Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal G. V. atstovo advokato L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. G. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13362-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 600 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

2. Nutarime konstatuota, kad G. V. 2024 m. balandžio 17 d., 12.25 val., Ukmergės g., Vilniuje, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta. Tokiais savo veiksmais G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 181 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje (6 – 8 b. l.).

5. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas tenkintas, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis ir priimta nauja nutartis – byla grąžinta Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti G. V. skundą dėl Institucijos 2024 m. gegužės 15 d. priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-13362-2024 (54 – 60 b. l.).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

7.6. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus, apeliantai mano, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi neįprasta situacija, kuri leidžia teigti, kad buvo pažeisti G. V. teisėti lūkesčiai dėl Institucijos klaidos neregistruoti ir fiksuoti asmens teisės vairuoti atėmimo ir esant asmens pagrįstam lūkesčiui, kad jis turi teisę vairuoti, taikyti papildomai administracinio poveikio priemonę net 6 mėnesių laikotarpiui yra neteisinga ir neproporcinga. Prašoma atsižvelgti ir į tai, kad G. V. dirba, nuolatiniam darbui reikalinga teisė vairuoti, jis jau yra išlaikęs specialius kursus vairuotojams 2024-10-05, kurie leidžia asmeniui teisėtai vairuoti kelyje, todėl tolesnis toks suvaržymas neturėtų būti taikytinas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija kvalifikacijos ir padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje bei 424 straipsnio 3 dalyje. Skunde keliamas klausimas dėl per griežto nubaudimo, t.y. dėl administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – pagrįstumo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtą administracinio poveikio priemonę arba sutrumpinti šios poveikio priemonės terminą iki 1 mėnesio. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad G. V. veikos atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje bei 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinio nusižengimo sudėtį, yra įrodytos, todėl patikrina administracinio poveikio priemonės individualizavimo šioje byloje teisingumą.

11. Kaip numatyta ANK 34 straipsnio 3 dalyje, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą (jei tokia buvo sukelta), padarytą veiką galima laikyti mažareikšme ar ne itin pavojinga, nustatomos kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių, t. y. turi būti nustatyta visuma aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančių išskirtinai teigiamai ir liudijančių, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo. Visais atvejais teismas gali, bet neprivalo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas, vertindamas tiek paskirtos nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės teisingumą ir proporcingumą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, asmenybę – G. V. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir sprendė, jog G. V. skirtina ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vidurkio dydžio piniginė 375 eurų dydžio bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Tokią išvadą apylinkės teismas pagrindė tiek nubaustojo pozicija, kurios jis laikėsi administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek jo pozicija, išreikšta apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu, tiek ir byloje surinktų įrodymų visuma. Pagrindo nepritarti nurodytiems apylinkės teismo motyvams apygardos teismas neįžvelgia, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ne tik, kad apskritai netaikyti jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, bet ir trumpinti nustatytą jos terminą, nes šiuo atveju negalima konstatuoti nei pažeidėjui inkriminuotų administracinių nusižengimų mažareikšmiškumo ar nedidelio jų pavojingumo, išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir G. V. asmenybė, o kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju pagrįstai nebuvo pripažinta ir jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

14. Kaip ir minėta, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad apeliantas G. V. administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas ne mažiau kaip 40 kartų, iš esmės dauguma jo administracinių nusižengimų padaryti dėl kelių eismo taisyklių (greičio viršijimą ir kt.) pažeidinėjimo. Be to, ir pats apeliantas neneigia, jog po to, kai teisė vairuoti jam yra atimta, jis administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas 20-30 kartų. Ši faktinė aplinkybė bei tai, kad šioje byloje prašomu pakeisti Institucijos nutarimu apeliantas buvo nubaustas už du tyčia padarytus administracinius nusižengimus, taip pat susijusius su KET pažeidimu, o ypač tai, jog pažeidėjas nesusigrąžinęs teisės vairuti transporto priemones dažnai vairavo pažeisdamas KET reikalavimus, ir daugeliu atveju informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, neapibūdina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaip preciziškai besilaikančio įstatymo reikalavimų ir rodo neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtinant būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles.

15. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nebuvo pripažinta jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Su tuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. V. pozicija nebuvo nuosekli. Pažeidėjas iš esmės nepripažino savo kaltės nurodė, kad jis nežinojo apie tai, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones iki tol, kol 2024 m. balandžio 17 d. jo nesustabdė policijos pareigūnai ir nesurašė administracinio nusižengimo protokolo (2 – 3 b. l.). Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. rugpjūčio 22 d., metu, G. V. aiškino, kad 2018 m. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis nuvyko į „Regitros“ Kėdainių padalinį ir klausė, ką jam daryti, teigė, kad „Regitros“ darbuotojas jam atsakė, kad reikės išklausyti kursus, kuomet jis „Regitra“ darbuotojui padavė savo pasą ir patikrinus jo asmens duomenis, buvo atsakyta, kad jo teisė vairuoti yra neatimta, po ko jis toliau važinėjo 5 metus, per tą laikotarpį baudų gavo bent 30 ir visos baudos buvo gautos kaip asmens, turinčio teisę vairuoti (29 – 30 b. l.). Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. lapkričio 26 d., metu, G. V. patvirtino, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis nuvyko į Kėdainiuose esantį „Regitra“ padalinį, kuriame jam buvo pasakyta, jog teisė vairuoti jam nėra atimta, todėl jis ir visą tą laiką vairavo. Apeliaciniu skundu G. V. taip pat siekia pateisinti savo padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi neįprasta situacija, kuri leidžia teigti, kad buvo pažeisti G. V. teisėti lūkesčiai dėl Institucijos klaidos neregistruoti ir fiksuoti asmens teisės vairuoti atėmimo, dėl ko teismas turėjo teisę patenkinti iš dalies G. V. skundą ir įvertinęs neįprastą situaciją netaikyti jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba šios poveikio priemonės taikymo terminą mažinti. Tokie argumentai yra deklaratyvūs, vertintini kaip siekis švelninti atsakomybę, jie paneigti ir byloje surinktų įrodymų visuma, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

16. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas vertindamas pažeidėjo nurodytas aplinkybes, jog jis nežinojo, kad jam buvo atimta teisė vairuoti, kad jis lankėsi AB „Regitra“ Šiaurės Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kėdainių padalinyje, kuriame jam neva buvo pasakyta, jog teisė vairuoti jam nėra atimta, patikrino ne tik byloje surinktus įrodymus, bet ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenis, taip pat apylinkės teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, raštu kreipėsi į AB „Regitra“, prašydamas pateikti informaciją, susijusią su G. V. apsilankymu AB „Regitra“ Šiaurės Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kėdainių padalinyje (68 – 69 b. l.). Šių duomenų pagrindu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. administracinio nusižengimo byloje AN2-313-898/2019 priėmė nutartį, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį paskiriant subendrintą 75 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui. Siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjas 2024 m. balandžio 17 d. vairavo transporto priemonę susigrąžinęs teisę vairuoti, buvo kreiptasi į VĮ „Regitra“ ir 2024 m. liepos 10 d. gautas Egzaminų ir vairuotojų pažymėjimų išdavimų komandos vadovo atsakymas, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemonės nėra grąžinta. Aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo tikėti G. V. teiginiais apie tai, kad jis lankėsi AB „Regitra“ Šiaurės Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kėdainių padalinyje, kuriame jam buvo pasakyta, jog teisė vairuoti jam nėra atimta, nes tokia pareiškėjo versija, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, atsirado tik bylą nagrinėjant teisme. Be to, apylinkės teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, raštu kreipėsi į AB „Regitra“, prašydamas pateikti informaciją, susijusią su G. V. apsilankymu AB „Regitra“ Šiaurės Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kėdainių padalinyje (68 – 69 b. l.) ir 2024 m. lapkričio 20 d. teisme buvo gautas AB „Regitra“ atsakymas, iš kurio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d. nebuvo fiksuotas G. V. išankstinio vizito rezervavimas, AB „Regitra“ informavo teismą, kad G. V. į AB „Regitra“ Šiaurės Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kėdainių padalinį kreipėsi tik 2024 m. spalio 5 d. dėl teisės vairuoti grąžinimo, pateikė prašymą, papildomo mokymo baigimo pažymą, sveikatos patikrinimo medicininę pažymą ir jam, tą pačią dieną buvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės, kurios buvo įvertintos apylinkės teisme, bei faktas, kad apeliantas ir apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu vis dar bando sumenkinti savo padarytų nusižengimų pavojingumą, juos teisina, rodo, jog jokios realios įtakos neigiamam savo veiksmų vertinimui nei paskirta bauda, nei pats administracinio nusižengimo procesas apeliantui nepadarė.

