Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 2.1.15.7; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4

2024 m. gegužės 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 3 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, iš dalies atidėtas A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, jos pradžią skaičiuojant nuo A. S. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, per šį laikotarpį A. S. įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. S. priteista valstybės naudai 133 047 Eur suma turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto 3.1 ir 3.1.1 papunkčių reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir iš nenustatyto asmens, bet ne vėliau kaip 2023 m. liepos 3 d., įgijo 50 500 vnt. akcizais apmokestinamų cigarečių pakelių „Korona Slim“ be banderolių, kurių bendra vertė 207 205 Eur, ir jas laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. liepos 3 d. nuo 19.25 val. iki 20.25 val. jas per kratą surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas paskyrė A. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams, ir dėl to priimti naują sprendimą – paskirti piniginę baudą, nustatant dvylikos mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą baudos sumokėjimui; taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas priteisė A. S. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą civilinio ieškinio sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais:

2.1. Apelianto nuomone, parinkdamas bausmės rūšį teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neįvertino visų A. S. charakterizuojančių aplinkybių. Jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Skundo pateikimo dienai yra pasikeitusi A. S. turtinė padėtis – 2023 m. lapkričio 16 d. neterminuotos darbo sutarties su UAB „duomenys neskelbtini“ pagrindu jis yra priimtas į darbą. Be to, 2023 m. lapkričio 16 d. paprastojo vekselio pagrindu A. S. buvo išmokėta 4 800 Eur suma, nustatant 10 metų apmokėjimo terminą (2033 m. lapkričio 16 d.). Siekiant užtikrinti galimos bausmės – baudos įvykdymą, 2023 m. lapkričio 17 d. pinigų dovanojimo sutartimi E. S. (nuteistojo sūnus) padovanojo savo tėvui A. S. 4 500 Eur.

2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad su apeliaciniu skundu pateikiama A. S. charakteristika, išduota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kuri nuteistąjį charakterizuoja kaip aktyvų bendruomenės narį, socialiai orientuotą, neturintį žalingų įpročių. Byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį duomenys patvirtina, kad A. S. anksčiau nėra teistas. Taigi, ankstesnių teistumų nebuvimas leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką A. S. padarė atsitiktinai, dėl pasirinkto netinkamo elgesio varianto. Be to, visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis daro pagrindą išvadai, kad A. S. padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2.3. Pasikeitusios aplinkybės (gaunamas darbo užmokestis, disponavimas piniginėmis lėšomis, užtikrinančiomis galimą skirtos baudos sumokėjimą), kurios nebuvo vertintos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, gynėjo nuomone, šalina teismo abejones dėl A. S. galimybės įvykdyti bausmę sumokant baudą ir jos skyrimo tikslingumo. Gynėjo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, nustatytinas artimas minimaliam. Būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Tokia nuomonė yra suformuota ir teismų praktikoje parenkant bausmės rūšį už nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai.

2.4. Jei nagrinėjant apeliacinį skundą bausmės rūšis būtų pakeista, nuteistasis A. S. prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatyti terminą, per kurį jam paskirta bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

2.5. Gynėjas taip pat nurodo, kad nuteistasis A. S. neginčija civilinio ieškiniu nustatytos žalos dydžio, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Nr. 58 paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus, o tai sutrukdė priimti teisėtą sprendimą šiuo klausimu.

2.6. Pasak apelianto, baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 199² straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padariniai. Pažymi, jog ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo bei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymai nenumato procesinių palūkanų mokestinių ginčų procese. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016).

2.7. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Nr. 58 paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 199, 199¹,199², 200 straipsniai), kur analizuota teismų praktika nagrinėjant civilinius ieškinius, pareikštus baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnyje. Apibendrinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu konstatuojama, kad procesinės palūkanos ir delspinigiai baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistini (išvada 5.12). Šios teismų praktikos ir jos pagrindu daromų išvadų paskelbimui biuletenyje „Teismų praktika“ buvo pritarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2023 m. gegužės 11 d. pasitarime. Pirmosios instancijos teismas į nurodytus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus neatsižvelgė ir tai sutrukdė priimti teisėtą sprendimą.

