- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- 2-1920-1008/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00601-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stega“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žarmena“
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.16.1Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
- 3.4.1.11.4.3.3Preliminarų sprendimą pakeisti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stega“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žarmena“ pareikštą dokumentinio proceso tvarka, dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stega“ 2020 m. kovo 17 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka iš atsakovės UAB „Žarmena“ priteisti 1642,42 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas bei priskaičiuotus delspinigius, t. y. 827,05 Eur skolą už nuomą ir 815,37 Eur delspinigius, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2019 m. gegužės 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartis Nr. T2019/05/29 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo išnuomoti statybinius mechanizmus bei kitą statybinę įrangą, objektuose nurodytuose įrangos perdavimo – priėmimo aktuose, o atsakovė įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2019 m. gegužės 29 d. įrangos priėmimo – perdavimo aktu Nr. STGP-001143 ieškovė išnuomojo bei perdavė atsakovei elektrinį kompresorių 8 BAR 2010L/MIN. Ieškovė 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d., išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras už suteiktas nuomos paslaugas bendrai 827,05 Eur sumai, tačiau atsakovė jų neapmokėjo, todėl ieškovė ėmė skaičiuoti Sutartyje nurodyto dydžio delspinigius.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai. 2020 m. balandžio 10 d. teisme gauti motyvuoti atsakovės prieštaravimai dėl Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. priimto preliminaraus sprendimo.
Prieštaravimuose atsakovė nurodo, kad nesutinka su preliminariu sprendimu, nes atsakovės nuomone ieškovės ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, be to, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 40 Eur išieškojimo išlaidų. Ieškovė pateikė teismui 2019 m. gegužės 29 d. įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. STGP-001143, pagal kurį atsakovei buvo išnuomotas elektrinis kompresorius. Iš 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad elektrinis kompresorius atsakovei buvo nuomotas 33 kalendorines dienas ir atsakovė už jo nuomą turėjo sumokėti 326,70 Eur su PVM, nors kitose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad už nuomą reikalaujama mokėti ne už kalendorines, o už darbo dienas, kurių laikotarpis buvo tik 23 darbo dienos, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo mokėti už sąskaitoje faktūroje nurodytą dienų skaičių, t. y. 270 Eur be PVM, nes pagrįsta mokėtina suma galėtų būti 138 Eur be PVM. 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra pateikta be atsakovės atstovų parašų, byloje nėra jokių įrodymų, kad sąskaita faktūra buvo pateikta apmokėjimui atsakovei el. paštu, todėl suprantama, kad atsakovė negalėjo žinoti šios sąskaitos faktūros turinio ir su juo sutikti ar nesutikti, ar ginčyti. Iš ieškovės pateiktos 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad elektrinio kompresoriaus nuoma pasibaigė 2019 m. birželio 30 d., o iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitos faktūros matyti, kad toliau buvo nuomojama nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., todėl sekantį kartą atsakovei išsinuomojus įrangą turėjo būti pasirašomas naujas įrangos priėmimo perdavimo aktas, tačiau jokių kitų įrangos priėmimo – perdavimo aktų byloje nėra. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė tris kitas sąskaitas faktūras, kurios atsakovės nepasirašytos, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kompresorių nuomojo atitinkamais laikotarpiais. Atsakovės nuomone galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas turi būt pakeistas, o ieškinys gali būti tenkinamas tik dalyje pagal reikalavimą apmokėti skolą, pagal sąskaitą faktūrą už 23 darbo dienas, kai buvo nuomojamas kompresorius. Taip pat nurodo, kad šalių pasirašytoje sutartyje numatyti 0,6 procentų dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl netesybos turėtų būti mažinamos iki protingų bei sąžiningų 0,02 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, galutiniame sprendime priteisiant juos tik pagal vėluojamą apmokėti sąskaitą, ir tik nuo sumos, paskaičiuotos už 23 darbo dienas, kai buvo nuomojamas kompresorius.
