Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo G. V. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1, 3 dalyse numatytus nusižengimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. spalio 22 d. nutarimu G. V. nubaustas už tai, kad jis, 2018 m. spalio 22 d., apie 16.22 val., Deltuvos gatvėje, Ukmergės mieste, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, sukdamas į dešinę nerodė įspėjamojo posūkio signalo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20, 82.2 punktų reikalavimus. G. V. veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 1, 3 dalyse, jam paskirta 75 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesio laikotarpiui.

2. G. V. skundas dėl Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi. G. V. parodymus, neva telefonu jis nesinaudojo, teismas vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės. Teismas rėmėsi liudytojų, policijos pareigūnų S. K. ir M. E. nuoseklias parodymais, kurie patruliuodami patruliniu automobiliu aiškiai matė kaip G. V. dešine ranka laikė mobilaus ryšio telefoną prie dešinės ausies, o ranką su telefonu nuleido tik tuomet, kai iki patrulinio automobilio liko apie 3-5 metrų atstumas. Šias policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes visiškai patvirtino ir teismo išreikalauta UAB „Bitė Lietuva“ informacija apie abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) telekomunikacinius sujungimus. Teismas taip pat padarė išvadą, jog policijos pareigūnų S. K. ir M. E. parodymais teismo posėdžio metu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, teismo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga neabejotinai įrodyta, jog automobilis „Fiat Dukato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas iš Deltuvos gatvės į dešinėje pusėje esančią Stoties gatvę neįspėjo dešinės krypties posūkių šviesos signalais, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 82.2. punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde apygardos teismui G. V. kelia klausimą dėl abiejų jam inkriminuojamų nusižengimų – tiek dėl to, jog sukdamas į dešinę nerodė įspėjamojo posūkio signalo (ANK 417 str. 1 d.), tiek dėl to, jog rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone (ANK 417 str. 3 d.).

6. Skunde teigiama, jog G. V. ir taip važiavo pagrindiniu keliu, vienintelė toje situacijoje buvusi galimybė – tik posūkis į dešinę, taigi posūkio signalo jis neturėjo rodyti. Su tokiais argumentais teismas nesutinka. Įspėjamųjų signalų paskirtis aukštesniojo teismo vertinimu – įspėti kitus eismo dalyvius apie planuojamą atlikti manevrą. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 86 punktu, įspėjamąjį signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, G. V. laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų neturėjo galimybės važiuoti tiesiai, kadangi kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“ tai draudė. Kelių eismo taisyklių 82.2. punkte yra aiškiai nurodyta, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš sukdamas į dešinę ar kairę, šiuo atveju G. V. suko į dešinę ir nors tai ir buvo vienintelis galimas manevras nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, apie tokį manevrą jis bet kokiu atveju privalėjo įspėti kitus eismo dalyvius, taip pat ir transporto priemones, važiuojančias už jo. Taigi Kelių eismo taisyklių 82.2. punkto pažeidimas jam inkriminuotas pagrįstai.

7. Skunde G. V. teigia, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis kalbėjo telefonu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas visiškai ignoruoja byloje esančią UAB „Bitė Lietuva“ informaciją apie abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), t. y. numerio, kuriuo kaip nustatyta naudojasi G. V., telekomunikacinius sujungimus (b. l. 63, 64). Šią informaciją pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas. Taigi nagrinėjamu atveju ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą patvirtina ne tik policijos pareigūnų parodymai (jie nurodė matę, kaip G. V. dešine ranka laikė mobilaus ryšio telefoną prie dešinės ausies, o ranką su telefonu nuleido tik tuomet, kai iki patrulinio automobilio liko apie 3-5 metrų atstumas), bet ir objektyvūs duomenys apie G. V. naudojamo telefono numerio skambučius. Tai, kad ši aplinkybė (telefono naudojimas) nėra užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše, įvertinus tiek policijos pareigūnų parodymus, tiek juos patvirtinančią informaciją apie G. V. skambučius, nepaneigia G. V. kaltės dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo.

8. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė byloje surinktus įrodymus, nustatytą teisinį reguliavimą ir pagrįstai atmetė G. V. skundą dėl Institucijos 2018 m. spalio 22 d. nutarimo. Teismo nutartyje taip pat įvertinta G. V. asmenybė, ankstesni G. V. baustumai administracine tvarka ir padaryta pagrįsta išvada, jog paskirta 75 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui (1 mėnesiui) nėra per griežtos, jų švelninti ar visai neskirti administracinio poveikio priemonės, nėra jokio pagrindo.

9. Nors apeliaciniame skunde G. V. nurodė prašantis skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdį kviesti jį patį, tokio prašymo motyvai pateikti nebuvo. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato privalomą žodinį nagrinėjimą tik keliais atvejais, t. y. kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, sprendžia, kad jame yra aiškiai išdėstyta G. V. pozicija dėl jam inkriminuojamų nusižengimų, kokias aplinkybes, kurių nenurodė pirmosios instancijos teisme, G. V. galėtų nurodyti apygardos teisme, skunde nenurodoma, todėl būtinybės bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. V. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.