-17 su pažįstamu L. S. atėjo pas A. M., adresu (duomenys neskelbtini). Kieme juos užpuolė, kaip suprato, P. S. 4 ar 5 šunys, kurie dantimis bandė kabinti į sportines kelnes. Šunys jam jokių sužalojimų nepadarė, neįkando. Jis dėl šunų puolimo supyko ir susinervino. Buvo blaivus, nors su savimi atsinešė 3-4 skardines alaus. Įėję į namą A. M. rado neblaivią. L. S. pasiliko jos kambaryje, o jis nuėjo toliau į P. S. kambarį. P. S. stovėjo kambario viduryje, buvo neblaivus, suburbuliavo. Jam išsakė pretenzijas dėl nepririštų šunų. Kadangi buvo piktas, sudavė P. S. į veidą. Dešinės rankos delnu sudavė į kairę veido pusę, pataikė į žandą. Po suduoto smūgio P. S. paklausė, kodėl taip elgiasi. P. S. nuo jo stovėjo apie pusę metro atstumu. Jam pradėjo kasti į kambarį įbėgęs šuo, atsisuko į šunį ir tuo metu kaire ranka pastūmė P. S. Nežino, kaip pastūmė, pakėlė ranką, bet kokiu būdu tai padarė, nežino. Kurią jo kūno dalį pastūmė nežino, bet juto, kad jį lietė savo delnu. Išgirdo bumbtelėjimą ir atsisukęs pamatė, kad P. S. nukritęs ir gulėjo ant šono. Jis nukrito prie batų dėžės. Išsigandęs atsitūpė šalia jo. Į kambarį prie gulinčio P. S. atėjo A. M. Jis siūlė kvieskit greitąją pagalbą. A. M. pasakė, kad kviesti pagalbos nereikia, ne pirmas kartas kaip jis nukrenta. P. S. akys buvo užmerktos, jis nejudėjo, nebandė atsikelti. Skysčių bėgančių iš jo burnos nematė. Pasuko P. S. galvą pažiūrėti ar ji nekraujuoja. Kadangi nebuvo kraujo, nusprendė, kad jam viskas gerai. Išėjęs P. S. paliko gulinti toje pačioje vietoje ant grindų. Nenorėjo nužudyti P. S. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi dėl tokio elgesio.

3. Nukentėjusioji S. M. parodė, kad P. S. buvo jos brolis, jis gyveno (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, pas jį namuose buvusi prieš kelis metus. Su broliu susitikusi bendravo prieš keturis metus laiko, per jų tėvo mirties metines. Su juo ryšius palaikė kitas jų brolis J. S. Pati su juo nesiskambindavo, nors jis turėjo jos numerį, bet jai nepaskambindavo ir pats. P. S. nebuvo neįgalus, vaikščiojo gerai, neturėjo problemų su kojoms. Jis mėgo vartoti alkoholį, gyveno asocialų gyvenimą. Jis niekur nedirbo, buvo vienišas, išsituokęs, turi du vaikus, kurie gyvena užsienyje. Apie tai, kad P. mirė sužinojo iš brolio J., nes jam paskambino kažkokia moteris ir pranešė šią žinią. Kiek jai žinoma, ji įvardino, kad P. rado mirusį prie lovos. P. S. laidotuvėmis rūpinosi visa šeima, t.y. brolis J., sesuo R. J. ir D. Š., visi susidėjo pinigus laidojimo išlaidoms.

4. Nukentėjusysis J. S.parodė, kad P. S. buvo jo brolis, jis gyveno (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone. Pas jį buvo labai senai, gal prieš kokius 5 ar 6 metus laiko. Daugiau su juo bendraudavo tik telefonu, būtinai skambindavosi kartą per savaitę ar per dvi savaites kartą. Paskutinį kartą su broliu kalbėjo liepos pradžioje. 2022-07-18 ryte jam paskambino nepažįstama moteris ir pasakė, kad jo brolis mirė. Moteris jam pasakė, kad rado P. S. prie lovos mirusį. P. S. sveikata nesiskųsdavo, sakydavo, kad jam viskas gerai. P. nebuvo neįgalus, vaikščiojo gerai, neturėjo problemų su kojoms. Jis nesileisdavo į muštynes, nesiginčijo, vengdavo konfliktinių situacijų.

5. Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad P. S. buvo jos brolis, jis gyveno (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone. Su broliu paskutinį kartą bendravo 2021 metais.Su juo ryšius palaikė brolis J. S. ir jas apie jį informuodavo. P. S. nesirgo jokiomis ligomis, kas galėtų lemti jo mirtį. Jis nebuvo neįgalus, vaikščiojo gerai, neturėjo problemų su kojoms, neturėjo širdies problemų. Jis mėgo vartoti alkoholį, jo neatsisakydavo, gyveno asocialų gyvenimą, dėl ko ir išsiskyrė su žmona. P. S. buvo vienišas, išsituokęs, turėjo du vaikus, kurie gyvena užsienyje. Jis nebuvo agresyvus, buvo ramaus būdo, tylus, jam viskas būdavo gerai. Apie tai, kad jis mirė sužinojo iš brolio J. liepos 18 diena, nes jam paskambino kažkokia moteris ir pranešė šią žinią.

6. Nukentėjusioji R. J.parodė, kad P. S. buvo jos brolis, jis gyveno (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone. Su broliu paskutinį kartą bendravo prieš keturis metus laiko, su juo ryšius palaikė brolis J. S. P. S. nesirgo jokiomis ligomis, kas galėtų lemti jo mirtį. Jis nebuvo neįgalus, vaikščiojo gerai, neturėjo problemų su kojoms. P. S. mėgo vartoti alkoholį, jo neatsisakydavo, gyveno asocialų gyvenimą. P. S. buvo vienišas, išsituokęs, bet turi du vaikus, kurie gyvena užsienyje. Jis nebuvo agresyvus, buvo tylus. P. S. laidotuvėmis rūpinosi kartu su broliu J., seserimis S. M. ir D. Š. Dėl brolio mirties patyrė moralinę ir materialinę žalą, reiškia byloje civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo.

7. Liudytoja A. M. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone. Name kartu gyveno K. S., P. S., ir V. J. Ji juos prižiūri, ateina pažiūrėti, kaip jie laikosi, jiems paprašius nuperka maisto. Į namą yra du įėjimai, iš jos ir P. S. kambarių. Visi paminėti asmenys gyveno atskiruose kambariuose. 2022-07-17 nuo pat ryto vartojo alkoholį ir buvo neblaivi. Kiek buvo valandų nežino, pas ją atėjo L. S. ir A. K.. A. K. su savimi turėjo 3 skardines alaus, vieną buvo prasidaręs ir gėrė. Iš jo elgesio suprato, kad A. K. neblaivus. Jiems atėjus ji sėdėjo ant lovos savo kambaryje. L. S. atsisėdo prie stalo, o A. K. iškart jos paklausė, kur yra P. S. Matėsi, kad jis yra supykęs. A. K. nuėjo į P. S. kambarį. Kai jie kalbėjosi, būdama savo kambaryje, girdėjo keiksmažodžius, keikėsi A. K.. Bumtelėjimas buvo po žodžių pasakymo. A. K. ten užtruko apie 5 minutes, grįžo piktas. Jis nieko nesakė apie nugriuvusį P. S. Tarp jos ir A. K. nebuvo kalbos apie pagalbos kvietimą P. S. A. K. nebuvo prisėdęs ir greit vienas pats išėjo. Pas P. S. į kambarį nebuvo nuėjusi. Ji iš namų išėjo po 2 ar 3 valandų, apie 17.00 val. Išėjo pro P. S. kambarį. Buvo neblaivi, todėl neprisimena kur tuo metu gulėjo P. S. Jai atrodo, kad jis bandė keltis. Gali būti, kad maišo dienas ir aplinkybes, nes kelias dienas gėrė alkoholį. Išėjo toliau gerti pas pažįstamą D., kur išbuvo visą naktį, grįžo 2022-07-18 apie 9.00 val. Į namą įėjo per P. S. įėjimą. Kambaryje P. S. gulėjo ant žemės, tarp lovos ir stalo. Palietusi P. S. suprato, kad jis negyvas. Pranešė apie tai tarnyboms, vėliau P. S. broliui. Su L. R. kalbėjosi po to apie šį įvykį, ji buvo atėjusi kitą dieną. Ji prašė niekam nepasakoji, jog buvo atėjusi. Per pirmą apklausą nepasakė, jog A. K. buvo atėjęs ir konfliktavo su P. S., nes buvo pamiršusi ir to nesureikšmino. P. S. pažinojo apie 4 metus, jis buvo ramaus būdo, nekonfliktuodavo, niekada su niekuo nesimušdavo.