2.8. Apygardos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, tačiau, gynėjo nuomone, šia nutartimi negali būti vadovaujamasi, nes abiejų bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Nagrinėjamoje byloje žala padaryta mokesčių sistemai, kuri reguliuojama specialiu teisiniu reguliavimu – viešosios teisės normomis (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymai ir kt.).

3. Teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Ž. Kalinausko apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo A. S. gynėjas neginčija teismo nustatytų BK 199² straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybių bei jų teisinio kvalifikavimo, tad plačiau dėl to teisėjų kolegija nepasisakys. Gynėjas skunde kelia tik A. S. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo skirti baudą, taip pat ginčija priteistas palūkanas. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus skundžiamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde, taip pat išsakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas A. S. laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, todėl nuosprendis keičiamas dėl A. S. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir kitą nuosprendžio klausimą – iš A. S. nepagrįstai priteisė penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo, todėl keičiama ir ši nuosprendžio dalis (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl paskirtos bausmės

5. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-47-697/2023). BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamos veikos padarymą turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas. Kai įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir kitos alternatyvios bausmės, pirmiausiai turi būti svarstoma galimybė skirti kitos rūšies bausmę nei laisvės atėmimą. Tik nustačius, kad kitos rūšies bausmės paskyrimas neleis pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, turėtų būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

6. A. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, kurios sankcija numato dvi alternatyvias bausmės rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apygardos teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą A. S. paskyrė galutinę 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dalies vykdymą atidėjo taikydamas BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimas, net ir atidedant jo dalies vykdymą, šiuo atveju yra aiškiai per griežta bausmė.

7. Vienas iš kriterijų, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra padarytos veikos pobūdis. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – atitikti jos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą, kuris susijęs su siekiu įgyti neteisėtos naudos. Nuteistasis įgijo ir laikė 50 500 vnt. akcizais apmokestinamų cigarečių pakelių „Korona Slim“ be banderolių, kurių bendra vertė 207 205 Eur. Teisėjų kolegija įvertino nustatytos veikos mastą – neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė 4,6 karto viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 3 dalį. Šios veikos pavojingumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, vis tik jis nėra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų reikalinga skubi ir griežta asmens izoliacija nuo visuomenės, ką nuosprendyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Nuteistojo A. S. padaryta nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio. Sunkių padarinių ji nesukėlė. Nėra duomenų, kad be banderolių laikytos cigaretės pateko į apyvartą. Be to, nenustatytos ir jokios kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, tokios kaip veikimas bendrininkų grupe ar kita, pavojingesne, bendrininkavimo forma. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokiu atveju bausmės tikslus galima pasiekti adekvačia ekonominio pobūdžio bausme.

8. Apygardos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei pripažino A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie itin pavojingą nuteistojo asmenybę, kurią reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Priešingai, egzistuoja ne viena teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė. Iš A. S. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis neteistas (t. 1, b. l. 123–124), kas leidžia manyti, kad nusikalstamų veikų darymas nėra jo pasirinktas gyvenimo būdas. A. S. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 126–129), ir nors ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau akivaizdžiai nėra pakankama, kad už padarytą nusikaltimą būtų skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. S. yra darbingo amžiaus, nuo 2023 m. lapkričio 17 d. dirba UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 2, b. l. 81–82). Savo gyvenamojoje vietoje nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktame rašte nurodyta, jog iki šiol nebuvo gauti žodiniai ar rašytiniai nusiskundimai ar kita informacija dėl A. S. netinkamo bendravimo su kaimynais ar kitokių nesutarimų. Seniūnijos nėra pasiekusi informacija, kad A. S. turėtų žalingų įpročių ir vestų netinkamą gyvenimo būdą. A. S. dalyvauja (duomenys neskelbtini) bendruomenės veikloje, yra asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys (t. 2, b. l. 79). Taigi, paminėti duomenys iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

9. Iš ginčijamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas svarstė ir švelnesnės rūšies bausmės, o būtent baudos skyrimo nuteistajam galimybę, tačiau ją atmetė vadovaudamasis argumentais, sietinais su prasta nuteistojo finansine padėtimi. Apygardos teismas nurodė, kad A. S. savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, nuo 2017 m. lapkričio 30 d. yra nedirbantis, jo vardu registruoto turto vertė 7 092 Eur, jam pragyventi padeda vaikai. Taip pat teismas akcentavo byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį, kuris yra 133 047 Eur. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada negali sutikti, nes bausmės rūšies negali lemti asmens turtinė padėtis. Priešingu atveju būtų formuojama netinkama praktika, kai tokius pačius nusikalstamus veiksmus atlikę ir tokioje pačioje situacijoje esantys, bet skirtingos turtinės padėties asmenys būtų baudžiami skirtingai – pasiturinčiam asmeniui skiriant baudą, o mažiau pasiturinčiam – griežčiausią bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laisvės atėmimas negali būti skiriamas vien dėl rizikos neįvykdyti iš esmės teisingą baudos bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-579/2022).

10. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai asmens turtinė padėtis leidžia spręsti apie apsunkintas jo galimybes sumokėti skirtą baudą, teismas gali nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tokiu būdu individualizuodamas ne tik parenkamos bausmės rūšį, bet ir jos vykdymo sąlygas. Be to, BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra reglamentuotos baudos bausmės pakeitimo galimybės tais atvejais, kai asmuo neišgali ar vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Paminėtina ir tai, kad A. S. yra darbingas asmuo. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad šiuo metu jis yra įsidarbinęs, jam mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesinis atlygis + 5 Eur su vėlesniais indeksavimais, proporcingai dirbtam laikui (t. 2, b. l. 81–82). Byloje taip pat pateikti duomenys apie jo disponuojamų piniginių lėšų dydį – 2023 m. lapkričio 16 d. paprastojo vekselio pagrindu A. S. buvo išmokėta 4 800 Eur, nustatant 10 metų apmokėjimo terminą (t. 2, b. l. 77). Siekiant užtikrinti galimos bausmės – baudos įvykdymą 2023 m. lapkričio 17 d. pinigų dovanojimo sutartimi nuteistojo sūnus padovanojo A. S. 4 500 Eur. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad nuteistojo turtinė padėtis nepagrįstai vertinta kaip pagrindas skirti jam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

11. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. nuosprendžiu buvo paskirta neteisinga bausmė, kuri keistina. Šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskiriant sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Už sunkų nusikaltimą įstatymas nustato baudą nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, tarp jų ir tai, jog neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė 4,6 karto viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, taip pat į tenkinto civilinio ieškinio sumą – 133 047 Eur, konstatuoja, jog už BK 199² straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą, siekiant bausmės tikslų, pakanka paskirti mažesnę nei numatytas baudos vidurkis. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. S. prisipažino kaltu, tad jam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kurį A. S. praleido laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 3 d. 19.20 val. iki 2023 m. liepos 4 d. 14.13 val. (t. 1, b. l. 117–122), tai yra viena para, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl VMI civilinio ieškinio

12. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala yra baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalykas, tačiau šiame straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos neigiama pasekmė. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas ir įrodinėjamas byloje.

13. BK 199² straipsnio 3 dalyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra tokių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes atliekant šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Turtinė žala padaroma mokesčių sistemai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistajam dėl neteisėtai disponuotų 50 500 vnt. pakelių cigarečių pagal Akcizų įstatymą bei kitus teisės aktus kilo prievolė sumokėti 133 047 Eur dydžio akcizo mokestį. Tai reiškia, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizų mokesčių – Lietuvos valstybė patyrė turtinę žalą, tai yra negavo pajamų. Tokiu būdu teismas pagrįstai tenkino šią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) civilinio ieškinio dalį (t. 1, b. l. 169–175), ir iš nuteistojo A. S. valstybės naudai priteisė 133 047 Eur žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nuosprendžiu priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis neginčijamas, todėl detaliau dėl šio klausimo teisėjų kolegija nepasisako. Skundžiamu nuosprendžiu buvo tenkintas ir kitas VMI pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas, o būtent priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis taip pat keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškovo reikalavimo priteisti penkių procentų procesines palūkanas, rėmėsi teismų praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi byloje Nr. 2K-P-75-788/2019. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje buvo spręstas klausimas, ar baudžiamajame procese nagrinėjant civilinius ieškinius gali būti priteisiamos ir procesinės palūkanos ir kaip turi būti sprendžiamas klausimas dėl momento, nuo kurio jos skaičiuojamos – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šioje nutartyje nebuvo analizuotas klausimas, ar tokios procesinės palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai turtinė žala yra padaroma valstybei neteisėtai disponuojant akcizinėmis prekėmis.

15. Būtent dėl šio konkretaus klausimo, tai yra dėl procesinių palūkanų, taip pat ir delspinigių priteisimo baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, buvo pasisakyta jau cituotoje kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016. Šioje nutartyje akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog mokesčių santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas; tai – valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp mokesčio mokėtojų ir valstybės institucijų, šių priimti sprendimai (nurodymai) yra privalomi mokesčio mokėtojams (2003 m. lapkričio 17 d., 2010 m. vasario 12 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Mokestinės prievolės užtikrinimo būdus nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalis. Vienas iš tokių būdų yra delspinigiai. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog mokesčių teisėje delspinigiai traktuojami kaip sankcija, kuri gali būti taikoma asmeniui, laiku ar tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai. Pažymėtina, jog Mokesčių administravimo bei Akcizų įstatymai nenumato procesinių palūkanų ir mokestinių ginčų procese. Nuteistojo A. S., kaip mokesčių mokėtojo, mokestinė prievolė kilo iš akcizų mokesčių nemokėjimo, o mokestinius teisinius santykius reguliuoja viešosios teisės normos. Todėl, remiantis kasacinio teismo nutarties Nr. 2K-99-648/2016 išaiškinimu, procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistinos.

16. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, jokia apimtimi nepaneigia kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų nutartyje Nr. 2K-99-648/2016, kurie, be kita to, yra įtraukti ir į 2023 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai apžvalgos išvadas (5.12 p.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinis ieškovas reikalavimą priteisti procesines palūkanas be pagrindo grindė kasacinio teismo nutartimis Nr. 2K-4-699/2015 bei Nr. 2K-352-976/2018, nes nagrinėjamoje byloje, be kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, skiriasi nusikaltimo objektas. Šiuo atveju, kaip minėta, tai viešosios teisės normomis reguliuojama valstybės mokesčių sistema. Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prokuroras akcentavo kasacinio teismo nutartį Nr. 2K-133-489/2023, tačiau joje konkretus klausimas dėl procesinių palūkanų nebuvo keliamas, kasacinės instancijos teismas iš esmės dėl to nepasisakė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti.

A. S. pagal BK 199² straipsnio 3 dalį paskirti bausmę – 750 MGL, t. y. 37 500 (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 500 MGL, t. y. 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 3 d. 19.20 val. iki 2023 m. liepos 4 d. 14.13 val., tai yra vieną parą, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 498 MGL, t. y. 24 900 (dvidešimt keturiems tūkstančiams devyniems šimtams) Eur.

Nustatyti, kad bauda (visa ar dalimis) savanoriškai turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801 (daugiau informacijos www.vmi.lt). Šiaulių apygardos teismo raštinei turi būti pateiktas baudos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Panaikinti iš A. S. valstybės naudai priteistas penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.