2020 m. gegužės 5 d. teisme gautas atsiliepimas į prieštaravimus, kuriame ieškovė nurodo, kad su prieštaravimais nesutinka, kadangi Sutarties 6 straipsnio b dalyje nurodyta, kad kaina už įrangos nuomą nurodoma Sutartyje arba jos prieduose. 2019 m. gegužės 29 d. įrangos priėmimo - perdavimo akte Nr. STGP-001143 nurodyta, kad kaina už vieną įrangos nuomos dieną yra 10 Eur su PVM. Be to, Sutarties 3.4. punkte numatyta, kad nuomos laikotarpis įrangos atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo įrangos perdavimo – priėmimo dienos (ją įskaitant) ir skaičiuojamas iki įrangos grąžinimo. Taigi atsakovė Sutartimi įsipareigojo mokėti nuomos – mokestį už visą įrangos nuomos laikotarpį. Sutarties 4 punkte numatyta, kad sąskaitos išrašomos paskutinę mėnesio savaitę, išskyrus kai Įranga grąžinama anksčiau. 2019 m. liepos 31 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau dėl žmogiškosios klaidos sąskaitoje buvo padaryta klaida nurodant įrangos nuomos periodą. įranga atsakovės buvo nuomojama laikotarpiu 2019 m. gegužės 29 d. – 2019 m. liepos 31 d., kas sudaro 45 darbo dienas. 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą ir nurodė, kad atsižvelgiant į ilgą įrangos nuomos laikotarpį, įrangos nuoma buvo paskaičiuota tik už darbo dienas. Be to, vertinant tarpusavio partnerystę atsakovei buvo pritaikyta nuolaida. Pagal Sutarties 4.1. punktą įrangos priėmimas ir perdavimas nuomos laikotarpio pradžioje bei pabaigoje įforminamas surašant bei pasirašant įrangos priėmimo – perdavimo bei grąžinimo aktą. Atsižvelgiat į tai, jog atsakovei įranga buvo nuomojama nepertraukiamai, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo ir neturėjo būti pasirašytas naujas įrangos priėmimo – perdavimo aktas. PVM sąskaitos faktūros įregistruotos viešai prieinamoje sistemoje, todėl atsakovė turėjo galimybę peržiūrėti, įvertinti bei teikti prieštaravimus dėl ieškovės įregistruotų PVM sąskaitų faktūrų, tačiau jokių prieštaravimų nebuvo pateikta. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad sprendimas dėl delspinigių priteisimo nepagrįstas dar ir dėl to, kad šalių pasirašytoje sutartyje numatyta 0,6 procentų dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, tačiau Sutarties šalys yra profesionalūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys komercinės sutarties sąlygas. Todėl atsakovė pasirašydama sutartį suprato prisiimtų įsipareigojimų apimtį ir reikšmę bei privalėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti, taip pat ir prisiimamą riziką dėl pasekmių, galinčių kilti tuo atveju, jeigu nevykdys sutartinių įsipareigojimų. Dėl to, mano, kad Sutartyje šalių susitarimu nustatytos netesybos yra protingos ir sąžiningos.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Stega“ atstovas – direktorius A. Š. papildomai paaiškino, kad ieškinį palaiko visa apimtimi, kadangi 2019 m. gegužės 29 d. buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas elektros kompresorius neribotam laikotarpiui, t. y. grąžinimo laikotarpis nebuvo nurodytas, atsakovė galėjo jį nuomotis tiek laiko, kiek reikėjo. Atsakovė susipažino su sutartimi, pasirašė ją, žinojo savo atsakomybę, kokios numatytos sumos, įrankį nuomojosi ir gaudavo už tai sąskaitas. Buvo pasirašytas įrankio perdavimo aktas ir perduotas įrankis. Atsakovė apžiūrėjo įrankį, kad šis tvarkingas ir įrankis buvo perduotas. Atsakovei iš viso buvo išrašytos keturios sąskaitos. Pirma sąskaita atsakovei buvo išrašyta 2019 m. liepos 31 d. beveik už du mėnesius, t. y. už 45 darbo dienas. Dėl atsakovės pateiktų prieštaravimų dėl šios