8. Teisme pagarsinti liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymai (t. 2, b. l. 59-63, 64-69, 70-75, 78-82) 2022-07-18 apklausta A. M. parodė, kad išeidama iš namų sutiko P. S., jis buvo savo kambaryje, sveikas, nieko nesiskundė. Ką jis veikė, nežino, alkoholio nematė, tačiau jis buvo išgeriantis alkoholio. Prieš išeinant ji jam pasakė, kad „P. aš išeinu“. Ji namo grįžo kitą dieną, tai yra apie 10:00 val., kadangi namų duris buvo užrakinusi iš vidaus, turėjo eiti pro P. S. kambarį. Įėjusi į kambarį, pamatė, kad šis guli ant grindų, šalia lovos. Pamanė, kad šis gal girtas. Norėjo jį pažadinti, palietė, kojos čiurną ir pajuto kad jis sustingęs ir šaltas. Suprato, kad jis mirė. 2022-07-20 liudytoja A. M. apklausiama papildomai nurodė, kad pas ją į svečius atėjo K. (A. K.) su L. R. Kai K. yra išgėręs jis yra agresyvus ir toks buvo atėjęs. K. kalbėdamas šaukė, mosikavo rankomis, keikėsi. Taip pasireiškė jo agresyvumas. K. iš karto, kai tik atėjo pas ją, jos paklausė "Kodėl P. pjudo šunį ant kito šuns?" ir paklausė "Kur P.?". Ji pasakė čia P. ir su ranka parodė į durų pusę. K. išėjo iš jos kambario pro vidines duris į P. kambarį. Būdama savo kambaryje ji girdėjo bumtelėjimą, šunų lojimą (šunys buvo pas P. kambaryje), keiksmažodžius ir sakant "ką šunį pjudei". K. atgal pas ją į kambarį grįžo pro tas pačias duris, pro kurias nuėjo pas P. Kiek K. laiko užtruko, pasakyti tiksliai negali, jai atrodo užtruko neilgai. K. pas ją į kambarį sugrįžo vienas. Pabuvę kelias minutes ir atsigėrė alaus abu su L. iš jos namų išėjo. Išėjus K. ir L. iš jos namų ji apsirengė ir ėjo į svečius. Ji užsirakino savo duris, tada į lauką išėjo pro P. kambarį. Įėjusi į P. kambarį ji pamatė, kad P. guli ant betoninių grindų, ant nugaros, jo galva buvo prie batų spintos, o kojos į duris, pro kurias išeinama į lauką. Ji paklausė, ar jam viskas gerai. P. atsakė "gerai, gerai, keliuosi" ir prie jos jis kėlėsi. Ar jis pats nugriuvo, ar K. ji sumušė, ar pastūmė ir jis nugriuvo, pasakyti negali, nes to nematė, pats P. apie tai nesakė, o ji jo neklausė. Ji negali pasakyti, ar P. jai išeinant buvo pilnai atsikėlęs nuo betoninių grindų ar tik bandė keltis, stotis. Grįžo nuo 9 val. iki 10 val. tame tarpe. Grįžusi rado P. gulinti prie lovos, sustingusį. Palietė prie čiurnos ir pajuto, kad jis šaltas. P. gulėjo ant betoniniu grindų, ant dešinio šono, kojos truputi sukryžiuotos, iš burnos išbėgę rudos spalvos seilės. 2022-10-06 apklausiama papildomai liudytoja A. M. nurodė, kad ji sėdėjo ant lovos savo kambaryje, L. atsisėdo prie stalo, A. K. niekur neprisėdo, o iškart jos paklausė, kur yra P. Jis pasakė "Jis nepjudys savo šunų ant mano šuns". A. K. šiuos žodžius ištarė piktai, matėsi, kad jis yra supykęs. A. K. nuėjo pas P. į kambarį, paskui save pridarė duris. Girdėjo, kad "K." kažką sakė P., klabėjo garsiai, piktai, šaukė. A. K. vis šaukiant ant P. išgirdo "bumbtelėjimo" garsą. Garsas buvo duslus. Garsą galėtų apibūdinti kaip kritimo garsą, garsas tikrai ne kaip pliaukštelėjimo ranka per kažkurią kūno dalį. Jai sunku garsą apibūdinti. Grįžęs į jos kambarį A. K. apie P. jai nieko nesakė, bet labai greitai išėjo iš jos namų, paliko ir atsineštą alų. A. K. atėjo pas ją būdams piktas, toks pat ir išėjo. Galėjo iš namų išeiti apie 17.00 val. Ji išeidama iš namų ėjo pro P. kambarį. Išėjo toliau gerti pas pažįstamą D., ten išbuvo visą naktį, dar 2022-07-18 nuo 7.00 val. ryto išgėrė 0,5 litro degtinės. Namo parėjo 2022-07-18 po 9.00 val., ėjo pro P. įėjimo, jis gulėjo ant žemės tarp lovos ir stalo, galva link durų į įėjimą į jos kambarį, gulėjo kūno korpusu pasisukęs į kairę pusę, bet ne visiškai ant kairiojo šono, kojos tiesiai.

9. Liudytojas K. S. parodė, kad gyvena pas A. M. adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena J., o anksčiau gyveno P. S. Visi namo gyventojai turėjo atskirus kambarius. Miegodamas išgirdo, kaip nugriuvo P. S., girdėjo smūgį. Pas ji A. K. nebuvo atėjęs, jis nuėjo tiesiais pas P. S. Jį pažino iš balso. Jo ir P. S. kambariai atskirti siena. P. S. ir A. K. kalbėjosi gana garsiniai, išgirdo smūgį. Girdėjo, kaip šliaužė P. S. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad policijos pareigūnams sakė tiesą, neatsimena ar rodė kaip viskas vyko ir jį fotografavo. Turi antros grupės neįgalumą. Būna, kad pamiršta įvykius. Vėliau buvo atėjęs pas P. S. į kambarį, bandė įkelti jį į lovą, tačiau nepavyko. Padėjo jam pagalvę po galva. Matė putas iš jo burnos. Prieš įvykį P. S. matė pavakare, jokių sužalojimų ant jo nepastebėjo, jis buvo sveikatas.

10. Teisme pagarsinti liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 80-82, 85-88, 99-106). K. S. parodė, kad girdėjo kaip A. K. šaukė ant P. S., tada išgirdo smūgį, tokį kaip pliaukštelėjimą, po ko iškart sekė antras garsas toks, kaip griuvimo garsas, jis buvo duslesnis. Jis suprato, kad P. S. buvo suduotas smūgis ir jis nukrito. Vėliau matė P. S. nugriuvusį ir gulintį prie batų spintos. Po kiek laiko išgirdo iš P. S. kambario tokį kaip šliaužimo garsą, suprato, kad jis šliaužia žeme. Kažkuriuo metu atėjo E. Š. Matė, kad jis P. S. gulint prie lovos po galva padėjo pagalvę. Dar vėliau priėjo prie P. S., paėmė pagalvę iš po jo galvos, padėjo ją ant lovos ir bandė jį įkelti į lovą, tačiau to padaryti nepavyko. Kai kėlė P., jis kvėpavo, bet matė bėgančias putas per burną. Jis galvojo, kad jis girtas, tai dėl to ir paliko jį miegoti ant grindų. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas K. S. parodė, jog prie lovos ant žemės matė P. S. gulintį, šioje vietoje E. Š. jam po galvą pakišo pagalvę. Taip pat parodė, kaip jis į lovą kėlė P. S., tačiau jam nepavyko jo įkelti. Parodė, jog jis paliko gulėti P. S. ant grindų prie lovos, jam nepavykus jo įkelti į lovą.

11. Teisme pagarsinti 2022-07-20 liudytojo V. J., kuris 2022-08-01 mirė, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 tomas, b.l. 111-116, 117). J. J. parodė, jog gyveno name, kuriame gyveno P., K. ir A. Visi turėjo atskirus kambarius. 2022 m. liepos 17 d. buvo namuose, kur gyvena prieš tai išvardinti asmenys. Visą laiką prabuvo savo kambaryje, niekur išėjęs nebuvo. Būdamas kambaryje žiūrėjo televizorių. Tą dieną pas jį niekas nebuvo atėjęGirdėjo, kad kažkas buvo atėję pas A., tačiau kas pasakyti negali, nes nematė, pas jį niekas užėjęs nebuvo. Jis užmigo kažkur apie septintą valandą vakaro, o gal ir anksčiau. Būna, kad užmiega, kažkiek pamiega ir vėl atsikelia. Iki jam užmiegant jis negirdėjo, kad kažkas triukšmautų ar rėkautų gyvenamajame name. Būdamas savo kambaryje nematė, kad P. būtų kas nors mušęs ar pastūmęs. Pas jį atėjo E. Š. ir pasakė, kad P. miręs. Tuo metu, kai jo E. Š. klausė, kas primušė P., matė, kad P. sėdi kambaryje ant grindų arčiau skylės per visą sieną pro kurią galima patekti į jo kambarį. Jis apie P. mirtį nieko nežino ir papasakoti nieko negali.

