Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-26 · Byla Nr. TS-82-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
TS-82-1034/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Egidija Belevičienė, Egidija Belevičienėssk
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-82-1034/2020
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-198 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį laisvės atėmimu 5 metams.

Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. sausio 11 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. liepos 13 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės, sueis 2021 m. sausio 12 d.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. spalio 15 d. protokolu Nr. 58-44 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 59-198 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei rekomendavo atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, esant laisvai darbo vietai pataisos įstaigoje, įsidarbinti. Komisija Nutarime, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas 2 kartą, anksčiau Lietuvoje teistas 4 kartus, 2 kartus – užsienyje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine ir administracine tvarka nebaustas, 3 kartus skatintas. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis įgijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specialybes, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, anksčiau oficialiai nedirbo. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė bendrovės direktorės išduotą pažymą, kurioje nurodoma, kad įmonė, gavusi A. K. prašymą dėl įdarbinimo, 2020 m. rugsėjo 21 d. – 2021 m. kovo 21 d. laikotarpiu, įdarbins jį (duomenys neskelbtini) pareigose, dirbant 40 val. per savaitę. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje nėra. Nuteistajam būdingos kriminalinę elgseną palaikančios nuostatos, tam tikrų situacijų metu nuteistasis stokoja tolerancijos ar pakantumo tam tikroms visuomenės grupėms. Praeityje A. K. yra pažeidęs priežiūros sąlygas. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo A. K. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 90 taškų (statinių – 40, dinaminių – 50), jis nepadarė pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nemotyvuotas dirbti pataisos įstaigoje, Komisijos rekomendacijų neįvykdė, nuteistajam būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka (a. b. l. 107-109).

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistojo A. K. atstovė advokatė E. Belevičienė prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir priimti naują sprendimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad A. K. atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Matyti, kad A. K. nustatyti 90 įverčio balai iš 168 galimų, kas sudaro vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pokytis yra svarbus darant išvadas apie tai, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės. Komisija OASys balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir jų nevertino. A. K. turi tik 50 procentų darbingumą, taigi yra akivaizdu, kad jo darbinės funkcijos yra labai apribotos. Todėl dėl darbo jis nesikreipė ne dėl savo nusiteikimo, o dėl to, jog pataisos namuose yra tik fizinio aktyvumo reikalaujantys darbai. Be to, A. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytą raštą, kuriame informuojama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja sudaryti neterminuotą darbo sutartį, priimant A. K. (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo Nutarimo aprašomosios dalies matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi pavyzdingai, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas 3 kartus, nebaustas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, sporto ar stalo žaidimų turnyruose, pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Nuteistasis yra įgijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specialybes, taip pat šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Nuteistasis A. K. savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas, kaip ir nurodyta Nutarime su įstaigos personalu bendrauja laikydamasis tinkamų socialinio bendravimo normų. Skundžiamame Nutarime nutylėtos ir itin svarbios aplinkybės, atskleidžiančios stiprius A. K. socialinius ryšius: jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko gerus socialinius ryšius su šeimos nariais, yra lankomas. Jo tėvai ir dabartinė šeima gyvena jo šeimai priklausančiame name, nuteistasis išlaiko 3 vaikus, todėl nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Nuteistasis išėjęs į laisvę problemų dėl gyvenamos vietos neturėtų, gyventų jo motinai K. K. priklausančiame bute. Pažymėtina ir tai, jog iki įkalinimo jis teikė finansinę paramą viešajai įstaigai, savanoriškai neatlygintinai dirbo senelių namuose, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 3-8).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Pirmiausia teismas, susipažinęs su nuteistojo A. K. asmens byla ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Vis tik pastebėtina, kad nors nuteistasis A. K. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus, t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 90 taškų (statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai 50 balų), o pažangos ją mažinant teismas neįžvelgia.

Iš nuteistojo asmens bylos, 2020 m. spalio 7 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-169 matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. bausmės atlikimo metu dalyvavo pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“, „Pilietiškumo ugdymo kelias“, „Domino turnyre“, baigė psicho-edukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, dalyvavo „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ grupiniame teminiame užsiėmime, „Streso įveika“, „Konfliktų valdymas“, tęsia dalyvavimą intervencinėse priemonėse. A. K. dalyvauja ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose, lanko anglų ir ispanų kalbų kursus, lanko pamokas mokydamasis siuvėjo specialybės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis yra 3 kartus skatintas, drausmine ar administracine tvarka nebaustas. Taip pat A. K. patvirtino galimybę gyventi pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), po paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, buvo lankomas.

