- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- 1S-4-988/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Egidija Belevičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-198 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priežiūros netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-211/2018, be kita ko, A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu jam paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-487/2018 atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro R. J. ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato A. Š. apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019 atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro N. P. kasacinis skundas.
2. Taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1337-923/2019, be kita ko, A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinus vienu trečdaliu skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo – 2019 m. birželio 6 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 9 d.
3. Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. sausio 11 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. liepos 13 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 dalį bausmės sueis 2021 m. sausio 12 d.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi (bylos Nr. TS-33-827/2020) atmestas nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 20 d. nutartimi (skundas Nr. 1S-165-365/2020) nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis.
5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nutarta rekomenduoti nuteistajam atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, esant laisvai darbo vietai pataisos įstaigoje, įsidarbinti. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis Komisijai pristatomas 2 kartą, anksčiau Lietuvoje teistas 4 kartus, 2 kartus – užsienyje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine ir administracine tvarka nebaustas, 3 kartus skatintas. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis įgijęs vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo ir staliaus specialybes, šiuo metu mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvėjo specialybės, anksčiau oficialiai nedirbo. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „K.“, pateikė bendrovės direktorės išduotą pažymą, kurioje nurodoma, kad įmonė, gavusi A. K. prašymą dėl įdarbinimo, 2020 m. rugsėjo 21 d. – 2021 m. kovo 21 d. laikotarpiu, įdarbins jį darbų vykdytojo pareigose dirbant 40 val. per savaitę. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje nėra. Nuteistajam būdingos kriminalinę elgseną palaikančios nuostatos, tam tikrų situacijų metu nuteistasis stokoja tolerancijos ar pakantumo tam tikroms visuomenės grupėms. Praeityje A. K. yra pažeidęs priežiūros sąlygas. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo A. K. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 90 taškų (statinių – 40, dinaminių – 50), jis nepadarė pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nemotyvuotas dirbti pataisos įstaigoje, Komisijos rekomendacijų neįvykdė, nuteistajam būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka (a. b. l. 107–109).
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi (teikimas Nr. TS-82-1034/2020) atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
6.1. Apylinkės teismas įvertino nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir į juos atsižvelgė, tačiau vertino, kad šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 90 taškų (statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai 50 balų), o pažangos ją mažinant teismas neįžvelgė.
6.2. Atsižvelgdamas į tai, kad iš 2020 m. birželio 16 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo 90 taškų, žemesnysis teismas vertino, jog nuteistojo elgesio rizika nesumažėjo, nepasikeitė, taigi nėra pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas atkreipė dėmesį, jog dinaminių balų skaičius, kuriuos nuteistasis galėtų mažinti, yra didesnis už statinių balų skaičių. Šie faktai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nededa pakankamai pastangų tam, jog keistų savo elgesį pozityvia linkme.
6.3. Apylinkės teismas vertino, kad analizuojant A. K. kriminalinę istoriją pastebima, jog jo nusikalstamame elgesyje dominuoja finansinės naudos motyvai, taip pat ir smurtinė elgsena. Nuteistasis realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą.
6.4. Skundžiamoje nutartyje pastebima, kad nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigose nebuvo nuosekli. Tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis galimai bus įdarbintas darbų vykdytoju, teismo vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu manyti, jog A. K. išreiškia teigiamas nuostatas darbinėje veikloje laisvėje. Jis stokoja motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, o jo nerodoma motyvacija įsidarbinti pataisos namuose kartu verčia abejoti jo motyvacija dirbti ateityje laisvėje.
6.5. Nutartyje vertinama, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
7. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį, taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7.1. Nuteistojo gynėja nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo nurodytais teiginiais, kad nėra pastebima nuteistojo A. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. K. pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7.2. A. K. gynėja pastebi, kad, kadangi Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos bausmių vykdymo įstatyme įtvirtintų teisės normų pagrindu nustatyti pirminę riziką, kad ateityje būtų galima vertinti nuteistojo pažangą ją mažinant, reikia konstatuoti, kad atvykus atlikti bausmės A. K. buvo nustatyti 168 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balai. Todėl Komisija turėjo pareigą konstatuoti ir nutarime nurodyti A. K. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. nuo 168 balų sumažėjusią iki 90 balų, nuo aukštos rizikos sumažėjus iki vidutinės.