sąskaitos, kad buvo nuomota 33 kalendorines dienas, tai jie aiškinosi ir išsiaiškino, kad buvo padaryta žmogiška klaida, nes neįrašė už du mėnesius. Minėtoje sąskaitoje faktūroje yra padaryta klaida nurodant laikotarpį, bet dienos yra užrašytos teisingai, kiek buvo nuomota. Piniginiame variante viskas sutampa, tik prekės pavadinime padaryta klaida, o kiekis (nuomos dienų skaičius) atitinka. Ar buvo ištaisyta minėta sąskaita faktūra negali atsakyti. Už minėtą sąskaitą apmokėjimo negavo, nors turėjo gauti praėjus penkioms dienoms. Su atsakovės direktoriumi susitikdavo, jam skambindavo, kalbėdavo su juo, prašydavo sumokėti, jis sutikdavo su skolomis ir žadėdavo apmokėti. Atsakovei, išrašant paskutinę sąskaitą, dar buvo pritaikyta papildoma nuolaida, kadangi ilgai nuomojosi kompresorių. Atsakovei pažeidus sutartį, jie ėmėsi veiksmų, skambindavo, bendraudavo, o klientas žadėdavo sumokėti, todėl Sutarties nenutraukė. Pažymėjo, kad ieškovė geranoriškai patvirtina, kad įrankis jai yra grąžintas, nors galėtų sakyti, kad tas įrankis nėra grąžintas, kadangi atsakovės atstovas paskambino, kad grąžins įrankį, atvežė, padėjo, nieko nesulaukė, paliko ir išvažiavo, nepasirašė perdavimo akto, realiai atsakovė net neturi pasirašiusi, kad grąžino įrankį. Įrankį atsakovė paliko prie jų aikštelės Algirdo g. 61, Mažeikiuose. Realiai nepridavė jo net atsakingam darbuotojui, kad patikrintų ar veikia, ar neveikia tas įrankis. Grąžinimo datą užfiksavo žmonės iš jų įmonės, jam patvirtino įmonės darbuotojai, kad daiktas grąžintas. Atsakovei sąskaitas faktūras siuntė el. paštu, kurį nurodė atsakovės direktorius – (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Žarmena“ atstovas – darbuotojas L. M. papildomai paaiškino, jog nagrinėjant bylą iš esmės ir išklausius ieškovės atstovo tapo aišku, kad buvo siunčiama vienintelė sąskaita, t. y. 2019 m. liepos 31 d. Nr. 288, kuri turėjo būti išrašyta už pirmą nuomos mėnesį, kaip joje ir nurodyta – nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Gavę minėtą sąskaitą UAB „Žarmena“ darbuotojai susisiekė su ieškove, bandė išsiaiškinti, kodėl ji yra išrašoma už du mėnesius, nes pagal Sutartį buvo sutarta, kad sąskaita bus išrašoma kiekvieną mėnesį. Prieštaravimus dėl išrašytos sąskaitos atsakovė išreiškė nesutikdama jos apmokėti, tačiau ar teikė kokį raštą, neturi informacijos. Kiek suprato iš UAB „Žarmena“ vadovo jam teiktų paaiškinimų, įranga buvo iš karto grąžinta, todėl byloje neturi jokių įrodymų, nes kaip teisingai patvirtino ieškovės atstovas, tas kompresorius buvo nuvežtas ir atiduotas. Jo žiniomis tas kompresorius atiduotas po pirmo mėnesio nuomos, t. y. buvo grąžintas ir toliau nebenuomojamas. Kompresorius buvo nuvežtas į ieškovės aikštelę ir atiduotas, tik tai buvo ne spalio mėnuo kaip teigia ieškovė, o birželio pradžioje arba pabaigoje, tiksliai pasakyti negali. Jokio dokumento, kuris tai patvirtintų neturi, kas grąžino įrankį nežino. Mano, kad iš esmės pati ieškovė turėjo galimybę nutraukti Sutartį, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Pradėjo rašyti naujas sąskaitas už neva nuomojamą įrangą, todėl šitokį ieškovės elgesį laiko nesąžiningu. Ieškinį atsakovė laiko kaip bandymą pasipelnyti iš tos situacijos. Mano, kad ieškovė galėjo nuvažiuoti ir nusipirkti naują įrengimą už 150 Eur, kurį toliau galėjo nuomoti ir neprarasti nuomos kaštų, bet to nedarė, o šiandien ieškovė teigia, kad atsirado negautos pajamos, kadangi įrengimas būtų nuomojamas kitiems. Tokių įrodymų byloje, kad kažkam būtų galima išnuomoti nėra pateikta, todėl mano, kad tai yra