Teismas pirmiau minėtas aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aptartos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. K. Komisijai pristatomas 2 kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 90 taškų: iš jų statiniai veiksniai sudaro – 40, dinaminiai veiksniai – 50). Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą (šiuo atveju yra vidutinė) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pastebėtina, kad iš 2020 m. birželio 16 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo 90 taškų, iš to darytina išvada, kad nuteistojo elgesio rizika nesumažėjo, nepasikeitė, taigi nėra pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas atkreipia dėmesį, jog dinaminių balų skaičius, kuriuos nuteistasis galėtų mažinti, yra didesnis už statinių balų skaičių. Šie faktai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nededa pakankamai pastangų tam, jog keistų savo elgesį pozityvia linkme.

Pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje vienu iš kriminogeninių veiksnių laikytinas didelis teistumų skaičius. Nors statinę nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarantys teistumai ir jų skaičius nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog A. K. pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 16 metų amžiaus. Asmuo anksčiau teistas 4 kartus Lietuvos Respublikoje ir 2 kartus užsienio valstybėse, vertinamojo interviu metu kaltę bei asmeninę atsakomybę minimizuoja, linkęs racionalizuoti visų praeities ir pastarųjų nusikaltimų aplinkybes. Analizuojant A. K. kriminalinę istoriją, pastebima, kad jo nusikalstamame elgesyje dominuoja finansinės naudos motyvai, taip pat ir smurtinė elgsena. Nuteistasis realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymas ir jo netaikymas yra ne bausmės skyrimas už tą patį nusikaltimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra bausmę atliekantiems asmenims įstatymo leidėjo suteikta privilegija, kurios taikymas tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gebėjimo įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Kitaip tariant, kad jis, kaip asmenybė, ženkliai pasikeitė teigiama linkme. Todėl nuteistojo amžiaus pirmojo teistumo metu nustatymas, analizavimas kaip nuo to momento klostėsi nuteistojo gyvenimas, keitėsi jo požiūris į įstatymo saugomas vertybes, yra neatsiejama nuteistojo asmenybės vertinimo dalis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir Nutarime nurodytos aplinkybės.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis darbo patirtyje yra turėjęs darbinio nestabilumo laikotarpių, palankių nuostatų darbiniam užimtumui struktūruotoje aplinkoje nedeklaruoja, gali būti išrankus darbo pobūdžiui, atlygiui už darbą ar tam tikroms darbo sąlygoms. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog paleidus jį iš pataisos įstaigos turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pastebėtina, jog nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigose nebuvo nuosekli. Jis yra dirbęs artimiesiems priklausančioje įmonėje, dirbo užsienyje, tačiau pataisos įstaigoje A. K. nedirbo išvis. Tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis galimai bus įdarbintas (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu manyti, jog A. K. išreiškia teigiamas nuostatas darbinėje veikloje laisvėje. A. K. yra įgijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specialybes, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, tačiau pataisos įstaigoje nedirba, o tai rodo, jog jis stokoja motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, o jo nerodoma motyvacija įsidarbinti pataisos namuose kartu verčia abejoti jo motyvacija dirbti ateityje laisvėje.

Paminėtinos ir A. K. charakterizuojančios asmeninės savybės, susijusios su jo emocine gerove, mąstymu ir elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad A. K. nusikalstamume impulsyvumo veiksnys yra aktualus, ypač elgesyje susijusiame su smurto naudojimu. Nuteistasis savo praeities nusikalstamą istoriją linkęs racionalizuoti, linkęs kaltinti kitus ar aplinką dėl savo nemalonios padėties. Gebėjimas atpažinti problemas, susijusias su paties nusikalstamu elgesiu ribotas: yra prieštaravimų tarp problemų suvokimo ir to kaip jis pats prisideda prie problemos egzistavimo. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Šios aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Todėl manytina, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis A. K. priklauso vidutinės rizikos grupei, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, A. K. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad A. K. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl nuteistojo atstovės advokatės skundas dėl Komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-198 atmestinas. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. K. atstovės advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-198 netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas