Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elenos skanėstai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. Z. pateikė teismui pareiškimą atnaujinti procesą civilinėje (bankroto) byloje Nr. B2-617-230/2013, įtraukti pareiškėją į bankrutavusios UAB „Elenos skanėstai“ pirmos eilės kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo 21 747,75 Lt finansinį reikalavimą, įpareigoti įmonės bankroto administratorių kreiptis į Garantinį fondą dėl E. Z. finansinio reikalavimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo dėl UAB „Elenos skanėstai“ pabaigos galiojimą.

Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjo E. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismas iš civilinės bylos Nr. B2-617-230/2013 medžiagos nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi pagal ieškovo UAB „Limarė“ ieškinį atsakovui UAB „Elenos skanėstai“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas M. M.; 2012 m. spalio 2 d. UAB „Elenos skanėstai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2013 m. gruodžio 13 d. teismas sprendimu pripažino UAB „Elenos skanėstai“ veiklą pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti. Dėl pastarojo teismo sprendimo E. Z. padavė apeliacinį skundą, kurį teismas 2014 m. sausio 2 d. atsisakė priimti, kadangi skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. 2014 m. sausio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atsisakė priimti E. Z. pareiškimą, kuriuo pareiškėjas prašė įtraukti jį į BUAB „Elenos skanėstai“ pirmos eilės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 21 747,75 Lt finansinį reikalavimą, įpareigoti įmonės bankroto administratorių parengti paraišką Įmonių bankroto valdymo departamentui išmokoms iš Garantinio fondo gauti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo įsigaliojimą civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013. Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis motyvuojama tuo, kad E. Z., teikdamas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tiesiogiai teismui, nesilaikė IBĮ nustatytos tvarkos ir terminų kreditoriniams reikalavimams pareikšti. 2014 m. sausio 17 d. nutartimi teismas priėmė E. Z. atskirąjį skundą dėl 2014 m. sausio 9 d. nutarties ir sustabdė 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo vykdymą iki E. Z. atskirojo skundo išnagrinėjimo. Remiantis šiomis aplinkybės pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad civilinė byla Nr. B2-617-230/2013 negali būti laikoma baigta CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

Apeliantas (pareiškėjas) E. Z. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, įpareigojant teismą ginti viešąjį interesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nutartyje nepateikė teisinių argumentų dėl pareiškime atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, neatskleidė objektyvios tiesos ir nepateikė jokio teisinio motyvo, kodėl ginant viešąjį interesą negalima rezervuoti šio pareiškimo, t. y. priimti pareiškimą ir sustabdyti jo nagrinėjimą, kol spręsis klausimas civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013 dėl kito E. Z. pareiškimo, o išsprendus – sujungti juos į vieną bylą. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė nė vieno pareiškimo pagrindo ir dalyko trūkumo. Aiškiai neįvardydamas trūkumų, teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės juos ištaisyti (CPK 115 str.). Tokiu būdu teismas neįgyvendino išaiškinimo pareigos (CPK 158 str. 3 d.), nes kasacinis teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009, yra konstatavęs, kad teismo pareiga išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas (CPK 158 str. 3 d.) apima pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams šalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu pašalinti privalo asmuo, o esant reikalui, išaiškinti, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti. Teismas neįgyvendino kooperacijos principo (CPK 8 str.). Teismas neįvardijo, kodėl negalima neterminuotai sustabdyti teikiamo pareiškimo priėmimo, jei civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013 teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi sustabdė teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsigaliojimą. Įstatymas nedraudžia sprendimo įsigaliojimo sustabdymo stadijoje teikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, taip pat įstatymas nedraudžia priimti proceso atnaujinimo pareiškimą ir jį neterminuotai rezervuoti. Teismas tokiu būdu pažeidė teisėtų lūkesčių principą (CPK 1.2 str. 1 d.), nes neegzistuoja įstatymas, draudžiantis priimti ir sustabdyti pareiškimo nagrinėjimą, kol Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimas nėra panaikintas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ir laisvės pažeistos, ginti savo teises ar laisves teisme.

Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elenos skanėstai“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-617-230/2013). Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. E. Z. pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013, t. y. UAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013 Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu nusprendė pripažinti UAB ,,Elenos skanėstai“ veiklą pasibaigusia ir ją (įmonę) išregistruoti. Dėl šio teismo sprendimo E. Z. padavė apeliacinį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti E. Z. apeliacinį skundą, kaip paduotą asmens, neturinčio tokios teisės. 2014 m. sausio 7 d. E. Z. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė įtraukti jį į BUAB ,,Elenos skanėstai“ pirmos eilės kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą 21 747,75 Lt, įpareigoti bankroto administratorių parengti paraišką Įmonių bankroto valdymo departamentui išmokoms iš Garantinio fondo gauti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo įsigaliojimą. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti E. Z. 2014 m. sausio 7 d. pareiškimą. Dėl šios teismo nutarties E. Z. padavė atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi priėmė, taip pat nutarė neišduoti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo vykdymui iki E. Z. atskirojo skundo išnagrinėjimo. Būtent pastaroji aplinkybė, t. y. teismo patvarkymas (nurodymas) neišduoti 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo vykdymui, iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas, pirmosios instancijos teismui, sprendusiam pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, sudarė pagrindą konstatuoti, kad civilinė byla Nr. B2-617-230/2013 negali būti laikoma baigta CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija nesutinka. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo sprendimas dėl bankrutavusios UAB „Elenos skanėstai“ pabaigos priimtas 2013 m. gruodžio 13 d. Dėl šio teismo sprendimo pateiktas E. Z. apeliacinis skundas nebuvo priimtas. Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis atsisakyti priimti E. Z. apeliacinį skundą nebuvo apskųsta, ji yra įsiteisėjusi. Duomenų apie tai, jog kiti asmenys būtų pateikę apeliacinius skundus, dėl kurių teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimas galėtų būti laikomas neįsiteisėjusiu, nėra. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartyje išdėstytas nurodymas neišduoti teismo sprendimo vykdymui negali būti siejamas su termino sprendimui įsiteisėti laikinu sustabdymu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus 30 dienų apskundimo terminui, skaičiuojamam nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d., 307 str. 1 d.). Aptariamu atveju Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. sausio 14 d. Ši aplinkybė paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, jog civilinė byla Nr. B2-617-230/2013 dėl teismo nurodymo neišduoti vykdymui sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs, negali būti laikoma baigta CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme. Kaip jau buvo minėta pirmiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, CPK 365 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad gali būti atnaujintas procesas bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Analizuojamu atveju civilinė byla Nr. B2-617-230/2013 yra užbaigta nagrinėti iš esmės, o joje priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos yra įsiteisėjęs. Pripažinus neteisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, dėl kurios buvo atsisakyta priimti pareiškėjo E. Z. pareiškimą, apskųsta nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo atnaujinti procesą priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti E. Z. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.