deklaratyvūs teiginiai. Įrengimas, kuris kainuoja 150 Eur galėjo būti nupirktas naujas ir toliau nuomojamas, o tada bandoma spręsti su atsakove klausimą dėl išrašytos sąskaitos, tuomet ginčas kiltų dėl 326 Eur, o dabar gaunasi, kad po šios sąskaitos atsirado dar trys sąskaitos ir išaugo skola, kai pats įrengimas kainuoja 150 Eur. Atsakovė sutinka, kad kaip ir minėjo, pirma mėnesį, jeigu nuomojant darbo dienomis, kaip ir nurodyta sąskaitoje, jų nuomos kaina turėjo būti 138 Eur už tas darbo dienas, todėl su šia suma sutinka, galėtų ją sumokėti, tačiau matydama ieškinio sumą, ginčija likusią dalį. Pati ieškovė parengė nuomos sutartį, todėl negavusi pirmo apmokėjimo ir turėjo rūpintis, imtis kažkokių tai priemonių. Jeigu ieškovė laiko, kad tas kompresorius nebuvo grąžintas, raginti jį sugrąžinti, bent tokius įrodymus pateikti, kad koks raštas būtų buvęs, bet jokių įrodymų nepateikia. Mano, kad ieškovė privalėjo imtis aktyvių veiksmų, stabdyti nuomą, reikalauti grąžinti įrankį, o dabar ieškovė nenutraukė Sutarties ir didino nuostolius. Taip pat nurodytas delspinigių dydis yra neprotingas ir nesąžiningas, mano, kad delspinigiai galėtų siekti 0,02 procentus už dieną, kurie būtų pakankami galimiems nuostoliams atlyginti. Dėl el. pašto, paaiškino, kad atsakovė gauna ieškovės minėtu el. paštu laiškus, nes tai įmonės el. paštas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
preliminarus sprendimas pakeistinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2019 m. gegužės 29 d. sudarė Sutartį, kurioje šalys susitarė, jog ieškovė išnuomos atsakovei statybinius mechanizmus bei kitą statybinę įrangą objektuose nurodytuose įrangos perdavimo – priėmimo aktuose (Sutarties 1.1. punktas). Šalys sutarė, kad priklausomai nuo susitarimo, statybiniai mechanizmai bei kita statybinė įranga gali būti išnuomota konkrečiam terminui, t. y. apibrėžiant nuomos laikotarpį arba jo nenustatant. Kai nuomos laikotarpis nenustatytas – jis pasibaigia konkrečios įrangos nuomos laikotarpio nutraukimo dieną. Jei šalių nesutarta kitaip, nuomos laikotarpis įrangos atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo įrangos perdavimo – priėmimo dienos (ją įskaitant) ir skaičiuojamas iki įrangos grąžinimo dienos (Sutarties 3.1., 3.3., 3.4. punktai). Įrangos priėmimas ir perdavimas nuomos laikotarpio pradžioje bei pabaigoje įforminamas surašant bei pasirašant įrangos priėmimo – perdavimo bei grąžinimo aktą (Sutarties 4.1. punktas). Kaina už įrangos nuomą nurodoma Sutartyje arba jos prieduose (Sutarties 6 straipsnio b punktas). Šalys sutarė, kad jei Sutarties prieduose arba perdavimo – priėmimo akte nenurodyta kita tvarka, nuomos mokestis nuomotojui mokamas per 5 dienas po sąskaitos išrašymo (šio įsipareigojimo uždelsimas ilgiau kaip dvi kalendorines dienas yra skaitomas esminiu Sutarties pažeidimu). Sąskaitos išrašomos paskutinę mėnesio savaitę, išskyrus kai įranga grąžinama anksčiau (Sutarties 5.3., 5.4. punktai). Sutartyje šalys taip pat susitarė, jog atsakovei nesumokant pagal Sutartį priklausančių mokėti sumų, ji už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną ieškovei moka 0,6 procentų laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius (Sutarties 7.1 punktas).
Byloje pateiktas 2019 m. gegužės 29 d. pasirašytas įrangos priėmimo – perdavimo aktas Nr. STGP-001143, iš kurio matyti, kad ieškovė atsakovei Sutarties pagrindu išnuomojo, o atsakovė iš ieškovės priėmė įrankį – elektrinį kompresorių 8BAR 210L/MIN. Šiame akte nurodyta nuomos kaina už vieną dieną su PVM siekia 10 Eur, įrangos vertė 140 Eur be PVM.
