Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei S. M. dėl 827,75 Lt nesumokėtų įmokų, 530 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškovės procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, todėl ieškovei prašant priimamas sprendimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš 2006-11-28 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ir 2006-11-28 prekės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad ieškovė įsigijo buitinę techniką SAMSUNG X670 (toliau – Prekė), kurią perdavė atsakovei atlygintinai valdyti ir naudotis, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nustatyto dydžio įmokas Sutartyje numatyta tvarka (b.l. 3-4, 5, 6).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškove už jai pagal Sutartį perduotą valdyti ir naudoti Prekę, todėl įsiskolino ieškovei 827,75 Lt sumą. Dėl išdėstyto ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Be to, standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sąlygos, susijusios su iš sutarties kylančių ginčų dėl netesybų yra laikomos kaip papildomos, antraeilės sąlygos. Neabejotina, kad vartotojas visą dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sąlygas, labai dažnai į kitas sąlygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotoja mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas. Dėl to vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina šalių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009).

Sutarties 3.9 punktas nustato, kad atsakovė, laiku nesumokėjusi įmokų, moka ieškovei 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną. Tokie 0,5 procento dydžio delspinigiai, mokami kas dieną, sudaro net 182,50 procento per metus, todėl konstatuotina, kad tokia vartojimo sutarties minėto punkto nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.

Be to, CK 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Minėta, kad pagal Sutarties 3.9 punktą atsakovė, laiku nesumokėjusi įmokų ieškovei, moka 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokami kas dieną, sudaro 182,50 procento per metus (b.l. 3-4). Įvertinus teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad toks Sutartyje numatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis ir tuo pačiu CK 6.258 straipsnio 3 dalies prasme laikytinas neprotingai dideliu, todėl mažintinas iki 0,02 procento. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku ieškovė patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška, todėl laikytina, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai, kurie mokėtini kas dieną sudaro 7,3 procento per metus, pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai, t. y. ieškovei, galimai jos patirtus nuostolius dėl nesavalaikio ir/ar nevisiško prievolės įvykdymo.

Iš byloje esančio delspinigių paskaičiavimo matyti, kad pagal Sutartį prašomi priteisti 0,5 procento dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2006-11-28 iki 2007-03-29 sudaro 753,48 Lt sumą (b.l. 12). Nors ieškovė savo nuožiūra delspinigių sumą sumažino iki 530 Lt, tačiau sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 procento priteistini delspinigiai sudaro 30,14 Lt sumą. Dėl išdėstyto ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 63,18 procento ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 107,01 Lt bylinėjimosi išlaidų (42,33 Lt žyminio mokesčio ir 64,68 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu).

Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 4,43 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Iš ieškovės valstybei priteistina 2,58 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 96, 142 str. str., 246 str. 2 d., 262 str. 2 d., 270, 285-288 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu UAB (duomenys neskelbtini) ir S. M. 2006-11-28 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.9 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad vartotojas, laiku nesumokėjęs įmokų, moka dėl 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną.

Priteisti iš S. M. 827,75 Lt skolą, 30,14 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 857,89 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-04-07, iki sprendimo visiško įvykdymo ir 107,01 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. M. 4,43 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 4,43 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

S. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

UAB (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.