7.3. Pareiškėjo nuomone, skundžiamos nutarties teiginys, jog „nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.“ iš esmės parodo išankstinį teismo nusistatymą ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams. Iš tokių nutarties teiginių galima daryti išvadą jog A. K. elgesį teigiamai charakterizuojantys duomenys teismui yra visiškai nereikšmingi ir „negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.“.
7.4. A. K. gynėja pažymėjo, kad lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, laikytinas dvigubu baudžiamumu. Esant iš esmės tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, esant nustatytai vidutinei jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas bei ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėjo, kad teismo nurodytos aplinkybės dėl ankstesnio teistumo, nusikaltimo, už kurį A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumo nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Be to, vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių, neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Ankstesni teistumai ir dabar padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Todėl lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą.
7.5. Nuteistojo gynėja nurodė, kad statiniai veiksniai neturi jokio prioriteto prieš kitas, teigiamai nuteistąjį apibūdinančias, aplinkybes. Dar daugiau, jais remiantis motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Būtent todėl įstatymų leidėjas į BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.). Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas neturi būti vertinamas kaip nuteistajam taikoma „nuolaida“, teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę jau atsižvelgė į šiuos veiksnius, padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, A. K. asmenybę, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Kaip minėta, šių statinių veiksnių nuteistasis niekaip negali pakeisti net ir elgdamasis nepriekaištingai, kaip tai darė iki šiol.
7.6. A. K. gynėja nurodė, kad nutartyje yra nutylėta, jog nuteistojo galimybės dirbti yra labai ribotos, A. K. turi tik 50 procentų darbingumą, taigi yra akivaizdu, kad jo darbinės funkcijos yra labai apribotos. Todėl dėl darbo jis nesikreipė ne dėl savo nusiteikimo, o dėl to, jog pataisos namuose yra tik fizinio aktyvumo reikalaujantys darbai. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvus, o tokiais motyvais atsisakant A. K. taikyti lygtinį paleidimą yra diskriminuojamas pats nuteistasis, nes, kaip ir minėta, būdamas neįgalus, A. K. neturi galimybės dirbti pataisos įstaigoje – ten paprasčiausiai nėra jam palankių darbo sąlygų. Todėl aptariami skundžiamos nutarties motyvai negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus.
7.7. Pareiškėja pažymėjo, kad nuteistasis A. K. savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas, kaip ir nurodyta Komisijos nutarime, su įstaigos personalu bendrauja laikydamasis tinkamų socialinio bendravimo normų. Jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko gerus socialinius ryšius su šeimos nariais, yra lankomas. Jo tėvai ir dabartinė šeima gyvena jo šeimai priklausančiame name, nuteistasis išlaiko 3 vaikus, todėl nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Nuteistasis, išėjęs į laisvę, problemų dėl gyvenamos vietos neturėtų, gyventų jo motinai K. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Asmens byloje pateiktas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštas, kad nuteistajam A. K., grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini), būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Pažymėjo ir tai, jog iki įkalinimo jis teikė finansinę paramą viešajai įstaigai, savanoriškai neatlygintinai dirbo senelių namuose, charakterizuojamas teigiamai.
7.8. Skunde nurodoma, kad nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau ji galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Esant aptartoms aplinkybėms neabejotina, kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
7.9. Nuteistojo gynėjos nuomone, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, jis gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Juo labiau, kad A. K. sutinka, jog jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra.
7.10. Pareiškėjas nurodė, kad visos tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir šiame skunde nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog A. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos namų laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
7.11. A. K. gynėja pažymi, kad teismas atsisakymą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos namų motyvavo aplinkybėmis, kurių nuteistasis nebegali pakeisti iš viso arba negali pakeisti būdamas pataisos įstaigoje, akivaizdu, netinkamai vertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai nustatydamas aukštesnius kriterijus nei to reikalauja teisės aktai, taip esmingai apribojant galimybę nuteistajam A. K. būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos.