Nuo įrangos nuomos pradžios ieškovė atsakovei išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija STGN 288 – 326,70 Eur sumai, kurioje nurodytas nuomojamos įrangos pavadinimas, kiekis ir kaina. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje ties prekės pavadinimu įrašytas periodas 33 dienos – 2019 m. gegužės 29 d. – 2019 m. birželio 30 d., ties kiekiu nurodyta 45, kaina – 6 Eur (be PVM); 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija STGN 322 – 152,46 Eur sumai, kurioje ties prekės pavadinimu įrašytas periodas 21 darbo diena – 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d., ties kiekiu nurodyta 21, kaina – 6 Eur (be PVM); 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija STGN 326 – 209,89 Eur sumai, kurioje ties prekės pavadinimu nurodyta įranga ir įrašytas periodas 21 diena – 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d., ties kiekiu nurodyta 21, kaina – 8,26 Eur (be PVM); 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija STGN 326 – 209,89 Eur sumai, kurioje ties prekės pavadinimu nurodyta įranga ir įrašytas periodas 21 diena – 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d., ties kiekiu nurodyta 21, kaina – 8,26 Eur (be PVM); 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra, serija STGN 339 – 138 Eur sumai, kurioje ties prekės pavadinimu nurodyta įranga ir įrašytas periodas 23 dienos – 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d., ties kiekiu nurodyta 23, kaina – 4,96 Eur (be PVM). Minėtos PVM sąskaitos faktūros taip pat įkeltos į išmaniosios mokesčių administravimo sistemą (i.MAS).
Kaip matyti iš prie bylos ieškovės pateikto el. laiško kopijos, ieškovės įrangos nuomos padalinio vadovas atsakovei 2019 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntė el. paštu 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija STGN 288. Laiške taip pat nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog atsakovė kompresorių ilgai naudoja, paskaičiuota tik darbo dienos ir nuo kainininko padaryta nuolaida. Iš ieškovės byloje pateikto 2020 m. vasario 6 d. akto dėl skolų suderinimo matyti, kad ieškovė iš atsakovės pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras nesulaukė nė vieno mokėjimo, todėl bendras atsakovės skolos likutis minėtai dienai sudarė 827,05 Eur. Ieškovė kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę UAB „Credibell Europe“, kuri 2020 m. vasario 25 d. išsiuntė atsakovei Sutartyje nurodytu adresu raginimą padengti skolą, delspinigius ir skolos administravimo mokestį.
Dėl skolos priteisimo.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsniu pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pažymėtina, jog nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį yra įtvirtinta CK 6.487 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
CK 6.479 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad sutartis neterminuota.
Nagrinėjamu atveju ginčo, kad atsakovė 2019 m. gegužės 29 d. sudarytos Sutarties pagrindu iš ieškovės išsinuomojo elektrinį kompresorių 8 BAR 210L/MIN, nėra. Taip pat nėra ginčo, kad Sutartyje nebuvo numatytas įrangos nuomos laikotarpis ir nuoma laikytina neterminuota. Kaip matyti iš bylos duomenų, Sutartį ir įrangos priėmimo – perdavimo aktą pasirašė atsakovės UAB „Žarmena“ direktorius M. A..
Atsakovė, nesutikdama su pareikštu reikalavimu, pareikštuose prieštaravimuose ir teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose ginčija PVM sąskaitų faktūrų teisėtumą, kadangi jose nurodyta skirtinga dienų apskaičiavimo tvarka, todėl nurodo, kad nuomos suma apskaičiuota neteisingai, o 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija STGN 288 nurodytas įrangos nuomos periodas nesutampa. Be to, PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos, nėra įrodymų, kad jos buvo pateiktos apmokėjimui atsakovei el. paštu.
Atsakovei šiomis aplinkybėmis grindžiant nesutikimą su pareikštu ieškiniu, ieškovė pateikė į bylą išrašytų PVM sąskaitų faktūrų įkėlimo į išmaniosios mokesčių administravimo sistemą (i.MAS) duomenis ir atsakovei el. paštu siųsto el. laiško su pridėta PVM sąskaita faktūra kopiją, taip pat teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Stega“ atstovas paaiškino, kad dėl žmogiškos klaidos 2019 m. liepos 31 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo padaryta klaida nurodant laikotarpį, nes sąskaitoje nenurodyta, kad ji išrašyta už du mėnesius, tačiau įrankio nuomos dienos ir mokėtina suma yra užrašytos teisingai. Taip pat nurodė, kad atsakovei sąskaitas faktūras siuntė el. paštu, kurį nurodė atsakovės direktorius – (duomenys neskelbtini).
Su atsakovės argumentais dėl ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teisėtumo, teismas nesutinka ir pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatas, parašas nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas, todėl tai, kad šiuo atveju išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos, nesudaro pagrindo abejoti jų teisėtumu.
