- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-165-365/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Egidija Belevičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. K. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo A. K. suėmimo dienos. Minėtu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 37 straipsniu, A. K. baudžiamoji byla pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl nedidelio kanapių kiekio vartojimo nutraukta dėl mažareikšmiškumo. Į paskirtos bausmės laiką A. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. liepos 11 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d.
2. Jis gi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir A. K. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausme, ir A. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo, t.y. 2019 m. birželio 6 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 9 d.
3. Bausmės pradžia 2019 m. sausio 11 d., pabaiga – 2023 m. liepos 13 d. A. K. 1/2 bausmės faktiškai atliks 2021 m. sausio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. balandžio 30 d. buvo 3 metai 2 mėnesiai ir 13 dienų.
4. Lygtinio paleidimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2020-05-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-08 nutartimi atmestas nuteistojo A. K. gynėjos advokatės E. Belevičienės skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Žemesnysis teismas įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, dar gan didelę neatliktos bausmės dalį bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, siekiamus paskirtos bausmės tikslus darė išvadą, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Šalies argumentai
6. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėja advokatė E. Belevičienė prašo panaikinti 2020-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei (duomenys neskelbtini) pataisos namų komisijos Nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Gynėja, cituodama Lietuvos baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės doktrinoje apibrėžtą sąvoką dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir lygtinio paleidimo tikslus, vadovaudamasi progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principu, apibrėžtu BVK 9 straipsnyje, BVK 157 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, kuriuos atitinkant, nuteistajam galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namų institutą, skundą grindžia tuo, kad:
6.1. Žemesnysis teismas grįsdamas savo sprendimą netenkinti nuteistojo A. K. gynėjos skundo, iš esmės rėmėsi ankstesniais A. K. teistumais bei neatliktos bausmės dalies dydžiu, o nutarties motyvas, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, negali būti vienas iš pagrindų netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
6.2. Nors Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir apylinkės teismas atsisakė taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip matyti iš jo asmens bylos A. K. pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t.y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6.3. Skundžiamos nutarties teiginiai dėl prevencijos tikslų, neatliktos bausmės dalies nėra vertinamieji kriterijai, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Pabrėžiama, kad A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, akcentuojama, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi pavyzdingai, 3 kartus skatintas, baustas nebuvo, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, sėkmingai baigė dalyvavimą psicho-edukacinėje programoje „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, dalyvavo vykdant pozityvaus užimtumo priemones, teminiuose renginiuos, sporto ar stalo žaidimų turnyruose. Išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurios galėtų padėti ateityje valdyti individualius kriminogeninius veiksnius bei jų pasireiškimo riziką, tikimybę.
6.4. Nuteistasis A. K. turi 50 procentų darbingumo lygį, pateikė UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytą raštą, kuriame informuojama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja sudaryti neterminuotą darbo sutartį, priimant A. K. darbų vykdytoju. A. K. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko gerus socialinius ryšius su šeimos nariais, yra lankomas. Jo tėvai ir dabartinė šeima gyvena jo šeimai priklausančiame name, nuteistasis išlaiko 3 vaikus, todėl nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Nuteistasis išėjęs į laisvę problemų dėl gyvenamos vietos neturėtų, gyventų jo motinai K. K. priklausančiame bute. Tokių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus apie nuteistojo ankstesnę kriminalinę praeitį ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės.
6.5. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Akcentuojama, jog A. K. sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra. Pasak gynybos, A. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, taikomus suvaržymus, jis esmingai pakeitė elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos namų jis laisvėje integruosis į visuomenę ir laikysis įstatymų bei nenusikals.