12. Liudytojas L. S. parodė, kad kaltinamąjį A. K. pažįsta. Į barą įvykio nuėjo su J. B. Bare susipažino su A. K. Kartu nuėjo pas E. Š., iš jo nuėjo pas A. M. Jis atsisėdo kambaryje, o A. K. nuėjo pas P. S. P. S. kambaryje yra buvęs, tačiau ne įvykio dieną. Kai A. K. nuėjo pas P. S. nieko negirdėjo, kas ten vyko nematė. A. K. ilgai nebuvo P. S. kambaryje, jis išėjo ir jie išsiskirstė. Negali pasakyti kokia buvo A. K. būsena kai jis išėjo iš P. S. kambario. Neatsimena ar juo buvo užpuolę kokie šunys. Tą dieną P. S. nematė, kitą dieną ryte matė P. S. gulintį ant žemės, kuomet iš E. Š. atėjo pasiimti alaus. Nematė, kad ant P. S. būtų kraujo. P. S. purtėsi ir nereagavo į aplinką. Medikų neiškvietė, kadangi pas buvo neblaivus ir neturėjo prie savęs telefono. Siūlė E. Š. iškviestų greitąją, jis atsakė, kad viskas tvarkoje ir tuomet jis išėjo. Tą pačią dieną sužinojo, kad P. S. miręs. E. Š. buvo pasakęs, kad jis blogai pasielgė su P. S. Pasakojo apie tai L. R.. Ji surašė ir į bylą pateikė jo paaiškinimą teismui. Šis paaiškinimas buvo surašytas L. R. iniciatyva, jis tik pasirašė.

13. Liudytojas E. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Minimas įvykis vyko 2022-07-17 (duomenys neskelbtini). Name kartu su P. S. gyveno A. M., K. S., V. J. Apie pietus pas jį atėjo A. K. ir L. S. A. K. paprašė pagroti su gitara, paklausė ar L. S. pas jį gyvena. Kartu išėjo link (duomenys neskelbtini). Jis buvo prie slenksčio, A. K. ir L. S. nuėjo pas A. M. į vidų. Pas A. M. grojo muzika, ji buvo girta. Jis į vidų nėjo, nes savo automobiliu išvažiavo su reikalais. Šunys jo, ant svetimo žmogaus galėjo ir suloti. A. K. blaivas buvo, neužuodė alkoholio kvapo. Į namą galima patekti per du įėjimus. Įvykio dieną apie 19-20 valandą buvo užėjęs į namą. P. S. rado savo kambaryje gulinti ant grindų prie lovos, galvojo eilinį sykį prisigėrė. Ji rado pusantro metro nuo lovos, gulėjo beveik aukštielninkas. Jo galva buvo nusvirusi, iš burnos matėsi nubėgusios baltos putos. Po P. S. galvą padėjo pagalvę, galvą pasuko į šoną, kad neužspringtu. Kai rado P. S. kambaryje, jis dar kvėpavo. Prie A. M. kambario supilstė bačką alaus ir nešė į rūsį. K. S. išeidamas pasakė, kad užsirakintų duris. P. S. matė įvykio išvakarėse, akivaizdžių sužalojimų neturėjo. Iš A. M. sužinojo, kad P. S. yra miręs. Iš L R. sužinojo, kad jį kaltina partrenkus P. S. automobiliu, nors niekada nėra buvo jokio incidento.

14. 2022-10-26 E. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytojas E. Š. žuvusiojo P. S. gyvenamojoje vietoje, adresu Pakruojo r. (duomenys neskelbtini), parodė taką, kuriuo eidavo link namo pažymėto Nr. 11, (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., po to, E. Š. parodė, pro kurį įėjimą įėjo į namą. P. S.priklausiusiame kambaryje E. Š. nurodė vietą, kur pamatė gulintį P. S. E. Š. manekeno pagalba parodė, kokioje padėtyje P. S. gulėjo, kai jį pamatė, iš kur jis paėmė pagalvę. E. Š. manekeno pagalba parodė, kaip padėjo P. S. pagalvę po galva ir paguldė P. S. ant šono (2 t., b.l. 136-139).

15. Liudytoja S. S. parodė, kad išgirdo kalbas, kad mirė P. S. Jį pažinojo, nes jis du kartus pas ją yra dirbęs ūkio darbus. Ji (duomenys neskelbtini) buvo girdėjusi kalbas, kad P. S. kūnas buvo mėlynas, todėl prisigalvojo visokių variantų. E. Š. paklausė, gal jis nutrenkė P. E. Š. neigė tokias aplinkybes. Apie savo sugalvotą versiją yra papasakojusi (duomenys neskelbtini) gyventojams, kurie vienas per kitą ir paskleidė gandą apie galimą P. S. nutrenkimą automobiliu. Kokios buvo P. mirties aplinkybės ji nežino. E. Š. pasakojo, kad P. S. konflikto metu pastūmė A. K. ir jis krito ant betoninių grindų. Jis pasakojo, kad P. S. rado gulintį prie lovos, jis karkė, jam po galva E. Š. pakišo pagalvę.

16. Liudytoja L. R. parodė, kad A. K. yra jos sugyventinis. Sutinka duoti parodymus. Sužinojo, kad mirė P. S. A. K. pasakojo, kad netyčia pakėlė ranką ir jį pastūmė. Abu nuėjo pas A. M., su ja kalbėjo apie įvykį, ji parodė vietą, kur mirė P. S. A. M. pasakojo, kad atvyko greitoji, nebuvo jokių smurto žymių. Sutarė, kad visi sakys, kad pats P. S. griuvo ir numirė. A. M. pasakojo, kad P. S. buvo gyvas ir sveikas po A. K. išėjimo. Išeidama iš namų jam liepė užrakinti duris, kad alų prižiūrėtų. Ryte grįžusi rado P. S. mirusį. Po dviejų ar trijų dienų policija sulaikė A. K. Policijos pareigūnai važiuojant automobiliu pasakojo, kad P. S. buvo mušamas, kad jo veidas visas mėlynas. Paskambinusi V. Z. pasakė, kad jog A. K. nekaltas, nes E. Š. girtas važiavo, viena akim nemato ir nutrenkė P. S. automobiliu. Prašė E. Š., kad prisipažintų ir pasakytų, ką padarė ir kas tuo metu įvyko. Jis paneigia tokį įvykį. Pirmi jos parodymai yra melagingi, juos sugalvojo. Ji kaltinamajam ir liudytojams liepė sakyti, kad kartu įvykio dieną buvo nuėjusi su A. K. pas A. M. Prašė duoti melagingus parodymus. Tai elgėsi, nes gynė A. K. Ji sugalvojo, kad P. S. pats krito. A. K. pasakojo, kas tarp jo ir P. S. įvyko. A. K. pasakė, kad P. S. sudavė plaškata į veidą ir eidamas netyčia pastūmė, kad P. S. po pastūmimo parkrito. A. K. neaiškino kaip P. S. nugriuvo. Ji sugalvojo, kad jis krito ant nugaros. Parodė, jog L. S. kitą dieną po įvykio anksti ryte matė, kaip P. S. prie lovos kratėsi. Pasakė G. Š., kad kažkas P. S. yra ir reikia kviesti greitąją. Tačiau E. Š. pagalbos nekvietė aiškindamas, kad P. S. neblaivus. Ant daiktų paėmimo protokolo pasirašė ir patvirtino, kad tai yra tie rūbai kuriuos vilkėjo A. K. įvykio diena, tačiau nepamena su kokiais rūbais jis vilkėjo šią dieną.

17. Liudytoja V. Z. parodė, kad A. K. pažįsta, taip pat bendraudavo su jo sugyventine L. R.. Po įvykio L. R. pasakojo, kad A. K. sudavė per veidą P. S. ir jis griuvo. Dar po kelių dienų paskambinusi S. S. pasakė, kad P. S. užmuštas. Jis mirė nuo sumušimo, kad A. K. trenkė jam ir P. S. pargriuvo. Visi kalbėjo, kad E. Š. partrenkė su automobiliu P. S., apie tai pasakojo L. R.. L. R. skambino ir prašė pasakyti teisybę, kad E. Š. nutrenkė P. S., bet ji to patvirtinti nesutiko.

18. Liudytojas D. Č. parodė, kad 2022-07-17 apie 16.00 val. pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo A. M. Ji su savimi atsinešė porą litrų pirktinio alaus. Ji pas jį namuose pasiliko miegoti, iš namų išėjo kitos dienos, t.y. 2022-07-18 ryte, apie 9.00 val. Paskambinusi apie 10 val. ar 11 val. A. M. pasakė, kad rado numirusį kaimyną vardu P. Kas jam nutiko jam nieko nesakė. Jis tik vėliau (duomenys neskelbtini) girdėjo kalbas, kad P. užmušė A. K. Jis apie tuos įvykius A. M. nieko neklausinėjo, ji jam nieko ir nepasakojo. Apie tai, kad pas ją namuose tarp mirusiojo P. ir kitų asmenų būtų įvykęs konfliktas, nei 2022-07-17 atėjusi į svečius, nei telefonu, A. M. nieko nepasakojo.

19. Liudytoja K. T. parodė, kad 2022 liepos 18 dieną ryte paskambinusi A. M. pasakojo, kad iš vakaro gėrė su A. K. ir L. R. A. K. su P. S. susiginčijo dėl šuns, girdėjo tik dunkstelėjimą. A. M. nekreipė dėmesio ir išėjo pas D. Č., grįžusi ryte rado P. S. mirusį. P. S. pažinojo, lankydavosi pas A. M., buvo normalus žmogus, padėdavo, vaikščiojo tvirtai, nesimatė sveikatos sutrikimų. L. R. buvo prašiusi keisti parodymus, atsisakė tai daryti. Turėjo pasakyti, kad A. K. yra nekaltas. Papasakojo viską ką sakė A. M.