Susipažinus su byloje pateiktais dokumentais matyti, jog šalys Sutarties 5.4. punktu iš ties susitarė, kad sąskaitos bus išrašomos paskutinę mėnesio savaitę, išskyrus kai įranga gražinama anksčiau, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši Sutarties sąlyga nelaikytina esminiu Sutarties pažeidimu ar tuo labiau suteikianti teisę atsakovei toliau valdyti nuomojamą daiktą neatlygintinai. Teismas, vertindamas pateikus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, šiuo atveju visiškai sutinka su ieškovės išsakytais paaiškinimais, kad 2019 m. liepos 31 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje padaryta žmogiška klaida prie prekės pavadinimo neteisingai nurodant nuomos terminą. Pažymėtina, jog iš įrangos priėmimo – perdavimo akto matyti, kad elektrinis kompresorius atsakovei buvo perduotas 2019 m. gegužės 29 d., tuo tarpu laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. liepos 31 d. sudarė 64 kalendorinės, arba kaip nurodyta minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje – 45 darbo dienos, todėl vien tai, jog PVM sąskaitoje faktūroje ties prekės pavadinimu nurodytas kitoks laikotarpis nesudaro pagrindo abejoti kitais šioje sąskaitoje nurodytais duomenimis, kadangi jie visiškai atitinka nurodytą nuomos laikotarpį nuo nuomojamos įrangos perdavimo iki PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, o nuomos suma šioje sąskaitoje taip pat apskaičiuota teisingai – 326,70 Eur ((45 d. d. x 6 Eur) x 21 proc. = 326,70 Eur). Pažymėtina, jog atskirų PVM sąskaitų faktūrų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 30 d. išrašyta nebuvo, o vėlesnės PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos kas mėnesį.
Be to, pastebėtina ir tai, jog nei Sutartyje, nei įrangos priėmimo – perdavimo akte šalys raštiškai nesusitarė, kad įrangos nuomos laikotarpis bus skaičiuojamas tik darbo dienomis, priešingai, iš Sutarties teksto matyti, kad nuomos laikotarpis įrangos atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo įrangos perdavimo – priėmimo dienos (ją įskaitant) ir skaičiuojamas iki įrangos grąžinimo dienos (Sutarties 3.4. punktas). Taip pat, įrangos priėmimo – perdavimo akte šalys susitarė, kad elektrinio kompresoriaus nuomos kaina už vieną dieną siekia 10 Eur, skaičiuojant su PVM (8,27 Eur be PVM), tuo tarpu iš ieškovės byloje pateikto el. laiško kopijos, kuriuo siųsta atsakovei 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija STGN 288, matyti, kad ieškovė atsakovei geranoriškai pritaikė nuomos kainos nuolaidas, atsižvelgusi į ilgą nuomos laikotarpį. Ieškovė el. laišką išsiuntė atsakovės oficialiu, juridinių asmenų registre nurodytu el. paštu – (duomenys neskelbtini), atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovė minėtu el. paštu gauna laiškus, nes tai įmonės el. paštas.
Atsakovė taip pat ginčija elektrinio kompresoriaus nuomos laikotarpį, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įranga buvo iš karto grąžinta, elektrinis kompresorius buvo nuvežtas į ieškovės aikštelę ir atiduotas ne spalio mėnesį, o birželio pradžioje arba pabaigoje, tačiau tiksliai pasakyti kada negali. Pateiktuose prieštaravimuose atsakovė taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė elektrinį kompresorių būtų nuomojusi po 2019 m. rugpjūčio 1 d.
Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju susipažinus su byloje pateiktais dokumentais, išklausius šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, nesutiktina su atsakovės pozicija, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų nuomojusi elektrinį kompresorių ieškinyje nurodytais laikotarpiais. Pažymėtina, jog byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina elektrinio kompresoriaus nuomos laikotarpį, tai, jog kaip minėta aukščiau, 2019 m. liepos 30 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ties prekės pavadinimu padaryta rašymo apsirikimo klaida, nesudaro pagrindo teigti, kad nuomos laikotarpis būtų nutrūkęs, todėl konstatuoti, kad minėtos sąskaitos buvo išrašomos atsakovei jau grąžinus nuomotą elektrinį kompresorių, nėra jokio pagrindo. Pastebėtina, jog minėtos PVM sąskaitos faktūros taip pat viešai, kaip buhalterinės apskaitos dokumentai, buvo įkeltos į išmaniosios mokesčių administravimo sistemą (i.MAS). Iš skolų išieškojimo įmonės UAB „Credibell Europe“ atsakovei siųsto raginimo padengti skolą, taip pat matyti, kad pagrindinė skolos suma, apskaičiuota pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė gavusi išrašytas PVM sąskaitas faktūras ar raginimą padengti įsiskolinimą, būtų šią skolą ginčijusi, ar būtų ėmusi kažkokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti šios skolos susidarymo aplinkybės.
Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog praktiškai geranoriškai pripažįsta, kad įrankis grąžintas, kadangi atsakovė išnuomotą įrankį tiesiog atvežė, padėjo prie jų įmonės aikštelės, nieko nelaukė, paliko ir išvažiavo realiai nepridavusi įrankio ieškovės atsakingiems darbuotojams, nepasirašė perdavimo akto, todėl ieškovė pasirašyto akto neturi. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir šalių pasirašytos Sutarties 4.1. punktą, kuris nurodo, kad jog įrangos priėmimas ir perdavimas nuomos laikotarpio pradžioje bei pabaigoje įforminamas surašant bei pasirašant įrangos priėmimo – perdavimo bei grąžinimo aktą, laikytina, kad šiuo atveju būtent atsakovei ginčijant nuomos laikotarpio terminą, kyla pareiga pateikti byloje įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė grąžino ieškovei elektrinį kompresorių birželio mėnesį, tačiau atsakovė jokių įrodymų į bylą nepateikė, tame tarpe ir pasirašyto įrangos grąžinimo akto. Pastebėtina ir tai, jog atsakovės atstovas negali įvardinti net tikslios elektrinio kompresoriaus grąžinimo datos, nurodo, kad įranga buvo grąžinta birželio mėnesio pradžioje arba pabaigoje, nors iš pateiktų prieštaravimų matyti, kad atsakovė sutiktų mokėti už įrangos nuomą iki 2019 m. birželio 30 d., todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovės atstovo teiginiai apie nuomojamo elektrinio kompresoriaus grąžinimą birželio mėnesį, laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio, nepragrįsti jokiais įrodymais ir vertintini kaip akivaizdi gynybinė pozicija.
Be to, atsakovė ginčydama skolos sumą, taip pat nurodo, kad įvertinus tai, jog nuomojamo elektrinio kompresoriaus kaina siekia tik apie 150 Eur, ieškovė galėjo nedidinti nuostolių, o tiesiog nuvažiuoti ir nusipirkti naują įrengimą už 150 Eur, kurį toliau galėtų nuomoti kitiems klientams, tačiau to nedarė ir Sutarties dėl esminių pažeidimų nenutraukė.
Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.497 straipsnis reglamentuoja nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, minėtame straipsnyje nurodyti atvejai kuomet nuomotojas turi teisę pareikšti reikalavimą nutraukti prieš terminą nuomos sutartį, tačiau įstatyme aiškiai nurodyta, jog tai yra nuomotojo teisė, o ne pareiga. Pažymėtina, jog net esant esminiam Sutarties pažeidimui, ieškovė vykdydama statybinės technikos nuomos veiklą, turėjo pilną teisę pasirinkti savo elgesio variantą ir nenutraukti Sutarties prieš terminą, kol nuomojama statybinė technika nėra grąžinta. Be to, pažymėtina, kad net ir pripažinus jog Sutartis nutraukta iškiltų klausimas dėl nuostolių atlyginimo, atsakovei laiku negražinus daikto, ieškovo negautų pajamų pavidalu, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė susidūrusi su atsakovės pažeidimais turėjo nutraukti Sutartį ir nusipirkti naują įrengimą, laikytini visiškai nepagrįstais, net gi prieštaraujančiais sveikai pelno siekiančio verslo logikai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė byloje įrodė, kad tinkamai įvykdė sutartines prievoles – perdavė atsakovei įrangos priėmimo – perdavimo akte nurodytą įrangą ir suteikė Sutartyje šalių sulygtas paslaugas. Tuo tarpu atsakovė, išskyrus deklaratyvius teiginius ir keliamas abejones, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepateikė byloje jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės suteiktų nuomos paslaugų fakto ir jo laikotarpio. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai ieškovei iš atsakovės priteisiant 827,05 Eur skolos (CK 6.38 straipsnis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).