6.6. Apibendrindama skundo argumentus gynėja mano, kad žemesnysis teismas, atsisakydamas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos namų, netinkamai vertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai nustatydamas aukštesnius kriterijus nei to reikalauja teisės aktai, taip esmingai apribojant galimybę nuteistajam A. K. būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos. Gynybos vertinimu, A. K. atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas. A. K. yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Pabrėžiama, kad A. K. per bausmės vykdymo laikotarpį padarė pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmestinas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema arba pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek apylinkės teismas, priešingai nei mano nuteistojo gynėja, svarstydami A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, jog nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Sprendžiant klausimą dėl A. K. lygtinio paleidimo, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, į tai jog jis anksčiau teistas, atliktą dalį laisvės atėmimo bausmės, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, į elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, kitus faktus, kurie yra reikšmingi priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam.
10. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog A. K. anksčiau teistas 4 kartus Lietuvos Respublikoje ir 2 kartus užsienyje. Šiuo metu jis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų (tame tarpe ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą – narkotinių medžiagų platinimą bei nusikaltimą žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, bei susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu padarymą). Nuteistasis realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalyje) padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl 2018 m. birželio 1 d. teismo nuosprendžiu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), A. K. nusikalstamoje elgsenoje dominuoja finansinės naudos motyvai taip pat ir smurtinė elgsena, o vertinant tai, jog asmuo buvo teistas ir užsienio valstybėse, darytina prielaida, kad iš dalies gyvenamosios vietos (buvimo) vieta sietina su nusikalstama elgsena, jos raiška gyvenimo istorijoje. Be to, pateiktos Išvados duomenimis A. K. praeities gyvenimo būdas bei komunikacija su kitais asmenimis yra glaudžiai sietina su jo nusikalstamumu ir nors stebima, kad A. K. suvokia aplinkos įtaką savo elgesiui, tačiau ateityje jis gali patirti sunkumų, gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats būti neigiamos įtakos aktyvatoriumi, tai siejasi su jo paties statusu, autoritetu paties aplinkoje. Tokios aplinkybės ir Išvadoje pateikti nuteistojo elgsenos ypatumai, liudijantys, kad A. K. mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotino nusikalstamumo rizikai, kad jis iš savo patyrimo pasimokyti negeba ir linkęs kartoti tas pačias klaidas (du kartus teistas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tris kartus už vagystes, du – už smurtinius nusikaltimus) rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl žemesniojo teismo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, yra pagrįsta.
11. Vertinant A. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus pažymėtina, kad nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė – 90 taškų, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 40 taškų, dinaminiai veiksniai, kuriuos galima mažinti – 50 taškų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2019 m. lapkričio 7 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu buvo nustatyta vidutinė – 94 taškų rizika. Įvertinus aplinkybę, jog pirminio ir antro įvertinimo metu elgesio rizika tesumažėjo 4 taškais, o Išvadoje nurodyta, kad Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo procedūros metu nuteistasis teikė reikalingą informaciją vertinimui atlikti, tačiau atsargiai, kontroliuodamas teikiamos infrmacijos pobūdį bei informacijos sklaidos pasekmes vertinimo rezultatui, spręstina, jog šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals, įvertinus įvykdytų nusikaltimų pavojingumą bei tai, jog jis atlieka subendrintą bausmę pagal kelis nuosprendžius.
12. Pasisakant dėl nuteistojo skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančiais dumenimis (kurie įvertinti žemesniojo teismo ir kurių aukštesnysis teismas nebekartoja), pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet, kaip minėta, ir į nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant, kas atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumą ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į 2020-04-14 Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), o kaip matyti iš šios išvados, nors nuteistasis supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau visuotinai jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta, jis praeityje nebuvo linkęs varžyti savo elgesio dėl naudos kitiems, o jo nuostatų sritis gali būti reikšmingas veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikai bei jos valdymui. Aukštesniojo teismo vertinimu tokie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo įvykdytos programos, sumažėjusi nusikalstamo elgesio rizika, turima gyvenamoji vieta, skunde nurodomi tarpasmeniniai šeimyniniai ryšiai, atsižvelgiant į likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo mąstymą ir elgesį, įgūdžių stoką bei kitų žemesnės instancijos teismo detaliai aptartų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiančios sprendimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą.
13. Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Skundžiamojoje žemesnės instancijos teismo nutartyje, priešingai nei vertina gynyba, išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-08 nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.