7.12. Nuteistojo gynėjos teigimu, per bausmės vykdymo laikotarpį A. K. padarė pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kaip jau minėta, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
8. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjos skundą negauta.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmetamas
9. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantė nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas A. K. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 7 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo gynėjos skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo programose, lanko anglų ir ispanų kalbų kursus, lanko pamokas, mokydamasis siuvėjo specialybės. Taip pat, kad yra keliskart skatintas, drausmine ar administracine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, buvo lankomas, patvirtino, kad lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą pas savo tėvus, adresu Vydūno al. 3–1, Kaune, neturi vykdomųjų raštų, problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. K. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. A. K. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už, be kita ko, baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis), tyčinių, nesunkaus (BK 284 straipsnis), apysunkio (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis), visuomenei pavojingų nusikaltimų padarymą. A. K.padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, yra vertinamos kaip pavojingos, pavyzdžiui, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje numatytais nusikaltimais buvo pakenkta žmogaus sveikatai, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytu nusikaltimu keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Tokio pobūdžio nusikaltimai, o taip pat ir A. K. amžius, kai jis pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 16 metų, ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog A. K. atžvilgiu dar prieš aptartų nusikaltimų padarymą buvo ne kartą priimti apkaltinamieji nuosprendžiai (taip pat ir užsienyje), tačiau jais paskirtos bausmės, tarp jų ir areštas bei realios laisvės atėmimo bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, pagrįstai darė išvadą, kad rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.
13. Vertinant skundo argumentus, susijusius su A. K. įsidarbinimu (skunde jo gynėja nurodo, kad A. K. darbingumas yra 50 proc., dėl to jis negali dirbti fizinio darbo pataisos įstaigoje, o kitų darbų šioje įstaigoje nėra), pažymima, kad pagal BVK 125 straipsnio 2 dalį nuteistieji neįgalieji, sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami nuteistieji į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių nuteistųjų darbingumo įvertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Įstatymų leidėjas pataisos įstaigos administracijai dėl nuteistųjų įtraukimo į darbą ir darbo parinkimo atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas nustatė pareigą užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į du pagrindinius kriterijus: darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kalėjimų departamento direktorius 2011 m. gruodžio 29 d. Nr. įsakymu V-393 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą pavyzdinius kriterijus (toliau – ir Atrankos kriterijai). Į Atrankos kriterijų 1 punktą perkeltos Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodant, kad pagrindiniai suimtųjų ir nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Darbingumas yra fizinis ar psichinis žmogaus pajėgumas dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbą tam tikru tempu. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumą, sveikatą, žmogaus amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę. Atrankos kriterijų 2 punkte nustatyta, kad jeigu keli suimtieji ar nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, reikalinga vadovautis papildomais kriterijais, išvardytais 2.1-2.3 punktuose. Šiuo atveju nėra duomenų, kad A. K. kreipėsi dėl darbo jam suteikimo, skunde taip pat pripažįstama, kad A. K. nesikreipė dėl to į pataisos įstaigos administraciją. Be to, apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, kad nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigose nebuvo nuosekli. Nuteistasis teigia, kad dirbo užsienyje, asmens byloje nėra duomenų apie jo darbą Lietuvos Respublikoje. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad rašytinis darbdavio patvirtinimas apie A. K. įdarbinimą pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „K.“ jam išėjus iš pataisos įstaigos buvo pateiktas jau seniai, pataisos namuose gautas 2020 m. vasario 10 d. ir buvo žinomas dar rengiant 2020 m. balandžio 14 d. socialinio tyrimo išvadą, be to, 2020 m. rugsėjo 21 d. jam buvo siūlomas ir darbas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. kovo 21 d., todėl neaišku, ar toks įsipareigojimas dar tikrai galioja ir yra aktualus.
14. Nuteistojo gynėja skundu aukštesnės instancijos teismui argumentuoja, kad A. K. atvykus atlikti bausmės jam buvo nustatyti 168 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balai. Todėl Komisija turėjo pareigą konstatuoti ir nutarime nurodyti A. K. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. nuo 168 balų sumažėjusią iki 90 balų, nuo aukštos rizikos sumažėjus iki vidutinės. Apygardos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad iš 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. birželio 16 d. socialinio tyrimo išvadų (taigi A. K. jau esant Vilniaus pataisos namuose) matyti, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo 90 taškų, iš to darytina išvada, kad nuteistojo elgesio rizika nesumažėjo, nepasikeitė, taigi nėra pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pagal paskutinįjį vertinimą vėlgi nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 90 taškų: iš jų statiniai veiksniai sudaro 40, dinaminiai veiksniai 50.
15. Taip pat gynėja argumentuoja, kad statinių veiksnių nuteistasis niekaip negali pakeisti net ir elgdamasis nepriekaištingai, todėl šie veiksniai neturi prioriteto prieš kitas, teigiamai nuteistąjį apibūdinančias, aplinkybes. Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje neteigiama ir nevertinama, kad statiniai veiksniai turi prioritetą prieš teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme A. K. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
16. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis A. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas A. K. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.