20. Liudytojas G. Š. parodė, kad A. K. pažįsta, pas jį dirbo paskutiniu laiku iki įvykio. Dirbo neoficialiai, būdavo blaivus, pareigingas, neturėjo jokių nusiskundimų. Jis gyveno savo namuose. Neliko skolingas jam už darbą. L. R. pažįsta, gavo iš jos žinutes per messenger, reikalavo pinigų, atsiskaitė su už darbus. Buvo iš jos žinučių, kad dėl P. S. minties kaltas jo brolis E. Š. Jam tai buvo staigmena. Kaltino, kad brolis atbuline eiga važiuodamas sužalojo tą žmogų. Brolį sutiko tik po kurio laiko, jis patvirtino, kad tai yra fantazija, tikrai nieko nepertrenkė. L. R. skleidžia nepagrįstus gandus. Brolis E. Š. pasakojo, kad A. K. smūgiavo mirusiam P. S.

21. 2022-07-18 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-26690-22 pagal kodą Nr. 555000 P. S. mirties priežasčiai nustatyti, kadangi 2022-07-18, apie 10.00 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) name, gyvenamajame kambaryje buvo rastas mirusio P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kūnas. Įvykio vietos apžiūros metu kraujo ir išorinių smurto žymių nestebėta. Mirusiojo kūnas perduotas teismo medicinos ekspertams. (1 t., b.l. 11-17)

22. 2022-07-21 tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26690-22 perkvalifikuoutas pagal LR BK 129 straipsnio 1 d., kadangi specialistui atlikus pirminį žusvusiojo P. S. kūno tyrimą nustatyta, jog P. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė nuo židininės smegenų kontuzijos (smegenų sužalojimų). Galvos sužalojimai atsirado patyrus griuviminę traumą, t.y. griūnant ir momeniu atsitrenkiant į kietą paviršių, be to, mirusiojo dešiniame skruoste nustatytos kraujosruvos, kurios yra tiesioginių smūgių padariniai ir nėra būdingos griuviminei traumai. T. Š. informavo, kad P. S. pašalinių ligų, kas galėjo lemti jo mirtį, nebuvo nustatyta. (1 t., b.l. 26-29)

23. 2022-07-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota P. S. mirties vieta, esanti kambaryje, adresu Pakruojo rajonas, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu konstatuota, kad kambayje prie lovos, ant betoninių – cementinių grindų guli vyriškio lavonas (P. S.). Kūnas guli išilgai, galva į durų pusę, kurios užremtos kastuvu. Ties kastuvo apačia, ant betoninių grindų matyti į betoną įsigėręs skystis (dėmė prie pat lovos krašto ir nuo durų apie 60 cm. atstumu). Vyriškis dėvi mėlynos spalvos sportines kelnes (adidas), su šonuose raudonomis linijomis, dėvi viršutinius drabužius sportinį tamsios spalvos užtraukiamą džemperį, kuris atitrauktas bei mėlynos spalvos maikę, mūvį tamsios spalvos batus, be kojinių. Kūnas guli ant nugaros, daugiau ant dešinio šono. Kojos šiek tiek sukryžiuotos, kairė koja ant dešinės, kojų pėdos ties lovos galu. Galvos kairė pusė remiasi į dujinės kairės pusės kampo apačią, dešinė ranka ištiesta remiasi į grindis, rankos plaštaka ties klubu, o kairė ranka sulenkta, padėta ant pilvo. Abiejų rankų pirštai sulenkti. Iš burnos ant dešinio žando matosi išbėgęs rausvos ir baltai skaidrios spalvos skystis. Ant dešinės kojos čiurnos matomas rausvos spalvos sumušimą. Kūnas guli tarp lovos ir medinio stalo. Apžiūros metu paimta: telefonas "Denver", pensijos gavėjo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), tuščia juoda atlenkiama piniginė (tuščia). (1 t., b.l. 30-45)

24. 2022-07-23 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrėjus įvykio vietą esančią Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), naudojant regentą "Blue star" kambaryje galimai valytų ar išplautų kraujo pėdsakų nerasta. (1 t., b.l. 46-53)

25. 2022-07-28 papildomos įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), paimti tyrimui reikšmingi objektai: viršutinė antklodė su galimais biologiniais pėdsakais, apatinė antklodė su galimais biologiniais pėdsakais, pagalvės užvalkalas su galimais biologiniais pėdsakais, ėminys su galimai biologiniais pėdsakais nuo kambario Nr. 1 grindinio, šalia lovos, ėminys su galimai biologiniais pėdsakais, paimtas nuo kambario Nr. 1 grindinio, šalia spintos ir angos į kambarį. (1 t., b.l. 54-77)

26. 2022-07-26 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje rastų žuvusiojo P. S. daiktų: pensijos gavėjo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) ir juodos atlenkiamos piniginės apžiūra. Nusikalstamos veikos pėdsakų ar kitų tyrimui reikšmingų duomenų apžiūros metu nerasta. (1 tomas, b.l. 78-87)

27. 2022-08-01 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje rasto P. S. mobiliojo ryšio telefono "Denver" apžiūra. Nusikalstamos veikos pėdsakų ar kitų tyrimui reikšmingų duomenų apžiūros metu nerasta. (1 t., b.l. 88-95)

28. 2022-07-20 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš A. M. paimta 3 vnt. alaus skardinių, kurias jos teigimu 2022-07-17 ateidamas pas ją į namus atsinešė įtariamasis A. K.. 2022-10-25 objektų apžiūros metu 3 tuščios "Utenos" alaus skardinės apžiūrėtos. Nusikalstamos veikos pėdsakų ar kitų tyrimui reikšmingų duomenų apžiūros metu nerasta. (1 t., b.l. 106- 116)

29. 2022-07-22 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš L. R. paimta: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), rūbai: pilkos spalvos sportinės (treninginės) kelnės ir tamsios spalvos marškinėliai be užrašų, kuriuos jis dėvėjo 2022 m. liepos 17 d. eidamas pas A. M. (1 t., b.l. 122-126)

30. 2022-09-26 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada IBPS-V-2542640-22, kurioje pateikiama išvada: 1.Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1 (mėg. Nr. 1), su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, rastas žmogaus kraujas. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, genotipas sutampa su P. S. genotipu.2. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 2 (mėg. Nr. 2, Nr. 2a), su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 3. Ant tirti pateiktos antklodės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 3–7, Nr. 9, Nr. 11), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su P. S. genotipu; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (mėg. Nr. 8, Nr. 10), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso antklodės, tiriant pažymėtos Nr. 1 (mėg. Nr. 8, Nr. 10), rastas žmogaus kraujas. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant antklodės, tiriant pažymėtos Nr. 1 (mėg. Nr. 8, Nr. 10), genotipas sutampa su P. S. genotipu.4. Ant tirti pateikto pagalvės užvalkalo, paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., rasta žmogaus kraujo ir seilių (mėg. Nr. 12–16). Nustatytas vyro genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kuris sutampa su P. S. genotipu, tačiau negalima atsakyti ar mėg. Nr. 12–16 nustatytas vyro genotipas yra iš žmogaus kraujo ar seilių. 5. Ant tirti pateiktos antklodės, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su P. S. genotipu; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (mėg. Nr. 19), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso antklodės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (mėg. Nr. 19), rastas žmogaus kraujas. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant antklodės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (mėg. Nr. 19), genotipas sutampa su P. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų P. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-22.6. Ant tirti pateiktų A. K. kelnių ir marškinėlių, kuriuos 2022-07-22 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė L. R., kraujo nerasta. (1 t., b.l. 136-144)

31. 2022-11-08 objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus A. K. kelnes, kurias 2022-07-20 pateikė L. R., nustatyta, kad pilkos spalvos sportinės kelnės, su juodais dryžiais šonuose ir juodos spalvos užtrauktukais yra be sugadinimų, kelnėse jų suplėšymo ar šuns dantų įkandimo žymių nestebima. (1 t., b.l. 149-155)

32. 2022-07-25 objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo gauto iš BPC 2022-07-18 09 val. 53 min. apžiūra. Apžiūros metu atlikus garso įrašo stenogramą nustatyta, kad apie P. S. mirtį 2022-07-18 09 val. 53 min. pranešė A. M. Pranešėja nurodė, kad aš grįžusi rytą iš svečių rado namo gyventoją (kaimyną P. S.) negyvą, tai yra mirusį ir sustingusį. (1 t., b.l. 191-194)

33. 2022-08-04 objektų apžiūros protokole užfiksuota L. R. mobiliojo ryšio telefono "Huawei" Model ANE-LX1, imei Nr. (duomenys neskelbtini), imei 2 (duomenys neskelbtini) ir jame esančios SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nusikalstamos veikos pėdsakų ar kitų tyrimui reikšmingų duomenų apžiūros metu nerasta. (3 t., b.l. 173-195)

34. 2022-07-29 objektų apžiūros protokole užfiksuota A. K. mobiliojo ryšio telefono "Sony D65033" PILDYK SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nusikalstamos veikos pėdsakų ar kitų tyrimui reikšmingų duomenų apžiūros metu nerasta. (5 t., b.l. 5-14)

