- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 2-568/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01448-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Elenos skanėstai“
- Ieškovas
- Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“
- Atsakovas
- UAB „Elenos skanėstai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Elenos skanėstai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3563-485/2011, kurioje buvo išnagrinėtas ieškovo Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ (vadovaujantis 2012 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1164-485/2012 ieškovas BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ pakeistas jo procesinių teisių perėmėju UAB „Limarė“) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Elenos skanėstai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Elenos skanėstai“. Ieškovas nurodė, kad atsakovo skola jam sudarė 59 950,25 Lt, atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau per nustatytą terminą skolos nesumokėjo. Ieškovas taip pat prašė atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ir įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, taip pat uždrausti atsakovui vykdyti visas finansines prievoles, atlikti veiksmus, sudaryti sandorius, kurie mažina atsakovo turtą, išieškoti skolas iš atsakovo teismo ar neginčo tvarka, iš areštuotų lėšų leidžiant daryti darbo užmokesčio bei privalomus mokėjimus valstybės biudžetams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Elenos skanėstai“ iškėlimo, nustatė, kad kliūčių pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo priimti nėra. Teismas, priėmęs pareiškimą ir vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 3 dalimi, 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi sustabdė atsakovo turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus bei taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, kadangi nelikus turto, nebūtų galimybės patenkinti kreditorių reikalavimų. Teismas nutartimi taip pat pavedė antstoliui, turinčiam teisę atlikti įstatymo nustatyta tvarka vykdymo veiksmus ir kuriam ieškovė pateiks šią nutartį vykdymui, sustabdyti atsakovės turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus bei surasti ir areštuoti atsakovės turtą, paliekant turtą saugoti atsakovės administracijos direktoriui. Nutartimi teismas taip pat įpareigojo UAB „Elenos skanėstai“ vadovą pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis bei pareikalavo bylos nagrinėjimui reikalingų duomenų iš Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Elenos skanėstai“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išreikalauti iš Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-670-267/2011 medžiagą ir ją prijungti, išreikalauti iš ieškovės perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo R. P. priėmė tariamai O. M. pasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. TAIP5114, Nr. TAIP5174, Nr. TAIP5275, Nr. TAIP5410 ir R. T., tariamai O. M. ir R. P. PVM sąskaitų-faktūrų Nr. TAIP5546, Nr. TAIP5586, Nr. TAIP5621, Nr. TAIP5645, Nr. TAIP 5679 pirmus ir antrus egzempliorius, išreikalauti PVM sąskaitų faktūrų Nr. TAIP5114, Nr. TAIP5178, Nr. TAIP5275, Nr. TAIP5410, Nr. TAIP5546, Nr. TAIP5586, Nr. TAIP5621, Nr. TAIP5645 pirmus ir antrus egzempliorius ir juos prijungti. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra be pagrindo ir dalyko. Ieškovas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė tikrovės neatitinkančius ir tariamą atsakovo skolą liudijančius dokumentus: 2010-12-08 Aktą, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAIP5679, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAIP5645, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAIP5621, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAIP5586, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAIP5546, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAIP5410, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAIP5275, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAIP5178, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAIP5114, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TAIP4995, 2010 m. spalio 25 d. UAB „Verslo administravimo kompanija“ pranešimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Limarė“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Byloje nėra paneigta būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas į bylą nėra pateikęs duomenų apie bendrovės turtinę padėtį. Šiaulių apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-670-267/2011 nagrinėjimo metu atsakovas pats nurodė aplinkybes dėl blogos įmonės turtinės padėties, o tai vertintina kaip paties atsakovo pripažįstami faktai dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl galimo atsakovo nemokumo. Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę turtą perleisti kitiems asmenims, o tai turėtų įtakos galimų kreditorių reikalavimų bankroto byloje tenkinimui. Jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pateikti duomenys apie vykdomus išieškojimus iš atsakovo turto. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, o ne skolos iš atsakovo priteisimo klausimas, todėl atsakovo skolos dydis ieškovui neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo UAB „Elenos skanėstai“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str.).
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra LR įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėmis ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Teismas motyvavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, kadangi, nelikus turto, nebūtų galimybės patenkinti kreditorių reikalavimų.
Vadovaujantis nurodytomis ĮBĮ nuostatomis (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.), pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas yra apibrėžtas konkrečiu įvykiu – teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo ją iškelti įsiteisėjimu. Teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1164-485/2012 iškėlė atsakovui UAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylą. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad 2012 m. vasario 20 d. buvo pateikti atskirieji skundai dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą, tačiau Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti atskiruosius skundus ir grąžino juos padavusiems asmenims. Teismas konstatavo, kad skundai pateikti praleidus terminą atskirajam skundui paduoti. Vadinasi, darytina išvada, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo momentu laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, galiojimas yra pasibaigęs, nes įvykis, kuriuo buvo apibrėžtas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, yra įvykęs, tad apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra išnykęs. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto režimas pasikeičia ir jis yra imperatyviai reglamentuotas ĮBĮ normomis. Bankrutuojančios įmonės administratorius, užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu (LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 3, 14, 20 p. p.). Administratorių kontroliuoja ir nurodymus jam duoda kreditorių susirinkimas ir bylą nagrinėjantis teismas (LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 6 p., 11 str. 3 d. 20 p., 23 str.). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, tampa netikslingas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išnykus apeliacijos objektui, atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai nebeaktualus. Neliko teisinės prasmės spręsti klausimą dėl 2011 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.
Taikant CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei vadovaujantis protingumo, teisingumo, proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 3 str. 6 d., 315 str. 5 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elenos skanėstai “ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3563-485/2011.