Dėl delspinigių, procesinių palūkanų, išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Delspinigių skaičiavimui svarbūs du momentai – netesybų skaičiavimo pradžia ir jų skaičiavimo pabaiga, kurie gali būti apibrėžti tiek įstatymuose, tiek šalių sutartimi.
Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Įstatymas leidžia šalims iš anksto susitarti dėl netesybų, kaip pinigų sumos, išreikštos baudos ar delspinigių forma, kurią skolininkas privalėtų sumokėti kreditoriui, jeigu šis neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų prievolę (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.70 straipsniu, netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).
Pagal Sutarties 7.1. punktą šalys susitarė, jeigu nuomininkas laiku nesumoka pagal Sutartį priklausančių mokėti sumų, jis už kiekvieną uždelstą sumokėti kalendorinę dieną nuomotojui moka 0,6 procentų laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Nuomos mokestis ieškovei turi būti sumokėtas per 5 dienos po sąskaitos išrašymo (Sutarties 5.3. punktas).
Ieškovė, atsižvelgusi į atsakovės pradelstus mokėjimus ieškovei pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras priskaičiavo 815,37 Eur delspinigių, t. y. pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, už 180 pradelstas apmokėti dienas – 352,84 Eur; pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, už 180 pradelstas apmokėti dienas – 164,66 Eur; pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, už 155 pradelstas apmokėti dienas – 195,20 Eur; pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, už 124 pradelstas apmokėti dienas – 102,67 Eur.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodo, jog Sutartyje nurodytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir nesąžiningas, mano, kad delspinigiai galėtų siekti 0,02 procentus už dieną, kurie būtų pakankami galimiems nuostoliams atlyginti.
Pažymėtina, jog jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.
Šiame kontekste pažymėtina, jog šiuo atveju Sutarties šalys yra profesionalūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys Sutarties sąlygas. Iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad atsakovė pasirašydama sutartį galėjo suprasti ir suprato prisiimtų įsipareigojimų apimtį, reikšmę bei privalėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti, taip pat ir prisiimamą riziką dėl pasekmių, galinčių kilti tuo atveju, jeigu nevykdys sutartinių įsipareigojimų. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nuomojant įrenginį geranoriškai atsakovei pritaikė elektrinio kompresoriaus suderėtą nuomos kainos nuolaidą, taip sumažindama ir skaičiuojamų delspinigių sumą.
Vis tik, teismas, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką dėl delspinigių dydžio, susidariusios skolos ir delspinigių dydžio santykį, iš dalies sutinka su atsakovės pozicija, jog Sutartyje įtvirtintas 0,6 procentų delspinigių dydis ne visiškai atitinka protingumo kriterijus ir laikytinas per dideliu, todėl atsižvelgus į tai, jog priskaičiuoti delspinigiai beveik siekia susidariusios pagrindinės skolos dydį, tačiau bylos šalys yra profesionalūs verslo subjektai, kuriems taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai, delspinigiai mažinti iki 0,3 procentų dydžio, kurie verslo subjektams laikytini protingais ir visiškai galintys kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius dėl atsakovės elgsenos šioje situacijoje, t. y. iš atsakovės viso priteistina 407,69 Eur delspinigių.
Atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog minėtu atveju abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Nors atsakovė šioje byloje taip pat ginčija ieškovės prašomą priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų sumą, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas), kuris taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ieškovė ir atsakovė yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, ūkio subjektai, teikiantys komercines paslaugas, tarp šalių sudaryta Sutartis šio įstatymo prasme yra komercinė sutartis, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos šio įstatymo nuostatos. Ieškovė suteikė atsakovei nuomos paslaugas, atsakovė įgijo prievolę už suteiktas paslaugas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šią pareigą pažeidė, į ieškovės raginimą padengti įsiskolinimą nereagavo, todėl ieškovė, kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į nurodyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas patenkino 75,77 procentus (1274,74 Eur / 1682,42 Eur x 100) reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 18,94 Eur (25 Eur žyminio mokesčio x 75,77 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 428, 429, 430 straipsniais, teismas
nusprendžia:
preliminarų sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Žarmena“, juridinio asmens kodas 304512517, ieškovės UAB „Stega“, juridinio asmens kodas 301177572 naudai:
– 827,05 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 5 ct) skolos;
– 407,69 Eur (keturis šimtus septynis eurus 69 ct) delspinigių;
– 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų;
– 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
– 18,94 Eur (aštuoniolika eurų 94 ct) žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.