35. 2022-08-10 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas L. R. mobiliojo ryšio telefone "Huawei" Model ANE-LX1 rasto garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad L. R. kalba su moterimi (galimai V. Z.). Pokalbio turinyje konkrečios informacijos apie tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes nefiksuota. (4 t., b.l. 1-4)

36. Specialisto išvadoje Nr. M 389/2022(04) nurodoma, kad: 1. P. S. mirė nuo galvos sumušimo, į tai nurodo odos nubrozdinimas dešinio momens-pakaušio srityje; kraujosruva pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose; poodinė kraujosruva dešiniame žande; intraodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje; pakauškaulio, abiejų momenkaulių, abiejų smilkinkaulių, kaktikaulio lūžiai; kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo pakaušio srityje; galvos smegenų sumušimas kairės pakaušinės skilties, kairės kaktinės skilties, kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje; kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės kaktinės skilties pamatiniame-sferiniame paviršiuose, kairės kaktinės-smilkininės-momeninčs skilčių pamatiniame-sferiniame paviršiuose; kraujosruva dešiniame smegenėlių pusrutulyje; kraujo išsiliejimas po kietu galvos smegenų dangalu kairėje; katamnezės duomenys. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota P. S. lavono tyrimo metu 2022- 07-19, 08 val. 00 min. nurodo, kad nuo P. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 1-3 paros laiko.3. P. S. lavone konstatuota: odos nubrozdinimas dešinio momenspakaušio srityje; kraujosruva pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose; poodinė kraujosruva dešiniame žande; intraodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje; pakauškaulio, abiejų momenkaulių, abiejų smilkinkaulių, kaktikaulio lūžiai; kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo pakaušio srityje; galvos smegenų sumušimas kairės pakaušinės skilties, kairės kaktinės skilties, kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje; kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės kaktinės skilties pamatiniame-sferiniame paviršiuose, kairės kaktinės-smilkininės-momcninės skilčių pamatiniame-sferiniame paviršiuose; kraujosruva dešiniame smegenėlių pusrutulyje; kraujo išsiliejimas po kietu galvos smegenų dangalu kairėje; poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, dešiniame žaste, dešinėje čiurnoje; poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinėje Čiurnoje. P. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruva ir odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje padaryti paros laikotarpyje iki mirties. P. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas dešiniame žande, dešiniame žaste, intraodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. P. S. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame žande, dešiniame žaste, intraodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). P. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu. P. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai visumoje, išskyrus poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, pagal SSMNT 6.6.1, 6.6.2, 6.6.4 punktus kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. P. S. lavone konstatuoti poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu, prieš 1-2 sav. iki mirties, atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. P. S. mirė nuo galvos smegenų sužalojimų su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais ir kietuoju galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. 5. Pomirtinių kūno sužalojimų lavone nėra.6. 2022-07-22 Įtariamojo apklausos protokole aprašytomis griuvimo aplinkybėmis (visu ūgiu aukštielninkas nugara ant betoninių grindų) galėjo būti padaryti P. S. lavone konstatuoti odos nubrozdinimas dešinio momens-pakaušio srityje, kraujosruva pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose, pakauškaulio, abiejų momenkaulių, abiejų smilkinkaulių, kaktikaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo pakaušio srityje, galvos smegenų sumušimas kairės pakaušinės skilties, kairės kaktinės skilties, kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės kaktinės skilties pamatiniame-sferiniame paviršiuose, kairės kaktinės-smilkininės-momeninės skilčių pamatiniame-sferiniame paviršiuose, kraujosruva dešiniame smegenėlių pusrutulyje, kraujo išsiliejimas po kietu galvos smegenų dangalu kairėje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, dešinėje čiurnoje. 7. P. S. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2023-07-28 (2 t., b.l. 21-24)

37. Specialisto išvadoje Nr. pM 16/2022-389/2022(04) atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad: P. S. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Šlapime amfetaminų, amitriptilino, benzodiazepinų, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrakanabinolio karboksirūgšties nerasta. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2023-10-11.Remiantis turimais duomenimis, mažai tikėtina, kad P. S., po jam konstatuotų galvos sužalojimų visumos padarymo, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tai yra judėti, gintis, šaukti.2022-07-22 įtariamojo apklausos protokole nurodytose smūgio sudavimo srityse („sudaviau per veidą, atrodo į kairę, nors gal į dešinę, nebeprisimenu") yra P. S. lavone konstatuotos poodinė kraujosruva dešiniame žande ir intraodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje. 2022-07-22 įtariamojo apklausos protokole aprašytomis P. S. griuvimo aplinkybėmis (visu ūgiu aukštielninkas nugara ant betoninių grindų) galėjo būti padaryti P. S. lavone konstatuoti odos nubrozdinimas dešinio momens-pakaušio srityje, kraujosruva pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose, pakauškaulio, abiejų momenkaulių, abiejų smilkinkaulių, kaktikaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo pakaušio srityje, galvos smegenų sumušimas kairės pakaušinės skilties, kairės kaktinės skilties, kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės kaktinės skilties pamatiniame-sferiniame paviršiuose, kairės kaktinės-smilkininės-momeninės skilčių pamatiniame-sferiniame paviršiuose, kraujosruva dešiniame smegenėlių pusrutulyje, kraujo išsiliejimas po kietu galvos smegenų dangalu kairėje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, dešinėje čiurnoje. Neatmetama galimybė, kad P. S. lavone konstatuotų poodinių kraujosruvų dešiniame žaste padarymas gali būti paaiškintas ir 2022-07-22 įtariamojo apklausos protokole aprašytomis pastūmimo aplinkybėmis. (2 tomas, b.l. 30-35)

38. 2022-10-27 specialistas T. Š. paaiškino, kad P. S. lavone konstatuoti: odos nubrozdinimas dešinio momens-pakaušio srityje, kraujosruva pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose, kaukolės kaulų lūžiai su kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimai, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruva dešiniame smegenėlių pusrutulyje galėjo būti padaryti dešinio momens-pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą buką paviršių; į tai nurodo aukščiau minėtų sužalojimų lokalizacija. Konkrečiai dėl kokios priežasties P. S. galėjo griūti (nuo smūgio į veido sritį ar nuo pastūmimo, kaip nurodo įtariamasis A. K. 2022-07-22 savo apklausoje) nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. P. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai surašyti spec. išvados M389/2022(04) punkte Nr. 1 padaryti trijų trauminių poveikių metu, vertinant šiuos sužalojimus atskirai dviem trauminiais poveikiais padarytos poodinė kraujosruva dešiniame žande ir intraodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, likę minėtame spec. išvados punkte Nr. 1 įvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Mažai tikėtina, kad P. S. po jam konstatuotų galvos sužalojimų visumos padarymo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus t.y. judėti, gintis, šaukti. P. S. nustatyta lėtinė obstrukcinė plaučių liga tiesioginio priežastinio ryšio su jo mirties priežastimi neturėjo. (2 tomas, b.l. 36-41)

39. 2022-11-15 specialistas T. Š. papildomai paaiškino, kad P. S. lavone konstatuoti: odos nubrozdinimas dešinio momens-pakaušio srityje, kraujosruva pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose, kaukolės kaulų lūžiai su kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimai, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruva dešiniame smegenėlių pusrutulyje galėjo būti padaryti dešinio momens-pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą buką paviršių; į tai nurodo aukščiau minėtų sužalojimų lokalizacija. Konkrečiai, dėl kokios priežasties P. S. galėjo griūti nuo smūgio į veido sritį ar nuo pastūmimo nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. Atsižvelgiant į makroformologinį kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu vaizdą, jo padarymas neatitinka nurodytos dienos datą ir laiką, t.y. 2022-07-18 10 val. (2 tomas, b.l. 42-45)

40. 2022-11-24 specialistas T. Š. papildomai paaiškino, kad papildomai prie 2022-11-15 duoto specialisto paaiškinimo pasako, kad: su kokiais konkrečiai daiktais kontaktuojant padaryti P. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai nėra galimybės, kadangi individualios žalojančių daiktų savybės sužalojimuose neužsifiksavo. P. S. lavone sužalojimų blauzdose-šlaunyse-liemens srityje, kaulų lūžių, kurie galėtų būti padaryti jam stovint ir automobiliui atsitrenkus į šias sritis nekonstatuota. Konkrečių įvykio aplinkybių tyrimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. Atsižvelgiant į makroformologinį kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu vaizdą, jis padarytas paros laikotarpyje iki mirties, tai yra anksčiau nurodytam laikui t.y. 2022-07-18 10 val. Nuo P. S. mirties iki jo lavono tyrimo praėjo 1-3 paros laiko, tai yra mažiausiai 1 para. (2 tomas, b.l. 46-48)

41. Ekspertas T. Š. teisme paaiškino, kad byloje dėl P. S. mirties teikė dvi specialisto išvadas. Viena buvo pirminė su mirties priežasties nustatymų. Kita papildoma specialisto išvada su papildomai pateiktais klausimais. P. S. mirė nuo galvos smegenų sužalojimo jungiant kartu ir išorinius kūno sužalojimus šioje srityje. Buvo pateiktos aplinkybės, kad P. S. buvo suduotas smūgis ir jis buvo pastumtas, bei trenkėsi nugarine dalimi į grindis. Šiuo atvejų konkrečiai mirtį sukėlė galvos sužalojimai, pakaušio srityje esantys išoriniai sužalojimai. P. S. galvoje buvo nustatyta odos nubrozdinimas dešinio momens-pakaušio srityje, kraujosruva pakaušio-momens minkštuosiuose audiniuose, poodinė kraujosruva dešiniajame žande, intraodinės kraujosruvos kairiajame smilkinyje, pakaušio, abiejų momenkaulių, abiejų smilkinkaulių, kaktikauliožūliai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo pakaušio srityje, galvos smegenų sumušimas, kairės pakaušinės skilties, kairės kaktinės skilties, kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės kaktinės skilties pamatiniame sferiniame paviršiuose, kairės kaktinės-smilkininės-momeninės skilčių pamatiniame-sferiniame paviršiuose, kraujosruva dešiniame smegenėlių pusrutulyje, kraujo išsiliejimas po kietu galvos smegenų dangalu kairėje, katamnezės duomenys. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Galvos srityje esantys sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių metu, vertinant juos atskirai ir atskiriant nugarinę kūno dalį nuo kitų sričių. Dviem trauminiais poveikiais padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande ir intraodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje. Likę sužalojimai galėjo būti ir vienu trauminiu poveikiu. Du sužalojimai yra veide: poodinė kraujosruva dešiniame žande ir intraodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, tai šitos dvi kraujosruvos padarytos dviem trauminiais poveikiais, o likę sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Pirmas sužalojimas yra dešiniajame žande, antras sužalojimas yra veide ties ausimi. Trečias sužalojimas yra pakaušyje. P. S. mirtį sukėlė galvos smegenų sužalojimai, kadangi kraujosruva yra pakankamai didelė pakaušio srityje, taip pat šioje srityje yra ir lūžis, nuo šios srities besitęsiantis į abi puses. Šia sritimi kontaktuojant padaryti visi kiti likę sužalojimai galvoje, t.y. minint kaukolės lūžius, galvos smegenų sužalojimus su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais ir kietuoju galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Sužalojimas esantis pakaušyje padarytas vienu smūgiu, tokiam sužalojimui padaryti užtenka vieno trauminio smūgio. Yra viena sritis kur yra poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas, taip pat nuo šios srities nusitęsiantys lūžiai, bei likę kiti sužalojimai gali būti paaiškinti vienu trauminiu poveikiu. Žande ir prie ausies esantiems sužalojimams reikėjo dviejų trauminių poveikių, kadangi yra skirtinguose srityse ir vienkartiniai suduodant ar atsitrenkiant šiuose abiejuose srityse. Sužalojimai yra aprašyti specialisto pirminėje išvadoje, poodinė kraujosruva dešiniame žande, nedidelio intensyvumo 3 cm X 2,5 cm, kairiojo smilkinio srityje, iškart į priekį nuo kairės išorinės klausomosios landos, melsvai- raudonos, dauginės taškinės-susiliejančios intraodinės kraujosruvos 2,5 cm X 1,5 cm pločio kraujosruva. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį. Kadangi dešiniojo žando sužalojimas yra pakankamai įdubusioje srityje, tai atsitrenkiant į prieš tai minėtas grindis šis sužalojimas negalėtų būti padarytas, kadangi reikia riboto daikto. Dešinio smilkinio srityje taip po gi yra ribotas plotas, reikėtų kieto buko daikto. Iš esmės ar atsitrenkiant ar suduodant čia jau yra ikiteisminio tyrimo ir teismo prerogatyva pasisakyti. Atsitrenkiant į minėtą paviršių, t. y. betoninių grindų, kurios yra įvardintos įvykio vietoje, šie du sužalojimai negalėjo būti padaryti. Jiems padaryti reikėjo kieto buko daikto. Sužalojimas pakaušio srityje galėjo būti padarytas atsitrenkiant ir tuo paties griuvimo metu šia sritimi ant nurodytų grindų. Įvertinus visus šiuos sužalojimus, jų dydį, mažai tikėtina, kad po šio sužalojimo pakaušio srities, kaukolės lūžių, nustatytų galvos sužalojimų, kad P. S. galėjo judėti, gintis ar šaukti. Tokius sužalojimus patyrus mažai tikėtina, kad galėjo atlikti kažkokius tai savarankiškus judesius, tuo labiau laiko prasme toliau žiūrint dinamiką, paprastai žmogaus būsena po tokių sužalojimų būna negerėjanti, kraujavimas vis tiek tęsiasi, didėja ir pakitimai tiktai plečiasi. Iš esmės, kad pagerėtų jo savijauta mažai tikėtina. Sužalojimai P. S. lavone padaryti paros laikotarpyje iki mirties. Pagal išorinius sužalojimus, kaip jie atrodo lavono tyrimo metu, P. S. galėjo būti gyvas dar parą laiko po sužalojimų, tačiau mano, kad šis laikotarpis gali būti sutrumpintas. Kiek sutrumpėti laikotarpis galėjo tiksliai nustatyti negali. Iš histologinio tyrimo duomenų nurodyta, kad minkštuosiuose audiniuose iš pakaušio srities yra infiltruojantys su negausiu funikuliarų kiekiu, todėl mano daugiau 12 valandų neturėtų būti šios kraujosruvos laikas, gali būti nuo 6-12 valandų. Negali tiksliai pasisakyti dėl ko jis galėjo nukristi ar dėl to, kad jam buvo smūgis suduotas ar dėl to, kad buvo pastumtas. Gali pasisakyti, kad buvo nustatyti minėti sužalojimai ir turėjo būti kontaktas. Galėjo ir nuo pastūmimo nugriūti, kartais užtenka suduoti smūgi ir žmogus nukrenta, jeigu smūgis yra pakankamai stiprus ir ta jėga veikia stumiančiai. Tie du smūgiai kurie buvo suduoti į veidą gali veikti stumiančiai, iš esmės formuojanti jėga veikia iš priekio atgal. Mano, kad po nustatytų dviejų sužalojimų galvos priekyje žmogus gali neišlaikyti pusiausvyros. Visi trys sužalojimai atsitrenkiant negalėjo atsirasti, kadangi yra skirtingos trys plokštumos, turėjo būti trys trauminiai poveikiai, pakaušio srityje, smilkinio žando srityje, smilkinio srityje. Žmogus krenta ta kryptimi, priklausomai kokia trajektorija veikia stumianti jėga. Jeigu žmogus atsitrenktu priekiu į grindis, pakaušio srityje neatsirastų sužalojimas. Jeigu pakaušio srityje yra sužalojimai, iš esmės ta sritimi žmogus ir turėjo atsitrenkti, kaip šiuo atveju yra nurodyta į grindis. Trajektorija po pastūmimo ar po sudavimo daugiau mažiau turėtų būti aukštielninka. Plaštaka pasižymi kieto buko daikto savybėmis, suduodant plaštaka į smilkinio sritį galėjo atsirasti sužalojimas. Kadangi yra galvos smegenų sužalojimai, tam tikram laikotarpyje gali būti kaip simptominė išraiška traukuliai. Brinksta smegenys ir traukuliai gali būti simptominiai, nuo galvos smegenų sužalojimo. Dėl galvos smegenų sužalojimo būna simptominiai traukuliai, ne visiems pasireiškia, putos iš burnos gali būti simptominė epilepsiniai traukuliai. Putos iš burnos yra viena iš epilepsijos išraiškų. Po sužalojimų gali atsirasti epilepsija. Nėra galimybės nustatyti po kiek laiko gali pasireikšti traukuliai, jie gali būti vienkartiniai, gali būti, o gali ir išviso jų nebūti, gali kartotis, gali atsirasti iš karto, gali po kelių valandų. Intraodinės kraujosruvos pasirodo iš karto. Laikas per kiek pasirodo kraujosruva priklauso nuo jos gylio, srities ir dydžio.

42. 2022-07-25 įtariamojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įvykio vieoje, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. įtariamasis A. K., ties namu pažymėtu Nr. 9 parodė kryptį, kur randasi namas Nr. 11, (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., kuriame buvo įvykis. A. K. rodo taką, kuriuo atėjo ir įėjimą, pro kur jis įėjo į namą. Namo viduje A. K. parodė kambarius, per kuriuos perėjo ateidamas į P. S. kambarį. Patekus į šį kambarį A. K. parodė, kur jam atėjus kambaryje stovėjo P. S., bei manekeno pagalba pademonstravo kaip stovėjo P. S., kai jis prie jo priėjo. Toliau A. K. manekeno pagalba rodo, kaip jis ir P. S. stovėjo vienas prieš kitą, kai jis P. S. rankos delnu sudavė smūgį į veido sritį ir pademonstravo, kaip tai atliko (rodo į kairės pusės veido sritį). Po to, A. K. parodė, kaip pastūmė P. S. ir manekeno pagalba pademonstravo, kaip P. S. po jo pastūmimo nukrito ir gulėjo ant nugaros. Paskui A. K. parodė, kaip jis tikrino P. S. kvėpavimą ir pasukdamas galvą patikrino, ar nėra kraujo. A. K. parodė, kur išeidamas paliko P. S. gulėti ant betoninių grindų ( 5 t., b.l. 55-67).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

43. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė nužudžius P. S. visiškai įrodyta.

44. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

45. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

46. Byloje nustatyta, kad 2022 m. liepos 17 d. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, A. K., konflikto su P. S. dėl jo palaidų šunų metu, sudavė nukentėjusiajam P. S.vieną smūgį ranka į dešinę veido pusę bei rankomis jį pastūmė, nuo ko P. S.krito aukštielninkas ir galva atsitrenkė į betoninę grindų dangą. P. S. kūnas rastas jo kambaryje ant grindų 2022 m. liepos 18 d. 10.02 val. įvykio vietoje (1 t., b. l. 30-45). P. S. mirė nuo galvos smegenų sužalojimo su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais ir kietuoju galvos smegenų dangalais, kurį sukėlė P. S. galvos dešinio momens - pakaušio srities atsitrenkimas į betoninę grindų dangą (2 t., b.l. 21-24).

47. Kaltinamasis A. K. teisme kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad sudavė vieną smūgį ranka P. S. į galvą ir jį pastūmė, ko pasėkoje jis griuvo ant šono ir trenkėsi galvą į grindis. Be to, kelia versiją, jog P. S. galėjo mirti ir kitomis aplinkybėmis ar nuo kito asmens, nes jį paliko kambaryje gulintį kitoje vietoje nei rastas įvykio vietoje, be to, kiti asmenys matė jį dar gyvą po jo išėjimo. Nors kaltinamasis kelia šią versiją, jo kaltė įrodyta tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma leidžia konstatuoti, jog P. S. nužudė būtent kaltinamasis A. K..

48. Visų pirma, akcentuotini kaltinamojo A. K. parodymai, iš kurių matyti, kad jis viso proceso metu dėl smurto P. S. atžvilgiu ir jo nugriuvimo nebuvo nuoseklus. A. K. 2022-07-22 ir 2022-10-12 apklausiamas įtariamuoju tvirtino, kad būdamas piktas dešinės rankos delnu sudavė P. S. per veidą. Kaip tik tuo metu jam pradėjo kąsti šuo, jis atsisuko į šunį ir tuo metu kaire ranka pastūmė P. S., kurią kūno dalį pastūmė, nežino, bet juto, kad jį lietė savo delnu. Išgirdo bumbtelėjimą, atsisukęs pamatė, kad jis nukritęs ant nugaros. Krito visu ūgiu, aukštielninkas (5 t., b.l. 42-46, 78-82). A. K. 2022-07-25 parodymų patikrinimo vietoje metu analogiškai patvirtino, jog P. S. po jo pastūmimo nukrito aukštielninkas ir gulėjo ant nugaros ( 5 t., b.l. 55-67). Teisme A. K. tvirtino, kad būdamas piktas dešinės rankos delnu sudavė P. S. per veidą, tačiau aplinkybes dėl P. S. pastūmimo nurodė ne taip aiškiai. Tvirtino, kad jis nebežino, ar pastūmė, esą pakėlė tik ranką, bet kokiu būdu tai padarė, nežino. Pripažino faktą, kad P. S. po nestipraus kontakto griuvo, tačiau nugriuvo ant šono, o ne aukštielninkas. Pažymėtina ir tai, kad nors A. K. nurodo, kad P. S. pastūmimo ir nugriuvimo fakto nepamena, nes nusisuko, kai puolęs šuo įsikabino jam į kelnes, tačiau apžiūrėjus jo kelnes suplėšymo ar šuns dantų įkandimo žymių nenustatyta (1 t., b.l. 149-155) Kaltinamojo A. K. parodymai teisme dėl P. S. pastūmimo ir jo nugriuvimo ant šono prieštarauja jo parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl, teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, vadovaujasi tik tais kaltinamojo parodymais ir tik ta apimtimi, kurią pilnai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

49. Kaltinamojo A. K. parodymuose keliamos versijos, kad P. S. galėjo mirti kitomis aplinkybėmis ar nuo kito asmens, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl ši versija laikytina menamo pobūdžio pamąstymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus. Kaip matyti, liudytojų A. M. ir L. S. parodymai patvirtina, kad A. K. būdamas įpykęs nuėjo į P. S. kambarį, buvo girdėti jo keiksmažodžiai, P. S. nugriuvimo garsas. A. K. kambaryje pas P. S. užtruko apie 5-10 minučių, grįžo toks pat piktas. Abu liudytojai tvirtina, kad pas P. S. į kambarį užėję nebuvo, o A. K. apie nugriuvusį P. S. nieko nesakęs greit vienas pats išėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. M. ir L. S. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nes jie atitinka ir kitus bylos duomenis. Dar daugiau, tolimesnė įvykių seka nustatyta iš įvykio vietoje buvusių jau paminėtų ir kitų liudytojų parodymais. Liudytoja A. M. patvirtino, kad vėliau tą dieną matė P. S. gulintį savo kambaryje ant žemės, o kitos dienos rytą ant žemės, tarp lovos ir stalo, jį rado negyvą. Liudytojas K. S. patvirtino, kad girdėjo, kaip po konflikto P. S. savo kambaryje šliaužia, vėliau buvo atėjęs pas P. S. į kambarį, bandė įkelti jį į lovą, tačiau nepavyko. Jis dar buvo gyvas, nesąmoningas, matė putas iš jo burnos. Liudytojas L. S. patvirtino, kad vėliau taip pat P. S. matė gulintį ant žemės, kuomet iš E. Š. atėjo pasiimti alaus. Liudytojas E. Š. patvirtino, kad pas A. M. buvo užėjęs vėliau, matė savo kambaryje P. S. gulintį ant žemės prie lovos. Jis buvo gyvas, nesąmoningas, gulėjo beveik aukštielninkas, iš jo burnos matėsi nubėgusios baltos putos. Galvojo, kad eilinį sykį prisigėrė, jam po galva padėjo pagalvę, kad neužspringtų, galvą pasuko į šoną. Nors kaltinamojo sugyventinė L. R. jį kaltina partrenkus P. S. automobiliu, tačiau niekada nėra buvusio tokio incidento. Pats kaltinamasis A. K. nurodo, kad po nugriuvimo P. S. akys buvo užmerktos, jis nejudėjo, nebandė atsikelti, o išėjęs P. S. paliko gulintį toje pačioje vietoje ant grindų. Įvykio vietoje P. S. kūnas rastas jo kambaryje ant grindų prie lovos, tarp lovos ir medinio stalo (1 t., b.l. 30-45). Svarbu paminėti ir tai, kad liudytoja S. S., po įvykio išgirdusi kalbas apie P. S. mirtį, išgalvojo versiją apie galimą jo nutrenkimą automobiliu ir ją paskleidė (duomenys neskelbtini) gyventojams. Kaip jau buvo paminėta, E. Š. tokias aplinkybes paneigė, be to, tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Liudytojai D. Č., L. R., V. Z., K. T. ir G. Š. įvykyje nedalyvavo, o tik perpasakojo jiems kitų asmenų nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, paminėtais bylos duomenimis nustatyta, kad būtent po supykusio ir agresyvaus kaltinamojo A. K. smurtinio pobūdžio veiksmų P. S. krito aukštielninkas, galva atsitrenkė į kambario grindų dangą ir liko gulėti ant grindų, kol buvo rastas negyvas įvykio vietoje.

50. Kaltinamojo A. K. smurtinius veiksmus P. S. atžvilgiu ir dėl jų atsiradusius mirtinus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvados Nr. M 389/2022(04) ir Nr. pM 16/2022-389/2022(04) bei išvadas pateikusio eksperto T. Š. paaiškinimai. Specialisto išvadose nurodoma, kad P. S. mirė nuo galvos smegenų sužalojimų su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais ir kietuoju galvos smegenų dangalais. P. S. visu ūgiu aukštielninku nugara krentant ant betoninių grindų, galėjo būti padaryti P. S. galvos pakaušyje konstatuoti sužalojimai. Mažai tikėtina, kad P. S. po jam konstatuotų galvos sužalojimų visumos padarymo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, t. y. judėti, gintis, šaukti. Specialistas T. Š. paaiškino, kad P. S. galvos srityje esantys sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių metu. Dviem trauminiais poveikiais padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande ir intraodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje. Šiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių, kadangi yra skirtingose srityse ir vienkartiniai suduodant ar atsitrenkiant šiose abiejose srityse. Trečias sužalojimas yra pakaušyje. P. S. mirtį sukėlė trečias galvos sužalojimas, padarytas dešinio momens-pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą buką paviršių, į tai nurodo aukščiau minėtų sužalojimų lokalizacija. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog P. S. galėjo susižaloti pats ar būtų sužalotas kitų asmenų. Šios specialisto išvadoje nustatytos ir eksperto paaiškintos P. S. sužalojimo aplinkybės sutampa su kaltinamojo A. K. nurodytomis aplinkybėmis ir kitais bylos duomenimis bei leidžia teismui daryti išvadą, jog konflikto metu kaltinamasis A. K. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į galvos sritį P. S. ir jį pastūmė iš stovimos padėties, po ko nukentėjusysis, krisdamas ant nugaros, trenkėsi galvą į grindinį ir patyrė pakaušyje mirtiną sužalojimą.

51. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. K. parodymuose keliama minėta versija prieštarauja paminėtiems bylos įrodymams, todėl vertinama kaip siekis švelninti savo teisinę padėti ir kaltę perkelti kitam asmeniui, taip išvengiant baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, jog teismas atmeta liudytojos A. M. nurodytas aplinkybes, jog po A. K. smurto P. S. gulėjo, bandė keltis ir su ja kalbėjo, nes šios aplinkybes kelia abejones dėl liudytojos girtumo įvykio metu, be to ji gali būti įtakota L. R. ir siekia klaidinti teismą.

52. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas teismų praktikoje suprantamas kaip tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-628/2016). Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

53. Teismų praktikoje laikoma, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019).

54. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamą įtaką mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja (kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015, 2K-421-511/2016). Taip pat teismų praktikoje nužudymo bylose tais atvejais, kai dėl smūgio į galvą nukentėjusysis griūna ir atsitrenkia galva į grindinį, paprastai pripažįstama, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015).

55. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiojo P. S. mirtį lėmė ne sužalojimai, kaltinamojo A. K. padaryti suduodant smūgį nukentėjusiajam į galvą, o galvos sužalojimai, kurie atsirado nukentėjusiajam P. S. griuvus po smurtinių veiksmų ir galva atsitrenkus į grindų dangą. Įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus, todėl smūgis į galvą ir pastūmimas turėjo lemiamos įtakos jo koordinacijai ir pusiausvyrai, todėl būtent minėti kaltinamojo smurtiniai veiksmai lėmė padarinių kilimą, taigi jie buvo būtina mirties kilimo sąlyga. Teismas konstatuoja, kad po kaltinamojo A. K. tyčinio smūgio į galvą ir pastūmimo nukentėjusysis krisdamas patyrė mirtį sukėlusį pakaušio sumušimą, jo smurtiniai veiksmai, nuo kurių padarymo P. S. krito ir patyrė jo mirtį sukėlusius galvos sužalojimus, įvertinami kaip pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį, todėl egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp A. K. veiksmų, ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo P. S. mirties.

56. Esant tokiems duomenims, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. K., tyčia suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį nukentėjusiajam ir jį pastumdamas, turėjo ir galėjo numatyti, kad tokiais veiksmais nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei gali sukelti sunkias, net ir mirtinas pasekmes, tačiau kilsiančioms pasekmėms buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad įvykio metu A. K. buvo pradinio išsilavinimo, pilnametis, anksčiau teistas 14 kartų, matė, jog kambario grindys buvo kieta danga, todėl jam be jokios abejonės pakako tiek išsilavinimo, tiek gyvenimiškos patirties suprasti, kad nukentėjusysis, dėl jo smūgio ir pastūmimo krisdamas, gali patirti nustatytus sužalojimus. Be to, matydamas, kad po jo smurto nukentėjusysis nukrito ir nebeatsikelia, jokios pagalbos jam nesuteikė, jo būkle nesidomėjo ir iš įvykio vietos pasišalino. Taigi, šio nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai spręsti, kad A. K. nužudė P. S., veikdamas ne neatsargia, o tyčine kaltės forma – netiesiogine tyčia, ir jo nustatytus nusikalstamus veiksmus vertinti, kaip tyčinį kito žmogaus nužudymą.

57. Byloje nustačius, kad P. S. buvo nužudytas kaltinamojo A. K. veiksmais, jo veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

58. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad po įvykio kaltinamojo A. K. sugyventinė L. R. galimai darė poveikį liudytojai A. M., jog ji nutylėtų aplinkybes apie A. K. buvimą pas ją namuose ir jo atliktus smurtinius veiksmus P. S. atžvilgiu. A. M. 2022-07-18 ikiteisminio tyrimo metu apklausoje minėtų aplinkybių nenurodė, be to, ji tvirtino, kad minėtą dieną išeinant iš namų bendravo su P. S. ir jis buvo sveikas, nors teismas nustatė, kad A. K. smurtavo P. S. atžvilgiu ryte ir po smurto jis griuvo ant grindų ir nebesikėlė. Dar vėliau, ikiteisminio tyrimo metu apklausoje 2022-07-20 A. M. ir 2022-07-21 L. R. nurodė, jog įvykio metu su A. K. buvo L. R., kuri nurodė, jog matė, kaip P. S. griuvo pats vienas savo kambaryje, nors teismas nustatė, kad L. R. įvykio metu nebuvo, o P. S. griuvo ant žemės ir patyrė mirtiną sužalojimą nuo A. K. smurtinių veiksmų. Kadangi L. R. galimai darė poveikį liudytojai ir davė melagingus parodymus, o A. M. galimai davė melagingus parodymus, tai yra galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, todėl, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, apie tai nutartimi praneština prokurorui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio 1 dalis).

IV. Civilinis ieškinys

59. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji R. J. pareiškė civilinį ieškinį ir jo patikslinimą dėl 5463,23 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašo šias sumas priteisti iš kaltinamojo A. K. (3 t., b. l. 15-23; 9 t.,b.l. 189).

60. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

61. Nukentėjusioji R. J. dėl brolio P. S. nužudymo patyrė 5463,23 Eur turtinę žalą (laidojimo paslaugos, gedulingi pietūs ir kt.), kuri pagrįsta byloje esančiais dokumentais (3 t., b. l. 19-23), todėl priteistina iš šią veiką padariusio A. K.

62. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, pasekmes, kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, t. y. kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

63. Teismas konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir kaltinamojo teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo klausimą nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios santykius su P. S. iki jo mirties. Kaip matyti, nukentėjusioji R. J. neteko artimo žmogaus - brolio, iki įvykio labai artimo ryšio su juo neturėjo, tačiau prarado artimą asmenį ir galimybę su juo bendrauti, dėl to patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, kitus nepatogumus, o kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. yra vidutinio amžiaus, sveikas ir darbingas, todėl galės ateityje atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir artimo žmogaus netekimą atitinka 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo A. K..

64. Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas 11 463,23 Eur sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (neišieškoma suma - 267 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

V. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

65. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

66. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

67. Kaltinamasis A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis 46 metų amžiaus, nevedęs, iki suėmimo gyveno ir vedė bendrą ūkį su L. R., teistas 14 kartų, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus ir neatlikus bausmės už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, (4 t., b.l. 103-116), ne kartą baustas administracine tvarka, per paskutinius penkerius metus – 13 kartų, administracinius nusižengimus daro neblaivus, paskirtos baudos nesumokėtos (4 t., b.l. 92-102), įrašytas į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (4 tomas, b.l. 165-167), A. K. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (4 t., b.l. 165-167), praeityje jam nebuvo nustatyta lėtinių ar ūminių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti inkriminuotos veikos padarymo metu. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veika padarė būdamas recidyvistas ( BK 60 str. 1 d. 13 p.)

68. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pasekmes – žmogaus mirtis, motyvą - dėl menkavertės priežasties užpultas žmogus dėl, neva, kaltinamąjį suerzinusių palaidų šunų, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam A. K. už nusikalstamą veiką paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnio 2 dalis).

69. Byloje A. K. atžvilgiu nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis A. K. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis).

70. Kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, sąlygos nėra pakitusios, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar net keletu jų, negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl suėmimo taikymo terminas kaltinamajam pratęstinas, konstatuojant, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir slėptis nuo teismo bei nuosprendžio įvykdymo. Remiantis išdėstytu, kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

71. Teisme gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nukentėjusiajai R. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 943,33 Eur išlaidų (7 t., b. l. 204-201). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo valstybės naudai.

72. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai yra pagrįstas, kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėtomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymomis ir prie jų pateiktais pranešimais apie paskaičiuotas išlaidas. Šios teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių, yra objektyviai pagrįstos. Todėl prašymas tenkintinas, iš kaltinamojo išieškant valstybės patirtas išlaidas. Kaltinamasis A. K. yra vidutinio amžiaus, darbingas, todėl turi ir ateityje turės galimybes išlaidas atlyginti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

73. Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

74. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Į bausmės laiką A. K. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 21 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) A. K. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. 5463,23 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 23 ct) turtinės bei 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos.

Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo skirti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą nuteistojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms 11 463,23 Eur sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (neišieškoma suma - 267 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), turto saugotoju paskiriant AB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) kredito uniją. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išieškoti iš A. K. valstybės naudai 943,33 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 33 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios R. J. gynėjo dalyvavimo.

Mobilaus ryšio telefoną „Denver“ ir juodą piniginę, kurie pagal pakvitavimą grąžinti R. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. J..

P. S. pensijos gavėjo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), perduotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną „Sony D6503“, pilkos spalvos sportines kelnes, tamsios spalvos marškinėlius, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. K., tai pavedant padaryti atsakingiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams, o jam per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti.

Viršutinę antklodę su galimai biologiniais pėdsakais, apatinę antklodę su galimai biologiniais pėdsakais, pagalvės užvalkalą su galimai biologiniais pėdsakais, ėminius su galimai biologiniais pėdsakais, P. S. bei A. K. lyginamuosius DNR pavyzdžius, A. K. panagių tyrinį, 3 vnt. tuščių „Utenos“ alaus skardinių, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, kuris pagal pakvitavimą grąžintas L. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti L. R..

Kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais (iš viso 8 vienetai), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam A. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.