17. Skundo argumentai, jog byloje nėra informacijos kada G. V. įteikta teismo nutartis dėl administracinio nusižengimo ir teisės vairuoti atėmimo 1 mėnesio laikotarpiui, neturi reikšmės sprendimui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę ar iš viso jos neskirti, o teiginiai, kad policija savo duomenų bazėse nefiksavo informacijos apie G. V. atimtą teisę vairuoti, dėl ko neva VĮ Registrų centras negavo informacijos iš policijos įstaigos, yra atmestini kaip nepagrįsti. Tokie argumentai, priešingai nei vertina apeliantai, nelaikytini ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimu.

18. Nesutikdamas su skunde nurodyta aplinkybe dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, apygardos teismas visų pirma pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Be to, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. spalio 22 d. nutarimu G. V. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis ir jam paskirta 75 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesio laikotarpiui. G. V. skundas dėl Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi. Nagrinėjant bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose dalyvavo tiek G. V., tiek jo atstovas advokatas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 25 d., Vilniaus apygardos teismui netenkinus būtent paties G. V. apeliacinio skundo. Taigi nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarties įsiteisėjimo dienos vieno mėnesio laikotarpiui G. V. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tą patvirtina ir byloje esantis Administracinių nusižengimų registras, iš kurio matyti, kad G. V. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 682 straipsnis numato, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą, į tai, kad pats G. V. dalyvavo nagrinėjant bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose, jis gi teikė skundą ir apeliacinės instancijos teismui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria buvo atmestas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. spalio 22 d. nutarimo, atsižvelgiant ir į aplinkybes dėl teisės vairuoti grąžinimo (nurodytas šios nutarties 16 punkte), G. V. nurodyti teiginiai, jog jis nežinojo apie tai, jog jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o transporto priemonę vairavo suklaidintas valstybinių institucijų (kaip galima suprasti – dėl sąžiningo klydimo), vertintini deklaratyviais, kuriais pažeidėjas tesiekia švelnesnės teisinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai baudžiamojoje byloje, kai valstybės institucijos suklaidina asmenis dėl galimybės vertinti savo elgesį kaip teisėtą arba priešingai, buvo pateikti dėl vertimosi neteisėta finansine veikla ir su tuo susijusiu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantų nurodomais procesiniais sprendimais kaip turinčiais precedento galią, kadangi bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios.

19. Skunde nurodyta aplinkybė, jog G. V. dėl KET pažeidimų yra baustas ne vieną kartą kaip asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemonę, t.y. kuomet apeliantui administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui ir Institucija netaikė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos, nėra esminė. Tai, kad tokiais atvejais administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas nepakankamai išsamiai ištyrė ankstesnes situacijas, neeliminuoja apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, šioje byloje. Be to, toks teiginys nepašalina ir apelianto pareigos pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui įvykdyti įstatymų reikalavimus (kurie detaliai aptarti skundžiamoje nutartyje, dėl ko šioje nutartyje nekartojami) šiai teisei atgauti.

20. Apeliantai skunde akcentuoja reikalingumą vairuoti transporto priemonę, nurodo, kad teisė vairuoti G. V. reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, be to, jis 2024-10-05 jau yra išlaikęs specialius kursus vairuotojams, kurie leidžia asmeniui teisėtai vairuoti kelyje. Nors teisė vairuoti apeliantui svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis šių poreikių tinkamai neįvertino. Apygardos teismo vertinimu, į apelianto darbinės veiklos aplinkybes buvo pakankamai atsižvelgta, paskiriant jam minimalią administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad 2024-10-05 apeliantas jau yra išlaikęs specialius kursus vairuotojams. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti asmenys.

21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, jog administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams nėra per griežta, atitinka tiek apelianto padarytų nusižengimų pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę, visuma. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino nustatymo G. V. bylos aplinkybes įvertino teisingai. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. V. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dieną.